- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-04
- Bylos Nr.
- e2A-778-856/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Valantienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Ieškovas
- R. S.
- Kategorijos
- 2.6.39.2.5.1.1Gyvenamųjų pastatų draudimas
- 2.6.39.2.5.2Namų ūkio turto draudimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per filialą Lietuvoje, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-11844-862/2017 pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per filialą Lietuvoje, dėl draudimo išmokos dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. S. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per filialą Lietuvoje (toliau – ir atsakovas), 5213,16 Eur dydžio neišmokėtą draudimo išmoką už investicijas, 9851,25 Eur dydžio draudiminės išmokos dalį už kilnojamąjį turtą, 179,53 Eur palūkanų bei 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu 2014-11-17 sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, liudijimo/poliso Nr. GT 144275, kuriuo „Maksimum 17 LT“ variantu apdraudė: butą, priklausantį Vilkaviškio rajono savivaldybei, 60 480 Lt (17 516 Eur) draudimo sumai, investicijas į aukščiau nurodytą butą 18 000 Lt (5 213 Eur) draudimo sumai, kilnojamąjį turtą 36 000 Lt (10 426 Eur) sumai, civilinę atsakomybę 10 000 Lt (2 896 Eur) sumai; draudiminis laikotarpis - nuo 2014-11-28 iki 2015-11-27, draudiminė apsauga - ugnis, vanduo, gamtos jėgos, trečiųjų asmenų tyčinė veika. Draudimo sutarties sudedamoji dalis yra Gyventojų turto draudimo taisyklės Nr. 039. Draudiminės apsaugos galiojimo metu, 2015-10-19, apie 1 val., apdraustame bute adresu (duomenys neskelbtini), kilo gaisras, kurio metu sudegė visi bute esantys ieškovo kilnojamieji daiktai, o pats butas apgadintas taip stipriai, kad tapo nebetinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį. 2016-11-11 ieškovas gavo pranešimą, kad jam apskaičiuota 823 Eur draudimo išmoka, pritaikyta 247,93 Eur užskaita ir išmokėta 575,07 Eur draudimo išmoka už kilnojamojo turto patirtus nuostolius. Ieškovo nuomone, atsakovo sprendimas draudimo išmoką už nekilnojamąjį turtą išmokėti buto savininkui, yra neteisėtas, nes pagal draudimo sutartį naudos gavėjas yra ieškovas, tačiau dėl šios išmokos ieškovas reikalavimo nereiškia. Draudimo sutarties sudarymo metu 2014-11-17 ieškovas buvo pakeitęs buto lubų perdangą, kuri iki tol buvo įgriuvusi, sutvirtindamas ją naujais medienos perdengimais, įmontuodamas apšiltinančiąją medžiagą iš polistirolo ir suformuodamas lubas iš tinklelio, užtaisyto tinku. Draudimo sutartį sudaręs draudiko įgaliotas asmuo V. Š. šias ieškovo investicijas apskaičiavo 18 000 litų verte ir šiai sumai jas apdraudė. Išmoka už šias investicijas ieškovui nebuvo išmokėta. Ieškovas apdraudė savo kilnojamąjį turtą atstatomąja verte 36 000 litų sumai. Namų turtas buvo apdraustas pagal bendrąjį buto plotą. Ieškovo nuomone, esant šiai draudimo sutarties sąlygai, įvykus draudžiamajam įvykiui, neturi būti atliekamas tyrimas, nustatomi apdraustame bute buvę kilnojamieji daiktai. Ieškovo nuomone, atsakovas neturėjo pagrindo pritaikyti 247,03 Eur užskaitos, nes įskaitymas galimas esant teisėtai atsiradusiai prievolei.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į ieškinį atsakovas prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas su atsakovu 2014-11-17 sudarė gyventojų turto draudimo sutartį Nr. GT 144275, draudimo laikotarpis - 2014-11-28 - 2015-11-27, neatskiriama draudimo sutarties dalis - Gyventojų turto draudimo taisyklės Nr. 039. Apdraustame bute 2015-10-19 kilo gaisras. Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Vilkaviškio priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba nustatė gaisro kilimo priežastį - įneštas atviros ugnies šaltinis. Investicijų draudimo atveju, įvykus įvykiui, ieškovas turėjo pateikti dokumentus, pagrindžiančius atliktų remonto darbų apimtis ir kainas. Jokio įrodymo, susijusio su atliktais buto lubų perdangos remonto darbais, ieškovas atsakovui nepateikė. Po gaisro ieškovas pateikė draudikui bute buvusio sunaikinto kilnojamojo turto sąrašą. Ieškovo pateiktas bute buvusio ir gaisro metu sunaikinto kilnojamojo turto sąrašas neatitiko tikrovės, prieštaravo kitiems žalos bylos administravimo metu surinktiems faktiniams duomenims. 2015-05-06 bute buvo įvykdyta vagystė. Šis įvykis buvo administruojamas draudiko (žalos bylos Nr. GT/15/00490), todėl atsakovas turėjo buto vidaus nuotraukas, darytas 2015-05-07. Pažymėjo, kad pagal Taisyklių Specialiosios dalies 2.6. punktą, pašto ženklai, monetos, meno dirbiniai, antikvariniai daiktai, religinio kulto daiktai, kultūrinės - istorinės vertybės, kolekcijos, unikalūs, reti daiktai draudžiami tik atskiru draudėjo ir draudiko susitarimu, o šalys nebuvo susitarę dėl paminėtų objektų draudimo apsaugos. Po 2015-05-06 bute įvykusios vagystės, kurios metu buvo apgadintas nekilnojamasis turtas ir pavogtas kilnojamasis turtas, ieškovas atsakovui išmokėjo 1045,85 Eur draudimo išmoką, iš kurios 247,93 Eur suma buvo skirta ieškovo nurodytai žalai dėl laikrodžio „Rolex“ vagystės atlyginti. Administruojant žalos bylą Nr. GT/15/01269 dėl 2015-10-19 įvykusio gaisro, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-58898-15, kurio metu atsakovas gavo duomenų apie ieškovo melagingai nurodytą informaciją dėl laikrodžio „Rolex“ vagystės, nes laikrodis „Rolex“ buvo rastas pas ieškovą ikiteisminio tyrimo pareigūnams atliekant buto apžiūrą. Dėl to apskaičiavęs atlygintinos žalos dydį (823 Eur) dėl 2015-10-19 įvykio (gaisras), vadovaudamasis CK 6.130 straipsnio nuostatomis, atsakovas atliko vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir ieškovui išmokėjo 575,07 Eur dydžio draudimo išmoką žalai, patirtai dėl gaisro, atlyginti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, vykdančio veiklą per filialą Lietuvoje, ieškovui R. S. 5 213,16 Eur neišmokėtą draudimo išmoką už investicijas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 213,16 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-02-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė iš ieškovo R. S. atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, vykdančio veiklą per filialą Lietuvoje, 264 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš atsakovo valstybei 117 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovės dėstomos aplinkybės, jog ieškovas 2015 metais neturėjo lėšų investavimui į butą, investavimas į nuomojamą butą negali būti laikomas racionaliu, nesudaro pagrindo išvadai, kad iki draudimo sutarties sudarymo ieškovas neturėjo galimybės investuoti į butą. Atsakovo teismui pateiktas Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos 2017-09-29 raštas Nr. (33) (2.19) SD – 2152, kuriame nurodyta, kad savivaldybė rašytinio leidimo pagerinti turtą nėra išdavusi, todėl negali patvirtinti fakto, jog buto remonto darbai buvo atlikti, taip pat nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovas neatliko buto lubų perdangos remonto, nes atsakovo teismui pateiktos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 3, sudarytos tarp Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos ir ieškovo, 3 punktas įpareigojo ieškovą atlikti einamąjį buto remontą. Šioje sutartyje nėra įtvirtinta ieškovo pareiga apie atliekamus remonto darbus kokia nors forma informuoti buto savininką.
6. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovui po 2015-05-06 įvykio, administruojant įvykį byloje Nr. GT/15/00490, turint buto nuotraukas, būtų kilusios abejonės dėl ieškovo apdraustų investicijų. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas, vadovaudamasis taisyklių 3 punktu, CK 6.993 straipsniu, būtų pareikalavęs ieškovo atskleisti reikalingą informaciją, ar įgyvendino Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 95 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisę prieš sudarant draudimo sutartį įvertinti draudimo riziką.
7. Teismas vertino, kad draudimo suma nustatyta pagal bendrąjį plotą, ieškovas turėjo įrodyti, jog prieš gaisrą bute buvo draudimo liudijime nurodytos vertės daiktai (CPK 178 straipsnis). Byloje esantis ieškovo kartu su pranešimu apie įvykį pateiktas buvusių bute daiktų sąrašas, ieškovo paaiškinimai duoti teismo posėdyje, liudytojų parodymai nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovo po draudiminio įvykio sudarytas daiktų sąrašas yra teisingas ir realus, nes tai prieštarauja kitai byloje esančiai medžiagai: Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus 2015-11-06 rašte išdėstytai informacijai apie turėjusius likti nesudegusius ieškovo sąraše nurodytus daiktus, asmenų, apklaustų liudytojais ikiteisminio tyrimo metu, duotiems parodymams, užfiksuotiems 2016-10-31 nutarime, atsakovo pateiktoms 2015-05-07 bei 2015-10-20 darytoms nuotraukoms. Duodamas paaiškinimus ieškovas negalėjo apibūdinti daiktų, o tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas draudimo išmoką apskaičiavo neteisingai. Reikalavimą priteisti iš atsakovo 9 851,25 Eur draudiminės išmokos dalį už kilnojamąjį turtą teismas atmetė kaip nepagrįstą.
8. Teismas konstatavo, kad atsakovas draudimo išmoką ieškovui išmokėjo nepraleidęs Taisyklių 9 punkte nustatytų terminų, todėl netenkino ieškovo reikalavimo dėl 179,53 Eur palūkanų priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
9. Atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, vykdantis veiklą per filialą Lietuvoje, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje ieškovui R. S. buvo priteista 5 213,16 Eur neišmokėta draudimo išmoka už investicijas ir priimti naują sprendimą šioje dalyje - ieškovo R. S. reikalavimą dėl 5 213,16 Eur draudimo išmokos už investicijas priteisimo atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Ieškinyje R. S. teigė, kad iki draudimo sutarties sudarymo buvo pakeitęs buto lubų perdangą, kuri iki tol buvo įgriuvusi, sutvirtindamas ją naujais medienos perdengimais, įmontuodamas apšiltinančią medžiagą iš polistirolo ir suformuodamas lubas iš tinklelio, užtaisyto tinku. Taisyklių Specialiųjų sąlygų 10.4. p. numatyta, kad nuostolių dydis, be kitų įrodymų, nustatomas remiantis iš draudėjo gautais dokumentais. Investicijų draudimo atveju, įvykus įvykiui, ieškovas turėjo pateikti bent kažkokius dokumentus, pagrindžiančius atliktų remontų darbų apimtis ir kainas. Jokio įrodymo, netgi preliminaraus savo tariamai atliktų remonto darbų ir įsigytų medžiagų įvertinimo, ieškovas atsakovui tiek žalos bylos administravimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, nepateikė.
9.2. Ieškovas, pasirašydamas gyventojų turto draudimo sutartį Nr. GT 144275, pasirašė ir prie sakinio, kuriuo patvirtino, jog „sudarant draudimo sutartį, su draudimo liudijime nurodytų taisyklių sąlygomis buvau supažindintas, jas supratau ir taisyklių kopiją gavau“. Akivaizdu, kad ieškovui buvo žinoma tiek jo pareiga pateikti draudikui teisingą informaciją apie draudimo objektą - investicijas bei jų dydį, taip pat turėjo būti žinomas ir Taisyklių Specialiųjų sąlygų 9.1.3. p. įpareigojimas draudėjui atskleisti draudikui visą informaciją, reikšmingą įvykio aplinkybėms, pasekmėms, nuostolio dydžiui nustatyti.
9.3. Pirmos instancijos teismas be jokio pagrindo atmetė atsakovo argumentus dėl to, jog ieškovas 2015 m. netgi negalėjo turėti nurodomų lėšų investavimui į butą, taip pat pats ieškovas bylos nagrinėjimo metu negalėjo paaiškinti galimo jo turėtų pinigų kilmės šaltinio. Byloje nebuvo pateikta jokio tai patvirtinančio įrodymo. Tuo tarpu visi byloje surinkti įrodymai liudijo priešingą faktinę situaciją, nei nusprendė pirmos instancijos teismas.
9.4. Pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, ko pasėkoje padarė nepagrįstą išvadą dėl 5 213,16 Eur draudimo išmokos už investicijas priteisimo.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas R. S. prašo palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimą. Nurodo, kad draudikas (atsakovas), įvykus draudiminiam įvykiui, nepareikalavo ieškovo pateikti dokumentus, įrodančius padarytų investicijų dydį. Tuomet draudikas 2016-11-11 pranešimu informavo ieškovą apie apskaičiuotą draudimo išmoką už kilnojamąjį turtą, tačiau dėl draudimo išmokos už investicijas nepasisakė išvis ir nemotyvavo, kodėl ji neapskaičiuojama ir nemokama. Per gaisrą sudegus dokumentams bei visam turtui, ieškovas net neturėjo objektyvios galimybės pateikti padarytas investicijas į butą įrodančių dokumentų, todėl, remiantis Draudimo įstatymo 101 straipsnio 2 dalimi, draudikas (apeliantas) negali remtis draudėjo (ieškovo) pareigos pateikti nuostolius įrodančius dokumentus nevykdymu, kai šis neturi galimybės įvykdyti tokios pareigos. Apie sudegusias investicijas ieškovas atsakovą informavo tinkamai - pranešdamas apie gaisrą ir sudegusį visą turtą. Kad atsakovas (draudikas) žinojo, jog yra sudegusios ieškovo investicijos, įrodo fotonuotraukos, pateiktos paties atsakovo kartu su atsiliepimu, kuriose aiškiai užfiksuotos sudegusių lubų liekanos. Byloje nėra duomenų, kad draudikas (apeliantas), prieš sudarant draudimo sutartį, būtų tikrinęs ieškovo draudžiamų padarytų investicijų dydžio realumą. Tik pats atsakovas kaltas, kad prieš sudarant draudimo sutartį, netikrino ar kitokiu būdu nenustatė ieškovo padarytų į butą investicijų dydžio. Ieškovas teismo posėdžio metu pateikė informaciją apie savo tuo metu gaunamas pajamas ir paimtas paskolas, kurią apeliantas atmeta neanalizuodamas ir nesigilindamas. Ieškovas įrodė, jog patyrė nuostolius dėl sudegusių jo investicijų į nuomojamą butą, o atsakovas neįrodė, jog ieškovas tokių investicijų nebuvo padaręs, o apdraudė neegzistuojantį objektą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per filialą Lietuvoje, apeliacinis skundas atmetamas.
11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
12. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2014-11-17 ieškovas R. S. ir atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, vykdantis veiklą per filialą Lietuvoje, pasirašė Gyventojų turto draudimo liudijimą/polisą Nr. GT144275, kurio laikotarpiu nuo 2014-11-28 iki 2015-11-27 maksimum variantu apdraudė butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu draudimo liudijimu/polisu taip pat maksimum draudimu 18 000 Lt (5 213 Eur) draudimo sumai buvo apdraustos investicijos į aukščiau nurodytą butą bei 36 000 Lt (10 426 Eur) sumai kilnojamasis turtas (e. b. I t., 9–10 b. l.). Bute, esančiame Kudirkos Naumiesčio g. 12-10, Kybartuose, 2015-10-19, 1 val. 29 min., kilo gaisras, kurio metu buvo sunaikintas Vilkaviškio rajono savivaldybei priklausantis nekilnojamasis turtas, bute buvę daiktai ir investicijos į nekilnojamąjį turtą.
13. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovo R. S. ieškinį, priteisdamas iš atsakovo 5 213,16 Eur neišmokėtą draudimo išmoką už investicijas bei 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2017-02-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas su teismo sprendimu nesutinka, nurodydamas, jog ieškovas R. S. nei atsakovui žalos administravimo metu, nei pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atlikto remonto darbų ir įsigytų medžiagų dydį.
14. Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 039 (toliau – ir Taisyklės) 1.18 punkte nurodyta, kad draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus atsakovas privalo mokėti draudimo išmoką (e. b. I t., 11–18 b. l.). Taisyklių bendrųjų sąlygų 2.2 punkte nurodyta, kad draudimo objektu yra investicijos – tai draudėjo įdėtos investicijos į pastatus (pavyzdžiui, pakeistas stogas ir langai sename pastate). Draudimo sutartis sudaryta pagal draudėjo (ieškovo) pateiktą visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudimo rizikos vertinimui, už pateiktų duomenų teisingumą atsako draudėjas (ieškovas) (Taisyklių specialiųjų sąlygų 1.1 p.). Taisyklių turinys patvirtina, kad prieš pasirašydamas draudimo sutartį, draudėjas (ieškovas) įsipareigojo pateikti BTA teisingą bei išsamią informaciją, kurios prašo BTA, ir kuri yra susijusi su draudimo objektu ir yra būtina, siekiant įvertinti draudimo riziką. Jeigu draudėjas tyčia neatskleidžia informacijos, kuri yra būtina draudimo rizikai įvertinti, arba tyčia pateikia klaidingą ar neišsamią informaciją, BTA turi teisę reikalauti pripažinti draudimo sutartį negaliojančia (Taisyklių bendrųjų sąlygų 3.1 p.).
15. Apeliaciniame skunde atsakovas argumentuoja, kad ieškovas, prieš sudarydamas draudimo sutartį, turėjo atsakovui pateikti teisingą informaciją apie draudimo objektą – investicijas į nekilnojamąjį turtą ir jų dydį, o taip pat atskleisti visą informaciją, reikšmingą įvykio aplinkybėms, pasekmėms bei nuostolio dydžiui nustatyti.
16. Apeliantės teigimu, ieškovas, prieš sudarydamas su atsakovu Gyventojų turto draudimo liudijimą/polisą, nurodė, kad į buto remontą jis investavo 18 000 Lt (5 213,16 Eur), todėl ši suma ir buvo nurodyta draudimo sutartyje kaip „draudimo suma“. Iš apeliacinio skundo turinio suprastina, kad atsakovas nesutinka su lėšų, investuotų į ieškovo nuomojamą butą, dydžiu (18 000 Lt). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovo atliktas buto lubų remontas būtų kainavęs mažiau, o ne 18 000 Lt, tokių aplinkybių byloje atsakovas neįrodinėjo. Kaip jau minėta, Taisyklių bendrųjų sąlygų 3.1 punktu ieškovas įsipareigojo pateikti teisingą informaciją, susijusią su draudimo objektu ir būtina draudimo rizikai nustatyti, kurios prašo atsakovas BTA. Ši Taisyklių nuostata įpareigoja ieškovą nurodytus duomenis pateikti atsakovui pareikalavus, tačiau byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas jų būtų reikalavęs iš ieškovo, o ieškovas jų būtų nepateikęs. Be to, Draudimo įstatymo 95 straipsnis numato, kad prieš sudarydamas draudimo sutartį, draudikas turi teisę įvertinti draudimo riziką Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.994 straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis CK 6.994 straipsnio 1 dalimi, prieš sudarant draudimo sutartį draudikas turi teisę apžiūrėti draudžiamą turtą, o jeigu reikia - savo lėšomis paskirti ekspertizę jo vertei nustatyti. Kaip pagrįstai apeliaciniame skunde nurodė atsakovas, jo atstovas, prieš apdrausdamas butą, jo neapžiūrėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir ieškovui pateikus klaidingą ar neišsamią informaciją, o atsakovui sudarius Draudimo sutartį neapžiūrėjus draudžiamo turto, atsakovas turėjo teisę reikalauti pripažinti draudimo sutartį negaliojančia. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas ieškovui jokių pretenzijų dėl galimai klaidingai pateiktos informacijos ar reikalavimo pripažinti draudimo sutartį negaliojančia, nereiškė (Taisyklių bendrųjų sąlygų 3.1 p.). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, net ir po 2015-05-06 buto vagystės, atsakovui turint buto nuotraukas, jokių abejonių dėl buto investicijų į nekilnojamąjį turtą atsakovui nekilo. Vadovaudamasi anksčiau nurodytais motyvais, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas yra pats atsakingas dėl to, jog prieš sudarant draudimo sutartį nepareikalavo ieškovo atskleisti reikalingą informaciją, o taip pat, kad neįgyvendino savo teisės prieš sudarant draudimo sutartį apžiūrėti draudžiamą turtą (Draudimo įstatymo 95 straipsnis, CK 6.994 straipsnio 1 dalis).
17. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovui turėjo būti žinomas ir Taisyklių Specialiųjų sąlygų 9.1.3. p. įpareigojimas draudėjui atskleisti draudikui visą informaciją, reikšmingą įvykio aplinkybėms, pasekmėms, nuostolio dydžiui nustatyti.
18. Taisyklių Specialiųjų sąlygų 9.1. punkte numatyta, kad tam, jog draudėjas ar apdraustasis įgytų teisę gauti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui, jis privalo nedelsiant pranešti kompetentingoms tarnyboms (policijai, priešgaisrinės saugos tarnybai), raštu informuoti BTA ir vykdyti tolimesnius jos nurodymus, o taip pat atsakovui atskleisti visą informaciją, reikšmingą įvykio aplinkybėms, pasekmėms, nuostolio dydžiui nustatyti. Kaip nurodė ieškovas, visas ieškovo turtas, buvęs nuomojamame bute, sudegė, todėl pateikti nuostolius pagrindžiančių įrodymų jis neturi galimybės. Taisyklių specialiųjų sąlygų 10 punktas, reglamentuojantis nuostolių nustatymo sąlygas, nurodo, kad nuostolio dydis – tai patirtos žalos piniginė išraiška, kuri reikalinga suremontuoti ar atstatyti apdraustą turtą į būklę, buvusią prieš pat atsitinkant draudžiamajam įvykiui (10.2 p.). Atsakovas, nesutikdamas su padarytų nuostolių dydžiu ir atsisakydamas mokėti ieškovui draudimo išmokos už investicijas į nekilnojamąjį turtą, vadovaujantis Taisyklių 10.17 punktu, turėjo teisę kreiptis į turto vertintojus dėl nuostolių dydžio ar įvykio priežasties nustatymo, tačiau byloje nepateikta įrodymų, kad šia teise atsakovas būtų pasinaudojęs.
19. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, ko pasėkoje padarė nepagrįstą išvadą dėl 5 213,16 Eur draudimo išmokos už investicijas priteisimo.
20. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais, t. y. civilinei bylai reikšmingais faktiniais duomenimis, gautais CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/201; kt.).
21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Savo išvadas dėl draudimo išmokos pagrįstumo pagal 2014-11-17 gyventojų turto draudimo liudijimą/polisą Nr. GT144275 padarė įvertinęs įrodymų visumą. Kaip matyti iš priimto sprendimo, pirmosios instancijos teismas vertino ne tik ieškovo paaiškinimus, rašytinius įrodymus, bet ir atsakovo bei jo atstovės paaiškinimus ir pateiktus įrodymus. Tai, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip juos vertina pats apeliantas, savaime neteikia pagrindo išvadai apie jų neįvertinimą ir įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą. Byloje esantys įrodymai teisėjų kolegijai leidžia pripažinti, kad ieškovas įrodė nuostolių dydį, o apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų.
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui teisiškai nėra reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
23. Vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, tinkamai taikė teismų praktiką ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.