Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Uždarame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo sujungtą civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį galutinai suformulavus reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei bendravimo ir dalyvavimo auklėjant tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo atsakovui A. S., institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba bei atsakovo priešieškinį galutinai suformulavus reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo bei dalyvavimo auklėjant tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Priešieškinio reikalavimai

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja:

Patikslintas ieškinys tenkinamas dalinai.

Patikslintas priešieškinis tenkinamas dalinai.

Faktinės aplinkybės

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko M. S., gimusios (duomenys neskelbtini) (toliau vaiko) tėvai, gyvenantys skyrium nuo 2023 m. vasaros. Vaikas faktiški gyvena su motina.

Prieš teikiant ieškinį ir priešieškinį buvo atliekama mediacija nuo 2024-1-25 iki 2024-05-13 ir jos rezultatas tas, kad mediacijos procesas buvo nutrauktas mediatoriaus iniciatyva, šalims dėl ginčo nesusitarus taikiai. Po bylos iškėlimo atsakovas nesutiko jog ginčas būtų perduotas teisminei mediacijai.

Ieškovė turi dar vieną nepilnametį vaiką, kurio tėvu yra kitas asmuo, o ne atsakovas.

Ieškovė nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų neturi, turi automobilį Audi Q7, 2013 m. gamybos.

Ieškovė gauna išmoką vaikui, 2023 m. po 171,50 EUR kas mėnuo, 2024 m. po 192,50 EUR kas mėnuo.

Ieškovė dirba ir jos darbo užmokesti yra (duomenys neskelbtini).

Teismas pasisako jog prie visų kitų pervedamų sumų yra nurodoma jog sumų paskirtis yra „dukros išlaikymui“, o prie 2000 EUR sumos nurodyta paskirtis kitokia, o būtent – „pinigų pervedimas“.

Vaikas lanko (duomenys neskelbtini) ir už paslaugas reikia mokėti 79,40 EUR mėnesiui.

Atsakovas kartu su atsiliepimu į patikslintą ieškinį teikė susirašinėjimą jo ir ieškovės dėl bendravimo su dukra bei nuotraukas iliustruojančias kaip vyksta jo bendravimas su dukra.

Institucija (VTAS) teikė į bylą ne tik išvadas, bet ir papildomus dokumentus, kuriuose esant informacija leidžia teigti jog tarp tėvų yra ginčas dėl bendravimo tėvo su dukra intensyvumo ir tvarkos (DOK 9148, 2025-03-17 ir kiti). Jog tarp ginčo šalių išlikęs ginčas dėl bendravimo su dukra ir įsiteisėjus nutarčiai kuria buvo nustatyta laikina atsakovo bendravimo tvarka su vaiku, patvirtina ir Marijampolės AVPK duomenys jog 2025-01-27 atsakovas neatvežė vaiko į darželį bei nežada parvežti namo, neva vaikas susirgo, vėliau vaikas buvo parvežtas tėvo namo ir perduotas ieškovei. 2025-03-24 pranėšime PK ieškovė nurodė jog atsakovas neatiduoda vaiko, tai yra nenuvežė jo į ugdymo įstaigą, tėvas (atsakovas) teigė jog vaikas turėjo temperatūros, todėl nevežė į darželį, abiejų tėvų sutarimu vaikas buvo perduotas motinai (DOK 14205, 2025-04-24).

Ieškovė teikė į bylą duomenis jog jai pagal atsakovo skundus nebuvo pradėta administracinių nusižengimų teisena dėl nutarties -laikinos bendravimo tvarkos – nevykdymo, dėl to, kad pats atsakovas pažeidė bendravimo tvarką ir nenuvedė dukros 2025-05-02 pas (duomenys neskelbtini) bei, kad ji nuo 2025-04-22 iki 2025-04-25 atostogavo (DOK 16096,2025-05-09).

Byloje pateiktas vaizdo įrašas atsakovo su vaiku ryšio priemonėmis, kuriame atsakovas vaikui sako, kad jei vaikas nebendraus su juo tai motina (ieškovė) „turės reikalų“ ir, kad vaikas „privalo bendrauti su juo“ (DOK 16340, 2025-05-09).

Ieškovė teikė vaiko užsiėmimų su (duomenys neskelbtini) tvarkaraštį (ketvirtadieniais 11-11,30 val., penktadieniais 15,40-16 val.) bei teikė duomenis kokius užsiėmimus planuoja vaikas lankyti vasaros metu.

Prie nagrinėjamos bylos yra prijungta kita civilinė byla, tai yra civilinės bylos sujungtos ir dalis įrodymų yra ankstesniu numeriu e2-7720-374/2024 buvusioje byloje, o būtent pažyma apie atsakovo darbo užmokestį reikalavimų reiškimo laikotarpiu, duomenys apie atsakovo turimą nekilnojamąjį turtą, tai (duomenys neskelbtini) bei Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartis 2024-07-05 (Nr. IT-45-503/24) kuria buvo tenkintas atsakovo skundas ir panaikintas jam 2024-07-02 Marijampolės AVPK sprendimu skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Iš nutarties motyvų galima spręsti jog tarp vaiko tėvų buvo kilęs ginčas dėl bendravimo su vaiku ir vaiko priežiūros, nes nutartyje minima ir aplinkybė jog vaikas 2024-07-01 patyrė (duomenys neskelbtini) traumą, tačiau nenustatyta jog vaikas tuomet buvo pas atsakovą ar traumą patyrė dėl tėvų veiksmų ar neveikimo.

Vilniaus apygardos teismo nutartimi 2024-10-17 (byla Nr. e2S-2358-432/2024) dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinta Marijampolės apylinkės teismo nutartis 2024-08-13 ir palikta galioti to paties teismo nutartis 2024-08-02 kuria nustatyta jog tėvas (ne atostogų, Šv. Kalėdų, Naujųjų metų, Šv. Velykų ir įsimintinų dienų metu) kalendorinių metų lyginių savaičių ketvirtadieniais-pirmadieniais bendrauja su vaiku <..> pasiimdamas vaiką ketvirtadienį 18 val. ir pristatydamas vaiką pirmadienį į ugdymo įstaigą. Jei tėvas negali pasiimti vaiko tuo laiku, tai motina su vaiku užsiima bet kokia veikla savo nuožiūra. Dėl antros sąlygos teismas nepasisako, nes ji buvo skirta laikotarpiui nuo 2024-08-12 iki 2024-08-25 ( tuo laikotarpiu atostogų metu bendrauja su vaiku tėvas). Trečia sąlyga buvo nustatyta jog tėvas turi teisę nuolat bendrauti su vaiku bet kuriomis nuotolinio ryšio priemonėmis vaikui priimtinu laiku, tinkamomis jo įprastinės veiklos valandomis. Motina privalo užtikrinti tėvui galimybes susisiekti su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis. Tėvo bendravimas su vaiku vyksta pagal nutartį, tačiau tarp tėvų vyksta konfliktai vykdant nutartį.

Teismas atkreipia dėmesį, kad 2024-12-19 nutartimi buvo išspręsti ginčo šalių prašymai dėl laikinos bendravimo tvarkos pakeitimo, tai yra atsakovas prašė nustatyti intensyvesnę bendravimo tvarką, ieškovė prašė nustatyti siauresnę bendravimo tvarka, tačiau minėta nutartimi (2024-12-19) ginčo šalių prašymai buvo netenkinti ir palikta galioti laikina bendravimo tvarka pagal 2024-08-02 nutartį.

Teisiniai argumentai

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.155 str. 2 d. nustatytas tėvų valdžios turinys ir tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, juos išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis. Tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios nesvarbu su kuriuo iš tėvų nustatyta vaikų gyvenamoji vietą, abiejų tėvų pareigos ir teisės išlieka vienodos (CK 3.156 str.) Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 str. 1 d.), Tėvai negali savo valdžios naudoti priešingai vaikų interesams, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą atsako tiek tėvas, tiek motina (CK 3.159 str. 2 d., 3 d.). Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė, CK 3.161 str.).

Vaiko šeima, visų pirma, yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus pirmiausia tarpusavio sutarimu. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Vaikas faktiškai gyvena su motina, tėvas gyvena atskirai nuo jų, institucija teikia išvadą jog sąlygos gyventi vaikui su motina yra tinkamos, tarp ieškovės ir vaiko yra emocinis ryšys, ieškovė tinkamai vaiku rūpinasi, atsakovas neprieštaravo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove,. Vaikas tiesiogiai teisme nebuvo išklausytas, (gimęs (duomenys neskelbtini)) ir dar negali suformuluoti aiškios nuomonės ginčo dėl gyvenamosios vietos nustatymo klausimu ir be to ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo byloje nekilo. Bylos duomenimis nustačius jog šiuo metu geriausia vaiko interesus atitinka jo gyvenamosios vietos nustatymas su motina, tenkinamas reikalavimas ieškinio dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove ( CK 3.169 str.).

Dėl išlaikymo ir įsiskolinimo priteisimo

Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.192 str.), išlaikymą privalo teikti abu tėvai. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Teisė į išlaikymą atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau įsiskolinimas negali būti priteistas daugiau kaip už 3 metus iki ieškinio padavimo dienos (CK 3.200 str.).

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 350EUR nuo 2024 m. liepos 1 dienos iki vaiko pilnametystės bei prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu nuo 2023-06-08 iki 2024-07-01 3450 eurų. Teismo posėdžio metu ieškovė sutiko, kad gavo iš atsakovo sumas, kurios nurodytos teiktuose sąskaitos išrašuose ir kurių paskirtis nurodyta “išlaikymas dukrai“, nesutiko jog atsakovas sumokėjo vienkartine išmoka 2000 EUR išlaikymą dukrai ir laikėsi pozicijos jog tai yra atsakovo mokėjimas už paliekamą jam jos turtą.

Tokios išlaidos tikrai galimos ir atsakovas galimai jų turės, bet jos susiję su vaiku ir abu tėvai turi dalintis išlaidas vaiko išlaikymui. Be to pagal CK 3.3 str., CPK 376 str. nuostatas ir formuojamą Kasacinio teismo praktiką visos abejonės dėl išlaikymo vertinamos vaiko naudai.

2023 m. MMA buvo 840 EUR ( į rankas 633 EUR), 2024 m. MMA buvo 924 EUR (į rankas 708 EUR), 2025 m. MMA yra 1038 EUR (į rankas 777 EUR) ir ieškovė tikrai neprašo didesnio dydžio išlaikymo vaikui nei pusė MMA, taigi jai ir nereikia įrodinėti vaiko poreikių, o atsakovas prašydamas priteisti mažesnio dydžio išlaikymą turėjo įrodyti sunkią turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes tam, tačiau jų neįrodė (CPK 178 str., 185 str.).Teismas taip pat pasisako jog atsakovas turi pareigą išlaikyti vieną vaiką, o ieškovė išlaiko du nepilnamečius vaikus.

Išlaikymas vaikui priteisiamas periodinėmis išmokomis po 350 EUR kas mėnuo nuo 2024-07-01 iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str. ).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ginčas tarp šalių kilo dėl 2000 EUR sumos kurią atsakovas pervedė į ieškovės sąskaitą 2023-06-13 nurodydamas paskirtį „pinigų pervedimas“ nors pervedinėdamas išlaikymą vaikui visuomet prie kitų sumų yra nurodęs paskirtį „išlaikymas dukrai“.

Teismas vertina jog nėra pagrindo 2000 EUR vertinti kaip išlaikymo įsiskolinimo sumokėjimo, nes 2023 m. birželio 8 d. vaiko tėvai pradėjo gyventi skyrium, o 2000 EUR pervesta 2023 m. birželio 13 d., taigi įsiskolinimas nebuvo susidaręs ir jo atsakovas ieškovei neturėjo pagrindo pervesti be to visur kitus atsakovas nurodo jog perveda „išlaikymą dukrai“, prie 2000 EUR sumoks nurodyta kita paskirtis, o būtent „pinigų pervedimas“ ir labiau tikėtina yra jog atsakovas pervedė ieškovei šią sumą dėl kitokių jų susitarimų, o ne kaip išlaikymo įsiskolinimą ir 2000 EUR suma išlaikymas nemažinamas (CPK 178 str., 185 str.).

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas laikotarpiu už kurį ieškovė prašo priteisti įsiskolinimą išlaikymo, yra pervedęs 1100 EUR . Ieškovė šią sumą yra išskaičiavusi iš išlaikymo įsiskolinimo.

Teismas pasisako jog ieškovė prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą mėnesiui skaičiuoja mažesnę sumą nei būtų ½ MMA, tai yra visu laikotarpiu skaičiuoja mėnesiui 350 EUR, jeigu skaičiuoti pagal MMA, būtų 2023 m. už 7 mėnesius 2940 EUR (840:2X7), 2024 m. už 6 mėnesius 2772 (924:2X6), tai yra viso už 13 mėnesių 5712 EUR, atėmus sumokėtą sumą 1100 EUR lieka 4612 EUR.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas už praeitą laikotarpį, vaiko poreikiai buvo užtikrinti, ieškovė su kuria gyveno vaikas geriausia žino jo poreikius, netaiko CPK 376 str. 3 d. nuostatos ir neviršija ieškovės reikalavimų bei priteisia išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo ieškovės prašomo dydžio, tai yra priteisia išlaikymo įsiskolinimui (CK 3.200 str. laikotarpiu nuo 2023-06-08 iki 2024-07-01 -3450 EUR (350X13 yra 4450-1100)

Teismas išaiškina, kad išlaikymo dydis ir forma gali būti keičiami iš esmės pasikeitus aplinkybėms, tai yra tėvų turtinei padėčiai, vaiko poreikiams (CK 3.201 str.).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

CK 3.170 str. 1 d. nustatyta, kad tėvas ar motina negyvenantys kartu su vaiku turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. To paties straipsnio antroje dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena. Tėvams dėl to nesusitariant bendravimo tvarką nustato teismas CK 3.170 str. 3 d.). Tas iš tėvų su kuriuo gyvena vaikai turi nekliudyti kita iš tėvų bendrauti su vaiku (CK 3.170 str. 4 d.).

Kasacinis teismas yra suformavęs Teismų praktiką, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais ir, kad tėvų negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku yra asmeninio pobūdžio, kurią įgyvendinti galima kai kitas iš tėvų nekliudo tokiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus, kad tėvai turi bendradarbiauti siekiant jog vaikas galėtų tinkamai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriais nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

CK 3.175 str. 1 d. nustato, kad kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo gali kreiptis vaiko tėvas ar motina, vaikų globėjai ar rūpintojai. To paties straipsnio 2 (antra) dalis reglamentuoja, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet jeigu nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Taigi bendravimo tvarką teismas nustatinėja derindamas vaikų tėvų (motinos ir tėvo) interesus, laikydamas vaikų interesus prioritetiniais, vadovaudamasis, minėtomis anksčiau civilinio kodekso trečios knygos nuostatomis, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principu (CK 1.5 str., 3.3 str., CPK 376 str., 3.175 str. 2 d.).

Nustatant bendravimo tvarką teismas atsižvelgia į tai, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina (ieškove) nėra, vaikas faktiškai gyvena su motina, atsakovo ir vaiko emocinis ryšys yra išlikęs, atsakovas su vaiku bendrauja nuolat ir vaikas su tėvu bendrauja noriai, išskyrus kelis atvejus (vaizdo įrašas kai vaikas kalba jog nenori bendrauti, kalbėti su tėvu, nes eina maudytis), tarp ieškovės ir atsakovo bendravimas dėl vaiko poreikių, jiems nustojus faktiškai gyventi kartu buvo ir jiems pavykdavo susitarti, tačiau visu bylos nagrinėjimo metu, jų santykiai buvo konfliktiški ir jiems nepavyko rasti kompromiso nei vienu klausimu.

Aplinkybę jog vaiko tėvų santykiai konfliktiški patvirtina ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau VTAS) teikti duomenys jog tėvai nuolat kreipiasi išsakydami nusiskundimus vienas kito atžvilgiu, tai patvirtina Marijampolės AVPK duomenys dėl kurių teismas pasisakė anksčiau bei taip pat patvirtina LITEKO duomenys (CPK 179 str.) jog net vykdant teismo nutartį dėl laikinos bendravimo tėvo su vaiku tvarkos nuolat kyla konfliktai tarp tėvų. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad teisme buvo nagrinėjamas antstolės pareiškimas dėl nuobaudos ieškovei skyrimo dėl nutarties nevykdymo (civilinė byla Nr. 2VP-650-399/25). Nuobauda R. S. nebuvo skirta 2025-03-05 nutartimi. Panevėžio apygardos teismo nutartimi 2025-06-05 pirmos instancijos teismo nutartis palikta nepakeista.

Ieškovė pateikė į bylą duomenis, kad pagal atsakovo prašymus (skundus) buvo ne vieną kartą sprendžiami klausimai dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo ieškovei ir Marijampolės AVPK 2024-1003, 2025-04-04, 2025-04-10, 2025-04-25 nutarimais administracinio nusižengimo teisenos R. S. nebuvo pradėtos.

Teismas nenustatė aplinkybių jog vaikui būnant pas tėvą kylą grėsmė jo sveikatai ar saugumui, tokių aplinkybių nenurodė ir VTAS specialistai savo išvadose.

Teismas sutinka, kad atsakovas ne visada pasveria savo žodžius dukros akivaizdoje, tačiau kaip jau minėta byloje nėra neginčytinų duomenų jog vaikui kyla arba buvo kilusi reali grėsmė būnant tėvo namuose ar kitus būnant su tėvu.

Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad vaikas ir po minėto 2024-12-11 prašymo netenkinimo, bendravo su tėvu pagal 2024-08-02 nutartį ir nors nesutarimų tarp tėvų kildavo nuolat dėl vaiko gydymo taktikos, dėl vaiko pasiėmimo ir perdavimo bei kitais buitiniais klausimais tokiais kaip pavyzdžiui dėl bendravimo per Motinos dieną, kada ir kur perduoti vaiką per Šv. Velykas, nes antra Velykų diena buvo pirmadienis, tačiau vaiko ugdymo įstaiga nedirbo.

Tai, kad šalys, vykdydamos tėvų valdžią nepilnamečiui vaikui, nelinkę bendradarbiauti, patvirtina Marijampolės AVPK 2025-05-14 pažyma, kad ieškovė kreipėsi į Policijos komisariatą jog atsakovas negrąžina vaiko 2025-04-21 ( pirmadienis, antra Velykų diena ir nedarbo diena). Vaikas išreiškė norą likti dar su tėčiu ir buvo nutarta dalyvaujant PK ir VTAS specialistams jog tėvas iki 17 val. turi parvežti vaiką namo.

Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą jog nėra pagrindo išvadai, kad reikia nustatyti minimalų tėvo bendravimą su vaiku. Teismas nenustatė jog tėvas daro žalingą įtaką vaikui, tačiau tėvas yra gana kategoriškas ir vertina jog yra vaiko pareiga bendrauti su tėvu, tačiau pagal Civilinio kodekso nuostatas ir suformuotą Kasacinio teismo praktiką aptartą anksčiau vaikas turi teisę bendrauti su abiem tėvais, o tėvai turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir būtent tėvai turi būti lankstūs bei vaikui prieinami tuomet kai vaikui yra labiausia reikalingi, o ne tuomet kai tai patogu ir paranku tėvui ar motinai.

Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad sprendžiant klausimus dėl vaiko ugdymo jo poreikių ir panašiai, vaiko tėvai, dėl susiklosčiusių asmeninių aplinkybių, yra linkę kaltinti vienas kitą, reikšmingesniais laikyti pirmiausia savo interesus, nelinkę daryti nuolaidų ar kompromisų.

Vaikas nuo gimimo iki 2023 m. vasaros (birželio mėn.) gyveno su abiem tėvais, o nuo 2023 m. vasaros gyvena su motina ir pirmiausia ieškovei tenka kasdienė vaiko priežiūra bei jo poreikių užtikrinimas, atsakovas deklaruoja savo norą ir teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, nukreipdamas ieškovei prievolę sudaryti tinkamas sąlygas atsakovui bendrauti su vaiku, pats nėra linkęs derintis prie besikeičiančios situacijos, o iš karto kreipiasi į policijos pareigūnus ar VTAS vietoje to, kad daugiau ir lanksčiau bendrauti su ieškove, kuri taip pat yra kategoriška ir nelinkusi situacijų spręsti žiūrėdama vien tik vaiko interesų. Ieškovė nesutikdama jog atsakovas bendrautų su dukra nuo ketvirtadienio, nesutikimą grindžia tuo jog reikės vaikui dviejų komplektų ugdymosi priemonių ir pan., tai yra nesutikimą grindžia iš dalies nepatogumais kurie kiltų jai, o ne vaikui. Aplinkybės jog nukentėtų vaiko mokymosi rezultatai dėl to ieškovė taip pat niekuo nepagrindė. Vaikas yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ir lanko (duomenys neskelbtini), tėvų pareiga sudaryti vaikui tokias sąlygas kurios būtų patogios jam ugdytis ir, tėvams galintys kilti, buitiniai nepatogumai nėra pagrindu riboti skyrium gyvenančio tėvo galimybę ir teisę bendrauti su vaiku.

Teikdama atsiliepimą į atsakovo paskutinį procesinį dokumentą (2025-05-06), kuriuo tikslino reikalavimus dalyje bendravimo tvarkos ieškovė detaliai nurodė su kokiais atsakovo reikalavimais sutinka, su kokiais nesutinka (DOK 18171, 2025-05-26).

Teismo vertinimu abu tėvai (ieškovė ir atsakovas) turi elgtis taip, kad vaikas kuo mažiau jaustų, įtampą ir emocinę trintį tarp tėvų ir, kad vaikui bendravimas su tėvais taptų normalus ir įprastas, o ne būtų akcentuojama jog teismas taip nustatė ir tik taip turi būti bendraujama. Teismo sprendimą privaloma vykdyti, tačiau tai neturi būti perkeliama vaikui.

Dėl konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo

Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo 1 str. reglamentuoja jog atmintina diena tai yra reikšminga diena, susijusi su esminiais Lietuvos valstybingumo kūrimo ir įtvirtinimo faktais ir (ar) įvykiais, visuotinių vertybių propagavimo, atminimo, kultūros ir gyvosios istorijos išsaugojimu. Per vienus kalendorinius metus nustatytos 96 atmintinos dienos.

Dėl 1 5. P. atsakovo jog vaiko ligos atveju bendravimo tvarka nesikeičia, ieškovė nesutinka, nurodo jog vaikas nori būti slaugomas motinos. Teismo posėdžio metu išsakė poziciją, kad vaikas ligos atveju turi būti pas tą tėvų, kuriam dėl vaiko slaugymo išduotas nedarbingumo pažymėjimas.

Dėl vasaros atostogų metu tėvo bendravimo su vaiku birželio, liepos, rugpjūčio mėn. lyginėmis savaitėmis, nesutinka dėl vaiko vasaros metu lankomų užsiėmimų ir (duomenys neskelbtini), prašo nustatyti pagal ieškinio 4.3. p.

Dėl bendravimo tėvo su vaiku kitų atostogų metu sutinka iš dalies, tai yra sutinka, kad tėvas bendrautų pusę tokių atostogų.

Dėl bendravimo šventinėmis dienomis ieškovė su atsakovo siūloma tvarka sutinka iš dalies, išreikšdama norą ir jai kiekvienais metais tokiomis dienomis dalį laiko praleisti su vaiku.

Dėl tėvo bendravimo su vaiku kiekvienais metais tėvo gimimo dieną sutinka iš dalies.

Dėl tėvo bendravimo per Naujuosius metus, ieškovė sutinka iš dalies (1.10p.), pageidauja jog dukra sausio 1 d. 10 val. būtų grąžinta namo, kad galėtų praleisti su mama, dalyvauti pramoginiuose renginiuose ir pan. Analogiškai pasisako dėl Motinos dienos ir vaiko gimimo dienos.

Dėl tėvo bendravimo su vaiku Tėvo dieną, ieškovė sutinka (1.17 p.) kaip sutinka ir su 1.8 p., 1. 20 p. (išvykimas iš vaiko gyvenamosios vietos valstybės)

Dėl 1. 19 p. (nuotolinio bendravimo) ieškovė sutinka iš dalies, nurodydama jog turi būti toks bendravimas apibrėžtas antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 18 val. iki 20 val.

Dėl 1.21 p. reikalavimų (informavimo apie esminius gyvenimo įvykius) sutinka iš dalies, tai yra nesutinka dėl sąvokos „kitus įvykius“, nes neapibrėžta kas yra tiek kiti įvykiai ir pasisako jog neturi pareigos informuoti vienas kitą apie tuos įvykius dėl kurių yra skelbiama e. dienyne, e. sveikatoje.

Dėl 1. 22 p. reikalavimų (sveikatos, ugdymo įstaigos parinkimas), ieškovė nesutinka kaip su pertekliniu reikalavimu nurodydama, kad „viršus yra to su kuriuo nuolat gyvena vaikas“. Nors panašiai reikalavimą formuluoja ir atsakovas, kad nesusitarus ši teisė atitenka tai iš šalių su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.

.

Mokinių atostogos mokslo metų metu yra Rudens, Kalėdų, Žiemos, Pavasario ir visų jų trukmė faktiškai neviršija vidutiniškai 5 dienų. Mokslo metų pabaiga priklauso nuo ugdymo įstaigos ir to kurioje klasėje vaikas mokosi, taigi ne visada birželio mėn. bus pasibaigęs ugdymosi procesas.

Iš esmės pasikeitus aplinkybėms bendravimo tvarka gali būti keičiama ir teismas skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką su vaiku nustatinėja, atsižvelgdamas į situaciją kuri yra šiuo metu.

Dėl reikalavimo nustatyti teismui bendravimo tvarkoje (1.21 p.), kad šalys privalo informuoti viena kitą apie esminius vaiko gyvenimo įvykius <...>, teismas pasisako jog CK 3.170 str. 5 d. reglamentuoja, kad tėvas (motina) negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, ugdymo, gydymo, vaikų teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su vaiku. Atsisakyti suteikti informaciją galima jeigu yra grėsmė vaiko sveikatai ar saugumui iš tėvo ar motinos pusės taip pat įstatymo nustatytais atvejais. Taigi toks reikalavimas yra perteklinis ir įpareigojimas dubliuotų informaciją kurią tėvas gali gauti iš minėtų įstaigų bei būtų papildoma našta motinai su kuria gyvena vaikas ir ji turėtų pareigą daugiau kartų informuoti atsakovą apie įvykius vaiko gyvenime. Įstaigų atsisakymas teikti informaciją gali būti skundžiamas teismui (CK 3.170 str. 6 d.).

Teismas tuo pačiu pasisako, kad tėvų valdžia vaiko atžvilgiu yra vienoda, nesvarbu su kuriuo iš tėvų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir visus klausimus, susijusius su vaiku, tėvai turi spręsti vaiko interesais bei vadovaudamiesi be kitų ir protingumo bei sąžiningumo principais (CK 3.165 str. 1 d. 1.5 str. 1 d., 2 d.).

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 str. 3 d.).

Tarp tėvų nėra ginčo dėl vaiko lankomos ugdymo įstaigos ir parinktos sveikatos priežiūros įstaigos, reikalavimas parinkti/pakeisti ugdymo ar sveikatos priežiūros įstaigą byloje nepareikštas ir teismo vertinimu atsakovo 1.22 p. nėra ginčo dėl bendravimo tvarkos nustatymo dalykas ir teismas jo netenkina.

Dėl reikalavimo, kad vaiko ligos atveju tėvo bendravimo tvarka su vaiku nesikeičia (1.5 p.) teismas pasisako, kad visais atvejais turi būti žiūrima geriausių vaiko interesų ir mano jog tikslingiausia nustatyti, kad vaiko ligos atveju, vaikas yra prižiūrimas to iš tėvų kuriam yra išduotas nedarbingumo pažymėjimas vaiko slaugymui.

Dėl bendravimo Tėvo dieną teismas sutinka jog tokią dieną tėvas turėtų bendrauti su vaiku, tačiau tėvo diena yra viena diena ir būtent tą dieną kiekvienais metais nustatoma tėvo bendravimo tvarka su vaiku. Motinos dieną vaikas turi praleisti su motina taip pat kiekvienais metais.

Dėl žiemos -Kalėdų atostogų teismas pasisako jog nėra nustatyta jog jos kiekvienais metais būna nuo gruodžio 27 d. iki gruodžio 30 d. kaip nurodo atsakovas, kadangi iš Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu 2025-05-21 Nr. V-559, patvirtinto plano Dėl 2025-2027 mokslo metų <.. ugdymo planų patvirtinimo matyti, kad 2025-2026 mokslo metais Žiemos (Kalėdų) atostogos bus nuo 2025-12-24 iki 2026-01-04, o 2026-2027 mokslo metų analogiškos atostogos bus nuo 2026-12-23 iki 2027-01-03, taigi jos apima ir Šv. Kalėdas bei Naujuosius metus, todėl atsakovo bendravimo tvarka su vaiku Žiemos (Kalėdų) atostogų metu ir per Šv. Kalėdas bei N. Metus nustatoma atsižvelgiant į tai, kad šiuo laikotarpiu mokiniams bus Žiemos (Kalėdų) atostogos. Kitų vėlesnių mokslo metų patvirtintų tokių atostogų planų nėra ir teismas dėl jų nepasisako. Dėl Naujųjų metų atsakovas prašo nustatyti, kad vaikas su juo bendrauja nuo gruodžio 31 d. 10 val. iki sausio 1 d. 18 val., tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad gruodžio 31 diena priskiriama darbo dienoms ir ne visada būna savaitgalio dienomis, ieškovė yra dirbanti, todėl perduoti vaiką tėvui ne visada galėtų ir teismo vertinimu pakankamas yra trumpesnis bendravimas, o būtent kas antrus metus nuo gruodžio 31 d. 17 val. iki sausio 1 d. 15 valandos, nes taip vaikas galės praleisti laiko šventinės dienos – sausio 1 d. - dalį ir su motina.

Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų tradicijos ir šventimas yra skirtingas, todėl teismo vertinimu vaikas turi turėti galimybę vienais metais Šv. Kūčias praleisti su motina, kitais metais su tėvu, Šv. Kalėdų yra dvi dienos patvirtintos, todėl teismas nustato, kad vienais metais tėvas su vaiku bendrauja pirmą Kalėdų dieną, kitais metais – atitinkamai antrą Kalėdų dieną, bei N. Metus sutinka su vaiku taip pat kas antrus metus, nes taip bus atsižvelgta pirmiausia į vaiko interesus.

Atsakovas prašo nustatyti intensyvesnę (1.1 p.). bendravimo tvarką jeigu susitaria abu tėvai, teismas šio reikalavimo netenkina, nes kaip jau ne kartą minėta, šio ginčo šalys negeba dėl nieko susitarti ir tai būtų tik dar vieno ginčo užprogramavimas.

Teismas netenkina atsakovo reikalavimo 1.3 p. dėl jo bendravimo su vaiku nelyginių savaičių ketvirtadieniais, atsižvelgdamas į tai, kad vykstant ugdymo procesui, vaikas turi daugiau laiko skirti ugdymuisi ir savo laisvalaikio reikmėms, o bendravimo tvarka nustatoma gana plati ir ji neturi būti varginanti patį vaiką.

Dėl 1 4 p. atsakovo – perkėlimo bendravimo jeigu jis neįvyko ne dėl atsakovo kaltės, šis reikalavimas tenkinamas.

Teismas dėl punktų dėl kurių nėra ginčo detaliai nepasisako.

Kaip ir nepasisako dėl šalių motyvų neturinčių tiesioginės įtakos ginčo sprendimui.

CPK 93 straipsnio 2 dalimi bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Šalys bylą vedė per pasirinktus atstovus – advokatus ir nuo bylinėjimosi išlaidų neatleistos.

Ieškovė ieškiniu reiškė keturis reikalavimus: nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo. Teismas tenkino 75 proc. ieškovės reikalavimų. Ieškovė byloje patyrė 4505 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 110 Eur žyminio mokesčio; viso bylinėjimosi išlaidų suma 4615 Eur. Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina 3461,25 Eur (4615 Eur * 75 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas priešieškiniu reiškė tris reikalavimus: nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo. Teismas tenkino 50 proc. priešieškinio reikalavimų. Atsakovas byloje patyrė 8893,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 110 Eur žyminio mokesčio; viso bylinėjimosi išlaidų suma 9003,50 Eur. Priešieškinį tenkinus iš dalies, atsakovui iš ieškovės priteistina 4501,75 Eur (9003,50 Eur * 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Laikinosios apsaugos priemonės taikytos sujungtoje byloje panaikinamos teismo sprendimui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, 376 straipsniu teismas

Nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti dalinai.

Patikslintą priešieškinį tenkinti dalinai.

Nepilnamečio vaiko M. S., gimusios (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. S., gimusiai (duomenys neskelbtini) išlaikyti periodinėmis išmokomis po 350 EUR kas mėnuo nuo 2024 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės, priteistas pinigines lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nustatyti jog išlaikymo lėšas uzufrukto teise šio vaiko interesais tvarko, naudoja R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui M. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), 3450 eurų laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 1 dienos iki 2024 m. liepos 1 dienos. Nustatyti jog išlaikymo įsiskolinimo lėšas šio vaiko interesais uzufrukto teise tvarko, naudoja ieškovė R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti tokią skyrium gyvenančio nepilnamečio vaiko M. S., gimusios (duomenys neskelbtini) (toliau vaiko) tėvo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau atsakovo) bendravimo ir dalyvavimo auklėjant (bendravimo ir bendrauja) tvarką su vaiku:

Atsakovas bendrauja su vaiku kalendorinių metų lyginių savaičių penktadieniais pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos (pasibaigus vaiko veikloms ugdymo įstaigoje) ir grąžindamas vaiką į ugdymo įstaigą pirmadienį (sekančios- nelyginės savaitės) tinkamu laiku (užtikrinant vaikui galimybę būti ugdymo įstaigoje jos darbo pradžioje). Jei kalendorinių metų nelyginės savaitės pirmadienis yra nedarbo diena tėvas pristato vaiką į jo gyvenamąją vietą iki 17 valandos.

Vaiko ligos atveju vaikas būna su tuo iš tėvų, kuriam nustatyta tvarka išduotas nedarbingumo pažymėjimas vaiko priežiūrai (slaugai).

Vasaros atostogų metu, tai yra lyginėmis kiekvieno vasaros mėnesio savaitėmis lyginių kalendorinių metų (pavyzdžiui 2026 m.) tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas vaiką pirmą tokios savaitės dieną 10 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką paskutinę tokios savaitės dieną į vaiko gyvenamąją vietą iki 18 val.

Vasaros atostogų metu nelyginių kalendorinių metų, tėvas bendrauja su vaiku nelyginėmis kiekvieno vasaros mėnesio savaitėmis, pasiimdamas vaiką iš jo namų pirmąją tokios savaitės dieną 10 val. ir gražindamas vaiką į jo namus paskutinę tokios savaitės dieną iki 18 val.

Rudens atostogų, Žiemos atostogų, Pavasario atostogų metu lyginiais kalendoriniais metais tėvas bendrauja su vaiku pirmąją pusę tokių atostogų dalį, pasiimdamas vaiką iš namų pirmąją tokių atostogų dieną 10 val. ir grąžindamas vaiką paskutinę jam priklausančią tokių atostogų dieną iki 16 valandos.

Rudens, Žiemos, Pavasario atostogų metu nelyginiais kalendoriniais metais tėvas bendrauja su vaiku antrąją pusė tokių atostogų dalį, pasiimdamas vaiką iš namų pirmąją tokių atostogų dieną 10 val. ir grąžindamas vaiką namo paskutinę jam priklausančių tokių atostogų dieną iki 16 valandos.

Kalendoriniais lyginiais metais atsakovas bendrauja su vaiku Šv. Kūčių dieną paimdamas vaiką iš vaiko namų 16 val. ir grąžindamas vaiką į vaiko namus Šv. Kalėdų pirmą dieną iki 18 valandos.

Kalendoriniais nelyginiais metais atsakovas bendrauja su vaiku Šv. Kalėdų antrąją dieną paimdamas vaiką iš vaiko namų 10 val. ir grąžindamas vaiką į jo namus tą pačią dieną iki 18 valandos.

Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais tėvas bendrauja su vaiku nuo gruodžio 31 dienos 17 valandos iki sekančių metų sausio 1 dienos 15 valandos. Paimdamas vaiką iš vaiko namų gruodžio 31 d. 17 valandą ir grąžindamas vaiką į vaiko namus sausio 1 dieną iki 15 valandos.

Žiemos (Kalėdų) atostogų metu kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais tėvas bendrauja su vaiku antrą pusę tokių atostogų dalį, paimdamas vaiką pirmą tokio bendravimo dieną iš vaiko namų 10 val. ir grąžindamas vaiką į vaiko namus paskutinę tokių atostogų dieną iki 18 val.

Žiemos (Kalėdų) atostogų metu kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais tėvas bendrauja su vaiku pirmą pusę tokių atostogų dalį, paimdamas vaiką pirmą tokio bendravimo dieną iš vaiko namų 10 val. ir grąžindamas vaiką į vaiko namus paskutinę tokio bendravimo dieną iki 18 valandos.

Teismas nustato, kad skaičiuojant Žiemos (Kalėdų) atostogų dalis (1/2 dalį) yra neįskaičiuojamos pirma, antra Šv. Kalėdų dienos ir Naujųjų metų diena, nes tokiomis dienomis bendravimas tėvo su vaiku nustatytas atskira tvarka ir šios dienos yra atimamos (neįskaičiuojamos) nustatant pirmą ir antrą Žiemos (Kalėdų) atostogų puses (dalis).

Kalendoriniais nelyginiais metais tėvas bendrauja su vaiku pirmąją Šv. Velykų dieną nuo 10 val. iki 18 valandos. Pasiimdamas vaiką iš vaiko namų 10 val. ir gražindamas vaiką į jo namus iki 18 valandos.

Kalendoriniais lyginiais metais tėvas bendrauja su vaiku antrąją Šv. Velykų dieną nuo 10 val. iki 18 val. Pasiimdamas vaiką iš vaiko namų 10 val. ir grąžindamas vaiką į jo namus iki 18 valandos.

Kiekvienais kalendoriniais metais vaikas Motinos dieną (gegužės mėn. pirmąjį sekmadienį) praleidžia su motina, todėl atsakovas net jei tai ir būtų pagal kitus punktus jo bendravimo diena, turi vaiką grąžinti į jo namus Motinos dienos išvakarėse iki 18 valandos.

Kiekvienais kalendoriniais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio mėn. sekmadienį) tėvas bendrauja su vaiku nuo 10 val. iki 18 valandos, pasiimdamas vaiką iš vaiko namų 10 val. ir grąžindamas vaiką į vaiko namus iki 18 valandos.

Kiekvienais kalendoriniais metais tėvo gimimo dieną atsakovas bendrauja su vaiku, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos (po vaiko ugdymo įstaigos veiklų pabaigos) ir pristato vaiką sekančią dieną į ugdymo įstaigą iki vaiko ugdymo proceso pradžios. Jei tėvo gimimo diena yra nedarbo diena pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina vaiką sekančią dieną jei tai darbo diena į ugdymo įstaigą iki vaiko ugdymo proceso pradžios, jei tai nedarbo dieną grąžina vaiką sekančią dieną į jo namus iki 10 valandos.

Kiekvienais lyginiais kalendoriniais metais vaiko gimimo dieną tėvas bendrauja su vaiku nuo 10 val. iki 18 val. jei tai yra nedarbo diena, pasiimdamas vaiką iš jo namų 10 val. ir grąžindamas vaiką į jo namus iki 18 val.,

Jeigu vaiko gimtadienis yra darbo diena, tai tėvas su vaiku bendrauja ir vaiko gimimo pamini (švenčia) sekančią - artimiausią – bendravimo dieną.

Kiekvienų kalendorinių metų motinos gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) vaikas praleidžia su motina, nežiūrint to, kad pagal kitus punktus tai būtų tėvo bendravimo su vaiku diena. Tokiu atveju tėvas turi grąžinti vaiką (duomenys neskelbtini) iki 18 valandos į vaiko namus.

Tėvas bendrauja su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis tarp 18 valandos -20 valandos ne ilgiau kaip vieną valandą kiekvienų kalendorinių metų lyginių kalendorinių savaičių antradieniais, ketvirtadieniais ir nelyginių kalendorinių savaičių pirmadieniais ir trečiadieniais.

Tėvas turi teisę laikinai, bet ne ilgiau kaip 14 dienų, išvykti su vaiku už vaiko gyvenamosios vietos valstybės ribų po to kai raštu ar elektroniniu paštu pranešė vaiko motinai valstybes ir vietoves kur išvykstama, tikslų išvykimo ir grįžimo laiką, nakvynės vietas (nakvynės vietų pavadinimai ir adresai), kuriose bus tėvas su vaiku.

Jeigu ne dėl atsakovo kaltės neįvyko vaiko ir tėvo bendravimas savaitgalį nustatyta tvarka (1.2 p. atsakovo reikalavimo), tai atsakovas bendrauja su vaiku kitą po neįvykusio bendravimo savaitgalį, paimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos (pasibaigus veikloms) penktadienį ir grąžindamas vaiką į ugdymo įstaigą pirmadienį (ugdymo veiklos pradžiai). Jei pirmadienis ne darbo diena atsakovas grąžina vaiką į vaiko namus pirmadienį iki 17 valandos.

Kitoje dalyje ieškovės R. S. ieškinio dėl atsakovo bendravimo ir dalyvavimo auklėjant su nepilnamečiu vaiku tvarkos netenkinti.

Kitoje dalyje atsakovo A. S. priešieškinio reikalavimų dėl bendravimo ir dalyvavimo auklėjant tvarkos nustatymo su vaiku netenkinti.

Priteisti ieškovei R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3461,25 EUR iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4501,75 EUR iš ieškovės R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones taikytas Marijampolės apylinkės teismo šioje (sujungtoje) civilinėje byloje.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.