- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-17
- Bylos Nr.
- 2A-106-544/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00329-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Zina Mickevičiūtė
- Atsakovas
- T. S.
- Ieškovas
- J. Z.
- Kategorijos
- 22.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 118.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-106-544/2014
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. kovo 17 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja) ir Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. S. apeliacinį skundą dėl Ingalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-11-286/2013 pagal ieškovės J. Z. ieškinį atsakovui T. S. dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu nustatymo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl turto padalijimo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovė J. Z. prašė nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal jos pateiktą S. B. IĮ „Matininkas“ parengtą projektą. Nurodė, kad pusė tvarto ir svirno yra jos nuosavybė. Dėl šulinio, kuris iškastas prieš dvidešimt metų, jokių ginčų su atsakovu nėra, sutinka, kad juo naudotųsi bendrai. Pagal atsakovo pasiūlytą variantą gale sklypo kelio padaryti negalima, nes ten yra miškas, o kelio niekada nebuvo. Svarbiausia, kad nuo kelio iki jai priklausančios namo dalies būtų patogus, bent keturių metrų pločio privažiavimas, o daugiau nieko neginčija (b. l. 165, 166, 170-173).
Atsakovas patikslintame priešieškinyje prašė: įpareigoti VĮ Registrų centrą registruoti šulinį ½ nuosavybės teisės dalimi J. Z. ir ½ nuosavybės teisės dalimi T. S. be J. Z. pasirašyto prašymo; nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal jo pateiktą UAB „Aukštaitijos projektai“ parengtą planą, pagal kurį: indeksu A pažymėtu 1849 m2 plotu naudojasi J. Z.; indeksu B pažymėtu 3702 m2 naudojasi T. S.; indeksu C pažymėtu 10m2 plotu naudojasi abu savininkai. Nurodė, kad jo pateiktas planas atitinka teisės aktų nustatytą namų valdos formavimo tvarką: suformuoti vientisi žemės sklypai, dalys yra lygiavertės pagal funkcinę paskirtį, susisiekia su viešuoju keliu. Kadangi J. Z. tvartu ir klėtimi nesinaudos, todėl priėjimas prie šių pastatų jai nereikalingas ir nenumatytas plane. J. Z. naudojamo žemės sklypo susisiekimas su viešuoju keliu yra numatytas toje vietoje, kur prieš 20-25 metus buvo įvažiavimas į sklypą. Šulinį bendrasavininkiai iškasė 1993 m. bendromis sąnaudomis, jis yra numatytas bendro naudojimo 10m2 žemės plote, pažymėtame indeksu C, todėl abu savininkai turėtų priėjimą prie jo. Visos sklypo dalys šiame projekte yra kompaktiškos, vientisos, nėra persikirtimų, todėl jokių konfliktinių situacijų ateityje nebeturėtų kilti (b. l. 139-140, 170-173).
Žemesnės instancijos teismas
Ignalinos rajono apylinkės teismas 2013-10-07 sprendimu priešieškinį patenkino iš dalies: nustatė naudojimosi atsakovui ir ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu tvarką pagal 2013-07-29 S. B. IĮ „Matininkas“ parengtą žemės sklypo planą: atsakovas naudojasi žemės sklypo dalimi, kurios plotas 3454 m², plane pažymėta indeksu B; ieškovė naudojasi žemės sklypo dalimi, kurios plotas 1601 m², plane pažymėta indeksu A; atsakovas ir ieškovė bendrai naudojasi žemės sklypo dalimis, kurių plotas 506 m², plane pažymėtomis indeksu A-B; pripažino atsakovui teisę be bendraturtės sutikimo NT registre įregistruoti ginčo žemės sklype esantį šulinį. Teismas pažymėjo, kad ši civilinė byla iškelta pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo. Atsakovas pareiškė priešieškinį dėl turto padalijimo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. 2013-02-11 nutartimi buvo patvirtinta šalių pateikta taikos sutartis, pagal kurią šalys pasidalino joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį ginčo sklype esantį gyvenamąjį namą ir susitarė, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais klėtimi ir tvartu naudojasi atsakovas. Patvirtinęs taikos sutartį teismas civilinę bylą dalyje dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo pagal ieškovės ieškinį bei dėl turto padalijimo ir kitų reikalavimų pagal atsakovo priešieškinį nutraukė. Tarp šalių liko neišspręstas ginčas dėl priešieškinyje pareikšto reikalavimo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką. Ginčo žemės sklypas šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise: ieškovei priklauso 1/3 dalis sklypo, o atsakovui – 2/3 dalys. Ir ieškovė, ir atsakovas sutinka, kad naudojimosi sklypu tvarka būtų nustatyta atsižvelgiant į šalims priklausančias namo dalis. Teismas sutiko su ieškovės argumentu, jog privažiuoti prie namo rytiniu žemės sklypo pakraščiu neracionalu ir nėra galimybės, kadangi toje žemės sklypo dalyje yra miškas. Nustačius atsakovo siūlomą naudojimosi žemės sklypu variantą, ieškovės teisės būtų nepagrįstai ir neproporcingai apribotos. Ūkiniai pastatai šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, jų atidalinimo klausimas neišspręstas, todėl ieškovės siūlomos žemės sklypo naudojimosi tvarkos, pagal kurią jai liktų priėjimo prie šių pastatų galimybė, nustatymas nepažeistų atsakovo teisių naudotis klėtimi ir tvartu pagal šalių 2012-12-17 taikos sutartimi patvirtintą naudojimosi šiais pastatais tvarką bei nesuvaržytų atsakovui galimybės patekti į jo naudojimui priskirtus žemės sklypus. Teismas sprendė, kad ieškovės pateiktas žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo planas labiau atitinka geros kaimynystės, protingumo, teisingumo, sąžiningumo, maksimalaus interesų derinimo bei racionalios žemėtvarkos principus, todėl ieškovės prašymą nustatyti jos siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką tenkino. Dėl atsakovo prašymo įpareigoti VĮ Registrų centrą be ieškovės pasirašyto prašymo įregistruoti bendrosios dalinės nuosavybės teise šulinį, teismas pažymėjo, jog ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog šulinys yra jos asmeninė nuosavybė. Šulinys įrengtas daugiau nei prieš dvidešimt metų. Žemės sklypas, kuriame įrengtas šulinys, šalių nuosavybe tapo tik 2006-2007 metais, t. y. jau po šulinio įrengimo. 1991-03-27 ir 1998-05-19 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimais ieškovė ir atsakovo motina S. N. paveldėjo ne tik po 1/2 dalį gyvenamojo namo ir ūkio pastatų, bet ir po 1/2 dalį kiemo įrenginių. Šalių pateiktuose žemės sklypo planuose pažymėtas vienintelis objektas, priskirtinas prie kiemo įrenginių – šulinys. Todėl teismas nutarė, kad jis, kaip ir kiti gyvenamojo namo priklausiniai, priklauso šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį. Teismas konstatavo, kad ieškovės nesutikimas leisti atlikti teisinę šulinio registraciją yra nepagrįstas, varžo ir pažeidžia atsakovo (bei pačios ieškovės) bendrosios dalinės nuosavybės teisę, todėl atsakovo reikalavimą šioje dalyje tenkino, tačiau ne VĮ Registrų centrą įpareigojant atlikti teisinę registraciją, o pripažįstant atsakovui teisę šulinį įteisinti be ieškovės sutikimo (b. l. 174-177).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti 2013-10-07 sprendimo dalį, kuria teismas patvirtino S. B. IĮ „Matininkas" žemės planą ir nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal pateiktą UAB „Aukštaitijos projektai" naudojimosi tvarkos nustatymo planą. Nurodo, kad teismas pažeidė CPK 179, 182, 187, 197 straipsnių reikalavimus dėl įrodymų ir jų vertinimo, nesilaikė CPK 12, 13 straipsniuose įtvirtintų rungimosi ir dispozityvumo principų. Pagal 2013-02-11 nutartimi patvirtintą taikos sutartį klėtimi ir tvartu naudojasi atsakovas. UAB „Aukštaitijos projektai" parengtas planas niekaip nepažeidžia ieškovės teisių, nes užtikrinamas priėjimas prie gyvenamojo namo ir yra susisiekimas su viešuoju keliu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė patvirtino, jog jai nereikalingi bendro naudojimo žemės plotai aplink tvartą ir klėtį ir ji jais nesinaudos ateityje, į tai, kad paliekant bendro naudojimo plotus, kuriais ieškovė nenori naudotis, neišvengiami konfliktai dėl šių sklypų priežiūros. Teismas neteisingai vertina, kad S. B. IĮ „Matininkai" parengto plano patvirtinimas nesuvaržys jo teisių ir tcisėtų lūkesčių, nes jis nesuteikia jam galimybės pilnaverčiai naudotis tenkančiais žemės sklypais, kadangi jie yra skirtingose sklypo dalyse, jų forma dėl bendrai naudojamų žemės plotų yra netaisyklinga. Ieškovė pareiškė, kad jai užtektų tik susisiekimo su viešuoju keliu, tačiau ne iš savo naudojamo žemės sklypo, kaip numatyta UAB „Aukštaitijos projektai" plane, o nustatant bendro naudojimo žemės plotą, pažymėtą taškais 6-7-8-34-31-30-29-28, pagal S. B. IĮ „Matininkas" planą. UAB „Aukštaitijos projektų" matininkė, atlikusi sklypo geodezinius matavimus, matė realų sklypo išdėstymą ir įvertino, kad dalyje, pažymėtoje taškais 22-8-9-10-11, yra ir gali būti visavertis susisiekimas su viešuoju keliu. Ieškovė patvirtino, kad toje dalyje prieš 20 metų buvo įvažiavimas į sklypą, tačiau jai patogiau turėti įvažiavimą tiesiai nuo viešojo kelio iki namo, nors toje namo dalyje nėra nei įėjimo, nei langų. Teismas pažeidė CK 187 str. 2 d., nes neįvertino įrodymų visumos ir faktų, kad projektą ruošė atestuota matininkė, kad toje dalyje buvo kelias. Jei pateiktų įrodymų teismui neužteko, tai pagal CK 179 str. 1 d. jis privalėjo pasiūlyti, bet nepasiūlė, šalims pateikti papildomus įrodymus, o jo pasiūlymą dėl papildomų įrodymų pateikimo nepagrįstai atmetė, tuo pažeisdamas CK 1.2 ir CK 13 str. reikalavimus. Teismas sprendė, jog ieškovei privažiuoti prie namo rytiniu sklypo pakraščiu neracionalu ir nėra galimybės, tačiau ieškovė šių teiginių neįrodė. Kadangi kadastrinių matavimų metu buvo pastatyti tik du riboženkliai, pažymėti taškais 10 ir 11, tai taškų 8 ir 22 matavimai yra preliminarūs su galima 0.5 m paklaida. Iš papildomai teikiamo vaizdo įrašo matyti, kad miškas yra dešiniau už namų valdos ribos. S. B. IĮ “Matininkas" planas atitinka tik ieškovės interesus, nes jai atitenka racionaliai išdėstytas, stačiakampis sklypo plotas, kuriame yra tik keli medžiai, o ne miškas. Teismo sprendimu jo teisės ir teisėti lūkesčiai yra pažeisti, nes jo naudojamoji sklypo dalis išdėstyta neracionaliai, išskirta į dvi netaisyklingų formų dalis, jame lieka pagrindinė dalis miško, kelio ir elektros linijų apsaugos zonos, dėl paliktų bendro naudojimo plotų B dalyje, pažymėtoje taškais 18-1-2-3-9, plotas yra siauras ir sunkiai pritaikomas pagal paskirtį, o taškais 29-30-31-32-33-34-8 pažymėta sklypo linija yra netaisyklingų formų laužtinė, todėl neįmanomas racionalus žemės sklypų naudojimas pagal jų paskirtį. Teismas neįvertino, jog tai yra pastoviai negyvenamas vienkiemis, todėl sklypui reikalinga tvora, tačiau jam tenkančiose B dalyse neįmanoma pagal racionalumo principą aptverti sklypų. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 4.80 str. 2 d., nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika bylose dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Bumblausko IĮ „Matininkas" planas neužtikrina proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos, neatitinka namų valdos sampratos, funkcionalumo, racionalumo principų, padaryta neproporcinga žala sklypų paskirčiai, jis neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisėtumo principų. Teismas neįvertino, kad ieškovė nesirūpina ir neprisideda prie bendraturčių valdomo sklypo priežiūros, tuo pažeisdama CK 4.76 straipsnį. Teismas neįvertino ieškovės pateikto plano kaip piktnaudžiavimo savo teisėmis, nes ieškovei skirta sklypo dalis, kuri skirta jai privažiuoti nuo viešojo kelio iki jos žemės sklypo ir pažymėta taškais 6-7-8-34-31-30-29-28, yra toje dalyje, kur dabar yra sutvarkyta veja. Teismo išvada dėl UAB „Aukštaitijos projektai" parengto plano neracionalumo ir neatitikties žemėnaudos formavimo principams yra nepagrįsta, nes planas parengtas pagal teisės aktų reikalavimus, jame numatytas naudojimasis atskirais vientisais sklypais, šalims lieka tik vienas bendro naudojimosi žemės plotas 10m2 aplink šulinį, sklypas racionaliai padalinamas į tris, o ne šešis žemės plotus. Jo naudojamoje dalyje lieka pagrindinė dalis miško (873m2), kelio apsaugos zona (1166m2), elektros linijų apsaugos zona (238m2), nederlinga ir neįdirbta žemė. Ieškovės naudojamoje dalyje įvažiavimas į sklypą būtų rytiniu pakraščiu, tačiau visa kita sklypo dalis yra be jokių apsaugos zonų, derlinga ir įdirbta žemė su sodu ir daržais (b. l. 180-183).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Nurodo, kad pagal S. B. IĮ "Matininkas" parengtą žemės planą šalims užtikrintas priėjimas prie bendra daline nuosavybe priklausančių pastatų, kurie pagal LR įstatymus turi būti ant bendros žemės. T. S. nesiorentuoja skirtumuose tarp ūkinei žemės veiklai priskirto sklypo ir namų valdai skirtos žemės ir juos reguliuojančios įstatyminės bazės, todėl neaišku apie kokios paskirties žemę parengta studija. T. S. priešieškinys dėl žemės naudojimo tvarkos nustatymo prieštarauja teisės aktais nustatytai žemės paskirčiai - šis sklypas skirtas namų valdai t. y. formuoti kiemą ir įvažiavimus į jį, tiesti takus, eksploatuoti pastatus ir statinius. Pagal S. B. IĮ "Matininkas" parengtą planą T. S. iš savo kiemo laisvai gali eiti į savo mišką, sodą per bendros žemės taką. T. S. priekaištus dėl kiemo priežiūros vertina kaip šmeižtą, nes jis 10 metų neįleido jos į jai priklausančią namo dalį, neleido tvarkytis ir atlikti remonto, o dabar kerštauja ir siekia apriboti jos nuosavybės teisę į statinius. LR įstatymai įpareigoja vadovautis Nekilnojamojo turto kadastro duomenų banke registruoto žemes sklypo planu, o ne atsakovo prielaidomis (b. l. 193-194).
Apeliacinis skundas atmestinas, o Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013-10-07 sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė svarbias aplinkybes teisingam bylos išsprendimui, visapusiškai ir objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185, 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, argumentais, nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir jų vertinimu, todėl visų jų nekartoja.
Nagrinėjama byla iškelta pagal ieškovės J. Z. ieškinį atsakovui T. S. dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013-02-11 nutartimi buvo patvirtinta šalių pateikta taikos sutartis, kurioje šalys pasidalino joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą ir susitarė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais klėtimi ir tvartu naudosis atsakovas T. S.. Civilinė byla dalyje dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo pagal ieškovės ieškinį atsakovui bei dėl turto padalijimo pagal atsakovo priešieškinį ieškovei yra nutraukta įsiteisėjusia teismo nutartimi šalims sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus (b. l. 101-102, 130-131).
Žemesnės instancijos teismas
Tarp šalių liko neišsprestas šiuo skundžiamu teismo sprendimu išspręstas jų ginčas dėl priešieškinio reikalavimo nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 2/3 dalys priklauso atsakovui T. S., 1/3 dalis – ieškovei J. Z., naudojimosi tvarką tarp bendraturčių (b. l. 7-8, 105-108). Atsakovas prašė nustatyti žemės sklypo, naudojimosi tvarką pagal jo pateiktą UAB „Aukštaitijos projektai“ parengtą planą (b. l. 97, 139-140), o ieškovė - pagal jos pateiktą S. B. IĮ „Matininkas“ parengtą projektą (b. l. 165-166), kurį skundžiamuoju sprendimu teismas įvertino kaip labiau atitinkantį įstatymo reikalavimus ir šalių teises bei teisėtus interesus.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad šalims priklausančio žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp bendraturčių, kaip labiau atitinkanti jų abiejų interesus, turėjo būti nustatyta pagal UAB „Aukštaitijos projektai" naudojimosi tvarkos nustatymo planą. CK 4.75 str. 1 d. nustato pagrindinę bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklę, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiems šalims sprendimo būdo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose, išaiškino, kad siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti. Teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, šalių pateiktus variantus vertina nurodytais aspektais ir parenka visoms šalims priimtiniausią sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Taip pat kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuo formuojamos teismų praktikos minėtais klausimais nenukrypo, pagrindinių suformuotų taisyklių laikėsi, todėl apeliacinio skundo argumentai šiais aspektais vertinami nepagrįstais.
Kaip jau virš minėta, ieškovei priklauso 1/3 dalis sklypo, o atsakovui – 2/3 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio stovi gyvenamas namas ir jo priklausiniai, kurie šalims taip pat priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ir dėl kurių naudojimosi tvarkos yra priimtas įsiteisėjės teismo procesinis sprendimas. Atmesdama atsakovo argumentus, kad ieškovės pateiktas naudojimosi žemės sklypu planas nesuteikia jam galimybės pilnavertiškai naudotis jam priklausančia žemės sklypo dalimi, argumentus dėl konfliktinių situacijų, kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, jog žemės sklypas priklauso dviems savininkams, akivaizdu, kad abiejų savininkų naudojimasis savo dalimi yra varžomas kito savininko interesų, kuriuos jie turi tarpusavyje suderinti. Klausimus dėl turto naudojimo, išlaikymo išlaidų paskirstymo, tvoros sklype pastatymo bendraturčiai taip pat turi išspręsti bendru susitarimu, o jei kils ginčai, tai jie gali būti sprendžiami kitose bylose paaiškėjus faktinėms aplinkybėms, o ne šioje byloje remiantis tik prielaidomis apie galimus konfliktus ateityje. Atsakovas pirmosios instancijos teismui nepateikė patikimų objektyvių įrodymų, kad pagal jo planą (b. l. 97) ieškovei siūlomas pravažiavimas ir įvažiavimas sklypą per rytinį sklypo pakraštį yra toje vietoje, kur kažkada buvo kelias. To nematyti ir iš jo pateikto vaizdo įrašo. Netgi jei toks kelias kažkada ir yra buvęs, tai pagal bylos duomenis šiuo metu jo nėra išlikusio, žemės sklypo rytinio pakraščio dalyje, pažymėtoje taškais 22-8-9-10-11, kuriame atsakovas nurodo galimo kelio vietą, auga medžiai ir krūmai (b. l. 27, 150). Todėl naujo pravažiavimo įrengimas faktiškai per visą ieškovei tenkančio sklypo plotą jai kainuotų pakankamai ženklias materialines, darbo ir laiko sąnaudas. Nors šalių sudaryta ir teismo 2013-02-11 patvirtinta taikos sutartimi klėtimi ir tvartu naudojasi atsakovas, tačiau minėti pastatai šalims tebepriklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atsakovo siekis turėti vietisą žemės sklypą neproporcingai ir nepagrįstai suvaržytų ieškovės teises naudotis abiems savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu ir nekilnojamojo turto dalimis. Ieškovei turi būti užtikrinta teisė per žemės sklypą patekti prie jai nuosavybės teise priklausančių statinių dalies, žemės sklypo dalis turi būti paskirta taip, kad užtikrintų tinkamą statinių priežiūrą ir eksploataciją. Pagal atsakovo siūlomą projektą ši ieškovės teisė nebūtų užtikrinama, nes jai jokia forma neskiriama naudotis sklypo dalis patekti prie priklausančios statinių dalies (b. l. 97). Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ieškovei nėra poreikio ir intereso naudotis žemės sklypo dalimi priėjimui prie klėties ir tvarto, nes pagal taikos sutarties sąlygas jais naudosis tik atsakovas. Ieškovė liko minėtų statinių bendraturtė ir atsakovui suteikė tik teisę naudotis jai priklausančia jų dalimi, tačiau kitų nuosavybės teisę sudarančių sudėtinių dalių (teisės valdyti turtą ir teisės disponuoti turtu) ieškovė atsakovui neperleido ir, pagal byloje esančius paaiškinimus, galima spręsti, jog šias teises ji ketina įgyvendinti pati. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovaosi ieškovės pateiktu projektu (b. l. 166).
Iš teismo sprendimo matyti, kad teismas, spręsdamas dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos racionalumo, ekonomiškumo bei atitikties bendraturčių interesams, lygino ieškovės ir atsakovės pateiktus žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektus bendro turto naudojimo ekonomiškumo, racionalumo, bendraturčių interesų apsaugos ir pusiausvyros išlaikymo aspektais bei sprendė, kad teisingumo, protingumo, patogumo, ekonomiškumo ir nuosavybės valdymo bei naudojimo teisės geresnio įgyvendinimo kriterijus labiau atitiko ieškovės pateiktas projekto pasiūlymas (CK 4.75, 4.81 straipsniai). Teismas šią savo išvadą pagrindė, tinkamai motyvavo, su kuo teisėjų kolegija visiškai sutinka.
Nors apeliantas ir nesutinka su teismo išvadomis, tačiau nenurodo teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, teisiniais argumentais nepagrindžia, jog teismas būtų netinkamai įvertinęs reikšmingas aplinkybes, o pateikia tik savo nuomonę dėl tų pačių aplinkybių ir įrodymų turinio vertinimo. Tai, kad tam tikri įrodymai buvo įvertinti ne dalyvaujančio byloje asmens naudai, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog jie buvo įvertinti netinkamai ir nesilaikant įrodėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų.
Kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad teismas pažeidė CPK 179 str. reikalavimus. CPK 179 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus. Šiame straipsnyje yra nustatyta teismo teisė, o ne pareiga pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus. Šioje byloje nebuvo viešojo intereso. Vadovaujantis CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka įrodinėti nereikia. Civilinė byla iškelta 2012-06-19, teismo sprendimas priimtas po 16 mėnesių, šiame tarpe buvo surengta 10 teismo posėdžių, teismas buvo nustatęs terminus trūkumams pašalinti, šalys teikė įrodymus ir tikslino procesinius dokumentus (b. l. 47, 50-51, 66, 73-74, 79, 85-88, 93, 98-120, 109-110, 136-137, 139-140, 170-173). Atsižvelgiant į žemės kaip turto objekto specifiką, šalys savo reikalavimus dėl tam tikros naudojimosi žeme tvarkos nustatymo ir atsikirtimus į kitos šalies pasiūlymus gali išdėstyti tik pateikdamos žemės sklypo planus ir juose pažymėdamos siūlomą naudojimosi tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2012). Šalys tokius planus pateikė. Todėl nėra pagrindo konstatuoti CPK 179 str. nuostatų pažeidimo, o apelianto pozicija neatitinka pirmiau šioje nutartyje nurodytos kiekvieno bendraturčio pareigos visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais.
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių, suformuluotų CPK 176–185 str., teisingai nustatė visas faktines aplinkybes, reikšmingas teisingam šios bylos išsprendimui ir pagrįstai sprendė, kad, nustačius atsakovo siūlomą naudojimosi žemės sklypu variantą, ieškovės teisės, palyginti su atsakovu, būtų nepagrįstai ir neproporcingai apribotos, ieškovės pateiktas žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo planas labiau atitinka geros kaiminystės, protingumo, teisingumo, sąžiningumo, maksimalaus interesų derinimo principus.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.