- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-07
- Bylos Nr.
- 2-11-286/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00329-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kęstutis Rimkus
- Ieškovas
- J. Z.
- Atsakovas
- T. S.
Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Rimkus, sekretoriaujant Valei Zabulevičienei, dalyvaujant ieškovei J. Z., atsakovui T. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal J. Z. ieškinį T. S. dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo ir T. S. priešieškinį J. Z. dėl turto padalijimo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. Z. prašė nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal jos pateiktą S. B. IĮ „Matininkas“ parengtą projektą. Paaiškino, kad pusė tvarto ir svirno yra jos nuosavybė, todėl ji turi teisę juos remontuoti, atstatinėti, tvarkyti. Gali būti, kad naujas šeimininkas, kuriam ji perleis savo nuosavybė, neleis atsakovui vienam naudotis tvartu ir svirnu. Dėl šulinio, kuris iškastas prieš dvidešimt metų, jokių ginčų su atsakovu nėra, sutinka, kad juo naudotųsi bendrai. Be to, pagal atsakovo pasiūlytą variantą gale sklypo kelio padaryti negalima, nes ten yra miškas, o kelio niekada nebuvo. Svarbiausia jai, kad nuo kelio iki jai priklausančios namo dalies būtų patogus, bent keturių metrų pločio privažiavimas, o daugiau ji nieko neginčija.
Atsakovas T. S. patikslintame priešieškinyje prašė nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal jo pateiktą UAB „Aukštaitijos projektai“ parengtą planą. Paaiškino, kad iš esmės su ieškovės pateiktu projektu nesutinka dėl bendro naudojimo zonų. Mano, kad S. B. įmonės „Matininkas“ planas neatitinka žemės sklypų projektavimui keliamų sąlygų, pagal kurias žemės sklypai turi būti kompaktiški, kad būtų stačiakampio ar panašios formos. Pagal šį planą kai sklypo dalys, liekančios jo nuosavybėje yra per daug siauros, prie jų nelieka normalaus priėjimo, aplink svirną visos kampinės išlaužytos. Mano, kad ieškovės pateiktas projektas maksimaliai tenkina tik jos interesus, o jo, kaip bendraturčio teises ir teisėtus interesus, ignoruoja, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5, 4.75 straipsnių nuostatų reikalavimų. Pagal šį projektą ieškovei tektų vientisa, kompaktiška, indeksu A pažymėta namų valdos dalis, o jom tenka indeksu B pažymėtos dvi sklypo dalys, esančios priešingose namų valdos pusėse. Šios sklypo dalys yra pernelyg laužytos ir siauros, todėl toks naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas prieštarautų patogumo, racionalumo ir geresnio nuosavybės valdymo bei naudojimo principams. Be to, ieškovės pateiktame plane lieka didelė - net 506 m², t. y. penki arai – bendrojo naudojimo sklypo dalis. Mano, kad esminio intereso naudotis šiomis dalimis ieškovė visiškai neturi, nes pagal taikos sutartį klėtimi ir tvartu, kurie nors ir lieka bendroje dalinėje nuosavybėje, naudojasi tik jis vienas, todėl priėjimai prie šių pastatų jai nereikalingi. Ieškovė dvidešimt metų visiškai neprisidėjo prie aplinkos tvarkymo ir šiuo metu jos netvarko. Mano, kad ieškovės pasiūlyta naudojimosi sklypo tvarka tik paaštrins tarp šalių susidariusią konfliktinę situaciją. Ieškovės siūlomoje vietoje - prie svirno - kelio nėra, ten tik žolė. Iš vis, į sklypą jokio įvažiavimo dabar nėra, pro kam reikia, pro ten visi ir įvažiuoja. Jei kelias eis per vidurį sklypo, tai jis negalės nei nieko sodinti, nei želdinti. Pagal jo pateiktą naudojimosi sklypu projektą ieškovei yra paliktas dešimties metrų pločio įvažiavimas sklypo gale, kur anksčiau buvo kelias, kuriuo naudojosi senelis. Ten tik pamiškė, miškas prasideda tik nuo sklypo ribos. Visos sklypo dalys šiame projekte yra kompaktiškos, vientisos, nėra persikirtimų, todėl jokių konfliktinių situacijų ateityje nebeturėtų kilti. Vienintele bendro naudojimosi vieta lieka šulinys ir teritorija aplink jį, kurią jis pats sutvarkytų.
Motyvuojamoji dalis
Priešieškinys tenkintinas iš dalies.
Ši civilinė byla iškelta pagal ieškovės J. Z. ieškinį atsakovui T. S. dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo. Atsakovas pareiškė priešieškinį dėl turto padalijimo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.
Šalys pateikė teismui taikos sutartį, kuri Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013-02-11 nutartimi buvo patvirtinta. Pagal šią taikos sutartį šalys pasidalino joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir susitarė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais klėtimi, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojasi atsakovas T. S.. Patvirtinęs taikos sutartį, teismas civilinę bylą dalyje dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo pagal ieškovės J. Z. ieškinį atsakovui T. S. bei dėl turto padalijimo pagal T. S. priešieškinį ieškovei J. Z. nutraukė.
Tarp šalių iš esmės liko ginčas tik dėl priešieškinyje pareikšto reikalavimo nustatyti dėl žemės sklypo naudojimosi tvarką.
Patikslintu priešieškiniu (b. l. 139-140) atsakovas prašo nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal jo pateiktą UAB „Aukštaitijos projektai“ parengtą planą (b. l. 97), 1849 m² plotą, pažymėtą indeksu A, priskiriant naudotis ieškovei, 3702 m² plotą, pažymėtą indeksu B, priskiriant naudotis atsakovui, o 10 m² plotą, pažymėtą indeksu C, priskiriant naudotis abiem šalim bendrai, bei įpareigoti VĮ Registrų centrą be ieškovės pasirašyto prašymo įregistruoti bendrosios dalinės nuosavybės teise šulinį, nurodant, kad šalims priklauso po 1/2 dalį šulinio.
Atsakovė atsiliepime į priešieškinį (b. l. 165) prašo nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal jos pateiktą S. B. IĮ „Matininkas“ parengtą projektą.
Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovei priklauso 1/3 dalis sklypo, o atsakovui – 2/3 dalys (b. l. 7-8). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Esant nesutarimui, valdymo naudojimosi ir disponavimo tvarka yra nustatoma teismo keliu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Iš bylos medžiagos seka, kad šalims nepavyko geranoriškai susitarti dėl bendros žemės naudojimo tvarkos.
Kaip minėta, šalys taikos sutartimi pasidalino pagrindinį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą gyvenamąjį namą. Iš šalių pateiktų naudojimosi tvarkos nustatymo planų matyti, jog ir ieškovė, ir atsakovas sutinka, kad naudojimosi sklypu tvarka iš esmės būtų nustatyta, atsižvelgiant į šalims priklausančia namo dalis. Šalys taip pat sutinka, kad bendram naudojimuisi būtų palikta žemės sklypo dalis, esanti šalia šulinio, dėl naudojimosi kuriuo ginčo taip pat nėra. Pagrindinis dalykas, su kuriuo nesutinka ieškovė, tai atsakovo pasiūlymas jai naudotis rytiniu sklypo pakraščiu, kuriame ji galėtų įsirengti privažiavimą prie namo. Atsakovas kaip argumentą nurodo, kad kažkada kaip tik šioje dalyje buvo įvažiavimas į sklypą. Ieškovė su šiuo pasiūlymu nesutinka, kadangi toks privažiavimas būtų labai nepatogus, o, be to, toje vietoje šiuo metu yra miškas, todėl privažiavimui prie namo siūlo palikti bendro naudojimo maždaug 4 metrų pločio juostą. Bendram naudojimui ji taip pat prašo palikti žemės sklypo dalis, kurios užtikrintų priėjima prie šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios klėties ir tvarto.
Nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-10-13 nutartis, bylos Nr. 3K-3-536/2006). Nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, turi būti užtikrintas žemėtvarkos racionalumas, žemės naudojimas pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir bendraturčių teisės bei įstatymų saugomi interesai.
Ieškovė pripažino, jog pagrindinis ginčas su atsakovu kilo dėl privažiavimo prie jai priklausančios namo dalies ir sutinka, kad bendram naudojimuisi būtų palikta tik žemės sklypo dalis, esanti šalia šulinio, bei jos pateiktame žemės sklypo plane taškais 6-8-34-31-30-29-28 pažymėtas privažiavimas prie namo, tačiau savo pateikto žemės sklypo plano patikslinti nepageidavo. Atsakovas su šiuo ieškovės kompromisu nesutiko ir prašė žemės sklypo naudojimosi tvarką nustatyti pagal jo pateiktą planą.
Vertindamas šalių pateiktus naudojimosi žemės sklypu variantus, teismas sutinka su ieškovės argumentu, jog privažiuoti prie namo rytiniu žemės sklypo pakraščiu neracionalu ir nėra galimybės, kadangi net ir iš paties atsakovo pateikto plano matyti, kad toje žemės sklypo dalyje yra miškas. Teismo manymu, nustačius atsakovo siūlomą naudojimosi žemės sklypu variantą, ieškovės teisės, palyginti su atsakovu, būtų nepagrįstai ir neproporcingai apribotos. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad ūkiniai pastatai šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, jų atidalinimo klausimas neišspręstas, todėl mano, kad ieškovės siūlomos žemės sklypo naudojimosi tvarkos, pagal kurią ieškovei liktų priėjimo prie šių pastatų galimybė, nustatymas nepažeistų atsakovo teisių naudotis klėtimi ir tvartu pagal šalių 2012-12-17 taikos sutartimi patvirtintą naudojimosi šiais pastatais tvarką bei nesuvaržytu atsakovui galimybės patekti į jo naudojimui priskirtus žemės sklypus.
Tokiu būdu, teismas konstatuoja, kad ieškovės pateiktas žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo planas labiau atitinka geros kaimynystės, protingumo, teisingumo, sąžiningumo, maksimalaus interesų derinimo bei racionalios žemėtvarkos principus, todėl ieškovės prašymas nustatyti jos siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką tenkintinas.
Kaip minėta, atsakovas taip pat prašo įpareigoti VĮ Registrų centrą be ieškovės pasirašyto prašymo įregistruoti bendrosios dalinės nuosavybės teise šulinį, nurodant, kad šalims priklauso po 1/2 dalį šulinio. Ieškovė su šiuo reikalavimu nesutinka, kadangi, kaip nurodė atsilepime į priešieškinį, šulinys, kuris 1993 metais įrengtas jos lėšomis, yra jos asmeninė nuosavybė, o atsakovo motina S. N. 1998 metais paveldėjo tik 1/2 dalį pastatų, išvardintų paveldėjimo teisė liudijime.
Nuosavybės teisė į šulinį VĮ Registrų centre iki šiol neįregistruota. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog šulinys yra jos asmeninė nuosavybė. Šalys pripažįsta, kad šulinys įrengtas daugiau nei prieš dvidešimt metų. Žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame įrengtas šulinys, šalių nuosavybe tapo tik 2006-2007 metais (b. l. 7), t. y. jau po šulinio įrengimo. Iš 1991-03-27 ir 1998-05-19 paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimų matyti, kad ieškovė ir atsakovo motina S. N. paveldėjo ne tik po 1/2 dalį gyvenamojo namo ir ūkio pastatų (tvarto ir klėties), esančių (duomenys neskelbtini), bet ir po 1/2 dalį kiemo įrenginių (b. l. 6, 167). Šalių pateiktuose žemės sklypo planuose pažymėtas vienintelis objektas, priskirtinas prie kiemo įrenginių, - šulinys, todėl teismas konstatuoja, kad jis, kaip ir kiti gyvenamojo namo priklausiniai, priklauso šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį.
Atsakovas 2013-06-17 kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl nekilnojamojo daikto (šulinio) kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą, tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas, kadangi pareiškėjas kadastro tvarkytojui nepateikė žemės sklypo bendraturčio rašytinio sutikimo. Ieškovė deklaraciją apie statybos užbaigimą pasirašyti nesutiko ir jokių teisinių argumentų ir objektyvių įrodymų, kad šulinio teisinė registracija gali pažeisti jos, kaip bendraturtės, teises, nepateikė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad ieškovės nesutikimas leisti atlikti teisinę šulinio registraciją yra nepagrįstas, varžo ir pažeidžia atsakovo (bei pačios ieškovės) bendrosios dalinės nuosavybės teisę, todėl atsakovo reikalavimas šioje tenkinamas, tačiau ne VĮ Registrų centrą įpareigojant atlikti teisinę registraciją, o pripažįstant atsakovui teisę šulinį įteisinti be ieškovės sutikimo.
Atsižvelgdamas į tai, kad priešieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies, o dėl kitų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų šalys sudarė taikos sutartį, kurioje nurodė, kad visas turėtas bylinėjimosi išlaidas šalys pasidalina tarpusavyje lygiomis dalimis, teismas šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93, 142, 185, 259, 265, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Priešieškinį patenkinti iš dalies.
Nustatyti naudojimosi atsakovui T. S. ir ieškovei J. Z. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal 2013-07-29 S. B. IĮ „Matininkas“ parengtą žemės sklypo planą (mastelis 1:500): T. S. naudojasi žemės sklypo dalimi, kurios plotas 3454 m², plane pažymėta indeksu B; J. Z. naudojasi žemės sklypo dalimi, kurios plotas 1601 m², plane pažymėta indeksu A; T. S. ir J. Z. bendrai naudojasi žemės sklypo dalimis, kurių plotas 506 m², plane pažymėtomis indeksu A-B.
Pripažinti atsakovui T. S. teisę be bendraturtės ieškovės J. Z. sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistruoti šulinį, kuris yra žemės sklype, unikalus Nr (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Ignalinos rajono apylinkės teismui.