Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) atstovams S. T. ir E. Č.,

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 358 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B., būdamas statinio ekspertizės vadovu, kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės būti statinio ekspertizės rangovu – verstis statinio ekspertizės rangovo veikla ir nebūdamas ekspertizės įmonės vadovo įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu (nustatytu įmonės įstatuose) paskirtas statinio bendrosios ekspertizės vadovu (skiria savo darbuotoją), Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – IS „Infostatyba“) (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) prašymo registruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, pateikėjas ir dokumento kūrėjas, ir (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, dokumento kūrėjas, atliko bendrąją statinio ekspertizę ir pateikė statytojui R. B., tik M. B. pasirašytą statinio bendrosios ekspertizes (duomenys neskelbtini) aktą Nr. (duomenys neskelbtini), neatitinkantį teisės aktų reikalavimų

M. B. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad dėl pastato (duomenys neskelbtini) statinio ekspertizės ir deklaracijos faktinių aplinkybių ANK 358 straipsnio 3 dalis taikytina ekspertizės rangovui. Administracinio nusižengimo protokole išdėstytos mintys, kad jis nebūdamas statinio ekspertizės rangovu pasirašė už statinio ekspertizės rangovą, jis šio veiksmo neatliko. Jis turėdamas statinio ekspertizės vadovo atestatą parašė specialisto išvadą, kuri per techninę klaidą buvo įkelta jo darbuotojos į informacinę sistemą, „Infostatybą“. Kas įkėlė, jis konkrečiai nežino, nes pas jį dirva apie 10 žmonių. Institucija siekdama išsiaiškinti, kas įkėlė, turėjo aiškintis šį klausimą. Statinio specialisto išvados kelti į „Infostatybą“ nereikia. Žmogus kreipėsi dėl statybos leidimo procedūros atlikimo. Su R. B. jie nesimatė, tik el. paštu bendravo. M. paprašė organizuoti statybų užbaigimo procedūrą. Jo pareiga, turint statinio ekspertizės vadovo atestatą, apžiūrėti statinio konstrukcijas. Tą padarė nuvykęs į vietą. Pastatas yra geros būklės, tame akte jis aprašė statinį, padarė foto, viską surašė savo išvadoje, kuri skirta jo įmonės UAB „D“ darbuotojams. Išvadoje aprašyta pastato konstrukcijos, bendras plotas, tūris, iš kokių medžiagų stogo danga. Jis rašė išvadą matininkui, architektui, administracijai, kuri įkelia tiesiogiai dokumentus į sistemą. Pagal išvadą jie nustato, ar reikalingas darbo projektas, sužiūrimi visi dokumentai, administratorė surašo įgaliojimus, kad būtų galima dirbti su tais dokumentais. Surašomos pažymos, atitinkami dokumentai, kurie įvardinti STR 102 p.. Kai visas komplektas dokumentų parinktas, jis įkeliamas į informacinę sistemą, nes darbas nuotoliniu būdu organizuojamas. Kai visi dokumentai parengti, yra atsakingas darbuotojas, kuris pagal jo įgaliojimą su jo sisteminiais parašais prisijungia ir sukelia dokumentus į „Infostatybą“. Ten pildoma deklaracija apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė. Nebūtinai statinio ekspertizė turi būti atlikta, tuos dokumentus galima sukelti ir kitu būdu į sistemą. Deklaracijai užpildyti turi būti bendrosios statinio ekspertizės rangovas, šiuo atveju statinio ekspertizės rangovas nebuvo pasirašęs jo specialisto išvados. Turėdamas susitarimą su J. P. dėl ekspertizės rangovo, jis šiam teikia specialisto išvadą, o šis perkelia jo išvadą. Taip buvo pagal rugsėjo mėn. konsultavimo paslaugų sutartį su J. P.. Sutarties pavadinimą sugalvojo J. P.. Sutarties objektas - konstrukcijų konsultavimas, viena iš ekspertizės rūsių pagal EU standartą ir pagal Statybos įstatymą. Ši sutartis turėjo būti įmonės pirkimo-pardavimo sutarty. Konfliktas kilo dėl to, kadangi buvo nesutarta dėl kainos. Jis turėjo tą įmonę įsigyti už 39 000 Eur. Pagal Konsultavimo sutartį turėjo įsigyti įmonę pirkimo-pardavimo būdu. Advokatė pamatė, kad ši sutartis netinkama, ir parengė tvarkingą įmonės pirkimo-pardavimo sutartį. Nuo tada prasidėjo su J. P. problemos. Šis atsisakė pasirašyti normalią įmonės pirkimo-pardavimo sutartį. Dėl to jis P. įmonę pažymėjo ekspertizės rangovą, nes buvo duotas žodinis sutikimas, kad galima žymėti jį kaip ekspertizės rangovą. Jis iš savo pusės veikė sąžiningai, bet jį apgavo.

Liudytoju apklaustas E. Č. teisme parodė, kad „Infostatyboje“ nustatė, jog pateiktas ekspertizės aktas neatitinka teisės aktų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Nepasirašytas buvo statinio ekspertizės rangovo, atlikta ekspertizė ne rangovo, tik atestuoto ekspertizės vadovo. Pateikė ekspertizę dokumento kūrėjas „Infostatyboje“ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pateikėjas – M. B., kuris elektroniniu parašu patvirtino deklaraciją. Ekspertizės aktas užregistruojamas automatiškai, „Registrų centras“ mato, jis pats matė tą aktą. Tas pats direktorius pateikė Inspekcijai skundą 2020 m. sausio mėn., kad jo įmonės vardu naudojasi asmenys neteisėtai. Ekspertizės aktas neatitinka Statybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 6 dalies 2, 3, 7 punktų. Ekspertizės vadovas nepaskirtas atsakingu, įsakymo nebuvo, kad būtų paskirtas šio objekto, pačio ekspertizės akto nepasirašė ekspertizės rangovas. Pažeidimas nustatytas atlikus deklaracijos apie statinio užbaigimą, o ANK 358 straipsnio 3 dalis neatitinkamo ekspertizės akto pateikimas, ar tikrintas ekspertizės aktas – patikrinimo akto nesurašė, patikrindami deklaraciją, tikrino ekspertizės aktą, kokie dokumentai buvo, kitoj byloj buvo nustatyta savavališka statyba. Forma, kai tikrinama statinio ekspertizės aktas, patikrinimo akto yra nustatyta, jis turėjo būti užpildytas, tokio dokumento nėra byloje, tačiau yra deklaracijos patikrinimas, už deklaracijos patikrinimą atsako kitas žmogus, kaip statinio ekspertizės ekspertas M. B. negali būti ekspertu, juridinis asmuo gali būti. Kaip asmenį pateikusi deklaraciją kaltina M. B.. Aktas turi būti pateiktas ekspertizės užsakovui, ekspertizės aktą kad M. B. pateikė ekspertizės užsakovui B. byloje nėra, be ekspertizės akto negali užregistruoti nekilnojamojo turto. Kas buvo statinio ekspertizės užsakovu jie aiškinosi, statytojas patiekė, kad sudarė su UAB „D“ sutartį. Ar užsakovas gavo aktą, tai „Infostatyba“ yra vieša. Byloje tokio įrodymo nėra, kad užsakovas gavo ekspertizės aktą. Per klaidą pateiktas dokumentas, tuomet techninės galimybės ištaisyti, o šiuo atveju nėra, pačioje deklaracijoje parašyta, kad ne Inspekcija išduoda. Pats statytojas teikia deklaraciją. Deklaraciją gali atšaukti iki registravimo nekilnojamą turtą, visą deklaraciją gali atšaukti, jam ir M. B. skambino, klausė, ką daryti, sakė, kad naikinti deklaracijas. Jei pateikta deklaracija ir įregistruota, tai galima panaikinti, statytojas panaikina, teikia „Registru centrui“ prašymą, kad išregistruoti, sistemoje negali pateikti. M. B. dokumentai įkelti, tai jis veikė kaip statytojas, įgaliojimą turėjo kaip statytojas. Ne statytojas pasirašė ekspertizės aktą, o M. B.. Traukiame administracinėn atsakomybėn asmenį, kuris surašė ekspertizės aktą. Jie negali naikinti deklaracijų, jei įregistruota, nes patvirtintas deklaracijas tik jie gali naikinti, o čia statytojas pats surašė, jis ir naikina. Naujas ekspertizės aktas pateiktas buvo, trūkumai pašalinti. Administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas anksčiau nei atlikta ir pateiktas naujas ekspertizės aktas.

Iš deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas) patikrinimo akto matyti, kad deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes IS „Infostatyba“ deklaracijos dokumento kūrėjas M. B., Statinio duomenų lentelės skiltyje „Susijusių asmenų duomenys“ nurodė, kad Statinio ekspertizės rangovas – VšĮ (duomenys neskelbtini) pateikė 2020 m. sausio 21 d. skundą Nr. 1/1, kad „asmenys galimai neteisėtai naudojasi mūsų įstaigos vardu, užregistruodami deklaraciją su pridėtu ekspertizės aktu IS „Infostatyba“ VšĮ (duomenys neskelbtini) kvalifikacijos atestatas Nr. (duomenys neskelbtini) nurodydami kaip statinio ekspertizės rangovą“. Be to, nepateiktas privalomas pateikti statinio bendrosios ekspertizės aktas, o pateiktas statinio bendrosios ekspertizės aktas nepasirašytas (pasirašė tik M. B.), statinio ekspertizės rangovo – juridinio asmens, turinčio teisę atlikti statinio bendrąją ekspertizę. Statinio ekspertizės vadovas M. B., neturėdamas teisės būti statinio ekspertizės rangovu, t. y. verstis statinio ekspertizės rangovo veikla, IS „Infostatyba“ (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizės, dokumento kūrėjas atliko bendrąją statinio ekspertizę ir pateikė statytojui tik M. B. pasirašytą statinio bendrosios ekspertizės (duomenys neskelbtini) aktą Nr. (duomenys neskelbtini), neatitinkantį teisės aktų reikalavimų (t. 1, b. l. 5-13).

Iš prašymo dėl statinio statybos ekspertizės matyti, kad 2019 m. gruodžio 2 d. R. B. pateikė prašymą UAB „D“ atlikti statinio bendrąją ekspertizę, ar dvibutis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), atitinka projekto sprendinius, lemiančius statinio atitiktį Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytiems reikalavimams bei Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus esminius reikalavimus; ekspertizės užsakovas (statytojas) R. B. (t. 1, b. l. 16A).

Iš statinių konstrukcijų konsultavimo paslaugų rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. VšĮ (duomenys neskelbtini), būdama vykdytoja ir atstovaujama direktoriaus J. P., veikiančio pagal įstatus ir UAB „B“, būdamas užsakovu, atstovaujamas direktorės A. S., veikiančios pagal įstatus, sudarė sutartį, kuria UAB „B“ įsipareigojo konsultuoti statomų ir pastatytų pastatų konstrukcijų klausimais (t. 1, b. l. 17A-18).

Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitos-faktūros matyti, kad pardavėjas – VšĮ (duomenys neskelbtini), pirkėjas – UAB „B“, užsakovui vykdant statybos objektų projektavimo, pridavimo darbus, vykdytojas suteikė pastatų konstrukcijų konsultavimo paslaugas 52 val. trukmės, kurios kainavo 6292 Eur (su PVM) (t. 1, b. l. 19).

Iš įgaliojimo matyti, kad statytojas R. B. 2019 m. lapkričio 19 d. įgaliojo M. B. atstovauti visose valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose, įmonėse, bei organizacijose, parengti projekto „A“ laidą, tiekti ir atsiimti dokumentus valstybinėse įstaigose, teikti prašymą patvirtinti deklaraciją apie statinio (-ių) statybos užbaigimą / statinio (-ių) paskirties pakeitimą (toliau tekste – deklaracija), išduoti pažymas apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių projekto sprendimų, patvirtinti savo elektroniniu parašu teikiamus dokumentus, talpinti dokumentus į Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „IS INFOSTATYBA“, taip pat atlikti visus veiksmus, susijusius su dvibučiu gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini), žemės skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini), statybos projektais ir šio statinio teisine registracija (t. 1, b. l. 35).

Iš statinio bendrosios ekspertizės akto (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad statinio ekspertizę atliko M. B., ekspertizės objektas – dvibutis gyvenamasis namas (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), (kadastrinis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)). Statinio bendrosios ekspertizės išvada – minėtas dvibutis gyvenamasis namas atitinka projekto (paskutinės projekto ar jo dokumento laidos) brendinius, lemiančius statinio atitiktį Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytiems esminiams statinių reikalavimams ir tenkina Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus esminius statinio reikalavimus. Statinio bendrąjį ekspertizės aktą pasirašė M. B. (t. 1, b. l. 36-41).

Iš deklaracijos apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą/statinio (-ių), jo (jų) dalies(-ių)/patalpos(-ų) paskirties pakeitimą, kai atlikta statinio ekspertizė, nustatyta, kad statinių statybos vadovas – A. N., statytojas – R. B., statinio projektuotoja – UAB „C“, JAR (duomenys neskelbtini), statinio projekto vadovas – N. B.. Dokumentas nėra pasirašytas jokiu parašu, jokio asmens (t. 1, b. l. 42-45).

Iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriaus statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini), galiojo iki 2019 m. gegužės 3 d. matyti, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Statybos skyrius išdavė leidimą statytojams – J. J., V. B., V. B., V. K. I., G. B., statyti nauja statybą, t. y. dviejų butų gyvenamą namą, kurio statinio kategorija – neypatinga, statybos adresas – (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 46).

Iš deklaracijos apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą/statinio (-ių), jo (jų) dalies(-ių)/patalpos(-ų) paskirties pakeitimą, kai atlikta statinio ekspertizė, 2021 m. sausio 12 d. nustatyta, kad statinių statybos vadovas – A. N., statytojas – R. B., statinio projektuotoja – UAB „C“, JAR (duomenys neskelbtini), statinio projekto vadovas – N. B.. Dokumentą elektroniniu parašu pasirašė M. B. (t. 2, b. l. 76-80).

Iš UAB „E“ rašto dėl statinio ekspertizės akto matyti, kad dviejų butų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), konstrukcijos ir inžinierinė įranga tenkina Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, atitinka statinio naudojimo paskirtį ir tipą bei statinio projekto sprendinius. Pastatas gali būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Ekspertizės aktą pasirašė ekspertizės vadovas – J. R. (t. 2, b. l. 81-82).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 358 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto pateikimą statinio ekspertizės užsakovui. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 50 punktą statinio ekspertizė – tai esamo ar statomo statinio techninės būklės įvertinimas, turint tikslą nustatyti, ar statinys atitinka Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ numato, kad statinio ekspertizės dalyviai yra statinio ekspertizės rangovas, bendrosios ir dalinių statinio ekspertizių vadovai (128.3 punktas), o bendrosios ir dalinės statinio ekspertizių rangovų pareigos ir teisės nustatytos Statybos įstatymo 17 straipsnyje (132 punktas). Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nurodyta, jog ekspertizės rangovas yra Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys šio įstatymo nustatytą teisę atlikti statinio projekto ar statinio ekspertizę. Pagal Statybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį teisę būti statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu (subrangovu) turi: 1) Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys teisę užsiimti šia veikla; 2) Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti atitinkama veikla. Statybos įstatymo 17 straipsnio 6 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad statinio ekspertizės rangovas privalo pasirašyti statinio ekspertizės aktą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio ekspertizės vadovo parašai), prisiimdamas atsakomybę, kad statinio ekspertizės aktas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Reglamento 105 punktas numato, jog bendrosios statinio ekspertizės aktą pasirašo bendrosios statinio ekspertizės rangovas Statybos įstatymo nustatyta tvarka.

Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatyme nurodytų pastatų statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas) užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Deklaracijas apie statybos užbaigimą tvirtina statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai. Šioje dalyje nurodytais atvejais deklaracijos apie statybos užbaigimą neprivaloma tvirtinti, jeigu atlikta statinio ekspertizė.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 92 punkte numatyta, kad statytojas Statybos įstatymo 28 straipsnyje ir Reglamento 11 priede nustatytais atvejais surašo deklaraciją ir Inspekcijai pateikia prašymą patvirtinti deklaraciją. To paties Statybos techninio reglamento 101, 102 punktuose įtvirtinta, kad šiame skirsnyje nurodytos procedūros dėl deklaracijos tvirtinimo neprivalomos, jei STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustatyta tvarka atlikta statinio (jo dalies) ekspertizė ir statytojas turi bendrosios statinio ekspertizės aktą, įrodantį statinio (jo dalies) atitiktį Statybos įstatymo 4 straipsnyje nurodytiems esminiams statinių reikalavimams ir tokiu atveju deklaracija, kurios, remiantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 ar 3 dalimi, neprivaloma tvirtinti Inspekcijoje, prieš pateikiant ją Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui, turi būti registruota IS „Infostatyba“. Statytojas arba jo įgaliotas asmuo deklaraciją registruoja nuotoliniu būdu IS „Infostatyba“ (www.planuojustatyti.lt), užpildo atitinkamus laukus ir nurodytose vietose įkelia statytojo surašytos deklaracijos kopiją, bendrosios statinio ekspertizės akto kopiją, kitus dokumentus, kuriuos reikia pateikti su deklaracija, nurodytus 93.2–93.18 papunkčiuose. Deklaracija registruojama automatiškai.

Teismas ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, atsižvelgiant į aukščiau minėtų teisės normų teisinį reguliavimą nustatė ir pripažįsta, kad M. B. padarė neteisėtą veiką, nes pateikė užsakovui teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkantį statinio ekspertizės aktą.

M. B. savo kaltės nepripažino ir teigė, kad ekspertizės neatliko, o jo surašytas ekspertizės aktas tėra jo kaip statinio ekspertizės vadovo atestatą turinčio asmens pasirašyta specialisto išvada. Tokius kaltininko parodymus paneigia kiti byloje surinkti ir teisme ištirti tarpusavyje atitinkantys duomenys, kuriuos logiškai jungiant vienus su kitais yra pagrindas pripažinti, kad M. B. pateikė užsakovui R. B. statinio ekspertizės aktą.

Iš 2019 m. gruodžio 2 d. prašymo matyti, kad R. B. bendrovei UAB „D“, kurios direktoriumi buvo M. B., pateikė užsakymą atlikti statinio bendrąją ekspertizę dvibučiui gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 16A). Be to, netrukus prieš tai 2019 m. lapkričio 29 d. statinio statytojas R. B. įgaliojo M. B. atstovauti visose valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose, įmonėse bei organizacijose, parengti projekto „A“ laidą, teikti ir atsiimti dokumentus valstybinėse įstaigose, jų kopijas, teikti prašymą patvirtinti deklaraciją apie statinio (-ių) statybos užbaigimą / statinio (-ių) paskirties pakeitimą, išduoti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių projekto sprendinių, patvirtinti savo elektroniniu parašu teikiamus dokumentus, talpinti dokumentus į Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „IS Infostatyba“, taip pat atlikti visus veiksmus, susijusius su dvibučiu gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini), žemės skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini), statybos projektais ir šio statinio teisine registracija (t. 1, b. l. 35). Tokio užsakymo ir įgaliojimo pagrindu M. B. atliko ne tyrimą ar apžiūrą, bet būtent nurodyto statinio ekspertizę ir (duomenys neskelbtini) surašė bei kaip fizinis asmuo pasirašė Statinio bendrosios ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Surašant ekspertizės aktą nebuvo nurodytas statinio ekspertizės rangovas (juridinis asmuo), t. y. nėra statinio ekspertizės rangovo rekvizitų, įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo parašų ant statinio ekspertizės, kaip to reikalauja teisės aktų reikalavimai. Po ekspertizės akto surašymo M. B. veikdamas pagal jam užsakovo R. B. išduotą įgaliojimą į informacinę sistemą „Infostatyba“ savo vardu pateikė deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, kuri informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užregistruota (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Deklaracija ir jos priedai, tarp kurių ir statinio ekspertizės aktas, informacinėje sistemoje „Infostatyba“ buvo pateikta M. B. vardu, dėl ko atsakomybė dėl šių veiksmų privaloma būtent M. B., o ne jo nurodomiems bendrovės darbuotojams, kurie pasak kaltininko, jo vardu teikė minėtą deklaraciją. Liudytojas E. Č., kuris atliko M. B. pateiktos deklaracijos apie statybos užbaigimą patikrinimą, teisme parodė, kad prie deklaracijos rado įkeltą ekspertizės aktą, kuris neatitiko nustatytų reikalavimų, nes buvo pasirašytas tik M. B., kuris negalėjo būti bendrosios statinio ekspertizių rangovu.

Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 101 punkte įtvirtinta, jog šiame skirsnyje nurodytos procedūros dėl deklaracijos tvirtinimo Inspekcijoje neprivalomos, jei STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nustatyta tvarka atlikta statinio (jo dalies) ekspertizė ir statytojas turi bendrosios statinio ekspertizės aktą, įrodantį statinio (jo dalies) atitiktį Statybos įstatymo 4 straipsnyje nurodytiems esminiams statinių reikalavimams. Tokiu atveju deklaracija turi būti registruota informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Tokiu būdu M. B. veikdamas pagal R. B. įgaliojimą kaip jo atstovas į informacinę sistemą „Infostatyba“ pateikė deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, ir tokiu būdu konstatavo, kad yra atlikta statinio bendroji ekspertizė, t. y. kad ekspertizės užsakovas turi statinio ekspertizės aktą. Veikdamas pagal ekspertizės užsakovo R. B. įgaliojimą ir statinio ekspertizės aktą statybos užbaigimo tikslais pateikdamas tretiesiems asmenims M. B. taip atliko veiką, kuri teisiškai atitinka ekspertizės akto pateikimą ekspertizės užsakovui.

Tokiu būdu teismas remdamasis įrodymų sąvoką atitinkančiais duomenimis pripažįsta, kad M. B. veikdamas pagal ekspertizės užsakovo R. B. įgaliojimą į informacinę sistemą „Infostatyba“ pateikdamas deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, savo asmenine atsakomybe konstatavo, kad yra atlikta statinio ekspertizė, o jos užsakovas R. B. turi įgijęs statinio ekspertizės aktą.

Pažymėtina, kad M. B. teisme visiškai nepagrįstai ir prieštaraudamas byloje surinktiems ir teismo ištirtiems įrodymams teigė, kad minimas ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) yra ne statinio ekspertizės aktas, o jo parengta specialisto išvada. Tokius kaltininko parodymus paneigė teisme apklaustas liudytojas E. Č., kaltininko versiją paneigia ir akivaizdūs faktai, jog paties M. B. surašytas dokumentas įvardijamas kaip ekspertizės aktas, o ne specialisto išvada, jame M. B. nurodomas kaip statinio ekspertizę atlikęs asmuo, tirtas statinys įvardijamas kaip ekspertizės objektas, dokumentas baigiamas pateikiant statinio bendrosios ekspertizės išadą. Toks specialių ir statybų sferoje dirbančio M. B. surašyto dokumento turinys ir forma, šio dokumento parengimo tikslas, vėlesni veiksmai įkeliant šį ofizialų dokumentą į informacinę sistemą „Infostatyba“ aiškiai rodo ir verčia daryti neabejotiną išvadą, kad M. B. atliko, surašė ir pasirašė (duomenys neskelbtini) statinio bendrosios ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), ką jis akivaizdžiai suvokė ir to siekė.

Teismas pripažįsta, kad ekspertizės aktas nėra pasirašytas statinio ekspertizės rangovu turinčio teisę būti juridinio asmens vadovo ar jo įgalioto asmens. Atsižvelgiant į tai akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalies, 17 straipsnio 1 dalies ir 6 dalies 3 punkto, Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 105 punkto reikalavimų.

Dėl aukščiau minėtų veiksmų ir įvardintų priežasčių teismas pripažįsta, kad būtent M. B. statinio ekspertizės užsakovui R. B. pateikė teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkantį statinio ekspertizės aktą, dėl ko jis būdamas įstatymo numatytu subjektu, t. y. statinio ekspertizės aktą pasirašiusiu asmeniu, padarė ne tik nurodytų teisės normų pažeidimus, bet ir nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje.

Išnagrinėjus bylą M. B. administracinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vadovaudamasis įstatymu teismas skirdamas M. B. administracinę nuobaudą privalomai atsižvelgia į padaryto pažeidimo pavojingumą ir pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę, pažeidimo turinį ir trukmę..

M. B. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su būsto ūkiu, aplinkos tvarkymu ir statyba, „LITEKO“ sistemos duomenimis asmuo praeityje neteistas, šiuo metu yra baustas administracine tvarka, nusižengę vykdydamas savo profesinę veiklą, yra dirbantis, vedęs. Teismas nenustatė pažeidėjo nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Teismas atsižvelgia ir vertina tai, kad M. B. stengėsi ir pašalino savo pažeidimu padarytas žalingas pasekmes, savo lėšomis užsakė ir gavo teisės aktus atitinkančią 2020 m. lapkričio 30 d. statinio ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), parengtą UAB „E“ (t. 2, b. l. 81-82), kuris vėliau buvo įkeltas į informacinę sistemą „Infostatyba“. Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes teismas tinkamam nuobaudos tikslų įgyvendinimui pažeidėjui skiria minimalią sankcijoje numatytą piniginę baudą, kas atitinka teisingą nubaudimą ir yra pakankama užtikrinti tinkamą teisės normų vykdymą ateityje. Pažymėtina, kad teismas skirdamas nuobaudą nenustatė įstatymo numatytu sąlygų ir pagrindų dėl švelnesnės (mažesnės) nuobaudos paskyrimo (administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

M. B. (M. B.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 358 straipsnio 3 dalyje, ir skirti 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 20121663171. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.