Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovas 2017-02-08 pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 5213,16 EUR dydžio neišmokėtą draudimo išmoką už investicijas; 9851,25 EUR dydžio draudiminės išmokos dalį už kilnojamąjį turtą; 179,53 EUR palūkanų, bei 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su atsakovu 2014-11-17 sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, liudijimo/poliso Nr. (duomens neskelbtini), kuriuo „Maksimum 17 LT“ variantu apdraudė: butą, unikalus Nr. (duomens neskelbtini), priklausantį Vilkaviškio rajono savivaldybei, 60480 Lt (17516 EUR) draudimo sumai; investicijas į aukščiau nurodytą butą 18000 Lt (5213 EUR) draudimo sumai; kilnojamąjį turtą 36000 Lt (10426 EUR) sumai; civilinę atsakomybę 10000 Lt (2896 EUR) sumai. Draudiminis laikotarpis nuo 2014-11-28 iki 2015-11-27, draudiminė apsauga - ugnis, vanduo, gamtos jėgos, trečiųjų asmenų tyčinė veika. Draudimo sutarties sudedamoji dalis yra Gyventojų turto draudimo taisyklės Nr. 039. Draudiminės apsaugos galiojimo metu, 2015-10-19 apie 01.00 val. apdraustame bute, adresu (duomens neskelbtini), įvyko gaisras, kurio metu sudegė visi bute esantys ieškovo kilnojamieji daiktai, o pats butas apgadintas taip stipriai, kad tapo nebetinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį. Apie gaisro įvykį ieškovas pranešė atsakovui bei nurodė raštu, koks jo kilnojamasis turtas gaisro metu sudegė. Atsakovas, kilus įtarimų dėl ieškovo nurodytų sudegusių kilnojamųjų daiktų ir jų vertės, kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrą, kuri atliko ikiteisminį tyrimą dėl pasikėsinimo apgaule įgyti didelės vertės turtinę teisę bei dėl svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu. Ieškovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas 2016-10-31 nutarimu nutrauktas. Po šio tyrimo nutraukimo ieškovas iš atsakovo 2016-11-11 gavo pranešimą, kad jam apskaičiuota 823 EUR draudimo išmoka, pritaikyta 247,93 EUR užskaita ir išmokėta 575,07 EUR draudimo išmoka už kilnojamojo turto patirtus nuostolius. Ieškovas su tokia maža draudimo išmoka nesutiko, todėl raštu paprašė draudiką pateikti draudimo išmokos pagrindimą. Atsakovas 2017-01-09 raštu ieškovui pranešė, kad išmoka už nekilnojamąjį turtą buvo išmokėta Vilkaviškio rajono savivaldybei, nes ši yra apdrausto buto savininkė. Ieškovo nuomone, atsakovo sprendimas draudimo išmoką už nekilnojamąjį turtą išmokėti buto savininkui yra neteisėtas, nes pagal draudimo sutartį naudos gavėjas yra ieškovas, tačiau dėl šios išmokos ieškovas reikalavimo nereiškia. Pažymėjo, kad šalių sudaryta draudimo sutartimi ieškovas atstatomąja verte apdraudė savo investicijas įdėtas į sudegusį butą. Draudimo sutarties sudarymo metu ieškovas 2014-11-17 buvo pakeitęs buto lubų perdangą, kuri iki tol buvo įgriuvusi, sutvirtindamas ją naujais medienos perdengimais, įmontuodamas apšiltinančiąją medžiagą iš polistirolo ir suformuodamas lubas iš tinklelio, užtaisyto tinku. Draudimo sutartį sudaręs draudiko įgaliotas asmuo V. Š. šias ieškovo investicijas apskaičiavo 18000 litų verte ir šiai sumai jas apdraudė. Išmoka už šias investicijas ieškovui nebuvo išmokėta. Ieškovas apdraudė savo kilnojamąjį turtą atstatomąja verte 36000 litų sumai. Namų turtas buvo apdraustas pagal bendrąjį buto plotą. Ieškovo nuomone, esant šiai draudimo sutarties sąlygai, įvykus draudžiamajam įvykiui, neturi būti atliekamas tyrimas, nustatomi apdraustame bute buvę kilnojamieji daiktai. Ieškovo nuomone, atsakovas neturėjo pagrindo pritaikyti 247,03 EUR užskaitos, nes įskaitymas galimas esant teisėtai atsiradusiai prievolei. Šiuo atveju draudimo sutartyje draudiko vienašališka galimybė draudėjui taikyti įskaitymą nenumatyta, o draudėjo įvardinta nuostolių suma teismo sprendimu draudikui iš draudėjo nebuvo priteista. Atsakovas (draudikas) laiku neišmokėjo ieškovui draudiminės išmokos. Nors šalių sudarytoje draudimo sutartyje nenumatytos palūkanos už laiku neišmokėtą draudimo išmoką, tačiau pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.240 straipsnio 1 dalį už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Kadangi atsakovas nuo 2016-11-11 tyčia ieškovui neišmokėjo draudimo išmokos dalies - 15064,41 EUR, tai palūkanos skaičiuojamos nuo 2016-11-11 iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2017-02-07). Viso pradelstos 87 dienos nuo 15064,41 EUR sumos sudaro 179,53 EUR palūkanų, nes gaisras buvo 2015-10-19, o sustabdžius išmokos išmokėjimą, pradėjus ikiteisminį tyrimą, ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2016-10-31 prokuroro nutarimu. Atsakovas ieškovą 2016-11-11 raštu informavo apie draudiminės išmokos apskaičiavimą. Kadangi šalių sudaryta draudimo sutartis turi būti laikoma vartojimo draudimo sutartimi, ieškovo nuomone, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Pažymėjo, kad ieškovas neturėjo pareigos pateikti atsakovui dokumentų, įrodančių patirtų nuostolių dydį, nes tai nėra numatyta sudarytoje sutartyje, be to visi dokumentai gaisro metu sudegė. Nesutinka su atsakovo pozicija, kad ieškovo turėtas kilnojamasis turtas po gaisro galėjo būti nustatomas remiantis 2015-05-06 darytomis foto nuotraukomis po įvykusios vagystės bei ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-58898-15 surinktais duomenimis - liudytojų parodymais, nes gaisras ieškovo bute įvyko 2015-10-19, t.y. po penkių mėnesių, nei vagystės įvykis. Be to, ieškovo nuomone, nuotraukos neatspindi visų daiktų ir visų buto patalpų, nes jose nėra WC ir dušo patalpos, virtuvės patalpos, kuriose buvo taip pat ieškovo kilnojamųjų daiktų ir baldų.