- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-12
- Bylos Nr.
- eAS-1397-821/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01088-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Artūras Drigotas, Iveta Pelienė (pran.)
- Pareiškėjas
- L. L.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. L. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. L. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja L. L. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2025 m. rugpjūčio 13 d. raštą Nr. 1SS-479-(5.75 Mr.) „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas) ir NŽT 2025 m. gegužės 29 d. pretendentų susirinkimo protokolo Nr. 4PRT-137 (toliau – ir NŽT protokolas) sprendimo dalį, kuria ginčo žemės sklypas Nr. 202 (projektinis Nr. 803), (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos plane, buvo suprojektuotas trečiajam asmeniui – R. B. bei įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl ginčo žemės sklypo nuomos, įvertinant visas reikšmingas aplinkybes.
Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti ginčijamos NŽT 2025 m. gegužės 29 d. pretendentų susirinkimo protokolo Nr. 4PRT-137 sprendimo dalies, kuria ginčo sklypas Nr. 202 (projektinis Nr. 803) buvo suprojektuotas trečiajam asmeniui R. B., galiojimą (vykdymą) iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo ir uždrausti NŽT atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su ginčo sklypo nuomos procedūrų užbaigimu ar sklypo perdavimu trečiajam asmeniui. Pareiškėjos prašymas buvo grindžiamas tuo, kad projektavimo darbai pagal nustatytą terminą turi būti užbaigti iki 2025 m. spalio 1 d., todėl yra reali grėsmė, jog bylos nagrinėjimo metu ginčo sklypas bus galutinai išnuomotas kitam asmeniui.
Atsakovas NŽT Regionų administraciniam teismui 2025 m. rugsėjo 16 d. pateikė nuomonę dėl pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir prašė netenkinti šio pareiškėjos prašymo, motyvuodamas tuo, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti pareiškėjos prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, nes nebus padaryta pareiškėjai neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjos skundą, tačiau netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Teismas nustatė, kad pareiškėja savo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės grindžia tik tuo, kad projektavimo darbai pagal nustatytą terminą turi būti užbaigti iki 2025 m. spalio 1 d., todėl yra reali grėsmė, jog bylos nagrinėjimo metu ginčo sklypas bus galutinai išnuomotas kitam asmeniui. Įvertinęs nagrinėjamai bylai aktualų teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas padarė išvadą, jog šiuo atveju prielaida, kad pareiškėja gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, kad pareiškėja neįrodė, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas arba sudėtingas.
Teismas konstatavo, jog pareiškėja nagrinėjamu atveju nepagrindė reikalavimo pagrįstumo ir neįrodė, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, būtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismo vertinimu, pareiškėjos argumentai dėl galimos grėsmės, jog bylos nagrinėjimo metu žemės sklypas gali būti išnuomotas, yra deklaratyvūs, todėl negali būti pripažįstami pakankamu pagrindu taikyti pareiškėjos prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones. Apibendrinęs teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
III.
Pareiškėja L. L. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.
Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad teismas prieš priimdamas sprendimą dėl pareiškėjos prašymo taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, kreipėsi į NŽT, prašydamas pateikti nuomonę dėl prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių. Tokie teismo veiksmai neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio, šio instituto esmės, nes reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tikslas yra prevencinis teisių apsaugos mechanizmas, o ne papildomo derinimo su institucija priemonė. ABTĮ nenumato galimybės kreiptis į ginčo šalį dėl nuomonės pateikimo, kai sprendžiamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas. NŽT pateikta nuomonė dėl pareiškėjos prašymo negali būti laikoma objektyvia ir nepriklausoma.
Pareiškėja teigia, jog jai yra daroma reali ir neatitaisoma didelė žala, nes ginčo žemės sklypas faktiškai perduodamas kitam asmeniui, pareiškėja netenka galimybės išsinuomoti žemės sklypą, dėl kurio vyksta ginčas, atsiranda nauji ilgalaikiai teisiniai santykiai, kurių panaikinimas ateityje būtų sudėtingas, priėmus pareiškėjai palankų teismo sprendimą jis taptų faktiškai neįgyvendinamas, nes pažeistų trečiojo asmens teises, be to, ginčijamo sprendimo įgyvendinimas sudarys pagrindą atsirasti naujoms byloms dėl nuomos sutarties teisėtumo, jos panaikinimo, žalos atlyginimo. Žala yra reali ir tęstinė, ji kyla ne iš būsimos galimybės, o iš jau įgyvendinamo NŽT sprendimo.
Atsiliepimas
Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
NŽT nurodo, jog jeigu teismas nagrinėjamu atveju tenkintų pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, t. y. sustabdytų ginčo žemės sklypo Nr. 202 projektavimo ir nuomos procedūras iki bylos išnagrinėjimo, tai reikštų, kad pareiškėjos galbūt pažeistos teisės būtų ginamos prevenciškai, nesant tam teisinio pagrindo, o tai pagal nustatytas aplinkybes pažeistų proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principus. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti pareiškėjos prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, nes būsimo teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų, t. y. nebūtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Žemesnės instancijos teismas
NŽT vertinimu, pareiškėjos atskirojo skundo argumentai yra deklaratyvūs, t. y. pareiškėja jokiais duomenimis ar įrodymais nepagrindė neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos atsiradimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja nepagrindė būtinosios sąlygos – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos administracinės bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, pagrįstumas ir teisėtumas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.
Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrindžia reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024, 2025 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-443-415/2025).
Teismas, spręsdamas dėl neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos buvimo, turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017, 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2289-575/2024).
Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016, 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019). Pažymėtina, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.
Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, ginčo esmę, pareiškėjos argumentus, kuriais ji grindžia prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja nepagrindė nagrinėjamu atveju būtinosios sąlygos prašomoms reikalavimo užtikrinimo priemonėms taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos.
Byloje nustatyta, jog pareiškėja prašo panaikinti NŽT Raštą ir NŽT protokolo sprendimo dalį, kuria ginčo žemės sklypas Nr. 202 (projektinis Nr. 803) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos plane buvo suprojektuotas trečiajam asmeniui – R. B. ir įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl šio sklypo nuomos, įvertinant visas reikšmingas aplinkybes (faktinį žemės naudojimą, žemės sklypo vientisumą, pareiškėjos kaip valstybės paramos gavėjos statusą, racionalaus žemės naudojimo ir viešojo intereso užtikrinimo tikslus, V skyriuje nurodytas paaiškėjusias papildomas aplinkybes). NŽT ginčijamame Rašte nurodė, kad pagal 2024 m. kovo 7 d. pretendentų sąrašą pirmumo teisę rinktis laisvos valstybinės žemės plotus turėjo R. B., o ne pareiškėja (pareiškėja nepateikė teisėtą žemės sklypo naudojimą patvirtinančių dokumentų), todėl žemės sklypo plotas Nr. 202 pagrįstai buvo suprojektuotas R. B. NŽT Klaipėdos apygardos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus pretendentų susirinkimo protokolo 3 punktu nuspręsta suprojektuoti žemės sklypą Nr. 202 R. B., o šio dokumento 10 punktu – atsisakyta suprojektuoti žemės sklypą Nr. 202 pareiškėjai, atsižvelgus į tai, jog šis žemės sklypas buvo pasirinktas ankstesnės pretendentės – R. B., kuri turėjo pirmumo teisę rinktis laisvos valstybinės žemės plotus. Pareiškėja, be kita ko, pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kurį grindė tuo, kad ginčo žemės sklypo projektavimo darbai pagal nustatytą terminą turi būti užbaigti iki 2025 m. spalio 1 d., todėl yra reali grėsmė, jog bylos nagrinėjimo metu ginčo sklypas bus galutinai išnuomotas kitam asmeniui – R. B.
Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, negalima riboti asmenų teisių daugiau, negu yra būtina. Teisingumo principas reikalauja, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, asmenų teisės nebūtų ribojamos labiau, negu reikia, taip pat turi būti atsižvelgta į atsakovo interesus bei viešąjį interesą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju sustabdžius ginčijamo NŽT protokolo sprendimo dalies, kuria ginčo žemės sklypas Nr. 202 buvo suprojektuotas R. B., galiojimą (vykdymą) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir uždraudus NŽT atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su ginčo žemės sklypo nuomos procedūrų užbaigimu ar perdavimu trečiajam asmeniui, būtų neproporcingai pažeisti trečiojo asmens interesai dėl žemės sklypo nuomos, o NŽT negalėtų tinkamai vykdyti ir užbaigti minėtų procedūrų. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju būtų neproporcingas siekiamam tikslui ir neužtikrintų proceso šalių interesų pusiausvyros.
Pareiškėja, prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nurodė bendro pobūdžio teiginius dėl galbūt ateityje kilsiančių neigiamų teisinių pasekmių ir savo prašymą iš esmės motyvavo tik tuo, jog ginčo žemės sklypo projektavimo darbai turi būti užbaigti iki 2025 m. spalio 1 d., todėl yra reali grėsmė, jog bylos nagrinėjimo metu ginčo sklypas bus galutinai išnuomotas kitam asmeniui – R. B., tačiau šie pareiškėjos argumentai tik patvirtina, kad pareiškėja siekia, jog teismas prevenciškai imtųsi ginti pareiškėjos teises ir apsaugotų nuo galimų būsimų veiksmų. Pareiškėja, pirmosios instancijos teismui teikdama prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nenurodė svarių argumentų ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nesiėmus nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių, jai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, kad jos teisių įgyvendinimas gali būti suvaržomas arba iš esmės apsunkinamas, todėl pirmosios instancijos teismas tokio pareiškėjos prašymo netenkino pagrįstai. Pareiškėja nepagrindė ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo ir (ar) neteisėtumo, o, prašydama taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nepateikė teismui tokio pobūdžio argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių reikalavimams šioje byloje užtikrinti. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytų aplinkybių ir šioje byloje esančių įrodymų visuma nėra pakankama konstatuoti, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Nepagrįsti pareiškėjos atskirojo skundo argumentai, jog ABTĮ nenumato galimybės teismui kreiptis į ginčo šalį (šiuo atveju – NŽT) dėl nuomonės dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pateikimo. Tokia galimybė teismui suteikta pagal ABTĮ 70 straipsnio 4 dalį, kuri numato, kad <...> kai teismas arba teisėjas mano, kad dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones yra būtina gauti atsakovo ir (ar) kitų proceso dalyvių nuomonę, toks prašymas turi būti išnagrinėtas per dešimt darbo dienų nuo jo gavimo ar skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo <...>.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas ABTĮ normas, pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos L. L. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.