- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-12
- Bylos Nr.
- e2A-1737-773/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00001-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Mindaugas Šimonis, Diana Labokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Skytech.lt“
- Atsakovas
- P. J.
- Kategorijos
- 2.6.11.2Vartojimo pirkimas-pardavimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skytech.lt“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skytech.lt“ ieškinį atsakovui P. J. dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo iš esmės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Skytech.lt“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė išnagrinėti vartojimo ginčą iš esmės ir atmesti atsakovo P. J. reikalavimą nutraukti išmaniojo laikrodžio „MyKronoz Smartwatch ZeFit2 Pulse (Grey)“ pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už laikrodį sumokėtus pinigus – 84,19 Eur, taip pat priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., e. b. l. 1-7). Nurodė, kad atsakovas iš ieškovei priklausančio elektroninio katalogo 2016 m. balandžio 26 d. įsigijo prekę – išmanųjį laikrodį „MyKronoz“. Atsakovas 2018 m. kovo 15 d., t.y. praėjus 22 mėnesiams nuo prekės įsigijimo, kreipėsi į ieškovę su prašymu nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį, nurodant, kad įsigytas laikrodis sugedo ir neįsijungia, taip pat grąžinti už laikrodį sumokėtus 84,19 Eur. Ieškovė atsisakė tenkinti atsakovo pretenziją, kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog po daikto pardavimo atsiradęs trūkumas egzistavo jo perdavimo atsakovui metu. Atsakovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – VVTAT) ir 2018 m. lapkričio 30 d. VVTAT priėmė nutarimą Nr. 10-1688, kuriuo pripažino atsakovo reikalavimą pagrįstu bei įpareigojo ieškovę grąžinti atsakovui už laikrodį sumokėtus pinigus. Ieškovė nesutinka su tokia VVTAT išvada, nes praėjus daugiau nei 6 mėnesiams nuo prekės įsigijimo, pareiga įrodyti daikto trūkumus, jo perdavimo pirkėjui metu, tenka pirkėjui (CK 6.363 straipsnio 2 dalis). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog po 22 mėn. laikrodžio eksploatacijos atsiradęs gedimas yra susijęs su iki laikrodžio ar jo perdavimo metu buvusiu trūkumu. VVTAT 2018 m. spalio 12 d. akte Nr. 4BM-552 nebuvo nustatytos tikslios gedimo aplinkybės, tad visiškai nėra aišku, kokiu pagrindu remiantis buvo padaryta išvada, kad laikrodis jo perdavimo metu buvo nekokybiškas. Teiginiai, kad laikrodis sugedo ne dėl atsakovo kaltės nepagrindžia, jog laikrodis turėjo trūkumų iki jo perdavimo atsakovui. Aplinkybė, jog laikrodis nėra pažeistas mechaniškai, nesuteikia pagrindo išvadai, kad jo perdavimo atsakovui metu jis buvo nekokybiškas, nors būtent šios aplinkybės egzistavimą turėjo nustatyti VVTAT tenkindama atsakovo prašymą nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už laikrodį sumokėtus pinigus. Mobilieji įrenginiai yra elektromechaniniai prietaisai, todėl jų gedimą gali nulemti daugybė įvairių veiksnių. Išmaniojo laikrodžio krovimo gedimus gali įtakoti neoriginalių priedų (pvz. įkroviklio ar USB rakto) naudojimas, nes naudojant neoriginalius įkroviklius gali sutrumpėti akumuliatoriaus tarnavimo laikas. Atsakovas taip pat buvo įspėtas, kad net ir tinkamai eksploatuojant daiktą, gali atsirasti naujų (nesusijusių su daikto kokybe jo perdavimo metu) trūkumų (pirkimo-pardavimo sutarties punktas 9.5). Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad ieškovė nepažeidė savo pareigos perduoti tinkamos kokybės daiktą. Be to, nėra pagrindo teigti, kad po 22 mėn. eksploatacijos laikrodžio gedimas sudarė pagrindą pasirinkti būtent tokį vartotojo teisių gynimo būdą nutraukiant pirkimo-pardavimo sutartį, nes laikrodžio savybės tiek pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ir 22 mėn. nuo šios sutarties sudarymo atitiko šalių 2016 m. balandžio 26 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį.
Atsiliepimas
2. Atsakovas P. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 t., e. b. l. 84-86). Nurodė, kad pirmą kartą dėl įsigyto laikrodžio trūkumų į ieškovę kreipėsi 2018 m. vasario 28 d. Ieškovo nurodymu, pristatė laikrodį į artimiausią ieškovo parduotuvę Kaune, Savanorių pr. 237, tačiau darbuotojai atsisakė priimti laikrodį ir jį pataisyti, motyvuodami tuo, kad praėjo nustatytas garantinis prekės terminas. Pakartotinai elektroniniu laišku kreipusis į ieškovę, ieškovė atsiuntė užpildyti prašymą dėl pinigų grąžinimo. Atsakovas užpildytą prašymą su pretenzija išsiuntė ieškovei registruotu paštu, prašydamas nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį ir grąžinti pinigus. Ieškovė 2018 m. balandžio 10 d. pateikė pranešimą, kuriame nurodė, jog sutinka patenkinti reikalavimą nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus per 3 darbo dienas po trūkstamų dokumentų pateikimo - įrodymų, kad išmanusis laikrodis turėjo kokybės neatitikimus arba, kad jie atsirado dėl priežasčių, buvusių daikto perdavimo metu. Atsižvelgęs į ieškovės reikalavimą, 2018 m. balandžio 27 d. atsakovas kreipėsi į ieškovės elektroniniame laiške nurodytą autorizuotą servisą UAB „Servisa ICT“, kurio patikros akte Nr. RMA-01317198 konstatuota, jog prekė nefunkcionuoja ir pažymima, kad drėgmės ir mechaninių pažeidimų nerasta. Pasiteiravus, kodėl patikros akte nenurodytos gedimo priežastys, serviso atstovas informavo, jog neturi galimybių tai padaryti, kadangi išmaniųjų laikrodžių neardo. VVTAT taip pat patvirtino šią ieškovės nurodyto serviso išvadą. Kadangi laikrodis nebuvo pažeistas mechaniškai, nerasta drėgmės požymių, laikrodžio gedimai negalėjo atsirasti niekaip kitaip, kaip tik dėl jo netinkamos kokybės. Ieškinyje nurodomą aplinkybę, kad neva laikrodžio gedimai galėjo atsirasti dėl netinkamo prietaiso naudojimo, turi įrodyti pats ieškovas (CK 6.333 straipsnio 3 dalis) , tačiau tokių įrodymų su ieškiniu nepateikta. Ieškovė neįrodinėja, kad atsakovas pažeidė laikrodžio naudojimo taisykles ar kitas pirkėjo pareigas. Pažymėjo, kad nuo pat pradžių ieškovei pretenzijoje nurodė išmaniojo laikrodžio gedimus, dėl kurių norėjo nutraukti sutartį. Atsakovas šiuos gedimus laikė esminiais, t. y. tokiais, dėl kurių laikrodžio negali naudoti pagal jo paskirtį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. birželio 21 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė ir nutraukė išmaniojo laikrodžio „MyKronoz Smartwatch ZeFit2 Pulse (Grey)“ pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės UAB „Skytech.lt“ ir atsakovo P. J., bei priteisė iš ieškovės atsakovui už išmanųjį laikrodį sumokėtą kainą – 84,19 Eur ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. (1 t., e. b. l. 187-196).
4. Teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių pardavėjo pareigą garantuoti daikto kokybę ir pirkėjo teisių, pardavėjui pažeidus šią pareigą, gynimą, aiškinimo ir taikymo.
5. Teismas pažymėjo, kad vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių atveju pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (garantija pagal įstatymą) (CK 6.363 straipsnio 1 dalis). CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs; tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. CK 6.363 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daikto savybės atitinka pirkimo-pardavimo sąlygas, jeigu: 1) daiktas atitinka daikto gamintojo nurodytus pateikiamų norminių dokumentų reikalavimus; 2) daiktas tinka naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami; 3) daiktas atitinka kokybinius rodiklius, kurių galima tikėtis atsižvelgiant į daikto prigimtį bei daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus dėl daikto kokybės.
6. Teismas nustatė, kad tarp šalių sudarytos vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties bendrųjų sąlygų 9.5 punkte buvo nurodyta, jog pardavėjas negarantuoja pirkėjui, kad skaitmeninės technikos ir elektronikos ar kituose sudėtinguose įrenginiuose (dėl jų prigimties bei gamybos technologijos), net ir tinkamai juos eksploatuojant, neatsiras gedimų ar kitų perdavimo metu neegzistavusių trūkumų (tokie atsirandantys gedimai ir trūkumai nėra siejami su prekės atitikimu sutarčiai). Teismas sprendė, kad tokia sutarties nuostata apriboja pirkėjų, tame tarpe ir atsakovo, kaip vartotojo, teises į kokybišką daiktą, garantiją bei šių teisių įgyvendinimą, todėl taikytina įstatyme nustatyta vartotojo teisių apsauga. Atsižvelgiant į tai teismas konstatavo, kad ieškovė, kaip pardavėja, privalėjo garantuoti, jog prekė – laikrodis, – nepaisant jos specifikos, 2 metus nuo jos perdavimo atsakovui momento, t. y. iki 2018 m. balandžio 26 d. bus tinkamos kokybės, t. y. funkcionuos ir bus tinkamas naudoti pagal jo paskirtį.
7. Teismas taip pat nustatė, kad autorizuoto serviso UAB „Servisa ICT“ patikros aktu Nr. RMA-01317198, taip pat VVTAT 2018 m. spalio 12 d. patikrinimo aktu Nr. 4BM-552 buvo konstatuota, kad laikrodis nefunkcionuoja – ekranas šviečia, tačiau yra neaktyvus, įdiegti laikrodžio programinės įrangos atnaujinimus nepavyksta. Todėl teismas darė išvadą, kad atsakovo kreipimosi elektroniniu paštu į atsakovę dieną, t. y. ne vėliau kaip 2018 m. vasario 28 d. laikrodis nustojo funkcionuoti ir dėl to jį naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį tapo nebeįmanoma.
8. Teismas pažymėjo, kad kilus ginčui dėl daikto kokybės, remiantis CK 6.333 straipsnio 1, 3 dalių nuostatomis bei kasacinio teismo formuojama praktika, atsakovui, kaip pirkėjui, reikia įrodyti tik neatitikimo kokybės reikalavimams faktą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad laikrodis nefunkcionuoja ir kad jį naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį nėra galimybės, pati ieškovė šios aplinkybės neginčija. Tuo tarpu ieškovė neteikė argumentų ir įrodymų, kad laikrodis sugedo dėl to, jog atsakovas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai teismas sprendė, kad ieškovės ieškinio reikalavimai nepagrįsti.
9. Dėl atsakovo pasirinkto jo kaip vartotojo teisių gynimo būdo, teismas pažymėjo, kad CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte įtvirtinta vartotojo teisių apsaugos priemonė yra specialus vartotojo teisių gynimo būdas, kurio taikymo galimybė nėra saistoma daikto nepašalinamų trūkumų egzistavimo, taigi jis gali būti taikomas ir tada, kai daikto trūkumai gali būti pašalinami. Jo, kaip ir kitų CK 6.363 straipsnyje nustatytų gynimo būdų, taikymą lemia netinkama daikto kokybė ir vartotojo pasirinkimas. Kiekvienu atveju, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, spręstina dėl daikto atitikties tinkamos kokybės reikalavimams, o nustačius, kad daiktas yra netinkamos kokybės, vertintina, ar nustatyti nukrypimas nuo kokybės reikalavimų ir netinkama daikto kokybė yra tokie, jog sudaro pagrindą taikyti vartotojo pasirinktą teisių gynimo būdą, tarp jų ir įtvirtintą CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-581/2008). Ieškovei ieškinyje nenurodžius konkrečių argumentų, kodėl neturėtų būti taikomas CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte įtvirtintas atsakovo, kaip vartotojo, pažeistų teisių gynimo būdas, ir 2019 m. birželio 4 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovui iš esmės sutikus dėl šio vartotojo pažeistų teisių gynimo būdo taikymo, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad laikrodis visiškai nefunkcionuoja, sprendė, jog atsakovo pasirinktas pažeistų teisių gynimo būdas nagrinėjamu atveju yra proporcingas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Skytech.lt“ prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti (2 t., e. b. l. 1-10). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas priėmė sprendimą remiantis Lietuvos Aukščiausio Teismo suformuota bylos praktika neįsigilinęs į ginčo esmę. Probleminis aspektas yra tas, kad jei vartotojas turėjo tam tikrų lūkesčių dėl daikto eksploatavimo laiko, o perduotas daiktas prarado savo vartojamąsias savybes anksčiau, nei jis tikėjosi, abejotina, kad tai sudaro pagrindą pripažinti daiktą nekokybišku jo perdavimo momentu.
1.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismų praktikos apžvalgoje Nr. AC-33-1 yra akcentavęs esminį skirtumą tarp situacijų, kai daikto trūkumas nustatomas per pardavėjo nustatytą garantijos terminą ir kai trūkumas nustatomas, kuomet garantijos terminas nustatytas nebuvo arba buvo nustatytas trumpesnis nei 24 mėnesiai ir trūkumo atsiradimo momentu buvo pasibaigęs (nagrinėjamo ginčo situacija). Akcentuotina, kad tuo atveju, jei gedimas nustatomas per pardavėjo garantijos terminą, tai pardavėjui taikomos CK 6.333 straipsnio 3 dalies nuostatos, kai įrodinėjimo našta perkeliama būtent pardavėjui. Priešingu atveju, tokios prievolės pardavėjas neturi, todėl jam nėra taikomos CK 6.333 straipsnio 3 dalies nuostatos, išskyrus atvejį, jei nuo daikto perdavimo praėjo mažiau nei 6 mėnesiai. Visiškai akivaizdu, kad tapatinant CK 6.363 straipsnio 10 dalyje nurodytą 24 mėnesių terminą su daikto kokybės garantijos terminu, pardavėjui visą šį terminą galiotų CK 6.333 straipsnio 3 dalyje nustatytos prievolės, o CK 6.363 straipsnio 11 dalyje nustatyta taisykle, kad jeigu neįrodoma kitaip, prekės ar paslaugos trūkumai, išaiškėję per 6 mėnesius nuo prekės perdavimo ar paslaugos suteikimo, laikomi buvusiais perdavimo ar suteikimo vartotojui metu, prarastų bet kokia prasmę – nes nebūtų jokio skirtumo, ar per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo vartotojas kreipėsi į pardavėją, ar vėliau. Taip pat teisiškai niekinė būtų ir CK 6.338 straipsnio 5 dalis, nes nebūtų jokios prasmės nustatinėti įrodinėjimo tvarką, kuomet pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį ji visada atitektų pardavėjui. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad esminiai skirtumai vartotojo ir pardavėjo prievolių priklauso nuo to, ar nuo daikto perdavimo praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai ar mažiau kaip 6 mėnesiai ir, ar trūkumo nustatymo metu dar galiojo pardavėjo garantija. Todėl 24 mėnesių pardavėjo atsakomybės už aiškėjančius daikto trūkumus terminas nėra tapatinamas su pardavėjo suteiktu daikto kokybės garantijos terminu (kuris gali būti tiek trumpesnis, tiek ilgesnis), kadangi pastarojo garantijos objektas ne daikto atitiktis sutarčiai jo perdavimo metu, o daikto atitiktis sutarčiai laike, t. y. per nurodytą garantijos terminą, kuomet pardavėjas atsakingas yra ne tik už trūkumus buvusius perdavimo metu ir tik aiškėjančius vėliau, bet ir už visus atsirandančius trūkumus, jei vartotojas nepažeidžia garantijos (daikto eksploatacijos) sąlygų. Būtent todėl CK 6.363 straipsnio 10 dalies nuostatų taikymas atskirai nuo kitų straipsnio dalių bei viso CK yra niekinis (CK 1.9 straipsnis). Tik taip aiškinant CK 6.363 straipsnio nuostatas jo 11 dalyje nustatyta taisyklė įgauna prasmę, priešingu atveju ji būtų pašalinta įstatymo leidėjo kaip teisiškai nereikšminga. Be to, taikant CK 6.363 straipsnio 10 dalį svarbu atkreipti dėmesį į žodį „išaiškėja“, kurio prasmė iš esmės skiriasi nuo „atsiranda“ arba „sugedo“. Išaiškėjęs trūkumas – tai toks, kuris egzistavo perdavimo metu, tačiau dėl savo specifikos jis nepasireikšdavo arba liko tam tikrą laiką nepastebėtas.
1.3. Nagrinėjamo ginčo atveju pardavėjas nustatė 12 mėnesių garantijos terminą, t.y. vienašališkai prisiėmė papildomą atsakomybę už atsirandančius per nustatytą laikotarpį daikto trūkumus, nepriklausomai nuo to, ar jie yra sąlygoti priežastimis buvusiais daikto perdavimo metu. Išplėtus tokį teisės normų aiškinimą ir garantiją pagal įstatymą, kai pardavėjas atsako, jei pirkėjas įrodo, kad daiktas buvo nekokybiškas jo perdavimo momentu, taikant tokias pačias sąlygas kaip ir pardavėjo teikiamai garantijai laike, tokia pardavėjo garantija netektų prasmės, kadangi būtų laikoma, kad pardavėjas be nustatytos garantijos turėtų garantuoti ne tik kokybiško daikto perdavimą, bet ir nepertraukiamą daikto funkcionavimą 24 mėnesius, kas iš esmės naikina pardavėjo garantijos institutą. Pardavėjui tokiu atveju nepriklausomai nuo to, ar jis garantuoja kokybę laike, ar ne, galiotų CK 6.363 straipsnio 3 dalies nuostatos, perkeliant jam perteklinę įrodinėjimo naštą bei su tuo susijusius nuostolius. Kokybės garantija laike (t.y. kokybės garantijos termino nustatymas) nėra „garantijos pagal įstatymą“ sąvokos dalis, todėl yra privaloma pardavėjui tik jei jis savo iniciatyva tokią prievolę prisiėmė, arba ji nustatytai atitinkamuose teisės aktuose (pvz. CK 6.697 ir 6.698 straipsniuose nurodyti mažiausi leidžiami kokybės garantijos terminai statybos sektoriuje). Toks aukščiau nurodytų teisės normų aiškinimas pateikiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėse bylose Nr. e3K-3-505-686/2016, 3K-3-373-701/2017, e3K-3-239-378/2019. Vadovaujantis minėta praktika, laikytina, kad šioje byloje atsakovas nenuginčijo daikto kokybės prezumpcijos. Vien išorinės daikto apžiūros, teigiant kad nesimato jokių pažeidimų ar drėgmės visiškai nepakanka šiai prezumpcijai paneigti. Akivaizdu, kad daikto kokybės prezumpciją galėtų paneigti ekspertizė, kuomet ir laikrodžio viduje nebūtu aptikta jokių išorinio poveikio faktorių (drėgmes, korozijos, ir pan.) pėdsakų, kas leistų teigti, kad gedimas buvo sąlygas būtent daikto paslėptų trukumų, už kuriuos atsakytų pardavėjas. Analogiškos praktikos laikosi ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) byloje Nr. C-497/13 dėl sudarytos vartojimo sutarties įrodinėjimo prievolės paskirstymo.
1.4. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, kuri neatitinka anksčiau formuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos ir nepagrįstai išplečia pardavėjo garantiją, kuri apima prekės kokybės garantiją laike, garantijai pagal įstatymą dėl daikto kokybės, kuri taikoma tik tuo atveju, jei įrodoma, kad perduodamas daiktas turėjo trūkumų jo perdavimo pirkėjui momentu, nes daikto gedimas pasibaigus pardavėjo garantijos laikui interpretuojamas kaip įrodantis daikto trūkumą jo perdavimo metu. Ieškovės nuomone, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018 ESTT praktika byloje Nr. C-497/13 yra aiškinta neteisingai. Minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018 įveda daikto nekokybiškumo prezumpciją, t.y. būtų laikoma kad visi trūkumai atsirandantys per 24 mėnesių laikotarpį savaime laikomi buvusias perdavimo metu ir nereikalaujantis jokių šio fakto įrodymų, o tai prieštarautų CK įtvirtintam teisiniam reguliavimui.
Atsiliepimas
11. Atsakovas P. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (2 t., e. b. l. 18-22). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Ieškovė savo nesutikimą su skundžiamu sprendimu grindžia savaip interpretuodama teisės normas ir nesutikdama su esamu teisiniu reglamentavimu bei aktualia teismų praktika, siekdama ją pakeisti ir nepagrįstai užkirsti kelią atsakovui ginti savo kaip vartotojo pažeistas teises. Ieškovė klaidingai teigia, kad neva Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato ieškovui prievolės garantuoti nepertraukiamo daikto veikimo du metus, o tik nustato atsakomybės terminą, per kurį jis yra atsakingas už daikto trūkumus buvusius daikto perdavimo metu.
Šalies argumentai
2.2. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad ginčo prekės trūkumą byloje galėtų įrodyti ekspertizė. Ieškovė pati nurodė servisą, į kuri atsakovas turėjo kreipti, siekiant atlikti prekės patikrą. Ieškovės nurodytas servisas atlikęs patikrą gedimo priežasties nustatyti negalėjo, nes neardo išmaniųjų laikrodžių, todėl nesuprantama, kaip, anot ieškovės, atsakovas galėtų įrodyti priežastis, dėl kurių prekė nustojo funkcionuoti. Be to, serviso akte nurodytą išvadą patvirtino ir VVTAT. Būtent šie įrodymai patvirtina, kad daiktas turi paslėptą kokybės trūkumą.
2.3. Preke naudotis tapo nebeįmanoma dar nepasibaigus garantiniam laikotarpiui pagal įstatymą, t. y. 24 mėnesiams, todėl gedimas laikytinas esminiu, dėl kurio nėra galimybės prekės naudoti pagal paskirtį. Sugedusi prekė neteko tų savybių, kurių atsakovas galėjo pagrįstai tikėtis ir neatlieka pagrindinės savo funkcijos, t. y. nebėra tinkama naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami, neatitinka kokybinių rodiklių, kurių galima tikėtis atsižvelgiant į daikto prigimtį, neatitinka pagrįstų vartotojo lūkesčių – prietaisas nebeveikia, todėl laikytina, kad prekės trūkumas svarbus. Nagrinėjamu atveju prekės gedimai negalėjo atsirasti niekaip kitaip, kaip tik dėl jos netinkamos kokybės, kadangi prekė jokių išorinių pažeidimų neturi. Būtent ieškovė turėjo įrodyti, bet neįrodė, jog prekės trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui (atsakovui) dėl to, kad atsakovas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde yra keliamas teisės taikymo ir aiškinimo klausimas dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp pirkėjo ir pardavėjo, kai paaiškėja, kad įsigytas daiktas neatitinka jam keliamų kokybės reikalavimų per ilgesnį nei CK 6.363 straipsnio 11 dalyje įtvirtintą šešių mėnesių terminą, bet nepasibaigus 24 mėnesių garantijos pagal įstatymą terminui. Ginčo dėl faktinių aplinkybių byloje nėra. Nagrinėjamu atveju daikto, išmaniojo laikrodžio, trūkumas paaiškėjo praėjus 6 mėnesiams nuo daikto perdavimo. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad šiuo atveju būtent atsakovui kaip pirkėjui tenka pareiga įrodyti, kad daiktas buvo nekokybiškas jo perdavimo momentu ir ta aplinkybė, jog atsakovas patikrino iš ieškovės įsigytą prekę ieškovės nurodytame servise, kuris negalėjo nustatyti daikto gedimo priežasties, nėra pakankama daikto trūkumams jo perdavimo metu konstatuoti ir pardavėjo atsakomybei kilti.
14. CK 6.363 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad jeigu neįrodoma kitaip, daikto trūkumai, išaiškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto ar jo trūkumo pobūdžiu. Analogiška teisės norma įtvirtinta ir 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų (toliau – Direktyva 1999/44/EB) 5 straipsnio 3 dalyje, numatančioje, kad jeigu neįrodyta kitaip, bet koks neatitikimas, išaiškėjęs per šešis mėnesius nuo prekių pateikimo, laikomas egzistavusiu pateikimo metu, nebent ši prielaida yra nesuderinama su prekių pobūdžiu arba su neatitikimo pobūdžiu. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, aiškindamas šią teisės normą yra nurodęs, kad kai prekės trūkumas paaiškėja per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, vartotojas turi įrodyti tik neatitikimo egzistavimą. Jis neturi įrodyti nei trūkumo priežasties, nei nustatyti, kad neatitikimo kilmė susijusi su pardavėju. Šiuo atveju pakanka, kad vartotojas įrodo, jog parduota prekė neatitinka atitinkamos sutarties, pavyzdžiui, neturi joje numatytų savybių ar netinkama įprastam šios rūšies prekių naudojimui, t.y. vartotojas atleidžiamas nuo įrodinėjimo, kad neatitikimas egzistavo prekės pateikimo momentu (ESTT 2015 m. birželio 4 d. sprendimas byloje Froukje Faber prieš Autobedrijf Hazet Ochten BV, C-497/13, 70, 72 punktai). Tokio išaiškinimo pagrindu ieškovė daro išvadą, kad praėjus 6 mėnesiams nuo daikto perdavimo momento, bet nepasibaigus garantijos pagal įstatymą terminui, pirkėjui jau atsiranda pareiga įrodyti daiktų trūkumų atsiradimo priežastį, kuri gali būti tiek daikto trūkumas jo perdavimo momentu, tiek trūkumai atsiradę dėl netinkamo daikto eksploatavimo.
15. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokią išvadą ieškovė daro neatsižvelgdama į aplinkybes, kurių pagrindu ESTT pateikė preliminarų nutarimą byloje Froukje Faber prieš Autobedrijf Hazet Ochten BV, C-497/13. Minėtoje byloje preliminarus nutarimas buvo teikiamas dėl Nyderlandų nacionalinės teisės taikymo taikant Direktyvos 1999/44/EB 1 straipsnio 2 dalies a punktą ir 5 straipsnį, kai daikto trūkumas išaiškėjo per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo momento, tačiau pardavėjui apie tai nebuvo pranešta per dviejų mėnesių terminą nuo sužinojimo apie daikto trūkumą. Taigi, ESTT praktika aiškinant daikto kokybės įrodinėjimo naštą praėjus 6 mėnesių terminui minėtoje byloje nebuvo formuojama. Ieškovė savo teiginius apeliaciniame skunde grindžia ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri taip pat buvo formuojama remiantis nustatyta faktine aplinkybe, jog daikto trūkumas paaiškėjo per 6 mėnesių terminą nuo daikto perdavimo momento. Tuo tarpu būtent Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018 buvo formuojama nacionalinės teisės taikymo ir aiškinimo praktika tuo atveju, kai daikto trūkumas nustatomas praėjus 6 mėnesiams nuo daikto perdavimo momento, bet nepasibaigus garantijos pagal įstatymą terminui. Todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai rėmėsi būtent šia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika.
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, kurioje suformuotų teisės aiškinimo taisyklių taikymą nagrinėjamu atveju ginčija ieškovė, išaiškinta, kad reikalavimus daikto kokybei nustatančios nacionalinės teisės normos nereikalauja, jog daikto perdavimo metu jau būtų akivaizdus defektas, – pakanka, kad būtų priežastys tokiam defektui išryškėti ar atsirasti ateityje garantinio laikotarpio metu. Tai ypač aktualu kalbant apie kompleksinius ir technologiškai sudėtingesnius daiktus, kadangi jų trūkumams (kuriuos sukeliančios priežastys jau yra daikto perdavimo metu) išryškėti gali reikėti daugiau laiko, tačiau vėlesnis jų paaiškėjimas nepaneigia nei fakto, jog tai – trūkumas, nei to, kad daikto kokybė buvo netinkama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 23 punktas). Taigi, remiantis šiuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, nepasibaigus 24 mėnesių garantijos pagal įstatymą terminui vartotojui pakanka įrodyti, jog daikto savybės neatitinka sutarties sąlygų ypač jeigu daiktas yra technologiškai sudėtingesnis (CK 6.363 straipsnio 3 dalis).
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, nustatęs, jog jo įsigytas išmanusis laikrodis neatitinka sutarties sąlygų, kreipėsi į ieškovę, kuri nukreipė jį į konkretų klientų aptarnavimo centrą. Atsakovas ieškovės nurodymus įvykdė, todėl ta aplinkybė, kad ieškovės nurodytame klientų aptarnavimo centre (servise) negalėjo būti nustatyta išmanaus laikrodžio gedimo priežastis, neatleidžia ieškovės kaip pardavėjos nuo pareigos įrodyti, kad daikto trūkumas atsirado būtent dėl netinkamo jo eksploatavimo, jei trūkumas išaiškėjo per 24 mėnesių garantijos pagal įstatymą terminą (CK 6.333 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė byloje šių aplinkybių neįrodinėjo, tuo tarpu atsakovas įrodė, kad daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį ir ši aplinkybė paaiškėjo per garantijos pagal įstatymą terminą (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė jos kaip pardavėjo atsakomybę vartojimo teisiniuose santykiuose šalinančių sąlygų vien todėl, kad nebuvo nustatyta konkreti daikto gedimo priežastis.
18. Dėl CK 6.338 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos teisės normos ir CK 6.363 straipsnio 10 dalyje įtvirtintos teisės normos santykio, teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.338 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisės norma, numatanti bendrą pardavėjo teisę, kai nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, pareikšti reikalavimus dėl daikto trūkumų, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą. Tuo tarpu CK 6.363 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta teisės norma, numatanti daikto kokybės garantijos trukmę yra specialioji teisės norma CK 6.338 straipsnio 3 dalies normos atžvilgiu, įtvirtinta CK 6 knygos XXIII skyriaus ketvirtajame skirsnyje, kur apibrėžiami būtent vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių ypatumai. Taigi, vartojimo teisiniuose santykiuose įstatymu yra nustatyta pardavėjo garantijos dėl daikto kokybės trukmė, kurios galiojimo metu pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad daikto trūkumas atsirado dėl netinkamo jo eksploatavimo. Tuo tarpu reikalavimas pirkėjui įrodyti daikto trūkumų atsiradimo priežastį, kuri gali būti ir netinkamas daikto eksploatavimas, praėjus 6 mėnesiams nuo daikto perdavimo momento nepagrįstai vartotojui perkeltų pardavėjui tenkančią įrodinėjimo pareigą garantijos pagal įstatymą galiojimo laikotarpiu, nes jis tik turi pareigą įrodyti, kad daiktas buvo nekokybiškas jo perdavimo momentu. Ši aplinkybė nagrinėjamu atveju buvo įrodyta, ieškovės nurodytame klientų aptarnavimo centre nustačius, kad išmanusis laikrodis nebuvo pažeistas mechaniškai, nerasta drėgmės požymių. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentas, jog vartojimo teisiniuose santykiuose pardavėjas turi CK 6.338 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pareigą įrodyti, kad daikto trūkumas atsirado būtent dėl netinkamo jo eksploatavimo tik per pardavėjo suteiktą daikto kokybės garantijos terminą, taip pat yra nepagrįstas.
19. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad Direktyvos 1999/44/EB 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog valstybės narės šios direktyvos taikymo srityje gali priimti ar palikti galioti griežtesnes nuostatas, neprieštaraujančias Sutarčiai, kad užtikrintų aukštesnio lygio vartotojų apsaugą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kai tai reiškia, jog direktyvoje numatyta vartotojo teisių apsauga yra minimalus standartas, kurio privalo laikytis visos valstybės narės, todėl valstybės narės, siekdamos užtikrinti dar aukštesnio lygio vartotojų apsaugą, gali priimti vartotojui palankesnes teisės normas (ESTT 2017 m. liepos 13 d. sprendimas byloje Christian Ferenschild prieš JPC Motor SA, C?133/16, 48 punktas). Dėl šios priežasties apeliacinio skundo argumentas, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas nacionalinių teisės aktų taikymo praktiką, vartojimo teisinių santykių srityje nukrypo nuo ESTT formuojamos praktikos taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
20. Teisėjų kolegija nustačiusi, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodomais argumentas nėra pagrindo, sprendžia, jog ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Nagrinėjant bylą apeliacinio proceso tvarka patirta 4,67 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios tenkinus apeliacinį skundą priteistinos iš ieškovės valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 3 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skytech.lt“, juridinio asmens kodas 302419473, buveinės adresas – Taikos pr. 17-65, Klaipėda, valstybei 4,67 Eur (keturis eurus 67 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, mokamų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.