- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-22
- Bylos Nr.
- AN2-307-988/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01175-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
- Teisėjas
- Darius Pranka (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. B.
- Institucija
- VALSTYBINĖS TERITORIJŲ PLANAVIMO IR STATYBOS INSPEKCIJOS prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. B. (M. B.) ir institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovės vedėjos Kristinos Bernadišiūtės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nutarimo, kuriuo M. B. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 358 straipsnio 3 dalyje, ir paskirta jam administracinė nuobauda – 300,00 Eur (trijų šimtų eurų 00 ct) bauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimto sprendimo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje M. B. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 358 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jis 2019 m. gruodžio 18 d. surašė pagalbinio ūkio paskirties pastato – ūkio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Aktas pateiktas ekspertizės užsakovui L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Deklaracijos apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo patikrinimo metu (2020 m. balandžio 23 d. patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ prie prašymo registruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, Nr. (duomenys neskelbtini) užregistruoti Deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas 2019 m. gruodžio 18 d. statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad statinio ekspertizę atliko fizinis asmuo – M. B., turintis eksperto kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini). Akte statinio ekspertizės rangovo rekvizitų, įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo parašų ant statinio ekspertizės akto nėra. Tuo pažeisti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalies, 17 straipsnio 1 dalies reikalavimai, kurie numato, kad būti statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu turi teisę Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys teisę užsiimti šia veikla ir Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti atitinkama veikla, taip pat Statybos įstatymo 17 straipsnio 6 dalies 3 punkto ir Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738, 105 punkto nuostatos, įtvirtinančios, kad pasirašyti statinio ekspertizės aktą privalo statinio (jo dalies) ekspertizės rangovo vadovas ar jo galiotas kitas įmonės darbuotojas ir statinio ekspertizės vadovas. M. B. paskirta administracinė nuobauda – 300,00 Eur bauda (b. l. 164–172).
II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. B. prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
2.1. Apeliaciniame skunde argumentuojama, jog dokumentai, kurių perdavimu užsakovui kaltinamas M. B., ir kurie įvardijami kaip „statinių ekspertizės aktai“, neturi statinio ekspertizės aktų statuso, nes: 1) juose nurodytus patikrinimus įsipareigojo atlikti asmuo, neatestuotas kaip statinio ekspertizės rangovas; 2) juose nurodytus patikrinimus atlikęs pareiškėjas M. B. veikė ne kaip statinio ekspertizės rangovo paskirtas asmuo. Todėl M. B. patikrinimai, nurodyti dokumentuose, pateiktuose kartu su deklaracijomis ir įvardijamuose kaip „statinių ekspertizės aktai“, nelaikytini konkrečių statinių ekspertizėmis. M. B. atlikdamas patikrinimus, nurodytus dokumentuose, pateiktuose kartu su deklaracijomis ir įvardijamuose kaip „statinių ekspertizės aktai“, veikė ne kaip minėtų statinių ekspertizės dalyvis, ne kaip šių statinių ekspertizės vadovas, o kaip savarankiškai veikiantis asmuo.
2.2. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodė, kad byloje nustatyti faktai parodo, kad M. B. veiksmuose nėra ANK 358 straipsnio 3 dalyje uždrausto nusižengimo objektyviųjų požymių, t. y.: 1) M. B. perduoti dokumentai nėra statinio ekspertizės aktai; 2) M. B. perduotus dokumentus nepasirašė asmuo, kuris atstovaudamas juridinį asmenį, turintį teisę būti statinio ekspertizės rangovu ir užsakovo pavedimu atlikusį konkretaus statinio ekspertizės rangovo funkcijas, pasirašė statinio ekspertizės aktą arba asmuo, turintis teisę būti statinio ekspertizės vadovu, kuris minėto juridinio asmens pavedimu atliko šio konkretaus statinio ekspertizę ir pasirašė statinio ekspertizės aktą.
2.3. M. B. pažymi, kad byloje nenustatyta, jog informacija apie statinį, esantį dokumentuose, pateiktuose kartu su deklaracijomis ir įvardijamuose kaip „statinių ekspertizės aktai“, neatitinka tikrovės.
Žemesnės instancijos teismas
3. Apeliaciniu skundu institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė vedėja Kristina Bernadišiūtė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir pakeisti M. B. paskirtą 300 Eur baudą skiriant M. B. administracinę nuobaudą ANK 358 straipsnio 3 dalies sankcijos ribose – nuo 500 Eur iki 3 000 Eur.
3.2. Apeliaciniame skunde argumentuojama, jog teismas pažeidėjui paskirdamas simbolinę 300 Eur baudą neužtikrino, kad administracinė nuobauda pasiektų savo tikslą, nes paskirta bauda nesukelia neigiamų pasekmių ir neatgraso administracinį nusižengimą padariusio asmens nuo tokių ar panašių nusižengimų darymo ateityje.
Žemesnės instancijos teismas
3.3. Apeliaciniame skunde apeliantė pažymi, kad įvertinus tai, kad teismas nutarime konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, be to, pažeidėjas nesutiko dėl padaryto nusižengimo, darytina išvada, kad teismas neturėjo jokio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies, kuri numato, kad mažesnė bauda negu sankcijoje numatyta gali būti paskirta tik įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Taigi nagrinėjamoje byloje nesant tokių ypatingų aplinkybių (pvz.: veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas), mažesnė nei įstatymo numatyta už ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama, todėl teismo nutarimas šioje dalyje yra neteisėtas ir turi būti pakeistas skiriant pažeidėjui nuobaudą šio straipsnio sankcijos ribose.
3.4. Atstovė nurodė, kad teismas nemotyvavo, kaip, jo nuomone, sankcijos ribose skiriama nuobauda pažeistų protingumo ir proporcingumo principus, todėl manytina, kad paskirta gerokai mažesnė nei sankcijoje numatyta nuobauda pažeidžia procesines teisės normas ir nepasiekia nuobauda siekiamų tikslų.
3.5. Inspekcijos nuomone, byloje nėra jokių duomenų ar išskirtinių aplinkybių, dėl kurių įstatymų numatyta bauda už administracinį nusižengimą (ANK 358 straipsnio 3 dalyje) galėtų būtų švelninama iki švelnesnės nei numatyta minėto straipsnio sankcijoje nuobaudos taikymo. Administracinėn atsakomybėn patrauktam M. B. šiuo atveju skiriama nuobauda galėjo ir turėjo būti tinkamai individualizuota neperžengiant įstatymo leidėjo numatytos sankcijos ribų.
Žemesnės instancijos teismas
3.6. Institucija pažymėjo, kad teismui ginčijamu nutarimu paskyrus M. B. švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą ne tik nepasiekiami nuobaudų skyrimo tikslai, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas – nusižengimą padaręs asmuo skatinamas daryti naujus nusižengimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga palyginus su padarytu nusižengimu.
3.7. Atkreipė dėmesį į tai, kad M. B. padarytas administracinis nusižengimas – teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto pateikimas statinio ekspertizės užsakovui – pažeidžia visos visuomenės interesą, kad statiniai būtų statomi laikantis teisės aktų reikalavimų, juose įtvirtintų statinio saugaus eksploatavimo reikalavimų ir kitų esminių statinio reikalavimų bei nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
3.8. Apeliaciniame skunde teigė, kad pažeidėjo profesinė veikla yra susijusi su statybos teisiniais santykiais, teismo posėdžių metu pažeidėjas nurodė, kad yra UAB „S.“, kuri teikia profesionalias konsultacijas klientams statybos srityje, vadovas, pažeidėjas pagal statytojos L. P. įgaliojimą turėjo teisę atlikti visus veiksmus, susijusius su ūkio pastatu, adresu (duomenys neskelbtini), žemės skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini), statybos projektais ir šio statinio teisine registracija, atstovauti institucijose ir IS „Infostatyba“, be to, jis kaip fizinis asmuo turėjo išduotą ekspertizės vadovo kvalifikacijos atestatą. Taigi pažeidėjui, profesionaliai veikiančiam statybos srityje, taikomi aukštesni veiklos standartai, atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl jis turėjo ir galėjo žinoti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus atliekant bendrąją statinio ekspertizę, tačiau pažeidėjas šių reikalavimų nesilaikė, o aplinkybė, kad tik 2019 m. kovo 25 d. jam išduotas kvalifikacijos atestatas, kuriuo suteikta teisė eiti statinio ekspertizės vadovo pareigas, nesudaro pagrindo pažeidėjui skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta bauda, tačiau teismas nutarimu paskirdamas tik 300 Eur baudą visiškai neįvertino nurodytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo profesine veikla.
3.9. Pažymėjo ir tai, kad Statybos produkcijos sertifikavimo centras (toliau – ir SPSC) 2021 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino pažeidėjo kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą vadovaudamasis Statybos įstatymo 12 straipsni 15 dalies 1 punktu, kuris numato kvalifikacijos atestato panaikinimą už Lietuvos Respublikos įstatymų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų šiurkščius pažeidimus. Šiurkščiais pažeidimais laikomi Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų pažeidimai, susiję su esminiais statinio projekto sprendiniais arba esminiais statinių reikalavimais, dėl kurių atsirado ar galėjo atsirasti žala (informacija skelbiama SPSC registre „Statybos specialistų kvalifikacijos atestatai ir teisės pripažinimo dokumentai, išduoti nuo 2012 m.“).
3.10. Institucija pastebėjo, kad teismas, nutarime nurodęs, jog inspekcija neatliko Ekspertizės akto turinio patikrinimo ir duomenų, kad ekspertizės akte pateikta išvada neatitiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų, byloje nėra, nevertino, kad inspekcija nagrinėjamu atveju teisės aktų nustatyta tvarka tikrino deklaracijos, kai atlikta statinio ekspertizė, teisėtumą, t. y. statinio statybos užbaigimo teisėtumą ir pagal deklaracijos 2020 m. balandžio 23 d. patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) 1.4 papunkčio reikalavimus tikrino, ar „pateiktas STR 1.05.01:2017 101 punkte nurodytas statinio ekspertizės aktas“, t. y. tikrino deklaracijos sudėtinės dalies – ekspertizės akto – atitikimą teisės aktų reikalavimams. Šiuo atveju nustačius kad pažeidėjo ekspertizės aktas neatitinka teisės aktų reikalavimų, tuo pačiu ir deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų, manytina, kad tai pažeidžia visuomenės interesą, kad statinių statybos užbaigimas deklaracijos apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, pagrindu būtų vykdomas pagal teisės aktų, numatančių statinių saugos ir kitus esminius reikalavimus. Todėl šios aplinkybės, priešingai nei nutarime nurodė teismas, patvirtina, kad pareiškėjui administracinė nuobauda už padarytą nusižengimą turi būti skiriama ANK 358 straipsnio 3 dalies sankcijos ribose. Tai, kad pažeidėjas savo lėšomis apmokėjo UAB „E.“ parengtą ir pasirašytą 2020 m. lapkričio 25 d. Statinio ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ūkio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), pažeidimo pavojingumo nemažina bei nesudaro pagrindo skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta ANK, o priešingai patvirtina administracinio nusižengimo padarymą ir jo pavojingumą.
3.11. Apibendrino, kad byloje nebuvo nustatytas kompleksas išskirtinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad byloje kyla pagrindas teismui vadovautis ANK 34 straipsnio 6 dalyje suteikta teise ir skirti mažesnę baudą. Todėl darytina pagrįsta išvada, kad vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinio poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitinka administracinei nuobaudai keliamų tikslų, yra aiškiai per švelni, netinkamai individualizuota poveikio priemonė. Nesutiktina, kad teismo nustatytos ir skundžiamame nutarime įvardytos minėtos aplinkybės galėtų būti vertinamos kaip ypač švelninančios M. B. atsakomybę ir sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Išeiti už inkriminuoto straipsnio sankcijos ribų pagal surinktus byloje įrodymus teismas neturėjo jokio pagrindo. Teismas, nutarimu skyręs mažesnę nei ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyta baudą pažeidė procesinės teisės normas bei nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė vedėja Kristina Bernadišiūtė prašo pirmosios instancijos teismo nutarimo dalį, kuria M. B. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje, administracinio nusižengimo byloje Nr. A14.-1514-817/2021 palikti nepakeistą ir M. B. apeliacinio skundo netenkinti.
4.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad iš byloje esančių įrodymų ir pirmosios instancijos teismo teisingai nustatytų aplinkybių matyti, kad L. P. M. B. suteikė įgaliojimus veikti kaip atstovui, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad nagrinėjamu atveju M. B. veikė ne kaip ekspertizės rangovo paskirtas asmuo, ir kad nėra tinkamas subjektas, kuriam taikytina ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatytas tinkamas nusižengimą padaręs subjektas – t. y. M. B., kuris veikdamas pagal įgaliojimą atliko statybos užbaigimo procedūras ir pateikė teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančius statinio ekspertizės aktus, dėl ko skundžiamu nutarimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį asmenį pripažino kaltu.
4.2. Teigiama, kad M. B. pagal įgaliojimą veikdamas kaip L. P. atstovas ir į IS „Infostatyba“ pateikdamas deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, konstatavo, kad yra atlikta statinio ekspertizė. M. B. veikdamas kaip L. P. įgaliotas asmuo, vadovaudamasis Statybos techninio reglamento STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 101 punktu į IS „Infostatyba“ įkėlė savo parengtą ir tik jo parašu patvirtintą statinio bendrosios ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini).
4.3. Institucijos atstovė pažymėjo, kad statybos užbaigimo procedūros yra aiškiai reglamentuotos teisės aktuose, aiškiai išdėstyti atvejai, kada deklaracijos yra tvirtinamos Inspekcijos, bei numatyta išimtis, kada tvirtinimas nereikalingas, kai teikiamas statinio ekspertizės aktas, būtent šia išimtimi nagrinėjamu atveju buvo pasinaudota, t. y. kartu su prašymu į IS „Infostatyba“ pateiktas ekspertizės aktas, tačiau buvo nustatyta, kad ekspertizės aktas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, todėl surašytas administracinio nusižengimo protokolas patvirtina ANK 358 straipsnio 3 dalyje nurodytų pažeidimų padarymą, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. B. (M. B.) apeliacinis skundas atmetamas. Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovės vedėjos Kristinos Bernadišiūtės apeliacinis skundas tenkinamas
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinių skundų ir atsiliepimo į M. B. apeliacinį skundą argumentus, konstatuoja, jog skundžiamo apylinkės teismo nutarimo dalis, kuria M. B. pripažintas kaltu pagal ANK 358 straipsnio 3 dalį, yra teisėta ir pagrįsta, tačiau jam paskirta per mažo dydžio administracinė nuobauda (bauda).
Dėl ANK 358 straipsnio 3 dalyje nurodytų objektyviųjų administracinio nusižengimo sudėties požymių M. B. veiksmuose
6. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
7. ANK 358 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto pateikimas statinio ekspertizės užsakovui užtraukia baudą statinio ekspertizės aktą pasirašiusiems asmenims nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
8. Apylinkės teismo nutarimu M. B. pagal ANK 358 straipsnio 3 dalį buvo nubaustas už tai, kad pateikė teisės aktuose (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, 17 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 17 straipsnio 6 dalies 3 punkte ir Lietuvos Respublikos statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 (toliau – ir STR 1.04.04:2017), 105 punkte) nustatytų reikalavimų neatitinkantį (statinio ekspertizės rangovo rekvizitų, įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo parašų ant statinio ekspertizės akto nėra) statinio ekspertizės aktą (2019 m. gruodžio 18 d. surašytą pagalbinio ūkio paskirties pastato – ūkio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini)) statinio ekspertizės užsakovei L. P.. Nutarime nurodoma, kad M. B. Statinio bendrosios ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo kaip L. P. atstovas, todėl minėtas ekspertizės aktas L. P., kaip jo užsakovei, buvo pateiktas. Kita vertus, pažymima, jog Statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. 2019/64 neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalies, 17 straipsnio 1 dalies ir 6 dalies 3 punkto, Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 105 punkto reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad M. B. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje, yra įrodyta visiškai (b. l. 164–172).
9. Apeliantas argumentuoja, jog M. B. veiksmuose nėra ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo objektyviųjų požymių, t. y.: 1) M. B. atliko ginčo statinio patikrinimą, o ne ekspertizę, kadangi jis veikė savarankiškai pagal įgaliojimą, nebūdamas ir neturėdamas teisės būti ekspertizės rangovu kaip tai suprantama pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalį, 17 straipsnio 1 dalį, taip pat su tokiu ekspertizės rangovu nebūdamas susijęs jokiais sutartiniais santykiais, be to, nebūdamas tokio rangovo paskirtas statinio (jo dalies) ekspertizės vadovu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 17 straipsnio 6 dalies 2 punktas. Taigi tokio patikrinimo rezultatas, nors ir atitiktų bendrosios statinio ekspertizės sudėtį (STR 1.04.04:2017 94 punktas), nėra laikomas atlikta ekspertize. Taip pat su šiuo patikrinimu susijęs 2019 m. gruodžio 18 d. statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), nors ir pavadintas ekspertizės aktu, negali būti laikomas ekspertizės aktu. Nei šio, nei kitų dokumentų – deklaracijos apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Deklaracija), prašymo registruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, Nr. (duomenys neskelbtini) užregistruoti Deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Prašymas) – nepasirašė asmuo, atitinkantis minėtų teisės aktų reikalavimus; 2) jis neatliko STR 1.04.04:2017 94 punkte įprastai bendrajai statinio ekspertizei atlikti reikalingų veiksmų, dėl to ekspertizės akto turinys neatitinka šio punkto reikalavimų; 3) nenustatyta, kad pareiškėjo parengtuose dokumentuose esanti informacija apie statinį neatitinka tikrovės. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais ir M. B. pozicija nesutinka.
Žemesnės instancijos teismas
10. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad M. B. neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, 17 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 17 straipsnio 6 dalies 3 punkte ir STR 1.04.04:2017 105 punktuose numatytų reikalavimų.
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma prieštaringai, viena vertus, kad M. B. veikė kaip ekspertizės rangovo paskirtas asmuo, kita vertus, kaip fizinio asmens L. P. atstovas.
11.1. Statinio ekspertizės rangovo paskirtas statinio ekspertizės (bendrosios) vadovas – statybos inžinierius [5.1], kuris organizuoja viso statinio ekspertizę, jai vadovauja, įvertina statinį, parengia ir pasirašo statinio ekspertizės aktą (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 17 straipsnio 6 dalies 2 punktas, STR 1.04.04:2017 6.14 papunktis). Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 92 punktą statybos inžinierius – fizinis asmuo, turintis statybos inžinerijos arba statybų technologijų studijų krypties (šakos) kvalifikacinį laipsnį arba šių studijų krypčių (šakų) studijų rezultatus atitinkančios kitos krypties (šakos) kvalifikacinį laipsnį, arba kitą išsilavinimą ir teisės aktų nustatytą darbo patirtį, atitinkančius ne žemesnį kaip šeštąjį Lietuvos kvalifikacijų sistemos lygį ir leidžiančius užsiimti veikla, aprėpiančia vieną, kelias ar visas statybos techninės veiklos pagrindines sritis, nustatytas šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje. Šioje byloje nėra nustatytas statinio ekspertizės rangovas, su kuriuo susitarė L. P. (kaip teisme patvirtino M. B., UAB „S.“, į kurią kreipėsi L. P. ir kuriai vadovauja M. B., neturėjo teisės būti statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu), todėl negalėjo būti paskirtas ir statinio ekspertizės (bendrosios) vadovas.
11.2. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas nenumato galimybės statytojo (užsakovo) įgaliotajam fiziniam asmeniui atlikti bendrąją statinio ekspertizę. Priešingai, šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalis numato reikalavimus, keliamus tokios ekspertizės rangovui, iš jų matyti, kad tai turi būti juridinis asmuo, kitos organizacijos ar jų padaliniai. Taigi negalima teigti, jog M. B. buvo L. P. įgaliotas statinio ekspertizės (bendrosios) rangovas. Jis kaip įgaliotasis atstovas pateikė dokumentus į IS „Infostatyba“, kaip teigė apylinkės teismas, jis konstatavo, kad yra atlikta statinio ekspertizė ir M. B. įgaliojęs asmuo – statytojas L. P. – turi statinio ekspertizės aktą, tačiau pačio ekspertizės akto jis pasirašyti negalėjo.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde dėl jo pagrindinio argumento, kad dėl netinkamo eksperto jo parengtas aktas nėra ekspertizės aktas, o specialisto išvada, iš esmės nenurodė daugiau jokių motyvų, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas. Šiuo atveju apygardos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada, jog „<...> teismas, įvertinęs aplinkybę, jog L. P. į UAB „S.“, vadovaujamą M. B., kreipėsi dėl pagalbinio ūkio paskirties pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios ekspertizės atlikimo, L. P. M. B. suteiktų įgaliojimų turinį, aplinkybę, jog M. B. Statinio bendrosios ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), kaip tai numato Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nuostatos, pasirašė, šalia parašo nurodė savo atestato numerį, šiame akte pateikė aiškią išvadą dėl statinio atitikimo Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytiems esminiams statinių reikalavimams, sprendžia, jog M. B. atliko pagalbinio ūkio paskirties pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ekspertizę ir surašė statinio ekspertizės aktą. Aplinkybę, kad M. B. parengė ne specialisto išvadą, teismo vertinimu, patvirtina ir tai, jog jis, būdamas savos srities profesionalas ir veikdamas L. P. vardu, pateikė ne deklaracijas apie statybos užbaigimą, kurias yra privaloma tvirtinti Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, o Deklaracijas apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, tuo deklaruodamas, kad statytojas turi bendrosios statinio ekspertizės aktą, ir į IS „Infostatyba“ pateikė tik savo parašu patvirtintą Statinio bendrosios ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Šis ekspertizės aktas nėra pasirašytas statinio ekspertizės rangovu turinčio teisę būti juridinio asmens vadovo ar jo įgalioto asmens <...> Pažymėtina, kad M. B. akcentuojamas VšĮ „Statybos ir projektavimo sisteminimo centras“ kaip statybos ekspertizės rangovo pažymėjimas varnelė IS „Infostatyba“ negali būti prilyginamas šio juridinio asmens vadovo ar jo įgalioto asmens parašui Statinio bendrosios ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), nes aukščiau aptarti teisės aktai aiškiai įtvirtino statinio ekspertizės aktų pasirašymo privalomumą ir nenumatė, jog ekspertizės rangovą pažymėjus IS „Infostatyba“, jis yra laikomas pasirašiusiu ekspertizės aktą. Tuo labiau, kaip teisme nurodė pats M. B., jis teikdamas deklaraciją IS „Infostatyba“, statinio ekspertizės rangovu galėjo pažymėti bet kokį asmenį.”. Apeliantas papildomai argumentavo dėl ekspertizės akto turinio, tačiau apygardos teismas pažymi, kad STR 1.04.04:2017 94 punkto reikalavimų neįvykdymas rodo ekspertizės akto neatitikimą šiems reikalavimams, o ne kitokio dokumento nei ekspertizės aktas buvimą.
13. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas pritaria skundžiamame nutarime padarytoms išvadoms, jog M. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje, nusižengimas tinkamai kvalifikuotas.
Dėl M. B. paskirtos administracinės nuobaudos
14. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad už ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi M. B. paskirta mažesnė nei minimali bauda, numatyta ANK 358 straipsnio 3 dalies sankcijoje, t. y. 300,00 Eur dydžio bauda. Teismas sprendė, kad minimalios ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatytos nuobaudos – 500 Eur – skyrimas šiuo atveju būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui administracinė nuobauda.
15. Inspekcijos nuomone, teismas netinkamai individualizavo pažeidėjui skirtinos baudos už padarytą administracinį nusižengimą dydį ir nepagrįstai paskyrė mažesnę nei ANK 358 straipsnio 3 dalies sankcijos ribose numatytą baudą. Tokiu būdu neužtikrino, kad administracinė nuobauda pasiektų savo tikslą, nes paskirta bauda nesukelia neigiamų pasekmių ir neatgraso administracinį nusižengimą padariusio asmens nuo tokių ar panašių nusižengimų darymo ateityje.
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).
18. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda skiriant švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinę nuobaudą gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą. Nesant tokių ypatingų aplinkybių mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-134-167/2017).
19. Pažymima, kad galimybę skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta šio ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje yra numatyta ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.
20. Apygardos teismo vertinimu, skundžiamu nutarimu nustatytas baudos dydis – 300 Eur – yra neproporcingas M. B. padaryto nusižengimo pavojingumui, tokio dydžio bauda nėra pakankama administracinės nuobaudos tikslams (nubaudimo ir prevenciniams) užtikrinti, nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, itin teigiamai charakterizuojančių M. B. ar reikšmingai mažinančių jo padaryto nusižengimo pavojingumą.
21. Įvertinęs nusižengimo padarymo aplinkybes, teismas sprendžia, kad aptariamas nusižengimas yra pakankamai šiurkštus, kadangi nepaisant to, kad, kaip pastebėjo apylinkės teismas, jog šiuo atveju nėra duomenų, kad ekspertizės akte būtų pateiktas neteisingas statomo statinio techninės būklės įvertinimas, klaidingos išvados dėl statinio atitikimo Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytiems esminiams statinių reikalavimams, tačiau ekspertizės atlikimas ir jos akto pasirašymas nekompetentingo tai atlikti asmens ir jo pateikimas užsakovui bei valstybės institucijai neabejotinai yra netoleruotinas, teisei priešingas ir gana pavojingas veiksmas. Tuo labiau, kad, kaip galima suprasti iš pažeidėjo apeliacinio skundo, tam tikrų STR 1.04.04:2017 94 punkto reikalavimų nebuvo laikytasi.
22. Taip pat, aukštesniojo teismo manymu, pagrįstas yra institucijos apeliacinio skundo argumentas, kad M. B., profesionaliai veikiančiam statybos srityje, taikomi aukštesni veiklos standartai, atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, todėl jis turėjo ir galėjo žinoti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus atliekant bendrąją statinio ekspertizę, tačiau pažeidėjas šių reikalavimų sąmoningai nesilaikė.
23. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma reikšminga aplinkybė sprendžiant dėl administracinės nuobaudos tinkamumo, jog Statybos produkcijos sertifikavimo centras 2021 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. SP-04 panaikino pažeidėjo kvalifikacijos atestato Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsni 15 dalies 1 punktu. Būtent vadovaujantis šiuo atestatu buvo atlikta ekspertizė.
24. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nors M. B. pripažino dalį esminių aplinkybių (pripažino, jog jis nebuvo tinkamas subjektas, galintis atlikti ekspertizę), tačiau savo veiksmus teisino vertindamas, kad jis neatliko ekspertizės, o atliko tik patikrinimą. Tai nelaikoma asmens prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą. Nors skundžiamame nutarime teisingai kaip M. B. teigiamai charakterizuojanti aplinkybė nurodoma tai, kad pats savo lėšomis pašalino padarytą pažeidimą tuo siekdamas, jog užsakovė dėl jo padaryto pažeidimo patirtų kuo mažesnius neigiamus padarinius, tačiau ši aplinkybė turi reikšmės tik mažinant skiriamą baudos dydį nuo jo vidurkio, o ne reikšminga taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį.
25. Aptarti duomenys rodo, kad išimtinės (išskirtinės) aplinkybės, kurioms šioje byloje galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, neegzistuoja, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinio poveikio priemonės tikslai. M. B. skiriama minimali bauda, kuri nėra per švelni ar per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
26. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-216-557/2018).
27. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone įvertino byloje esančius įrodymus, tačiau neteisingai vadovavosi administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis, todėl neteisėtai bei nepagrįstai skyrė mažesnę nei minimalią ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatytą baudą. Apeliacinės instancijos teismas tenkina institucijos apeliacinį skundą ir pakeičia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nutarimą padidindamas M. B. paskirtos baudos dydį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktais,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. B. (M. B.) apeliacinį skundą atmesti.
Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovės vedėjos Kristinos Bernadišiūtės apeliacinį skundą tenkinti.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje dalyje dėl M. B. paskirtos administracinės nuobaudos.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 358 straipsnio 3 dalį M. B. paskirtą baudą padidinti iki 500 Eur (penkių šimtų eurų).
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.