- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-06
- Bylos Nr.
- AN2-373-1121/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01279-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
- Teisėjas
- Paulius Veršekys (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. B., (duomenys neskelbtini)
- Institucija
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. (M. B.) ir (duomenys neskelbtini) J. D. (toliau – Institucijos atstovė) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. nutarimo, kuriuo M. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 358 straipsnio 3 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė šias faktines aplinkybes: M. B., turėdamas kvalifikacijos atestatą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo suteikta teisė eiti (duomenys neskelbtini) pareigas gyvenamiesiems ir negyvenamiesiems pastatams, parengė ir pasirašė pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) statinio bendrosios ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pateiktas ekspertizės užsakovui F. G.. Deklaracijos apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo patikrinimo metu ((duomenys neskelbtini) patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (duomenys neskelbtini) prie prašymo registruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, užregistruoti deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas (duomenys neskelbtini) statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog statinių ekspertizę atliko fizinis asmuo M. B., turintis eksperto kvalifikacijos atestatą Nr. (duomenys neskelbtini). Akte statinio ekspertizės rangovo rekvizitų, įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo parašų ant statinio ekspertizės akto nėra. Tokiu būdu buvo pažeisti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau tekste – ir Statybos įstatymas) 2 straipsnio 9 dalies, 17 straipsnio 1 dalies ir 6 dalies 3 punkto reikalavimai, taip pat Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (toliau – Reglamentas) 105 punkto reikalavimai. Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad M. B. šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje, ir jam skyrė 500 (penkių šimtų) Eur baudą.
II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo prašymai bei argumentai
2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir bylą nutraukti nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 358 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymių.
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog M. B. veiksmuose nėra ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviųjų požymių, nes byloje nenustatyta, jog informacija apie statinį, esanti dokumentuose, pateiktuose kartu su deklaracijomis ir įvardijamuose kaip „statinių ekspertizės aktai“, neatitinka tikrovės. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, tam, kad būtų konstatuota, ar jis atsako pagal ANK 358 straipsnio 3 dalį, byloje turi būti konstatuoti šioje teisės normoje įtvirtinto administracinio nusižengimo visi objektyvieji požymiai, todėl nesant bent vieno iš jų, asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvieji požymiai, t. y. užsakovui perduodamas statinio ekspertizės aktas; specialūs subjektai – asmenys, pasirašę statinio ekspertizės aktą; perduodamas statinio ekspertizės aktas neatitinka teisės aktų reikalavimų.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu Institucijos atstovė prašo netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. apeliacinio skundo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. nutarimo dalį, kuria M. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje, palikti galioti nepakeistą.
5. Pasak Institucijos atstovės, skundžiamas nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti. Vilniaus miesto apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bei įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad M. B. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Statinio ekspertizės aktą turi teisę pasirašyti tik fiziniai asmenys (ekspertai), kurie yra atitinkamos ekspertizės įmonės (ekspertizės rangovo) paskirti, įgalioti. Fizinis asmuo (ekspertas), kuris nėra ekspertizės įmonės paskirtas, įgaliotas, pasirašydamas statinio ekspertizės aktą, pažeidžia teisės aktų reikalavimus, nes toks asmuo negali būti laikomas ekspertizės rangovu. Pažymėtina, kad statinių, esančių (duomenys neskelbtini), statinio ekspertizę atliko M. B. kaip fizinis asmuo. Surašant ekspertizės aktą nebuvo nurodytas statinio ekspertizės rangovas (juridinis asmuo), t. y. nėra statinio ekspertizės rangovo rekvizitų, įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo parašų ant statinio ekspertizės, kaip to reikalauja teisės aktai. Vilniaus miesto apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad M. B., veikdamas F. G. vardu, pateikė ne deklaraciją apie statybos užbaigimą, kurią yra privaloma tvirtinti (duomenys neskelbtini), o deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, tokiu būdu deklaruodamas, jog F. G. turi statinio bendrosios ekspertizės aktą, ir į (duomenys neskelbtini) pateikė tik savo parašu patvirtintą ekspertizės aktą.
7. Iš byloje esančių įrodymų ir skundžiamu nutarimu teisingai nustatytų aplinkybių matyti, kad statytojas F. G. suteikė M. B. įgaliojimus veikti kaip atstovą, todėl nėra pagrindo sutikti su teiginiu, jog M. B. veikė ne kaip ekspertizės rangovo paskirtas asmuo, ir kad jis nėra tinkamas subjektas, kuriam taikytina ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė. Priešingai, byloje nustatytas tinkamas subjektas – M. B., kuris veikdamas pagal įgaliojimą atliko statybos užbaigimo procedūras ir pateikė teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkantį ekspertizės aktą.
Šalies argumentai
8. Apeliaciniu skundu Institucijos atstovė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. nutarimą ir M. B. skirti nuobaudą pagal ANK nustatytas taisykles, skiriant ne mažesnį kaip ANK 358 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį.
9. Pasak Institucijos atstovės, Vilniaus miesto apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad M. B. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodyta visiškai, tačiau jam skundžiamu nutarimu paskyrė per švelnią baudą, nesilaikydamas ANK bendrųjų nuobaudų skyrimo taisyklių. 500 Eur baudos paskyrimas nagrinėjamu atveju nepasieks administracinės nuobaudos skyrimo tikslų. Administracinį nusižengimą padaręs asmuo bus skatinamas ateityje daryti naujus administracinius nusižengimus, nes skundžiamu nutarimu paskirta minimalaus dydžio bauda yra mažai reikšminga palyginus su padaryto pažeidimo pavojingumu. Administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam neigiamas pasekmes, kurių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančią pagrindą švelninti skiriamą administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus padaryto teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas, skirdamas administracinę nuobaudą M. B., nenustatė jo atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Byloje tik konstatuota, kad padarytas administracinis nusižengimas yra susijęs su būsto ūkiu, aplinkos tvarkymu ir aplinka, tačiau neįvertintas pažeidimo pavojingumas ir pobūdis. ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra gana pavojingas visuomenei, ypač statybų procese (nagrinėjamu atveju statybų užbaigimo procese), taip pat turi įtakos asmenų teisėms į saugią aplinką ir būstą. Byloje nenustatyta, kad M. B. padarė formalaus pobūdžio administracinį nusižengimą, be to, ekspertizės atlikimas ir ekspertizės akto pasirašymas nekompetentingo tai atlikti asmens bei jo pateikimas užsakovui ir valstybės institucijai neabejotinai yra teisei priešingas bei gana pavojingas veiksmas. Pažymėtina ir tai, kad M. B. padarytas administracinis nusižengimas pažeidžia visos visuomenės interesą, jog statiniai būtų statomi, laikantis teisės aktų reikalavimų, juose įtvirtintų statinio saugaus eksploatavimo reikalavimų ir kitų esminių statinio reikalavimų, nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Žemesnės instancijos teismas
11. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad M. B. profesinė veikla yra susijusi su statybos teisiniais santykiais. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad yra UAB „A“, kuri teikia profesionalias konsultacijas klientams (duomenys neskelbtini), vadovas. Asmeniui, profesionaliai veikiančiam (duomenys neskelbtini), turi būti taikomi aukštesni veiklos standartai, atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl M. B. turėjo bei galėjo žinoti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus atliekant bendrąją statinio ekspertizę, tačiau šių reikalavimų nesilaikė.
12. Pasak Institucijos atstovės, asmens teigiamas charakterizavimas (M. B. dirba, yra (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nebaustas) nėra reikšmingiausia aplinkybė, dėl kurios tikslinga skirti minimalaus dydžio baudą, nes tai yra įprasta ir normalu daugeliui asmenų bei tai M. B. neišskiria iš kitų asmenų. Vien tai, kad specialių žinių patikrinimas ir atestatas buvo išduotas neseniai, negali būti laikoma aplinkybe, sudarančia pagrindą mažinti baudą, nes atitinkamos srities atestuotas profesionalas negali veikti ne pagal nustatytus standartus. Nagrinėjamu atveju buvo atliekamos statybos užbaigimo procedūros, kurios labai aiškiai reglamentuotos ir joms nustatytos aiškios bei nedviprasmiškos taisyklės, todėl tokių paprastų teisės taikymo taisyklių nesuvokimas niekaip negali būti susijęs su patirties stoka.
13. Svarbu ir tai, kad M. B. nepripažino jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, siekė išvengti administracinės atsakomybės, nurodydamas, jog jis neatliko statinio bendrosios ekspertizės, o tik rengė konsultacinę specialisto išvadą. Įrodinėjo, kad kiti asmenys turėtų būti traukiami administracinėn atsakomybėn. Be to, kaip rodo ir kitos iškeltos administracinių nusižengimų bylos, M. B. neteisėtus veiksmus vykdė sistemingai, daug kartų, skirtingiems asmenims sukeldamas daug neigiamų padarinių, kas jį charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį daryti pažeidimus ir nepaisyti galiojančių teisės aktų.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
Institucijos atstovės apeliacinis skundas tenkintinas, M. B. – atmestinas
14. ANK 652 straipsnio 1 dalis imperatyviai įpareigoja apygardos teismą, apeliacine tvarka nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą dėl pateikto apeliacinio skundo, patikrinti priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl ANK 358 straipsnio 3 dalies
15. ANK 358 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto pateikimas statinio ekspertizės užsakovui užtraukia baudą statinio ekspertizės aktą pasirašiusiems asmenims nuo 500 (penkių šimtų) iki 3 000 (trijų tūkstančių) eurų.
16. Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad ekspertizės rangovas – Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija arba jų padalinys, turintys Statybos įstatymo nustatytą teisę atlikti statinio projekto ar statinio ekspertizę.
17. Statybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad būti statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovu ir statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu (subrangovu) turi teisę: 1) Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys teisę užsiimti šia veikla; 2) Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti atitinkama veikla. To paties straipsnio 6 dalies 3 punktas numato imperatyvų reikalavimą statinio ekspertizės rangovui pasirašyti statinio ekspertizės aktą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio ekspertizės vadovo parašai), prisiimant atsakomybę, kad statinio ekspertizės aktas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas.
18. Reglamento 105 punktas numato, kad bendrosios statinio ekspertizės aktą pasirašo bendrosios statinio ekspertizės rangovas Statybos įstatymo nustatyta tvarka.
19. Byloje surinkti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo ištirti duomenys bei įrodymai patvirtina, kad F. G. buvo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), ekspertizės užsakovas, kas užfiksuota (duomenys neskelbtini) statinio bendrosios ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pasirašė būtent M. B., o statinio ekspertizė buvo atlikta pagal šalių susitarimą. Byloje nustatyta ir tai, kad F. G. įgaliojo M. B. jam atstovauti visose valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose, įmonėse ir organizacijose, parengti projekto (duomenys neskelbtini), teikti ir atsiimti dokumentus valstybinėse įstaigose, jų kopijas, teikti prašymą patvirtinti deklaraciją apie statinio (-ių) statybos užbaigimą / statinio (-ių) paskirties pakeitimą, išduoti pažymą apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių projekto sprendinių, patvirtinti savo elektroniniu parašu teikiamus dokumentus, talpinti dokumentus į Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą (duomenys neskelbtini), taip pat atlikti visus veiksmus, susijusius su pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), statybos projektais ir šių statinių teisine registracija.
20. Be to, statinių, esančių (duomenys neskelbtini), statinio ekspertizę atliko pats M. B. kaip fizinis asmuo, o surašant ekspertizės aktą nebuvo nurodytas statinio ekspertizės rangovas (juridinis asmuo), nes akte nėra statinio ekspertizės rangovo rekvizitų, įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo parašų ant statinio ekspertizės. Byloje nustatyta, kad M. B., veikdamas pagal F. G. išduotą įgaliojimą, į informacinę sistemą (duomenys neskelbtini) pateikė deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, t. y. administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, veikdamas pagal įgaliojimą kaip F. G. atstovas, ir į informacinę sistemą pateikdamas deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, konstatavo, jog yra atlikta statinio ekspertizė ir M. B. įgaliojęs asmuo turi gavęs statinio ekspertizės aktą.
21. Šios bylos kontekste svarbu ir tai, kad nėra surinkta jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog F. G. ir VšĮ „B“ (past. – kurį M. B. (duomenys neskelbtini) pažymėjo kaip statinio ekspertizės rangovą ir būtent vien ši aplinkybė patvirtina, jog sistemai buvo pateikiamos ne specialisto/konsultacinės išvados, o ekspertizės aktas) būtų susitarę dėl pastatų ekspertizės atlikimo. Byloje nėra ir jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad UAB „A“ ar UAB „C“ su minėta įmone būtų susitarę dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), ekspertizių, ar VšĮ „B“ vadovo ar jo įgalioto asmens įgaliojimu (atstovavimu) teisės aktų nustatyta tvarka M. B. būtų galėjęs pasirašyti pastatų ekspertizės aktą.
22. Nors M. B. teigia, kad jo parengti dokumentai nėra statinių ekspertizės aktai, o tik parengtos specialisto (konsultacinės) išvados, tačiau su šiuo argumentu nesutiktina. Vertinant tai, kad būtent F. G. kreipėsi į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį dėl pastatų bendrosios ekspertizės atlikimo, suteiktų M. B. įgaliojimų turinį, tai, jog ekspertizės akte pasirašė būtent administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, konstatuotina, kad jis parengė ne specialisto (konsultacines) išvadas, o surašė pastatų ekspertizės aktą, kuris nėra pasirašytas statinių ekspertizės rangovu turinčio teisę būti juridinio asmens vadovo ar jo įgalioto asmens, kas neatitinka imperatyvių Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalies, 17 straipsnio 1 dalies ir 6 dalies 3 punkto, Reglamento 105 punkto reikalavimų, t. y. byloje nekyla jokių abejonių, kad M. B. pagrįstai skundžiamu nutarimu pripažintas kaltu dėl ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą bei nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
23. Pažymėtina, kad, jeigu M. B. būtų parengęs, kaip pats teigia, specialisto (konsultacines) išvadas, jam nebūtų jokio logiško pagrindo įkelti tokius dokumentus į (duomenys neskelbtini). M. B. proceso metu nurodytos aplinkybės, kad statinių ekspertizės aktą turėjo pasirašyti statinių ekspertizės rangovas ir jo paskirtas statinio ekspertizės vadovas, o ne M. B. dokumentus pasirašė kaip savarankiškai veikiantis asmuo (ne kaip statinio ekspertizės vadovas), tik patvirtina, kad jis žinojo kaip pagal teisės aktų nuostatas turi būti pasirašytas statinio bendrosios ekspertizės aktas bei pateikė teisės aktų reikalavimų neatitinkančius ekspertizės aktus užsakovui. Aplinkybę, kad M. B. žinojo, jog fizinis asmuo negali būti statinio ekspertizės rangovu, patvirtina byloje esantys duomenys, jog (duomenys neskelbtini) kaip statinių ekspertizės rangovą jis nurodė VšĮ „B“.
Dėl paskirtos administracinės nuobaudos
24. Apeliaciniu skundu Institucijos atstovė nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu dalyje dėl M. B. paskirtos administracinės nuobaudos, t. y. dėl paskirtos minimalios 500 Eur baudos. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė ANK bendrųjų nuobaudų skyrimo taisyklių. Be to, M. B. nepripažino savo kaltės ir kritiškai nevertino priešingo teisei elgesio.
25. Susipažinus su apeliaciniu skundu, patikrinus skundžiamą nutarimą nuobaudų individualizavimo kontekste, įvertinus M. B. charakterizuojančius duomenis ir administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai paskyrė ANK 358 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą bei padarė teisės taikymo klaidą. M. B. paskirta administracinė nuobauda nagrinėjamu atveju neatitinka administracinių nuobaudų paskirties, nes paskirta bauda yra akivaizdžiai neproporcinga padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžiui bei laipsniui. Be to, tokio dydžio bauda nėra pakankama administracinės nuobaudos tikslams (nubaudimo ir prevenciniams) užtikrinti.
26. Įvertinus bylos medžiagą, spręstina, kad M. B. padarė administracinį nusižengimą, kuris negali būti laikomas atsitiktiniu ir (ar) spontaniško elgesio pasekme. Nors ekspertizės akte nebuvo pateikti akivaizdžiai neteisingi ar melagingi duomenys, klaidingos išvados ir kita informacija, tačiau vien ekspertizės atlikimas ir jos akto pasirašymas nekompetentingo tai atlikti asmens ir jo pateikimas užsakovui bei valstybės institucijai, yra ne tik priešingas teisei, bet ir lengvabūdiškas elgesys, atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra profesionalas, atliekantis funkcijas statybos srityje ir už tai gaunantis pastovias pajamas, todėl jam yra taikomi žymiai aukštesni veiklos standartai, atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Be to, M. B. privalėjo žinoti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus atliekant bendrąsias statinių ekspertizes, tačiau, kaip galima manyti, jų sąmoningai nesilaikė.
27. Sprendžiant administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą labai svarbu ir tai, kad M. B. kategoriškai neigia kaltę, savo elgesio nevertina kritiškai. Priešingai, tokį poelgį bando pateisinti nurodydamas, kad jis neatliko ekspertizių, o atliko tik jų patikrinimą bei pateikė specialisto (konsultacines) išvadas. Visos šios aplinkybės patvirtina asmens neatsakingą elgesį, nesidomėjimą jo veiklą reglamentuojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais. Nors M. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nenustatyta ir jo padėtį švelninančių, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina šiek tiek didesnė nei minimalaus dydžio bauda, numatyta ANK 358 straipsnio 3 dalies sankcijoje, t. y. 800 Eur, kas ne tik padės pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytus tikslus, bet atitiks ir teisingumo principą.
28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, todėl pagrįstai ir teisėtai M. B. pripažino kaltu, padarius ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tačiau padarė teisės taikymo klaidą, nes nepagrįstai asmeniui paskyrė minimalią ANK 358 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą baudą, todėl M. B. apeliacinis skundas atmestinas, o Institucijos atstovės tenkintinas iš dalies bei skundžiamas nutarimas keistinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais,
nutaria:
atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. (M. B.) apeliacinį skundą.
Tenkinti (duomenys neskelbtini) J. D. apeliacinį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 29 d. nutarimą pakeisti – M. B. (M. B.) už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 358 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirti 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) baudą.
Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.