Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs (duomenys neskelbtini) K. B. (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. (M. B.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nutarimo, kuriuo M. B. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 358 straipsnio 3 dalyje (4 administraciniai nusižengimai),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo prašymai bei argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

(duomenys neskelbtini) apeliacinis skundas tenkintinas, M. B. – atmestinas

Dėl M. B. kaltės

20. Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo turinio matyti, kad, M. B. teigimu, dokumentai, kuriuos pastarasis pateikė statinių ekspertizės užsakovui UAB „A“, negali būti pripažintini statinių ekspertizės aktais, nes administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo veikė ne kaip statinių ekspertizės dalyvis ar statinių ekspertizės vadovas, o kaip savarankiškas asmuo, t. y. M. B. veiksmuose nėra jam inkriminuotų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 358 straipsnio 3 dalyje, sudėties būtinųjų požymių visumos.

23. Statybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog būti statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovu ir statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu (subrangovu) turi teisę: 1) Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys teisę užsiimti šia veikla; 2) Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti atitinkama veikla. To paties straipsnio 6 dalies 3 punktas numato imperatyvų reikalavimą statinio ekspertizės rangovui pasirašyti statinio ekspertizės aktą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio ekspertizės vadovo parašai), prisiimant atsakomybę, kad statinio ekspertizės aktas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas.

24. Byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad UAB „A“ kreipėsi į UAB „B“, kuriai vadovauja administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. B., prašant atlikti dvibučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrąją ekspertizę, t. y. tarp šalių buvo susitarta ne dėl specialisto išvadų pateikimo, o būtent dėl minėtų statinių ekspertizės atlikimo. Taip pat byloje nustatyta, kad UAB „B“ įgaliojo administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį: 1) atstovauti bendrovei visose valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose, įmonėse bei organizacijose; 2) teikti prašymus patvirtinti deklaracijas dėl statinių statybos užbaigimo, statinių paskirties pakeitimo; 3) patvirtinti savo elektroniniu parašu teikiamus dokumentus, talpinti dokumentus į informacinę sistemą IS „Infostatyba“; 4) atlikti visus veiksmus, susijusius su dvibučiais gyvenamaisiais namais, esančiais (duomenys neskelbtini), statybos projektais ir šių statinių teisine registracija.

25. Byloje nustatyta ir tai, kad UAB „B“ neturėjo teisės būti statinių (jų dalių) ekspertizės rangovu. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad UAB „A“ ir VšĮ „C“ (past. – kurį administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo IS „Infostatyba“ pažymėjo kaip statinio ekspertizės rangovą ir vien ši aplinkybė patvirtina, jog sistemai buvo pateikiamos ne specialisto/konsultacinės išvados, o būtent ekspertizės aktai) būtų susitarę dėl statinių ekspertizės. Byloje nėra ir jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad UAB „B“ ar M. B. su minėta įmone būtų susitarę dėl gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), ekspertizių, ar VšĮ „C“ vadovo ar jo įgalioto asmens įgaliojimu (atstovavimu) teisės aktų nustatyta tvarka M. B. būtų galėjęs pasirašyti minėtų statinių ekspertizės aktus.

26. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad M. B., veikdamas pagal UAB „A“ išduotą įgaliojimą, į IS „Infostatyba“ pateikė deklaracijas apie statybų užbaigimą, kai atliktos statinių ekspertizės, o taip pat į minėtą sistemą įkėlė tik savo, kaip statinio ekspertizės vadovo, parašu patvirtintų ekspertizės aktų (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) kopijas.

27. Įvertinus visas šias nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, veikdamas pagal įgaliojimą kaip UAB „A“ atstovas ir į informacinę sistemą pateikdamas deklaracijas, jog vykdytos statybos yra užbaigtos, kai atliktos statinių ekspertizės, konstatavo, kad yra atliktos statinių ekspertizės ir M. B. įgaliojęs asmuo (statytojas UAB „A“) turi statinių ekspertizės aktus. Patvirtindamas šią aplinkybę, M. B., veikdamas kaip UAB „A“ įgaliotas asmuo, į IS „Infostatyba“ įkėlė savo parengtų ir tik jo parašu patvirtintų ekspertizės aktų kopijas, t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo patvirtino, jog yra atlikta statinių (dvibučių gyvenamųjų namų) ekspertizės ir UAB „A“ turi ekspertizės aktus.

28. Nors M. B. teigia, kad jo parengti dokumentai nėra statinių ekspertizės aktai, o tik parengtos specialisto (konsultacinės) išvados, tačiau su šiuo argumentu kategoriškai nesutiktina. Vertinant tai, kad būtent UAB „A“ kreipėsi į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vadovaujamą UAB „B“ dėl dvibučių gyvenamųjų namų bendrosios ekspertizės atlikimo, suteiktų įgaliojimų turinį, tai, kad ekspertizės aktuose pasirašė būtent M. B., konstatuotina, jog jis parengė ne specialisto (konsultacines) išvadas, o surašė statinių ekspertizės aktus, kurie nėra pasirašyti statinių ekspertizės rangovu turinčio teisę būti juridinio asmens vadovo ar jo įgalioto asmens, kas neatitinka imperatyvių Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, 17 straipsnio 1 dalies ir 6 dalies 3 punkte, Reglamento 105 punkto reikalavimų.

29. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, jeigu M. B. būtų parengęs, kaip pats teigia, specialisto (konsultacines) išvadas, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nebūtų jokio logiško pagrindo įkelti tokius dokumentus į IS „Infostatyba“. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad statinių ekspertizės aktus turėjo pasirašyti statinių ekspertizės rangovas ir jo paskirtas statinio ekspertizės vadovas, o ne M. B. dokumentus pasirašė kaip savarankiškai veikiantis asmuo (ne kaip statinio ekspertizės vadovas), tik patvirtina, kad jis žinojo kaip pagal teisės aktų nuostatas turi būti pasirašytas statinio bendrosios ekspertizės aktas bei pateikė teisės aktų reikalavimų neatitinkančius ekspertizės aktus užsakovui. Aplinkybę, kad M. B. žinojo, jog fizinis asmuo negali būti statinio ekspertizės rangovu, patvirtina byloje esantys duomenys, jog IS „Infostatyba“ kaip statinių ekspertizės rangovą jis nurodė VšĮ „C“.

Dėl M. B. paskirtų administracinių nuobaudų (baudų)

30. Apeliaciniu skundu (duomenys neskelbtini) nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimu dalyje dėl M. B. paskirtų administracinių nuobaudų, t. y. dėl paskirtų 300 Eur baudų už kiekvieną padarytą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje, bei prašo skirti baudas teisės normoje numatytos sankcijos ribose. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai pritaikė ANK 34 straipsnio 6 dalį. Pasak (duomenys neskelbtini), M. B. paskirtų baudų dydžiai nustatyti neįvertinus to, kad pastarasis nepripažino savo kaltės ir kritiškai nevertino priešingo teisei elgesio, taip pat nebuvo nustatytas išskirtinių aplinkybių kompleksas, dėl kurių būtų galima paskirti mažesnes baudas nei numatyta ANK 358 straipsnio 3 dalies sankcijoje, o vien tik simbolinės administracinės nuobaudos (baudos) neatitinka administracinei nuobaudai keliamų tikslų ir nagrinėjamu atveju yra per švelnios.

31. Susipažinus su (duomenys neskelbtini) apeliaciniu skundu, patikrinus skundžiamą nutarimą nuobaudų individualizavimo kontekste, įvertinus M. B. charakterizuojančius duomenis ir administracinių nusižengimų padarymo aplinkybes, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai paskyrė švelnesnes nei ANK 358 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytas minimalaus dydžio baudas bei padarė teisės taikymo klaidą. Apygardos teismo vertinimu, M. B. paskirtos administracinės nuobaudos neatitinka administracinių nuobaudų paskirties, nes šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima paskirti švelnesnes nei sankcijoje numatyta baudas, paskirtos administracinės nuobaudos yra akivaizdžiai neproporcingos M. B. padarytų administracinių nusižengimų pavojingumo pobūdžiui bei laipsniui. Be to, tokio dydžio baudos nėra pakankamos administracinės nuobaudos tikslams (nubaudimo ir prevenciniams) užtikrinti.

32. ANK 34 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

33. Įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikoma administracinė nuobauda, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartos priemonę, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia administracinė nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-58-697/2017, 2AT-17-648/2018).

34. Įvertinus bylos medžiagą, spręstina, kad M. B. per gana trumpą laiko tarpą (kiek daugiau nei mėnesį) padarė net keturis gana šiurkščius administracinius nusižengimus, kurie negali būti laikomi atsitiktiniais ar spontaniškais. Nors nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad ekspertizės aktuose būtų pateikti neteisingi statomų statinių techninės būklės įvertinimai, klaidingos išvados dėl statinių atitikimo esminiams statinių reikalavimams, tačiau vien ekspertizės atlikimas ir jos akto pasirašymas nekompetentingo tai atlikti asmens ir jo pateikimas užsakovui bei valstybės institucijai, yra ne tik priešingas teisei, bet ir ciniškas poelgis, atsižvelgiant į tai, kad M. B. yra profesionalas, atliekantis funkcijas (duomenys neskelbtini) ir už tai gaunantis pastovias pajamas, todėl jam yra taikomi aukšti veiklos standartai, atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Pažymėtina ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo privalėjo žinoti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus atliekant bendrąsias statinių ekspertizes, tačiau, kaip galima pagrįstai manyti, jų sąmoningai nesilaikė.

35. Svarbu ir tai, kad M. B. viso proceso metu kategoriškai neigė savo kaltę dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų padarymo, savo veiksmų kritiškai nevertino ir nesigailėjo, priešingai, savo veiksmus pateisino nurodydamas, jog jis neatliko ekspertizių, o atliko tik jų patikrinimą bei pateikė specialisto (konsultacines) išvadas. Visos šios aplinkybės tik patvirtina asmens neatsakingą elgesį, nesidomėjimą jo veiklą reglamentuojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais. Nors M. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nenustatyta ir jo padėti švelninančių, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtinos šiek tiek didesnės nei minimalaus dydžio baudos, numatytos ANK 358 straipsnio 3 dalyje, t. y. po 800 Eur (past. – dvigubai mažesnės už sankcijoje numatytą vidurkį), kas, teismo vertinimu, ne tik padės pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytus tikslus, bet atitiks ir teisingumo principą.

36. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, todėl pagrįstai ir teisėtai M. B. pripažino kaltu, padarius ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, tačiau padarė teisės taikymo klaidą, nes nepagrįstai asmeniui paskyrė mažesnes nei minimalias ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatytas baudas, todėl M. B. apeliacinis skundas atmestinas, o (duomenys neskelbtini) tenkintinas bei skundžiamas nutarimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais,

nutaria:

atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. (M. B.) apeliacinį skundą.

Tenkinti (duomenys neskelbtini) K. B. apeliacinį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. nutarimą pakeisti:

panaikinti nutarimo dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, M. B. (M. B.) už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 358 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirtos 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudos.

M. B. (M. B.) už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 358 straipsnio 3 dalyje (dėl 2019 m. lapkričio 8 d. dvibučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini)), padarymą paskirti 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) baudą.

M. B. (M. B.) už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 358 straipsnio 3 dalyje (dėl 2019 m. lapkričio 8 d. dvibučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini)), padarymą paskirti 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) baudą.

M. B. (M. B.) už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 358 straipsnio 3 dalyje (dėl 2019 m. lapkričio 23 d. dvibučių gyvenamųjų namų, adresu (duomenys neskelbtini), ekspertizės aktų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), padarymą paskirti 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) baudą.

M. B. (M. B.) už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 358 straipsnio 3 dalyje (dėl 2019 m. gruodžio 9 d. dvibučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)), padarymą paskirti 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) baudą.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.