Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei I. K. ir jos atstovui advokatui Artūrui Jucevičiui bei atsakovo atstovams advokatui Ryčiui Paukštei ir V. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „SPRK“ dėl piniginio reikalavimo, kylančio iš netinkamai vykdytos rangos sutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

17.1. 2014-03-27 ieškovė (užsakovė) ir atsakovas (rangovas) sudarė statybos rangos sutartį Nr. 20140327 (Rangos sutartis) dėl gyvenamojo namo statybos; sutartyje nurodyta bendra darbų kaina – 649 612,25 Lt (su PVM) (188 140,71 Eur); darbų pabaiga – 2014-08-31 (pirmojo etapo darbai) (el. bylos tomas I, b. l. 13 – 14, 15 – 17).

17.2. Į bylą pateikta 2014-11-17 statybos rangos sutartis (Sutartis Nr. 14/11/17), pagal kurią rangovas įsipareigojo atlikti darbus 227 494,24 Lt (65 886,89 Eur) sumai, tačiau pastaroji nėra pasirašyta ieškovės. Tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl žodinio susitarimo dėl papildomų statybos rangos darbų atlikimo.

17.3. 2015-01-07 atsakovas ieškovei pateikė du statybos darbų priėmimo – perdavimo aktus: aktą, kuriuo buvo perduoti pagal 2014-03-27 sutartį atlikti darbai (33 darbų pozicijos) 699 761,15 Lt (su PVM) (202 664,84 Eur) sumai (el. bylos tomas I, b. l. 88 – 90), bei aktą, kuriuo buvo perduoti antrojo etapo statybos darbai (28 darbų pozicijos) 290 326,07 Lt (su PVM) (84 084,24 Eur) sumai (el. bylos tomas I, b. l. 91 – 93). Priėmimo – perdavimo aktai ieškovės nepasirašyti.

18. Ginčo dėl sutarties nutraukimo teisėtumo tarp proceso šalių nėra.

19. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutartinės prievolės neįvykdžiusiai šaliai kyla sutartinė civilinė atsakomybė – ji privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, jog šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 str.). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas, taip pat pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d., 6.256 str. 1 d.). Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

20. Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 str. 4 d.). Sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį.

21. Savo reikalavimą dėl permokėtos sumos priteisimo ieškovė iš esmės grindžia teismo ekspertizės išvadomis (el. bylos tomas VII, b. l. 2 – 92), remdamasi kuriomis patikslino (sumažino) savo reikalaujamą sumą (el. bylos tomas VII, b. l. 148 – 149), ir kuriomis konstatuota, jog: 1) pirmajame etape faktiškai atlikta darbų už 562 138 Lt (su PVM) (162 806,42 Eur), t. y. faktiškai atliktų darbų už 417 006,80 Lt (120 773,52 Eur), nekokybiškai atliktų darbų už 145 131,40 Lt (42 032,96 Eur); 2) antrajame etape faktiškai atliktų darbų (pagal rinkos kainą) už 162 055 Lt (su PVM) (46 934,37 Eur), defektų ištaisymo suma – 27 736 Lt (su PVM) (8 032,90 Eur).

22. Byloje 2017-04-04 teismo nutartimi (el. bylos tomas V, b. l. 155 – 157, tomas VI, b. l. 156 – 157) statybos darbų kiekiui, kokybei ir kainai nustatyti buvo paskirta statybos ekspertizė ir ekspertui pavesta atsakyti į šiuos klausimus: „1) Kokia yra UAB „SPRK“ atliktų I etapo (statybos darbai nurodyti 2015 m. sausio 7 d. statybos darbų priėmimo – perdavimo akte, e. bylos priedo t.1, b.l. 88-90) statybos darbų apimtis, kokybė ir sutartinė kaina statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini)? Ekspertas turi įvertinti atliktų darbų kiekį ir aplinkybes, lemiančias jų kokybę ir kainą pagal rašytinę rangos sutartį, nurodytas ieškovės ir atsakovo pateiktose lentelėse (e. bylos priedo 1 t., b.l. 94-95, e. bylos priedo 4 t., b.l. 117-118). 2) Kokia yra UAB „SPRK“ atliktų II etapo statybos ir kitų darbų (darbai nurodyti 2015 m. sausio 7 d. priėmimo - perdavimo akte, e. bylos priedo, t. 1, b.l. 91-93) apimtis, kokybė ir rinkos kaina nekilnojamojo turto objekte, esančiame (duomenys neskelbtini)? Ekspertas turi įvertinti atliktų darbų kiekį, ir aplinkybes, lemiančias jų kokybę ir rinkos kainą, nurodytas ieškovės ir atsakovo pateiktose lentelėse (e. bylos priedo 2 t., b.l. 171-172, e. bylos priedo 2 t., b.l. 66-67).“ Ekspertizę atlikti pavesta teismo ekspertui D. K. (2017-10-06 nutartis).

23. Ekspertas D. K. 2018-05-22 ekspertizės akte (el. bylos tomas VII, b. l. 2 – 92) konstatavo, kad I etape faktiškai atlikta darbų suma yra 635 148 Lt su PVM, o defektų ištaisymo suma 107 817 Lt. Po to, t.y. 2018-10-15 ekspertas patikslino savo išvadą (el. bylos tomas VII, b .l. 130 – 147) į skaičiavimus įtraukdamas ir eilutę apie tai, kokie darbai faktiškai buvo atlikti, nors nebuvo numatyti rangos sutarties sąmatoje (sutarties priede Nr. 1). Patikslintoje eksperto išvadoje nurodoma, jog darbų yra atlikta už 562 138 Lt su PVM, t.y. skaičiuojant faktiškai atliktus darbus už 417 006,80 Lt ir nekokybiškai atliktus darbus už 145 131,40 Lt į šias sumas įskaitant PVM. Be to, ekspertas D. K. 2018-05-22 ekspertizės akte ir jo 2018-10-11 patikslinime konstatavo, kad II etape faktiškai atliktų darbų suma pagal rinkos kainą yra 162 055 Lt su PVM, o defektų ištaisymo suma yra 27 736 Lt su PVM.

25. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Byloje nenustatyta CPK 182 straipsnyje įtvirtintų neįrodinėtinų aplinkybių, todėl šalims tenka pareiga įrodyti savo pozicijas dėl atsakovo atliktų statybos darbų pagal Rangos sutartį ir Sutartį Nr. 14/11/17 kiekio, kokybės ir kainos bei ieškovės sumokėtos atliktų darbų kainos.

26. Visų pirma pažymėtina, kad atmestina kaip nepagrįsta atsakovo pozicija (išdėstyta 2015-12-30 priešieškinyje), jog atliktų statybos rangų darbų vertę (990 087,22 Lt arba 286 749,07 Eur), be kita ko, įrodo ir į bylą pateiktas antstolio D. Š. 2015-05-05 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 178-15-09, kadangi šiuo dokumentu tebuvo konstatuota faktinė statomo ginčo namo būklė 2015-05-04 dieną, tačiau nevertinta nei darbų kokybė, nei, juo labiau, jų vertė. Tokių įgaliojimų antstolis ir neturėjo (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d.).

27. Grįsdamas savo atsikirtimus į ieškovės reikalavimą atsakovas į bylą yra pateikęs du statybos darbų priėmimo – perdavimo aktus: 2015 m. sausio 7 d. Atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktu perduodami pagal 2014-03-27 sutartį atlikti darbai (33 darbų pozicijos) už 699 761,15 Lt su PVM (e. bylos tomas I, b. l. 88 – 90), antro etapo statybos atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktu pagal sutartį Nr. 2014/11/17 perduodami atlikti darbai (28 atliktų darbų pozicijos) už 290 326,07 Lt su PVM (e. bylos tomas I, b.l. 91 – 93). Nei vienas iš šių aktų nėra pasirašytas ieškovės. Be to, atsakovas į bylą pateikė ir pirmojo ir antrojo etapų atliktų statybos darbų pagrindimus (el. bylos tomas II, b. l. 46 – 47, tomas III, b. l. 118 – 119). O ieškovė reikalavimus reiškė remdamasi specialistės R. J. M. išvadomis (el. bylos tomas I, b. l. 96 – 149 ) ir sąmatoje nurodytų darbų ir faktiškai atliktų darbų palyginamosiomis lentelėmis (el. bylos tomas I, b. l. 94 – 95, 150 – 151).

28. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pabrėžti, kad teismas, šioje byloje pritardamas atsakovo iniciatyvai, jog, vertinant šalių pateiktus duomenis ir siekiant nustatyti, koks gi buvo atliktų darbų kiekis, kokybės ir kaina, reikalingas specialių žinių reikalaujantis tyrimas, 2017-04-04 nutartimi paskyrė statybos ekspertizę (ekspertui užduoti klausimai nurodyti šio sprendimo 20 p.). Vykdydamas šią nutartį ir vėlesnius teismo įpareigojimus pavestą ekspertizę atlikęs ekspertas D. K. į bylą pateikė: 2018-05-27 ekspertizės aktą ir 2018-10-11 patikslintą išvadą (el. bylos tomas VII, b. l. 130 – 147), kuria, kaip teismo posėdžio metu nurodė ekspertas, buvo ištaisyta matematinė klaida.

29. Kaip šiame sprendime jau minėta ieškovė, sutikdama su teismo eksperto išvadomis savo reikalavimą patikslino (sumažino), o atsakovas su ekspertizės aktu nesutinka.

30. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai; prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija. Taigi ekspertizė skiriama tada, kai, surinkus ir ištyrus byloje esančius įrodymus, iškyla klausimų, kuriems išsiaiškinti reikia specialių žinių. Teismo ekspertizės įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje specialiosios žinios apibūdinamos kaip išsilavinimo ir specialaus pasirengimo arba profesinės veiklos dėka įgytos išsamios mokslo, technikos, meno ar bet kokios kitos žmonių veiklos srities žinios, reikalingos ekspertizei atlikti. Ekspertizė gali būti skiriama tiek šalių, tiek teismo iniciatyva (ex officio). Teismas, paskirdamas ekspertizę, suformuluoja klausimus, paveda ekspertizę atlikti parinktam subjektui (ekspertui ar ekspertizės įstaigai), pateikia tyrimui reikiamą medžiagą, o ekspertas atlieka tyrimą ir, pritaikydamas turimas žinias bei atsižvelgdamas į tyrimo metu gautus duomenis, suformuluoja išvadą dėl pateiktų klausimų (CPK 212 – 216 str.). Atsižvelgiant į tai eksperto išvadą galima apibrėžti kaip įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmens, turinčio specialių mokslo, technikos, amato ar kitų sričių žinių, raštu išdėstytą nuomonę, gautą atlikus tam tikrus tyrimus siekiant atsakyti į teismo pateiktus klausimus. Eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 str. 2 d.), todėl tinkamu įrodymu eksperto išvada gali būti laikoma tik tada, kai ji yra gauta civilinio proceso nustatyta tvarka, t. y. paskirta ir atlikta laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Dėl to skiriant ekspertizę svarbu ne tik nuspręsti, ar nustatant bylai reikšmingas aplinkybes tam tikram klausimui išaiškinti reikia specialių žinių, tinkamai suformuluoti klausimus ekspertui, bet ir parinkti tokį ekspertą, kurio nešališkumas ir kompetencija pateikti išvadą nekeltų abejonių. Taip užtikrinamas eksperto išvados objektyvumas, išsamumas ir patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2010). Atsakovas į bylą nepateikė jokių duomenų ir argumentų dėl kokių nors procedūrinių pažeidimų arba teisimo eksperto (ne)šališkumo ir kompetencijos. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti teismo eksperto D. K. pateiktos išvados objektyvumu ir patikimumu.

31. Eksperto išvada pateikiama ir išdėstoma raštu ekspertizės akte, kuriame turi būti smulkiai aprašomi atlikti tyrimai, jų pagrindu padarytos išvados ir pagrįsti atsakymai į teismo iškeltus klausimus (CPK 216 str.). Teismo ekspertizės įstatymo (TEĮ) 24 straipsnyje nurodyta, kad ekspertizės aktas susideda iš įžanginės dalies, tiriamosios dalies ir išvadų. Teismo ekspertizės akto įžanginėje dalyje nurodoma: ekspertizės akto surašymo data ir vieta; nutartis skirti teismo ekspertizę; ekspertizei pateikta medžiaga ir klausimai; teismo eksperto duomenys (vardas, pavardė, išsilavinimas, specialybė, eksperto kvalifikacija, darbo ekspertu stažas); tyrimų pradžios ir pabaigos datos; papildomos medžiagos pareikalavimo ir gavimo data; atliekant ekspertizę dalyvavę asmenys. Teismo ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodoma: ekspertui ištirti pateikti objektai, jų būklė ir jų apžiūros rezultatai; atlikti tyrimai, jų metu naudoti metodai ir priemonės; gauti rezultatai ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismo ekspertizės akto išvadose suformuluojami motyvuoti atsakymai į visus pateiktus klausimus (TEĮ 24 straipsnio 1 - 4, 6 dalys). Byloje pateiktas ekspertizės aktas (su patikslinimu) atitinka anksčiau aptartus turinio ir formos reikalavimus ir atsakovas tai paneigiančių argumentų nepateikė.

32. Vertinant teismo ekspertizės, kaip įrodymo civilinėje byloje, reikšmę teismai daugkartinėje praktikoje yra išaiškinę, kad eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu; eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007). Jeigu eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar neišsami, teismas gali paskirti papildomą ekspertizę (CPK 219 str. 1 d.). Jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams (CPK 219 str. 2 d.). CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vienodos visų įrodymų teisinės galios principas, reiškiantis, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Eksperto išvada tokioms išimtims nepriskirtina. Ji teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 str.). Dėl ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio, įvertinimo kasacinis teismas yra pasisakęs, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios, todėl kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, gali būti atmetami. Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; kt.). Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, juos įvertinus, gali būti atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų veiksnių neįvertinimas, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt. Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008; 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; kt.). Minėta, kad pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė yra vienas iš rašytinių įrodymų, lygiaverčių su išvardytaisiais CPK 177 straipsnio 2 dalyje ir, be kita ko, nelaikomų oficialiuoju rašytiniu įrodymu pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; kt.). Taigi teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant CPK 218 straipsnį, suformuluotos dvi galimos nesutikimo su eksperto išvada motyvacijos: dėl išvados nebuvimo visete su kitais bylos įrodymais (pvz., dėl išvados neišsamumo, neaiškumo, tam tikrų reikšmingų veiksnių neįvertinimo, prieštaravimo kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams) ir dėl abejojimo jos patikimumu (pvz., dėl faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009).

33. Vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2019-12-03 nutartį atsakovui buvo suteikta reali galimybė užduoti byloje teismo ekspertizę atlikusiam ekspertui D. K. klausimus bei teikti naujus argumentus, įrodymus. 2020-02-06 vykusio teismo posėdžio metu atsakovo atstovai teiso ekspertui D. K. uždavė klausimus, kurie iš esmės buvo suformuluoti ir apeliaciniame skunde. Atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės visi atsakovo klausimai buvo formuluojami išskirtinai (faktiškai papunkčiui) tik pagal ekspertizės akte nurodytas palyginamąsias lenteles. Tačiau atsakymai į atsakovo užduotus klausimus yra pateikti raštu, t. y. ekspertizės akto dalyje „Tyrimas ir skaičiavimas“, kurioje yra ypač detaliai atskleista tiek vertinti duomenys ir jų nustatymo šaltiniai, tiek atitinkamas išvadas lėmęs teisinis reglamentavimas. Teismo posėdžio metu ekspertas, atsakydamas į užduotus klausimus iš esmės pakartojo ekspertizės akte nurodytus duomenis, detalizuodamas kiekvieną palyginamųjų lentelių poziciją, pagrįsdamas ją ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodytais duomenimis ir išvadomis, kuriems paneigti atsakovas jokių papildomų naujų duomenų ir / arba argumentų nepateikė. Pabrėžtina, kad atsakovo anksčiau į bylą pateikti faktiniai duomenys (sąmata, 2015-01-07 antrojo etapo statybos darbų atliktų darbų priėmimo – perdavimo, antstolio D. Š. 2015-05-05 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 178-15-09), kuriais grindžiama atsakovo pozicija, ekspertizės aktu buvo išsamiai įvertinti.

34. Pavyzdžiui, atsakovas nesutinka su pirmojo etapo palyginamosios lentelės 1, 2, 3 ir antrojo etapo palyginamosios lentelės 3 pozicijose padarytomis išvadomis, tačiau jos išsamiai atskleistos ekspertizės akto tiriamojoje dalyje (teismo posėdžio metu ekspertas išvadas iš esmės pakartojo) nurodant joje, kokiu būdu nustatytas mažesnis plokštuminių pamatų kiekis (vietoje Rangos sutartimi aptartų 141 m² vertinant 138 m²) bei prie šios pozicijos priskirtini darbai: šlaitų kasimas/formavimas, grunto pervežimas (t. y. atskleidžiant nepagrįstą atsakovo darbų ir jų kainų dubliavimą), taip pat nurodytas darbų neatitikimas konkrečiais teisės aktais (ST 121895674.100:2012 9.8, 30, 42 punktai, ST 121895674.205.01:2014 64 p. ir pan.) jiems keliamų kokybės reikalavimų. Į atsakovo klausimą dėl pirmojo etapo palyginamosios lentelės 7 ir 8 pozicijose padarytų išvadų ir dėl lauko ir nešančių vidaus sienų statramsčių išsamus atsakymas pateiktas ekspertizės akto tiriamojoje dalyje atskleidžiant, kokiu būdu nustatytas mažesnis darbų kiekis (apimtis), kas iš esmės yra ginčo objektas (nes ginčo dėl kainos šiuo atveju nėra). Ekspertas nurodė išvadą padaręs įvertinęs tiek ieškovės, tiek ir atsakovo pateiktas fotofiksacijas. Jokių naujų objektyvių atliktų darbų kitokius, nei nustatė ekspertas iš anksčiau pateiktų duomenų, kiekius įrodančių duomenų atsakovas bylą nagrinėjant pakartotinai nepateikė. Ekspertas, vertindamas atliktų darbų kokybę, nurodo vadovavęsis ST 121895674.205.01.05:2012 „Medinių surenkamų konstrukcijų įrengimo darbai“. Atsakovas, kvestionuodamas eksperto išvadą, nurodo, jog šiuo teisės aktu vadovautasi nepagrįstai, tačiau tokios savo pozicijos absoliučiai nepagrindžia, todėl teismas neturi pagrindo nesutikti su specialių žinių turinčio teismo eksperto vertinimu. Atsakovas nesutinka ir su pirmojo etapo palyginamosios lentelės 16 pozicijos išvada jog vidaus pertvaros įrengtos nekokybiškai, nenaudotas dvigubas sluoksnis , nėra statramščių, karkasas nestabilus, trūksta mineralinės vatos. Atsakovas šiuo atveju nesutinka su tuo, jog ekspertas, vertindamas minėtų darbų kokybę, vadovavosi antstolio faktinių aplinkybių fiksavimo protokolu ir fotofiksacijomis. Atkreiptinas dėmesys, jog vertinti pradiniai statybos darbai, kurie vėliau buvo paslėpti paskesnių darbų. Aptariamas išvadas dėl konstatuotų darbų neatitikimo kokybėms reikalavimams ekspertas pagrindė, be kita ko, ir konkrečiomis ST 211573430.01:2011 „Sausosios statybos sistemų iš gipso kartono plokščių ir metalo profilių montavimo darbai“ 55 – 60, 93 – 94, 117 – 122, 163 punktų nuostatomis, taip pat apibūdino defektų taisymo darbus. O atsakovas, iškeldamas pastarąjį klausimą, nenurodė absoliučiai jokių argumentų dėl tokio tariamo neatitikimo galimo ištaisymo, t. y. nenurodė, kokie, jo vertinimu, objektyvesni duomenys nei fotofiksacijos šiuo atveju turėjo būti vertinami, kokiais kitokiais būdais ir / ar metodikomis vadovaujantis turėjo būti vertinama darbų kokybė.

35. Teismas, šiame sprendime neaprašydamas kiekvieno iš atsakovo teismo posėdžio metu ekspertui užduoto klausimo ir atsakymo į jį, apibendrindamas pažymi, jog atsakovo keltos abejonės dėl ekspertizės akto tinkamumo nagrinėjamų aplinkybių (atliktų darbų kiekio, kokybės ir kainos) įvertinimui vertintinos išskirtinai tik kaip subjektyvus atsakovo aiškinimas, kuris ir vėlesnėje teismo proceso stadijoje nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Kaip šiame sprendime jau minėta iš esmės į visus atsakovo ekspertui suformuluotus klausimus atsakymai yra pateikti pačiame ekspertizės akte (jo tiriamojoje dalyje), juos teismo posėdžio metu (o taip pat ir apklausiamas ankstesnėje proceso stadijoje bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme pirmą kartą) detalizavo ir ekspertizę atlikęs teismo ekspertas, tarp kurio paaiškinimų ir ekspertizės išvadų prieštaravimų nenustatyta.

36. Statybos rangą reglamentuojančiose CK normose nėra nuostatų dėl statybos rangos darbų kainos apskaičiavimo būdų ar kriterijų. Tokiu atveju yra taikoma CK 6.653 straipsnio 1 dalies nuostata su atitinkamais pakeitimais, atsižvelgiant į statybos rangos ypatumus, kad statybos rangos sutartyje nurodoma statybos rangos darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdai ir kriterijai. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, tai ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnyje nustatytas taisykles. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant šią normą pateikiamos bendrosios nuostatos, kad įprasta yra kaina, kuri sutarties sudarymo metu ir sudarymo vietoje atitinkamoje verslo srityje buvo imama už tokį pat įvykdymą (tokius pačius darbus, paslaugas, prekes ir panašiai) atitinkamomis aplinkybėmis, o konkrečioms (atitinkamoms) įvykdymo aplinkybėms esant skirtingoms, įprasta kaina gali būti skirtinga. Protingumo kriterijus atitinkančia gali būti vertinama kaina, kuri neleidžia nepagrįstai praturtėti nė vienai sutarties šaliai ir, atsižvelgiant į visas konkrečias aplinkybes (įvykdymo kokybę, sutartį vykdančios šalies kvalifikaciją ir panašiai), tikrai yra verta mokėti už tam tikrą įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2010).

37. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti, kad pagal Rangos sutartį dėl darbų kainos (649 612,25 su PVM) buvo sutarta sutarties priedu Nr. 1. Dėl pagal Sutartis Nr. 14/11/17 atliktinų darbų suderintos ir pasirašytos sąmatos nėra, jos apskaičiavimo būdai ar kriterijai nenustatyti. Tai sudaro pagrindą taikyti CK 6.198 straipsnio nuostatas dėl sutarties kainos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai sutartyje jos kaina nenustatyta, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Pagal šią nuostatą reikia vadovautis kaina ar jos kriterijais, egzistavusiais sutarties sudarymo metu, atsižvelgti į atitinkamą verslo sritį ir joje įprastai imamą kainą, mokamą už tokį pat įvykdymą. Kai dėl statybos rangos įprastinės kainos sprendžia teismas (CK 6.198 str. 1 d.), tai įprasta remtis ekspertų skaičiavimais, imant skaičiuojamuosius dydžius. Ekspertai paprastai sudaro lokalines sąmatas, į kurias įtraukia pirmiau nurodytus komponentus, ir tai yra pagrįsta praktika.

38. Atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes (bylos medžiagą, šalių ir teismo eksperto paaiškinimus) teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo nesutikti su teismo ekspertizės išvadomis. Remiantis teismo ekspertizės išvadomis, kurios yra tinkamai paremtos tyrime išanalizuotais duomenimis (objekto apžiūra 2017-11-28 ir 2018-02-01, byloje surinkta fotofiksacija, t. y. duomenimis teiktais ne tik ieškovės, bet ir atsakovo) ir aktualių teisės aktų nuostatomis (ST 121895674.100:2012 „Žemės darbai“, ST 121895674.205.01.01:2014 “Betonavimo darbai“, ST 121895674.205.01.05:2012 „Medinių surenkamų konstrukcijų įrengimo darbai“, ST 211573430.01:2011 „Sausosios statybos sistemų iš gipso kartono plokščių ir metalo profilių montavimo darbai“ ir t. t.), teismui nekyla abejonių, jog atsakovas tinkamai atliko statybos darbų mažiau, nei už statybos darbus jam buvo sumokėjusi ieškovė. Teismo vertinimu, atsakovo ekspertui kelti išskirtinai subjektyviu vertinimu paremti klausimai iš esmės neturi jokios įtakos ekspertizės išvadų teisėtumui bei teisingumui. Eksperto išvada yra išsami, nuosekli, neprieštaringa, pagrįsta tyrimo duomenimis. Atsakovo į bylą pateiktus rašytinius įrodymus apie atliktų darbų kokybę, kiekį ir kainas paneigia teisės aktų reikalavimus atitinkančios ir tinkamai pagrįstos teismo ekspertizės išvados, o atsakovas, nesutikdamas su eksperto išvada, nepateikė jokių naujų objektyvių ją (eksperto išvadą) paneigiančių duomenų ir / arba pagrįstų argumentų. Net ir teismui konstatavus specialių žinių poreikį nagrinėjamų aplinkybių įvertinimui, atsakovas, siekdamas atliktų statybos darbų kokybės ir kainos pervertinimo, neformulavo prašymo dėl pakartotinės teismo ekspertizės.

39. Konstatavimas teismo ekspertizės išvadų pagrįstumo, nulemia ir atsakovo neteisėtų veiksmų vykdant Rangos sutartį konstatvimą. Siekiant nustatyti ieškovei priteistiną sumą, atskirai pasisakytina ir dėl tarp proceso šalių išsiskyrusių pozicijų apie ieškovės atsakovui sumokėtą pinigų sumą.

40. Ieškovė nurodo rangovui viso sumokėjusi 676 500 Lt (195 927,94 Eur). Savo tokią savo poziciją ieškovė grindžia į bylą pateiktomis: UAB „SPRK“ 2015-07-01 pažyma apie gautus mokėjimus 647 000 Lt (187 384,15 Eur) sumai (el. bylos tomas I, b. l. 18) ir UAB „LYONESS LIETUVA“ 2015-11-04 raštu, kuriuo patvirtinama apie UAB „SPRK“ pervestus 29 500 Lt (8 543,79 Eur) (el. bylos tomas I, b. l. 19, tomas II, b. l. 38 – 41, 42, 43, 44, 45).

41. Atsakovas į bylą nepateikė iš esmės jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės poziciją apie atsakovui sumokėtus 676 500 Lt (195 927,94 Eur). UAB „SPRK“ 2015-07-01 pažyma apie gautus mokėjimus yra pasirašyta bendrovės direktoriaus V. P. ir vyr. finansininkės J. A.. Toks dokumentas laikytinas tinkamu ir pakankamu įrodyti pinigų sumokėjimo faktą. Nors atsakovas kvestionuoja UAB „LYONESS LIETUVA“ 29 500 Lt (8 543,79 Eur) pervedimą nagrinėjamų aplinkybių kontekste, tačiau iš byloje apklausto liudytojo M. K. (ieškovės sūnus) parodymų nustatyta, kad aptariama suma atsakovui buvo pervesta ieškovės prašymu už statybos darbus. Kad atsakovas minėtą sumą gavo byloje taip pat nustatyta iš atsakovo vadovo V. P. teisme duotų paaiškinimų. Atsakovas į bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie kokius kitus jį (atsakovą) ir M. K. (pinigus pervedusį asmenį) siejančius teisinius santykius, kurie sąlygotų pastarojo pareigą tokią sumą atsakovui mokėti.

42. Remdamasis aptartais motyvais teismas daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog ieškovė atsakovui už statybos darbus viso yra sumokėjusi 676 500 Lt (195 927,94 Eur). Tai suponuoja ir kitą pagrįstą išvadą, kad ieškovė yra sumokėjusi 25 446,02 Eur daugiau nei atsakovas yra tinkamai atlikęs priimtinų (pagal ekspertizės išvadą) statybos rangos darbų.

43. Apibendrinant konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos (šio sprendimo 19 p.) – neteisėti veiksmai (Rangos sutarties 1.1 p., CK 6.681 str. 1 d., 6.684 str. 1 d., 6.697 str. 1 ir 3 d., 6.698 str.), žala (skirtumas tarp tinkamai atliktų darbų vertės ir sumokėtos pinigų sumos) bei priežastinis ryšys (būtent atsakovo netinkamai atlikti Statybos rangos darbai lėmė ieškovei padarytą žalą).

44. Lietuvos apeliacinis teismas 2019-12-03 nutartimi perduodamas bylos dalį dėl ieškovės reikalavimų atsakovei UAB „SPRK“ nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, pavedė išspręsti ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, susijusį su šia bylos dalimi.

45. Proceso šalys prašo priteisti jų naudai byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kurioms priskirtinos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.). CPK 93 straipsnyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Taigi, ieškovės ieškinį patenkinus ji įgijo teisę reikalauti jų byloje jos patirtų bylinėjimosi išlaidų proporcingo kompensavimo.

46. Ieškovė nurodo patyrusi 2 937,62 Eur bylinėjimosi išlaidų: 42,62 Eur išlaidos už registrų išrašus, 1 395 Eur žyminio mokesčio ir 1 500 Eur už advokato pagalbą. Šias išlaidas patvirtina ieškovės pateikti mokėjimo dokumentai (e. bylos t. 1, b.l. 177-181). Reikalavimas atsakovo UAB „SPRK“ atžvilgiu sudaro 35 proc. patikslinto ieškinio sumos.

47. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovei 2018-10-15 pareiškimu sumažinus pirminio ieškinio reikalavimus nuo 78 582,78 Eur iki 72 290,03 Eur jos mokėtinas žyminis mokestis sudaro 1 309 Eur. Todėl ieškovei grąžintina 86 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 87 str. 1 d. 1 p.), kurią grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Iš atsakovo ieškovei priteistina likusi žyminio mokesčio dalis, t.y. 458,15 Eur (1 309 Eur (mokėtino žyminio mokesčio suma) x 35 proc. (pareikšto reikalavimo dalis, tenkanti atsakovui UAB „SPRK“)). Atitinkamai mažintinos ir ieškovės patirtos kitos bylinėjimosi išlaidos, t.y. ieškovei iš UAB „SPRK“ priteistina 539,92 Eur ((42,62 Eur (už registro išrašus) + 1 500 Eur (atstovavimo išlaidos)) x 35 proc.).

48. Be to, ieškovė pakartotinai nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme yra sumokėjusi 250 Eur užstatą už eksperto dalyvavimą teismo posėdžiuose. Iš teismo depozitinės sąskaitos ekspertui D. K. išmokėjus 300 Eur sumą už dalyvavimą teismo posėdžiuose, ieškovės įmokėta 250 Eur užstato suma jai priteistina iš atsakovo UAB „SPRK“.

49. Iš viso ieškovei iš atsakovo priteistina 1 248,07 Eur bylinėjimosi išlaidų (458,15 Eur + 539,92 Eur + 250 Eur).

50. Be to, byloje buvo patirtos ir 27,65 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios valstybės naudai priteistinos proporcingai iš šalių: iš atsakovo UAB „SPRK“ valstybės naudai priteistina 9,68 Eur (35 proc.), o iš ieškovės – 17,97 Eur (65 proc.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.681, 6.687, 6.689 6.694, 6.695, 6.697, 6.698 straipsniais ir Civilinio proceso kodekso 93, 270, 307 straipsniais teismas

nutaria:

ieškovės I. K. ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovei I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „SPRK“ (j. a. k. 126268953) 25 446,02 Eur (dvidešimt penkis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt šešis eurus ir du centus) permokos ir 1 248,07 Eur (tūkstantį du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus ir septynis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovei I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 86 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio permokos. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartimi atsakovui UAB „SPRK“ pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, sumažinant turto arešto apimtį iki priteistos sumos, t.y. 25 446,02 Eur.

Išmokėti iš Vilniaus apygardos teismo depozitinės sąskaitos ekspertui D. K. 100 Eur (vieną šimtą eurų) atlyginimo (sąskaita (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank). Ši sprendimo dalis neskundžiama ir vykdoma skubiai.

Priteisti Lietuvos valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidas: iš ieškovės I. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 17,97 Eur (septyniolika eurų ir devyniasdešimt septynis centus) ir iš atsakovo UAB „SPRK“ (j. a. k. 126268953) 9,68 Eur (devynis eurus ir šešiasdešimt aštuonis centus). Valstybei priteistos sumos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (https://www.vmi.lt/cms/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita). Mokėjimo įrodymą reikia pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.