- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-09
- Bylos Nr.
- e2S-1027-440/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02956-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Ieškovas
- O. U.
- Atsakovas
- A. C.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. U. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-197-1048/2023 pagal ieškovės O. U. ieškinį atsakovui A. C. (A. C.) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė O. U. (toliau – ir ieškovė) ieškiniu pareiškė reikalavimus: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko M. C. (M. C.) (toliau – ir nepilnametis vaikas) gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisti iš atsakovo A. C. (toliau – ir atsakovas) nepilnamečio vaiko išlaikymui po 400,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją nuo kreipimosi į teismą iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą nuo 2021 m. birželio 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos – 4 400,00 Eur; 4) nustatyti atsakovo bendravimą su vaiku pagal ieškovės pateiktą tvarką; 5) padalyti santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą; 6) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimus: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu; 2) priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą periodinėmis išmokomis po 260,00 Eur kas mėnesį nuo priešieškinio pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskirti atsakovą sūnaus išlaikymui skirtas pinigines lėšas tvarkyti uzufrukto teise; 3) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
3. 2023 m. rugsėjo 13 d. teisme gautas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos; 2) nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką su tėvu taip: 1) atsakovas trečiadieniais paima vaiką iš mokyklos ir grąžina į gyvenamąją vietą ieškovei iki 20.00 val.; 2) atsakovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos savaitgaliui, paimdamas vaiką šeštadienį 10.00 val. ir grąžindamas vaiką ieškovei sekmadienį iki 20.00 val. Prašyme nurodė, kad rugsėjo 1 d. yra prasidėję nauji mokslo metai, ieškovė turi pedagoginį išsilavinimą, todėl gali ruošti šalių vaiką mokyklai, daryti su juo pamokas ar spręsti uždavinius. Ieškovė dirbdama mokykloje turi palankų grafiką užsiimti su vaiku, be to, ieškovė yra įsitikinusi, kad vaikui šiuo laikotarpiu yra reikalingas stabilumas ir vieni namai, kuriuose yra visos reikalingos vaikui mokymosi priemonės. Šalių sūnumi taip pat rūpinasi ir prižiūri močiutė.
4. 2023 m. rugsėjo 18 d. teisme gautas atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nustatyti tėvų laikiną bendravimo tvarką su sūnumi taip: dvi savaites bendrauja su sūnumi tėvas, kitas dvi savaites bendrauja su sūnumi motina ir taip keičiasi kas dvi savaites iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Prašyme nurodė, kad ieškovės prašymas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos negali būti tenkintas, nes tokiu atveju būtų išspręstas pats ieškinio reikalavimas, t. y. nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su motina. Ieškovė siekia tėvo ir sūnaus bendravimą visiškai apriboti laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Šiuo metu jau daugiau kaip du mėnesius buvo nusistovėjusi vaiko su motina ir tėvu bendravimo tokia tvarka: dvi savaites sūnus gyvena su motina, dvi savaites – su tėvu, ir taip keičiasi. Tokia tvarka nutraukė bet kokius ginčus tarp šalių (ieškovės ir atsakovo), tokiu būdu vaikas buvo apsaugotas nuo tėvų ginčų. Be to, teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė išvadoje nurodė, jog pagrindinis negatyvus veiksnys, žalojantis sūnaus psichiką, yra tėvų tarpusavio konfliktiniai santykiai. Sūnus yra išreiškęs norą gyventi su tėvu. Nesutinka su ieškovės nuomone, jog ji geriausiai gali pasirūpinti sūnumi, kadangi ieškovė turi pedagoginį išsilavinimą. Atsakovas taip pat padeda sūnui daryti namų darbus, žaidžia su sūnumi tik lavinamuosius žaidimus. Atsakovas prisidėjo prie sūnaus paruošimo į mokyklą. Atsakovo darbo grafikas yra lankstus, kai būna su sūnumi dvi savaites, iš darbo grįžta 15.30–16.00 val., t. y. prisitaiko prie sūnaus pamokų pabaigos. Sūnaus mokykla yra šalia atsakovo namų. Taip pat tėvo gyvenamoji vieta vaikui artima, nes šiuose namuose sūnus dar gyveno tuo metu, kai tėvai nebuvo nutraukę santuokos, t. y. nuo 2019 m.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartimi teismas civilinėje byloje Nr. e2-197-1048/2023 ieškovės prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti nepilnamečio sūnaus laikinąją gyvenamąją vietą ir nustatyti atsakovo laikiną bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką ieškovės nurodytu būdu – netenkino. Atsakovo prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti šalių laikiną bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką – tenkino. Nustatė ieškovei ir atsakovui laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką pagal „50:50 procentų laiko“ modelį (dvi savaites su sūnumi bendrauja mama ieškovė jos gyvenamojoje vietoje, dvi savaites su sūnumi bendrauja tėvas atsakovas jo gyvenamojoje vietoje ir taip keičiamasi kas dvi savaites), iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas.
6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas gali nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-47-340/2021; 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1240-852/2020). Ši laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams vieno iš tėvų pusės.
7. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog atsakovo elgesys ar gyvenimo būdas keltų realią grėsmę šalių nepilnamečiam vaikui, kad atsakovas negali pasirūpinti vaiku ar darytų jam žalingą poveikį. 2023 m. rugsėjo 11 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės siūlymu, šalys yra sutarusios ir pastaruoju metu yra nusistovėjusi tvarka, kai šalių nepilnametis sūnus dvi savaites gyvena pas mamą (ieškovę), dvi savaites – pas tėvą (atsakovą). Teismo posėdžio metu Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nenurodė ir nepateikė duomenų apie tai, kad tokia šalių bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka prieštarautų nepilnamečio vaiko interesams. Esant tokioms aplinkybėms, teismas nusprendė, jog nėra pagrindo taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę.
8. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovo elgesys ar gyvenimo būdas keltų grėsmę šalių nepilnamečiam sūnui ar kitaip pažeistų nepilnamečio sūnaus interesus, tai sudarytų pagrindą taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Teismas sutiko su atsakovo nuomone, jog ieškovė prašymu nustatyti atsakovui laikiną bendravimo su sūnumi tvarką ieškovės nurodytu būdu taip siekia apriboti tėvo ir sūnaus bendravimą.
9. Teismo vertinimu, nesant duomenų, sudarančių pagrindą taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę, šiuo atveju nustačius laikiną atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką ieškovės nurodytu būdu, būtų pažeista abiejų šalių interesų pusiausvyra, taip pat atsakovui būtų pažeisti tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai, be to, būtų pažeistas šalių nepilnamečio sūnaus teisėtas interesas maksimaliai bendrauti su abiem tėvais. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės iki galo ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių. Tik nagrinėdamas bylą iš esmės teismas įvertina aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, su kuriuo iš tėvų vaikui tinkama gyventi ir kuri aplinka geriausiai atitiks jo interesus. Be to, šioje proceso stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia tėvų ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek tėvų, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus.
10. Teismas nusprendė, jog nėra pagrindo taikyti ieškovės prašomą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti atsakovo su nepilnamečiu sūnumi bendravimo tvarką ieškovės nurodytu būdu. Teismas akcentavo, kad 2023 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio metu ieškovė nurodė aplinkybes, jog pastaruoju metu (apie 2 mėnesius) Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų siūlymu, šalys praktikuoja bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką pagal „50:50 procentų laiko“ modelį (dvi savaites su sūnumi bendrauja mama jos gyvenamojoje vietoje, dvi savaites su sūnumi bendrauja tėvas jo gyvenamojoje vietoje). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nenurodė aplinkybių, jog toks tėvų bendravimo su vaiku modelis prieštarauja jų nepilnamečio sūnaus interesams, siekiant išvengti konfliktinės situacijos tarp tėvų ir užtikrinti šalių maksimalų bendravimą su sūnumi, teismas nusprendė, jog yra pagrindas nustatyti šalims laikiną bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką pagal „50:50 procentų laiko“ modelį (dvi savaites su sūnumi bendrauja mama jos gyvenamojoje vietoje, dvi savaites su sūnumi bendrauja tėvas jo gyvenamojoje vietoje ir taip keičiamasi kas dvi savaites), iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. Ieškovė O. U. (toliau ir – apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-197-1048/2023, ieškovės prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo patenkinti, o atsakovo prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Ieškovė nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, kadangi teismas formaliai ir šališkai atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir patenkino atsakovo prašymą. Ieškinys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismui buvo pateiktas dar 2022 m. gegužės 17 d. ir iki šiol byloje nebuvo apklaustas atsakovas, o teismas jau daro išvadas, duodančias pagrindą abejoti dėl teismo nešališkumo. Teismas absoliučiai ignoruoja aplinkybę, kad atsakovas yra Ukrainos pilietis ir gyvena Lietuvoje turėdamas leidimą laikinai joje gyventi, teismas net nepasidomėjo, iki kada atsakovas turi teisę gyventi Lietuvoje ir kokiu pagrindu.
11.2. Atsakovas pagal pateiktus dokumentus nuomoja butą Klaipėdoje nuo 2020 m. gruodžio 28 d. iki 2023 m. sausio 1 d. ir į bylą nėra pateikti duomenys apie nuomos sutarties pratęsimą. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas buvo surašytas 2022 m. liepos 6 d., akte nėra nurodyta, kad vaiko kambaryje esami daiktai priklauso atsakovui nuosavybės teise ir skirti tik jo vaiko naudojimui. Atsakovas pateikė teismui 2021 m. birželio 4 d. įsipareigojimą Migracijos departamentui, pagal kurį įsipareigojo išlaikyti leidimo laikinai gyventi laikotarpiu sūnų, skiriant jam ne mažiau nei 0,5 MMA. Atsakovas nėra pateikęs įrodymų dėl tinkamo vaiko išlaikymo. Ieškovė prašo priteisti vaiko išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo. 2023 m. birželio 12 d. nutartimi teismas atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų priemonių taikymo, nes atsakovas aplaidžiai rūpinasi vaiko sveikata bei mityba.
11.3. 2023 m. birželio 9 d. ieškovė prašyme buvo konkrečiai nurodžiusi, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas padarė avariją, būdamas neblaivus ir dalyvaujant sūnui, avarijos metu buvo sužalota vaiko koja. 2023 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio metu atsakovas pripažino tokį faktą. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, kad atsakovas ne pirmą kartą bandė vairuoti transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kad vartojo prieš ieškovę fizinį smurtą, ir nėra garantijų, kad ateityje apsvaigęs nuo alkoholio atsakovas nepavartos smurto prieš vaiką, nes būnant vaikui dvi savaitės pas jį, atsakovas nėra kontroliuojamas. Dėl užsitęsusio bylos nagrinėjimo laikinosios priemonės yra vienintelis būdas organizuoti tinkamą vaiko gyvenimo būdą, kol bus priimtas sprendimas iš esmės. Byloje nėra įrodymų ir duomenų, kad ieškovė varžo atsakovo teises bendrauti su vaiku, priešingai, ieškovė sutikdavo su įvairiais bendravimo variantais. Sutiko vasaros metu vietoj atostogų, kad vaikas bendrautų su atsakovu „50:50 procentų laiko“ modeliu. Bet, prasidėjus mokslo metams, mano, kad toks net laikinas bendravimas kenkia vaiko pasiruošimui mokslams, laisvalaikio organizavimui.
11.4. Svečiuodamasis pas tėvą ir motiną po dvi savaitės, vaikas praranda supratimą apie savo namus, nes jis visur yra tik svečias. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K- 3-99-969/2016 akcentavo, kad nors tokia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo galimybė iš esmės negali būti absoliučiai paneigta, pažymėtina, kad ji teismo sprendimu galėtų būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais, kai: pirma, dėl jos sutaria abu tėvai; antra, teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus, trečia, su tokia tvarka sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras. Vaiko interesai – tai sveika ir saugi aplinka ir sąlygos, tenkinančios vaiko individualius poreikius, kurie atitinka vaiko amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą ir užtikrina tinkamą vaiko raidą ir auklėjimą. Ieškovė mano, kad jos prašymas dėl laikinųjų priemonių taikymo daugiau atitinka vaiko interesus ir turi būti patenkintas.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu atsakovas A. C. nesutinka su pateiktu ieškovės atskiruoju skundu ir prašo jį atmesti, palikti galioti Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. e2-197-1048/2023. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais:
12.1. Ieškovė siekia tėvo ir sūnaus bendravimą visiškai apriboti laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Šiuo metu jau daugiau kaip tris mėnesius yra nusistovėjusi vaiko su motina ir tėvu bendravimo tokia tvarka: dvi savaites sūnus gyvena su motina, dvi savaites – su tėvu, ir taip keičiasi. Tokia tvarka nutraukė bet kokius ginčus tarp šalių (ieškovės ir atsakovo), tokiu būdu vaikas buvo apsaugotas nuo tėvų ginčų. Be to, teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė išvadoje nurodė, jog pagrindinis negatyvus veiksnys, žalojantis sūnaus psichiką, yra tėvų tarpusavio konfliktiniai santykiai. Ieškovės prašomomis laikinosiomis priemonėmis negalima apriboti tėvo ir sūnaus bendravimo vien dėl tos priežasties, jog sūnus yra išreiškęs norą gyventi su tėvu.
Žemesnės instancijos teismas
12.2. Ieškovė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016. Minėtoje nutartyje pasisakyta tik dėl vienos iš tokio modelio įgyvendinimo formų, pagal kurią vaikas kas antrą dieną pakaitomis gyventų su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų, nustatymo sąlygų, konstatuojant, kad tokia aptariamo modelio įgyvendinimo forma gali būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais, kai: l) dėl jos sutaria abu tėvai, 2) su ja sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras, ir 3) teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus. Tuo tarpu dėl kitokių, ne tokių kraštutinių, „50:50 procentų laiko“ modelio įgyvendinimo formų galimumo ir jų nustatymo sąlygų minėtoje byloje kasacinis teismas nenusprendė. Taigi nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamoje byloje teismo nustatytos laikinosios priemonės dėl bendravimo su vaiku modelio įgyvendinimo forma gali būti taikoma tik nustačius visas nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 įvardytas sąlygas.
12.3. Taip yra todėl, kad nagrinėjamoje byloje teismo bendravimo su vaiku modelio įgyvendinimo forma, lyginant ją su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 nagrinėta forma, yra ne tokia kraštutinė, t. y. nereikalauja kasdieninio vaiko kilnojimosi iš vieno tėvo pas kitą, todėl ji nesukelia vaikui tiek streso, nereikalauja tiek tėvų resursų. Todėl ji gali būti taikoma ir nesant vienos iš minėtoje nutartyje nurodytos sąlygos – tėvų sutarimo dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos. Šiuo metu ieškovė nebesutinka su „50:50 procentų laiko“ modelio įgyvendinimo forma, tačiau prieš tai buvo įgyvendinama su jos sutikimu. Šalių vaiko gyvenimas po dvi savaites su kiekvienu tėvu, nustatytina, nes: l) vaikui yra stabilumo garantas – jausti kiekvieno tėvo meilę bei dėmesį bei rūpestį; 2) tokia bendravimo tvarka, esant tėvų ypač dideliam tarpusavio konfliktiškumui, eliminuos (arba bent jau sumažins) vaiko kaskart išgyvenamą lojalumo konfliktą ar pačių tėvų galimybes manipuliuoti situacijomis perduodant vaiką vienas kitam; 3) abu tėvai yra rūpestingi, mylintys ir siekia užtikrinti ne tik būtinuosius, bet ir kitus vaiko poreikius; 4) sudarius galimybę vaikui kiek įmanoma maksimaliai bendrauti su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų, vaikas bus apgaubtas dar didesne meile, šiluma ir rūpesčiu, ir tai žymiai pagerins jo emocinę sveikatą; 5) vaikas, ne kartą paklaustas, su kuriuo iš tėvų nori gyventi, yra nurodęs, kad nori gyventi su tėčiu; 6) tokiu principu šalys su vaiku bendrauja jau daugiau nei tris mėnesius ir tokia bendravimo tvarka visiškai atitinka vaiko interesus ir poreikius.
12.4. Ieškovė irgi yra Ukrainos pilietė ir turi tik leidimą gyventi laikinai. Atsakovas turi leidimą laikinai gyventi iki 2025 m. liepos 13 d. Atsakovas Lietuvoje gyvena ir dirba nuo 2019 m. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog nepilnamečiam vaikui su atsakovu nėra saugu. Vaikas su atsakovu jaučiasi saugus, pasitiki tėvu, tarp jų yra artimas emocinis ryšys, vaikas jaučia tėvo palaikymą. (duomenys neskelbtini) įvykio metu vaikui koja nebuvo sužalota, tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Įvykio metu ieškovei nebuvo galima perduoti vaiko, nes motina atvyko neblaivi, jai nustatytas 0,95 promilės girtumas. Pirminio psichologo vertinimo išvadoje sūnus nurodė, kad norėtų, jog mama nustotų būti tokia pikta, jog tuo metu, kai mama pyksta, jis jaučiasi blogai, nes mama nebenori bendrauti. Teismas nustatė šalims laikiną bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką pagal „50:50 procentų laiko“ modelį (dvi savaites su sūnumi bendrauja mama jos gyvenamojoje vietoje, dvi savaites su sūnumi bendrauja tėvas jo gyvenamojoje vietoje ir taip – keičiamasi kas dvi savaites), iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Su šia bendravimo tvarka atsakovas sutinka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
14. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
15. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
16. Apeliacijos objektas – prašymų dėl bendravimo tvarkos, laikino bendravimo su nepilnamečiu sūnumi nustatytos tvarkos teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
17. Atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus: (duomenys neskelbtini) buto nuomos sutartį; leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini). Teikiamais įrodymais atsakovas siekia pagrįsti atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes, tai, jog minėta buto nuomos sutartis yra neterminuota, ir tai, jog jam leidimas laikinai gyventi Lietuvoje yra suteiktas iki 2025 m. liepos 13 d.
18. Bendroji taisyklė numato, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020, 34 punktas; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421/2021, 24 punktas).
19. Dėl atsakovo pateiktų papildomų dokumentų pažymėtina, kad atsakovo pateikta 2023 m. sausio 1 d. buto nuomos sutartis iš esmės yra analogiška byloje esančiai 2020 m. gruodžio 28 d. (bylos tomas 1, b. l.178) buto nuomos sutarčiai. Nors byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų atsisakęs priimti atsakovo teiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręsti šalių sūnaus laikinos bendravimo tvarkos klausimas, sprendžia, kad atsakovo pateikti nauji įrodymai priimami. Tačiau pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tik tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti. Atkreiptinas dėmesys, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, šio apeliacinio proceso metu yra sprendžiami tik šalių nepilnamečio sūnaus laikinos bendravimo tvarkos klausimas, kurio sprendimo metu teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
20. Bylos duomenimis ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2022 m. gegužės 6 d., atsakovas šioje byloje pareiškė priešieškinį. Ieškovė yra pateikusi duomenis, kad santuokos metu, (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus M. C.. Duomenis, kad Zaporožės miesto Lenino rajono teismas 2021 m. liepos 21 d. nutarė tenkinti O. C. (dabartinė pavardė U.) ieškinį A. C. dėl santuokos nutraukimo bei nutraukti šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) teisingumo valdybos Registracijos tarnybos Zovtnevyj r., civilinės būklės aktų registracijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtame Zaporožės teisme buvo išspręstas klausimas tik dėl santuokos nutraukimo. Šioje byloje ginčas tarp šalių kyla dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir kt.
Dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo
21. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.
22. Šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir sprendžiant dėl laikinos vaikų ir tėvo bendravimo tvarkos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).
23. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių įvardyta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
24. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugsėjo 18 d. skundžiama nutartimi ieškovės prašymo netenkino, pritarė atsakovo siūlomai tvarkai ir nustatė, kad šalys bendrauja su nepilnamečiu vaiku pagal „50:50 procentų laiko“ modelį (dvi savaites su sūnumi bendrauja mama jos gyvenamojoje vietoje, dvi savaites su sūnumi bendrauja tėvas jo gyvenamojoje vietoje ir taip – keičiamasi kas dvi savaites). Teismas akcentavo, kad byloje šiuo metu nėra duomenų, pagrindžiančių, jog atsakovo elgesys ar gyvenimo būdas keltų realią grėsmę šalių nepilnamečiam vaikui, kad atsakovas negali pasirūpinti vaiku ar darytų jam žalingą poveikį. Nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 11 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės siūlymu, šalys yra sutarusios ir pastaruoju metu yra nusistovėjusi tvarka, kuomet šalių nepilnametis sūnus M. C. dvi savaites gyvena pas mamą (ieškovę), dvi savaites – pas tėvą (atsakovą). Teismas taip pat pažymėjo, jog Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nenurodė ir nepateikė duomenų apie tai, kad tokia šalių bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka prieštarautų nepilnamečio vaiko interesams.
25. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas formaliai ir šališkai atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų priemonių taikymo ir nepagrįstai patenkino atsakovo prašymą. Jos vertinimu teismas ignoravo aplinkybę, kad atsakovas yra Ukrainos pilietis ir gyvena Lietuvoje laikinai, teismas net nepasidomėjo iki kada atsakovas turi teisę gyventi Lietuvoje ir kokių pagrindu, kad tokią teisę jis gali prarasti. Be to jis pagal pateiktus dokumentus nuomoja butą, adresu (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. gruodžio 28 d. iki 2023 m. sausio 1 d. ir į bylą nėra pateikti duomenys apie nuomos sutarties pratęsimą. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas buvo surašytas 2022 m. liepos 6 d. akte nėra nurodyta, kad vaiko kambaryje esami daiktai priklauso atsakovui nuosavybės teisė ir skirti tik jo vaiko naudojimui. Nors atsakovas pateikė teismui 2021 m. birželio 4 d. įsipareigojimą Migracijos departamentui, pagal kurį įsipareigojo išlaikyti leidimo laikinai gyventi laikotarpiu sūnų skiriant jam ne mažiau nei 0,5 MMA, tačiau nėra pateikęs įrodymų dėl savo pažado Migracijos departamentui vykdymo, priešingai ieškovė prašo priteisti įsiskolinimą. Apeliantė be to kas nurodyta savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nustatyta nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvais „50:50 procentų laiko“ tvarka iš esmės grindžia tuo, jog toks net laikinas bendravimas kenkia vaiko pasiruošimui mokslams, laisvalaikio organizavimui, svečiuodamasis pas tėvą ir motiną po dvi savaitės, vaikas praranda supratimą apie savo namus, nes jis visur yra tik svečias.
26. Pažymėtina, kad atskirajame skunde apeliantė be to, kas išdėstyta nurodė aplinkybes, kurios jos vertinimu turi reikšmės ir šiuo metu, t.y., kad dar 2023 m. birželio 9 d. ji teismui nurodė, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas padarė avariją, būdamas neblaivus ir sūnui, avarijos metu buvo sužalota koja. Dėl šių aplinkybių atsakovas atsiliepime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) įvykio metu vaikui koja nebuvo sužalota, tai patvirtinančių įrodymų ieškovė nepateikė. Įvykio metu ieškovei nebuvo galima perduoti vaiko, nes motina atvyko neblaivi, jai nustatytas 0,95 promilės neblaivumas. Bylos duomenimis, šioje byloje buvo reiškiamas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 2023 m. birželio 13 d. nutartimi teismas ieškovės O. U. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - laikinai nustatyti nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, netenkino. Iš teismo nutarties matyti, kad teismas įvertino ieškovės pateiktus duomenis, priimdamas nutartį nurodė, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog atsakovo elgesys ar gyvenimo būdas šiuo metu keltų realią grėsmę šalių nepilnamečiui sūnui. Dėl apeliantės argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir neįvertino visų jos nurodytų aplinkybių, pažymėtina, kad visos šalių nurodomos faktinės aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai turės būti įvertinti teismui bylą nagrinėjant iš esmės, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byla nenagrinėjama iš esmės.
27. Ieškovė mano, kad jos prašymas dėl laikinųjų priemonių taikymo daugiau atitinka vaiko interesus, todėl turi būti patenkintas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, nes apeliantės nurodytos aplinkybės iš esmės nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.
28. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nesutiko su ieškovės argumentais dėl jo laikino gyvenimo Lietuvoje, pažymėdamas, kad ir ieškovė yra Ukrainos pilietė ir turi tik leidimą gyventi laikinai. Akcentavo, kad gyvena ir dirba Lietuvoje nuo 2019 m. adresu (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu terminuota sutartis tapo neterminuota todėl atskiras sutarties pakeitimas nebuvo pasirašytas. Ieškovei žinoma, kad sūnus pas tėvą gyvena tame pačiame bute, kur gyveno tuo metu, kai tėvai dar nebuvo nutraukę santuokos, t.y. nuo 2019 m. Jis turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje iki 2025 m. liepos 13 d. Bylos duomenys patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes.
29. Atsižvelgus į byloje esančius duomenis, apeliantės nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo išvadai, kad nustatyta laikina šalių sūnaus bendravimo su tėvu tvarka pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus. Apeliantė nepateikė duomenų, kad tėvas nepilnamečiui vaikui nesudaro tinkamų gyvenimo, ugdymo sąlygų, kad juo tinkamai nesirūpina, ar negalės pasirūpinti ir kt. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 2023 m. rugsėjo 11 d. vykusio pirmosios instancijos teismo posėdžio metu Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nenurodė aplinkybių, jog atsakovo prašomas tėvų bendravimo su vaiku modelis prieštarauja jų nepilnamečio sūnaus interesams. Apeliacinės instancijos teismo pažymėtina, kad nors šalys turėtų atsižvelgti išimtinai į nepilnamečio vaiko interesus, tačiau nagrinėjamu atveju abi šalys pripažįsta, jog yra tarpusavyje konfliktuojančios. Todėl įvertinus konkrečias aplinkybes, turinčias reikšmės šio ginčo nagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi nustatytos laikinosios apsaugos priemonės („50:50 procentų laiko“ modelis) pritaikymas atitinka nepilnamečio vaiko interesus, siekiant išvengti konfliktinės situacijos tarp tėvų ir užtikrinti šalių maksimalų bendravimą su sūnumi. Teismo nustatyta bendravimo tvarka nepažeidžia šalių nepilnamečio sūnaus interesų, taip pat nė vieno iš tėvų interesų, todėl keisti minėta nutartimi nustatytos laikinos nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarkos nėra teisinio pagrindo.
30. Kaip minėta, visas faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio, priešieškinio dalyką sudarančius klausimus, nusprendžiant kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su šalių nepilnamečiu vaiku. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra siekiama ginčo nagrinėjimo metu apsaugoti nepilnamečio vaiko prioritetinius interesus. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. (CK 3.175 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu priimta nutartimi yra užtikrintas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas. Tikėtina, kad atitinkamos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas leis išvengti konfliktinių situacijų, labiau užtikrins vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Byloje nepateikta duomenų, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų priemonių taikymo labiau atitinka ir užtikrina vaiko interesus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo.
31. Pažymėtina, kad esant pritaikytoms konkrečioms laikinosioms priemonėms, pasikeitus aplinkybėms neužkertamas kelias kreiptis dėl jų pakeitimo ( CPK 148 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikino nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutą, ir šioje dalyje priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį. Taikytos priemonės užtikrina ieškovės ir atsakovo teisių ir pareigų pusiausvyrą nepilnamečio vaiko atžvilgiu, taip pat apsaugo nepilnamečio vaiko teises bei interesus iki kol byla bus išnagrinėta iš esmės. Spręstina, kad teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Kiti atskirojo skundo argumentai, kurie neaptarti šios nutarties motyvuojamojoje dalyje, neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-197-1048/2023 palikti nepakeistą.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.