Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aiva Survilienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal apeliantų M. B. (M. B.) ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau tekste – ir Institucija) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A14.-776-716/2021, kuriuo M. B. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau tekste ir – ANK) 358 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Bylos duomenimis M. B. 2020 m. rugpjūčio 25 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. VTPSI-ANR_P-243-2020 (ROIK: 20121663171, už tai, kad jis 2019 m. gruodžio 19 d., 00.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas statinio ekspertizės vadovu, neturėdamas teisės būti statinio ekspertizės rangovu - verstis statinio ekspertizės rangovo veikla ir nebūdamas ekspertizės įmonės vadovo įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu (nustatytu įmonės įstatuose) paskirtas statinio bendrosios ekspertizės vadovu (skiria savo darbuotoją), Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau - IS „Infostatyba“) 2019 m. gruodžio 20 d., Nr. (duomenys neskelbtini) prašymo registruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, pateikėjas ir dokumento kūrėjas, ir 2019 m. gruodžio 20 d., Nr. (duomenys neskelbtini) deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, dokumento kūrėjas, atliko bendrąją statinio ekspertizę ir pateikė statytojui R. B. tik M. B. pasirašytą statinio bendrosios ekspertizės 2019 m. gruodžio 19 d. aktą Nr. (duomenys neskelbtini), neatitinkantį teisės aktų reikalavimų, nes: 1) pagal Statybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą būti statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu (subrangovu) turi teisę Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys teisę užsiimti šia veikla; 2) pagal Statybos įstatymo 17 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktus statinio ekspertizės rangovas privalo Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti statinio (jo dalies) ekspertizės vadovą (vadovus) ir pasirašyti statinio ekspertizės aktą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio ekspertizės vadovo parašai), prisiimdamas atsakomybę, kad statinio ekspertizės aktas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Statybos įstatymo 17 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą statinio ekspertizės aktą pasirašantys asmenys atsako šio įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. IS „Infostatyba“ asmuo, kaip deklaracijos dokumento kūrėjas, statinio duomenų lentelės skiltyje „Susijusių asmenų duomenys“ nurodė, kad statinio ekspertizės rangovas – VšĮ Statybos ir projektavimo sisteminimo centras, JAR kodas 121570990, atestatas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – VšĮ SPSC). VšĮ SPSC pateikė Inspekcijai 2020 m. sausio 21 d. skundą Nr. 1/1 (DVIS „Avilys“ reg. 2020 m. sausio 22 d., Nr. 1 D-1034), kad „asmenys galimai neteisėtai naudojasi mūsų įstaigos vardu, užregistruodami deklaraciją su pridėtu ekspertizės aktu IS „Infostatyba“ VšĮ „Statybos ir projektavimo sisteminimo centras“ kvalifikacijos atestatas Nr. (duomenys neskelbtini) nurodydami kaip statinio ekspertizės rangovą.“. Asmuo pažeidė Statybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 6 dalies 2, 3 ir 7 punktus, šio straipsnio 10 dalį; statybos techninio reglamento STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. Dl-880, 1.3, 1.4 ir 2.2.4 papunkčius; statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. Dl-738, 105, 128.3, 132, 135, 139 punktus. Tai yra M. B. šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarimu M. B. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 358 straipsnio 3 dalyje, padarymą nubaustas 500 Eur dydžio bauda.

2.1. Teismas skundžiamame nutarime nurodė, jog M. B. padarė neteisėtą veiką, nes pateikė užsakovui teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkantį statinio ekspertizės aktą. Tuo pačiu apylinkės teismas pažymėjo, jog M. B. argumentus, kad minimas ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) yra ne statinio ekspertizės aktas, o jo parengta specialisto išvada, paneigė teisme apklaustas liudytojas E. Č., M. B. versiją paneigia ir akivaizdūs faktai, jog paties M. B. surašytas dokumentas įvardijamas kaip ekspertizės aktas, o ne specialisto išvada, jame M. B. nurodomas kaip statinio ekspertizę atlikęs asmuo, tirtas statinys įvardijamas kaip ekspertizės objektas, dokumentas baigiamas pateikiant statinio bendrosios ekspertizės išvadą. Toks specialių ir statybų sferoje dirbančio M. B. surašyto dokumento turinys ir forma, šio dokumento parengimo tikslas, vėlesni veiksmai įkeliant šį oficialų dokumentą į informacinę sistemą „Infostatyba“, apylinkės teismo vertinimu, aiškiai rodo ir verčia daryti neabejotiną išvadą, kad M. B. atliko, surašė ir pasirašė 2019 m. gruodžio 19 d. statinio bendrosios ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), ką jis akivaizdžiai suvokė ir to siekė.

2.2. Taip pat teismas pripažino, kad ekspertizės aktas nėra pasirašytas statinio ekspertizės rangovo, turinčio teisę būti juridinio asmens vadovo ar jo įgalioto asmens. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas sprendė, jog 2019 m. gruodžio 19 d. statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalies, 17 straipsnio 1 dalies ir 6 dalies 3 punkto, Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 105 punkto reikalavimų.

2.3. Teismas nurodė, jog dėl anksčiau minėtų veiksmų ir įvardintų priežasčių, būtent M. B. statinio ekspertizės užsakovui R. B. pateikė teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkantį statinio ekspertizės aktą, dėl ko jis, būdamas įstatymo numatytu subjektu, t.y. statinio ekspertizės aktą pasirašiusiu asmeniu, padarė ne tik nurodytų teisės normų pažeidimus, bet ir nusižengimą numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje.

2.4. Teismas skirdamas nuobaudą įvertino tai, jog administracinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat atsižvelgė, jog M. B. praeityje neteistas, šiuo metu yra baustas administracine tvarka, nusižengė vykdydamas savo profesinę veiklą, yra dirbantis, vedęs, stengėsi ir pašalino savo pažeidimu padarytas žalingas pasekmes, savo lėšomis užsakė ir gavo teisės aktus atitinkantį ekspertizės aktą ir skyrė minimalią sankcijoje numatytą piniginę badą.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

3. Apeliaciniu skundu M. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A14.-776-7146/2021 ir bylą nutraukti, nesant jo veiksmuose nusižengimo, numatyto ANK 356 straipsnio 3 dalyje, požymių.

3.1. Skunde nurodo, kad, sprendžiant ar dokumentas kvalifikuojamas kaip ekspertizės aktas, spręstina ne pagal dokumente įrašytą jo pavadinimą, o pagal ekspertizės akto požymius, kurie yra nurodyti Statybos įstatyme ir STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimo, projekto ekspertizė“.

3.2. Apelianto teigimu, gretinant byloje nustatytas faktines aplinkybes su ANK 358 straipsnio 3 dalies sudėties objektyviaisiais požymiais, matyti, kad dokumentai, kurių perdavimu užsakovui jis yra kaltinamas, ir kurie įvardijami kaip statinių ekspertizės aktai, neturi statinio ekspertizės aktų statuso, nes juose nurodytus patikrinimus įsipareigojo atlikti asmuo, neatestuotas kaip statinio ekspertizės rangovas, todėl jis (M. B.), atlikęs juose nurodytus patikrinimus, veikė ne kaip statinio ekspertizės rangovo paskirtas asmuo. Teigė, jog jo (M. B.) patikrinimai, nurodyti dokumentuose, pateiktuose kartu su deklaracijomis ir įvardijamuose kaip statinių ekspertizės aktai, nelaikytini konkrečių statinių ekspertizėmis. Pasak M. B., atlikdamas patikrinimus, nurodytus dokumentuose, pateiktuose kartu su deklaracijomis ir įvardijamuose kaip statinių ekspertizės aktai, ji veikė ne kaip minėtų statinių ekspertizės dalyvis, o kaip savarankiškai veikiantis asmuo.

3.3. Pažymėjo, jog byloje nustatyti faktai parodo, kad jo (M. B.) veiksmuose nėra ANK 358 straipsnio 3 dalyje uždrausto administracinio nusižengimo objektyviųjų požymių, t.y., M. B. teigimu, jo perduoti dokumentai nėra statinio ekspertizės aktai, jis perduotų dokumentų nepasirašė ir nėra nenustatyta, kad informacija apie statinį, esatį dokumentuose, pateiktuose kartu su deklaracijomis ir įvardijamuose kaip statinių ekspertizės aktai, neatitinka tikrovės.

4. Apeliaciniu skundu Institucijos atstovė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A14.-776-7146/2021, kuriuo M. B. pripažintas kaltus padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje, pakeičiant jam paskirtą nuobaudą - 500 Eur baudą į didesnę nuobaudą, t.y. skirti nuobaudą pagal ANK nustatytas taisykles, skiriant ne mažesnę kaip ANK 358 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis.

4.1. Nurodo, jog pritaria, kad teismas visapusiškai ir objektyviai ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai nusprendė, kad pagal Inspekcijos surašytą ir administracinio nusižengimo protokolą M. B. kaltė yra visiškai įrodyta, tačiau nesutinka su paskirtos M. B. minimalios (500 Eur) nuobaudos dydžiu, nes, Institucijos manymu, apylinkės teismas, paskirdamas M. B. per švelnią administracinę nuobaudą, nesilaikė ANK bendrųjų nuobaudų skyrimo taisyklių.

4.2. Institucijos teigimu, teismas, skirdamas nuobaudą, nenustatė M. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, tik konstatavo, kad padarytas administracinis nusižengimas susijęs su būsto ūkio, aplinkos tvarkymu ir aplinka, tačiau neargumentavo šio teiginio, neįvertino pažeidimo pavojingumo, jo pobūdžio. Akcentuoja, kad ANK 358 straipsnio 3 dalyje nustatytas nusižengimas gan pavojingas visuomenei, ypač statybų procese (šiuo atveju statybų užbaigimo procese), taip pat turi įtakos asmenų teisėms į saugią aplinką ir būstą.

4.3. Pažymi, kad teismas, skirdamas minimalią baudą, rėmėsi asmenybės charakteristika, nurodydamas, kad M. B. dirbantis, neteistas, baustas administracine tvarka, nusižengė vykdydamas profesinę veiklą. Atkreipia dėmesį, kad M. B. teisės aktų nustatyta tvarka kaip statybos dalyvis atitinkamojoje techninėje srityje buvo atestuotas, todėl jo elgesiui ir vykdomai veiklai, Institucijos vertinimu, keliami aukšti standartai ir reikalavimai, kuriuos asmuo privalo atitikti. Pažymi, kad M. B., vykdydamas profesinę veiklą, analogiškus neteisėtus veiksmus padarė ne vieną kartą, o sistemiškai, daug kartų, skirtingiems asmenims sukeldamas padarinius, kas priešingai nei nustatė teismas, asmenį charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį daryti pažeidimus ir nepaisyti galiojančių teisės aktų. Atkreipia dėmesį, kad teismas, skirdamas baudą, į šias aplinkybes neatsižvelgė, o tik konstatavo, kad asmuo baustas administracine tvarka.

4.4. Be to, Institucijos teigimu, teismas nevertino, kad M. B. viso proceso metu neigė savo kaltę, siekė išvengti administracinės atsakomybės, nurodydamas, kad jis išvis neatliko statinio bendrosios ekspertizės, o rengė specialisto išvadą.

4.5. Atkreipia dėmesį, jog precedentą turinčioje byloje Nr. AN2-309-1121/2021 Vilniaus apygardos teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad M. B. yra profesionalas, atliekantis funkcijas statybos srityje ir už tai gaunantis pastovias pajamas, todėl jam yra taikomi aukšti veikos standartai, atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Tuo pačiu teismas pažymėjo ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo privalėjo žinoti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus atliekant bendrąsias statinių ekspertizes, tačiau, kaip galima pagrįstai manyti, jų sąmoningai nesilaikė. Taip pat teismas nurodė, kad visos šios aplinkybės tik patvirtina jo neatsakingą elgesį, nesidomėjimą jo veiklą reglamentuojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais. Pažymi, kad mintoje byloje Vilniaus apygardos teismo nutartimi M. B. už pažeidimus paskirtos 800 Eur dydžio baudos. Teismas, skirdamas nuobaudą, vertino, kad M. B. stengėsi ir pašalino savo pažeidimu padarytas žalingas pasekmes, savo lėšomis užsakė ir gavo teisės aktus atitinkantį ekspertizės aktą, tuo pačiu pažymėjo, jog šioje byloje nėra įrodymų, kad pats M. B. savo iniciatyva užsakė, apmokėjo ir pan. minėtą statinio bendrąją ekspertizę. Be to, jei ir įrodymais būtų patvirtintas toks teiginys, toks elgesys nemažina pažeidimo pavojingumo bei nesudaro pagrindo mažinti nuobaudą, o priešingai patvirtina nusižengimo padarymą bei M. B. kaltę.

4.6. Nurodė, jog teismas, paskirdamas 500 Eur baudą, neatsižvelgė į pažeidimo pavojingumą, jo padarinius, nepagrįstai teigiamai charakterizavo M. B. (dėl užsakytos ir apmokėtos statinio bendrosios ekspertizės, jo baustumo administracine tvarka dėl tų pačių pažeidimų), taip pat nevertino, kad M. B. savo veiksmų nevertina kritiškai, nesigaili, o anaiptol siekė išvengti administracinės atsakomybės, taip pat pažeidė proporcingumo principą, pagal kurį tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra.

5. 2021 m. spalio 7 d. Vilniaus apygardos teisme gautas Institucijos atsiliepimas į M. B. skundą, kuriuo institucija palaiko savo apeliacinį skundą ir prašo apylinkės teismo nutarimo dalį, kuria M. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje, palikti nepakeistą ir M. B. apeliacinio skundo netenkinti, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

5.1. Nurodo, jog teismo priimtas 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jo naikinti. Teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė, kad M. B. yra kaltas, padarius administracinį nusižengimą pagal Inspekcijos surašytą administracinio nusižengimo protokolą. Informavo, jog inspekcija 2021 m. rugsėjo 24 d. apeliacinį skundą Nr. 2D-16055 teikė dėl 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartimi skirtos nuobaudos dydžio.

5.2. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 22 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-307-988/2021, 2021 m. spalio 6 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-373-1121/2021 analogiškose bylose netenkino M. B. tokių pačių apeliacinių skundų panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtus nutarimus, kuriais M. B. buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą.

5.3. Atkreipia dėmesį, jog M. B. apeliaciniame skunde nenurodo argumentų, su kuriais teismo teiginiais nesutinka, o tik apeliaciniame skunde nurodo bendras teisės aktų nuostatas, nepagrįsdamas, kodėl galimai teismas netinkamai vertino atitinkamus įrodymus ir taikė teisės aktų normas.

5.4. Nurodo, jog nesutinka su apelianto argumentu, jog perduoti dokumentai nėra statinio ekspertizės aktai. Visi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad užsakovui R. B. buvo perduotas statinio bendrosios ekspertizės aktas. Be kita ko, teismas 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarime išdėstė įrodymais paremtą argumentaciją, kad 2019 m. gruodžio 19 d. statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) laikytinas ekspertizės aktu. Atsakomybėn traukiamam asmeniui, kaip eksperto statusą turinčiam asmeniui, veikos padarymo metu aiškiai turėjo būti žinoma, kad specialisto išvadų kėlimas į IS „Infostatyba“, siekiant užbaigti statybos darbus, nėra tinkamas. M. B., veikdamas pagal įgaliojimą kaip R. B. atstovas ir į IS „Infostatyva“ pateikdamas deklaraciją apie statybų užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, savo veiksmais patvirtino, kad yra atlikta statinio bendroji ekspertizė

5.5. Pasak Statybos inspekcijos, apelianto teiginys, jog jis užsakovui perduotų dokumentų nepasirašė, yra visiškai nepagrįstas. Byloje esantis 2019 m. gruodžio 19 d. statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašytas M. B. parašu, be to, pagal byloje esančius įrodymus, veikdamas įgaliojimo pagrindu, jis kėlė dokumentus į IS „Infostatyba“, tarp kurių buvo tik jo parašu patvirtintas statinio bendrosios ekspertizės aktas. M. B. skunde išdėstyti argumentai, kad statinio ekspertizės aktą turėjo pasirašyti statinio ekspertizės rangovas ir jo paskirtas statinio ekspertizės vadovas, taip pat, kad M. B. juos pasirašė kaip savarankiškai veikiantis asmuo, t.y. ne kaip statinio ekspertizės vadovas, kaip tik ne paneigia, o patvirtina M. B. kaltę dėl teisės aktų neatitinkančio statinio bendrosios ekspertizės akto pateikimo užsakovui ir fakto žinojimą, kaip pagal teisės aktų nuostatas turi būti pasirašytas statinio bendrosios ekspertizės aktas. Be kita ko, Statybos inspekcijos teigimu, 2019 m. gruodžio 19 d. statinio bendrosios ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad minėtą dokumentą surašė M. B., kaip statinio ekspertizės vadovas, ir šiame akte nurodytas jo, kaip statinio ekspertizės vadovo kvalifikacinis atestatas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išduotas 2019 m. kovo 25 d.

5.6. Taip pat Institucija nesutinka su apelianto teiginiu, jog jis nėra tinkamas administracinio nusižengimo subjektas. Nurodo, jog ANK 358 straipsnio 3 dalies dispozicijoje nustatyta, kad atsakomybė yra taikoma ekspertizės aktą pasirašiusiems asmenims. Pagal bylos duomenims, būtent M. B. pasirašė 2019 m. gruodžio 19 d. statinio bendrosios ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį perdavė užsakovui.

III. Teismo argumentai ir išvados

M. B. apeliacinis skundas atmetamas, Institucijos atstovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

5. Apygardos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio nuostatomis, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, patikrino pareiškėjos ginčyto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl ANK 358 straipsnio 3 dalies taikymo

6. Apygardos teismas sprendžia, kad M. B. veika pagal ANK 358 straipsnio 3 dalį kvalifikuota tinkamai.

7. Pagal ANK 358 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pasirašė ir pateikė ekspertizės užsakovui teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkantį statinio ekspertizės aktą. Už tai šio straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo 500 (penkių šimtų) iki 3000 (trijų tūkstančių) eurų.

8. Nors M. B. savo kaltę neigia, tvirtindamas, kad jis nėra jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties subjektas, ekspertizės neatliko, o jo surašytas ekspertizės aktas tėra jo kaip statinio ekspertizės vadovo atestatą turinčio asmens pasirašyta specialisto išvada, M. B. kaltė įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų byloje esančių įrodymų visetu: Administracinio nusižengimo protokolu Nr. VTPSI-ANR_P-243-2020 (t.1, b.l.3) ir liudytojo E. Č. apylinkės teismo posėdyje duotais parodymais; ir iš dalies paties M. B. apylinkės teismo posėdyje duotais parodymais; Deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas) patikrinimo aktu (t.1, b.l. 5-13); R. B. 2019-12-01 prašymu dėl statinio statybos ekspertizės atlikimo; 2019-12-19 Statinio bendrosios ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 36-41); 2021-01-12 Deklaracija apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą/statinio (-ių), jo (jų) dalies(-ių)/patalpos(-ų) paskirties pakeitimą, kai atlikta statinio ekspertizė Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 76-80), kitais rašytiniais byloje esančiais įrodymais.

9. Iš R. B. 2019-12-01 prašymo dėl statinio statybos ekspertizės atlikimo matyti, kad 2019 m. gruodžio 2 d. R. B. pateikė prašymą UAB „Sagela“ atlikti statinio bendrąją ekspertizę, ar dvibutis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), atitinka projekto sprendinius, lemiančius statinio atitiktį Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytiems reikalavimams bei Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus esminius reikalavimus; ekspertizės užsakovas (statytojas) R. B. (t. 1, b. l. 16A).

10. Iš 2019 m. gruodžio 2 d. prašymo matyti, kad R. B. bendrovei UAB „Sagela“, kurios direktoriumi buvo M. B., pateikė užsakymą atlikti statinio bendrąją ekspertizę dvibučiui gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 16A). 2019 m. lapkričio 29 d. statinio statytojas R. B. įgaliojo M. B. atstovauti visose valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose, įmonėse bei organizacijose, parengti projekto „A“ laidą, teikti ir atsiimti dokumentus valstybinėse įstaigose, jų kopijas, teikti prašymą patvirtinti deklaraciją apie statinio (-ių) statybos užbaigimą / statinio (-ių) paskirties pakeitimą, išduoti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių projekto sprendinių, patvirtinti savo elektroniniu parašu teikiamus dokumentus, talpinti dokumentus į Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „IS Infostatyba“, taip pat atlikti visus veiksmus, susijusius su dvibučiu gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini), žemės skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini), statybos projektais ir šio statinio teisine registracija (t. 1, b. l. 35). Tokio užsakymo ir įgaliojimo pagrindu M. B. atliko ne tyrimą ar apžiūrą, bet būtent nurodyto statinio ekspertizę ir 2019 m. gruodžio 19 d. surašė bei kaip fizinis asmuo pasirašė Statinio bendrosios ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Surašant ekspertizės aktą nebuvo nurodytas statinio ekspertizės rangovas (juridinis asmuo), t. y. nėra statinio ekspertizės rangovo rekvizitų, įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo parašų ant statinio ekspertizės, kaip to reikalauja teisės aktų reikalavimai. Po ekspertizės akto surašymo M. B. veikdamas pagal jam užsakovo R. B. išduotą įgaliojimą į informacinę sistemą „Infostatyba“ savo vardu pateikė deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, kuri informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užregistruota 2019 m. gruodžio 20 d. (duomenys neskelbtini). Deklaracija ir jos priedai, tarp kurių ir statinio ekspertizės aktas, informacinėje sistemoje „Infostatyba“ buvo pateikta M. B. vardu, dėl ko atsakomybė dėl šių veiksmų privaloma būtent M. B., o ne jo nurodomiems bendrovės darbuotojams, kurie, pasak administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, jo vardu teikė minėtą deklaraciją. Liudytojas E. Č., kuris atliko M. B. pateiktos deklaracijos apie statybos užbaigimą patikrinimą, teisme parodė, kad prie deklaracijos rado įkeltą ekspertizės aktą, kuris neatitiko nustatytų reikalavimų, nes buvo pasirašytas tik M. B., kuris negalėjo būti bendrosios statinio ekspertizės rangovu.

11. Šiame kontekste pažymėtina, jog Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad ekspertizės rangovas – Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija arba jų padalinys, turintys Statybos įstatymo nustatytą teisę atlikti statinio projekto ar statinio ekspertizę.

12. Pagal Statybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį būti statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovu ir statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu (subrangovu) turi teisę: 1) Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys teisę užsiimti šia veikla; 2) Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti atitinkama veikla. To paties straipsnio 6 dalies 3 punktas numato imperatyvų reikalavimą statinio ekspertizės rangovui pasirašyti statinio ekspertizės aktą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio ekspertizės vadovo parašai), prisiimant atsakomybę, kad statinio ekspertizės aktas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas.

13. Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738, 105 punktas numato, jog bendrosios statinio ekspertizės aktą pasirašo bendrosios statinio ekspertizės rangovas Statybos įstatymo nustatyta tvarka.

14. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 101 punkte įtvirtinta, jog šiame skirsnyje nurodytos procedūros dėl deklaracijos tvirtinimo Inspekcijoje neprivalomos, jei STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustatyta tvarka atlikta statinio (jo dalies) ekspertizė ir statytojas turi bendrosios statinio ekspertizės aktą, įrodantį statinio (jo dalies) atitiktį Statybos įstatymo 4 straipsnyje nurodytiems esminiams statinių reikalavimams. Tokiu atveju deklaracija turi būti registruota informacinėje sistemoje „Infostatyba“.

15. Nagrinėjamu atveju byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog M. B., veikdamas pagal R. B. įgaliojimą kaip jo atstovas, į informacinę sistemą „Infostatyba“ įkėlė deklaraciją apie statybos užbaigimą, ir tokiu būdu konstatavo, kad atlikta statinio bendroji ekspertizė, t. y. kad ekspertizės užsakovas turi statinio ekspertizės aktą. Tokie M. B. veiksmai, kai jis, veikdamas pagal ekspertizės užsakovo R. B. įgaliojimą, pateikė tretiesiems asmenims statinio ekspertizės aktą statybos užbaigimo tikslais, teisiškai atitinka ekspertizės akto pateikimą ekspertizės užsakovui.

16. Apygardos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus kiekvieną atskirai bei jų visumą, pagrįstai pripažino, kad ekspertizės aktas nėra pasirašytas statinio ekspertizės rangovo, turinčio teisę pasirašyti juridinio asmens vadovo ar jo įgalioto asmens, todėl 2019 m. gruodžio 19 d. statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalies, 17 straipsnio 1 dalies ir 6 dalies 3 punkto, Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 105 punkto reikalavimų. M. B., veikdamas pagal ekspertizės užsakovo R. B. įgaliojimą į informacinę sistemą „Infostatyba“ pateikdamas deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, savo asmenine atsakomybe konstatavo, kad yra atlikta statinio ekspertizė, o jos užsakovas R. B. turi įgijęs statinio ekspertizės aktą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog paties M. B. surašytas dokumentas įvardijamas kaip ekspertizės aktas, o ne specialisto išvada, jame M. B. nurodomas kaip statinio ekspertizę atlikęs asmuo, tirtas statinys įvardijamas kaip ekspertizės objektas, dokumentas baigiamas pateikiant statinio bendrosios ekspertizės išadą, todėl apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog toks statybų sferoje dirbančio M. B. surašyto dokumento turinys ir forma, šio dokumento parengimo tikslas, vėlesni veiksmai įkeliant šį oficialų dokumentą į informacinę sistemą „Infostatyba“ aiškiai rodo ir verčia daryti neabejotiną išvadą, kad M. B. atliko, surašė ir pasirašė 2019 m. gruodžio 19 d. statinio bendrosios ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), ką jis akivaizdžiai suvokė ir to siekė.

17. Aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, jog būtent M. B. pateikė statinio ekspertizės užsakovui R. B. teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkantį statinio ekspertizės aktą, dėl ko jis būdamas įstatymo numatytu subjektu, t. y. statinio ekspertizės aktą pasirašiusiu asmeniu, padarė ne tik nurodytų teisės normų pažeidimus, bet ir nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje.

Dėl paskirtos M. B. administracinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo

18. Apeliaciniu skundu Institucijos atstovė nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu dalyje dėl M. B. paskirtos administracinės nuobaudos, t. y. dėl paskirtos minimalios 500 Eur dydžio baudos. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė ANK bendrųjų nuobaudų skyrimo taisyklių. Be to, M. B. nepripažino savo kaltės ir kritiškai nevertino priešingo teisei elgesio.

19. Susipažinęs su Institucijos apeliaciniu skundu, patikrinęs skundžiamą nutarimą nuobaudų individualizavimo kontekste bei įvertinęs M. B. charakterizuojančius duomenis ir administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, apygardos teismas sutinka su Institucijos apeliacinio skundo argumentais, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai paskyrė M. B. ANK 358 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą, tuo padarydamas teisės taikymo klaidą. M. B. paskirta administracinė nuobauda nagrinėjamu atveju neatitinka administracinių nuobaudų paskirties, nes paskirta bauda yra akivaizdžiai neproporcinga padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžiui bei laipsniui. Be to, tokio dydžio bauda nėra pakankama administracinės nuobaudos tikslams (nubaudimui ir prevencijai) užtikrinti.

20. Įvertinus bylos medžiagą, spręstina, kad M. B. padarė administracinį nusižengimą, kuris negali būti laikomas atsitiktiniu ir (ar) spontaniško elgesio pasekme. Nors ekspertizės akte nebuvo pateikti akivaizdžiai neteisingi ar melagingi duomenys, klaidingos išvados ir kita informacija, tačiau vien ekspertizės atlikimas ir jos akto pasirašymas nekompetentingo tai atlikti asmens ir jo pateikimas užsakovui bei valstybės institucijai, yra ne tik priešingas teisei, bet ir lengvabūdiškas elgesys, vertinant ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra profesionalas, atliekantis funkcijas statybos srityje ir už tai gaunantis pastovias pajamas, todėl jam yra taikomi žymiai aukštesni veiklos standartai, atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Be to, M. B. privalėjo žinoti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus atliekant bendrąsias statinių ekspertizes, tačiau sąmoningai jų nesilaikė. Tai, kad M. B. veiksmai nebuvo atsitiktiniai, patvirtina ir ta aplinkybė, jog įsiteisėjusiais teismų sprendimais M. B. už analogiškas veikas jau yra ne kartą baustas administracine tvarka, Informacinės teismų sistemos (LITEKO) duomenimis dėl kitų panašių jo veikų tebevyksta administracinių nusižengimų teisena, tačiau ši aplinkybė skundžiamame nutarime liko neaptarta ir tinkamai neįvertinta.

21. Sprendžiant administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, pažymėtina ir tai, jog apylinkės teismas nevertino, kad M. B. kategoriškai neigia kaltę, savo elgesio nevertina kritiškai. Priešingai, tokį poelgį bando pateisinti nurodydamas, kad jis neatliko ekspertizių, o atliko tik jų patikrinimą bei pateikė specialisto (konsultacines) išvadas. Visos šios aplinkybės patvirtina asmens neatsakingą elgesį, nesidomėjimą jo veiklą reglamentuojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais. Nors M. B. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau, atsižvelgus į tai, kad jis pašalino pažeidimu padarytas žalingas pasekmes, savo lėšomis užsakė ir gavo teisės aktus atitinkančią 2020 m. lapkričio 30 d. statinio ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), parengtą UAB „Ekspertika“(t.2, b.l. 81-82), kuris vėliau buvo įkeltas į informacinę sistemą „Infostatyba“, M. B. skirtina 1000 Eur bauda, kuri, apygardos teismo vertinimu, padės įgyvendinti ANK 22 straipsnyje numatytus siekiamus tikslus bei teisingumo principą.

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad, viena vertus, Vilniaus miesto apylinkės teismas, išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes, pagrįstai ir teisėtai M. B. pripažino kaltu, padarius ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kita vertus, nepagrįstai paskirdamas M. B. minimalią ANK 358 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą baudą, padarė teisės taikymo klaidą, todėl M. B. apeliacinis skundas atmestinas, Institucijos atstovės tenkintinas iš dalies, ir skundžiamas nutarimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarimą pakeisti – M. B. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 358 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirti 1000 Eur eurų dydžio baudą.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.