- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-17
- Bylos Nr.
- e2S-2358-432/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- R. S.
Vilniaus apygardos teismo, veikiančio Kauno apygardos teismo vardu, Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) A. S. atskirąjį skundą dėl Marijmapolės apylinkės teismo 2024-08-13 nutarties civilinėje byloje civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovei R. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos nustatymo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, išvadą duodanti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. S. prašo nustatyti nepilnametės dukters M. S. gyvenamąją vietą su atsakove R. S., nustatyti ieškovo A. S. bendravimo su nepilnamete dukra tvarką bei priteisti iš jo materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai.
2. Kartu su ieškiniu ieškovas pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo priėmimo nustatyti laikiną ieškovo A. S. bendravimo su nepilnamete dukra M. S. tvarką: 1) tėvas (ne atostogų, Šv. Kalėdų, Naujųjų metų, Šv. Velykų ir įsimintinų dienų metu) kalendorinių metų lyginių savaičių ketvirtadieniais-pirmadieniais bendrauja su dukra, paimdamas ją iš gyvenamosios vietos ar dukters buvimo vietos, apie kurią tėvui privalo iš anksto pranešti motina, ketvirtadienį 18.00 val. ir pristatydamas dukrą į ugdymo įstaigą nelyginės savaitės pirmadienį. Jeigu dėl kokios nors priežasties tėvas negali pasiimti dukters nurodytu laiku, tai nurodytomis dienomis motina ir dukra užsiima bet kokia veikla savo nuožiūra; 2) laikotarpiu nuo 2024-08-12 iki 2024-08-25 tėvas bendrauja su dukra atostogų metu, paimdamas ją iš gyvenamosios ar buvimo vietos, apie kurią tėvui privalo iš anksto pranešti motina, 2024-08-12 18.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą 2024-08-25 20.00 val.; 3) tėvas turi teisę nuolat bendrauti su dukra bet kuriomis nuotolinio ryšio (telefonas, elektroninės, telekomunikacinės) priemonėmis dukrai priimtinu laiku, tinkamomis jos įprastinės veiklos valandomis. Motina privalo užtikrinti tėvui galimybes susisiekti su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis.
Žemesnės instancijos teismas
3. Marijampolės apylinkės teismo 2024-08-02 nutartimi ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo patenkintas. Nustatyta laikina ieškovo A. S. ir dukros M. S. bendravimo tvarka iki sprendimo įsiteisėjimo dienos: 1) tėvas (ne atostogų, Šv. Kalėdų, Naujųjų metų, Šv. Velykų ir įsimintinų dienų metu) kalendorinių metų lyginių savaičių ketvirtadieniais-pirmadieniais bendrauja su dukra, paimdamas ją iš gyvenamosios vietos ar buvimo vietos, apie kurią tėvui privalo iš anksto pranešti motina, ketvirtadienį 18.00 val., ir pristatydamas dukrą į ugdymo įstaigą nelyginės savaitės pirmadienį. Jeigu dėl kokios nors priežasties tėvas negali pasiimti dukters nurodytu laiku, tai nurodytomis dienomis motina ir dukra užsiima bet kokia veikla savo nuožiūra; 2) laikotarpiu nuo 2024-08-12 iki 2024-08-25 tėvas bendrauja su dukra atostogų metu, paimdamas ją iš gyvenamosios ar buvimo vietos, apie kurią tėvui privalo iš anksto pranešti motina, 2024-08-12 18.00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą 2024-08-25 20.00 val.; 3) tėvas turi teisę nuolat bendrauti su dukra bet kuriomis nuotolinio ryšio (telefonas, elektroninės, telekomunikacinės) priemonėmis dukrai priimtinu laiku, tinkamomis jos įprastinės veiklos valandomis. Motina privalo užtikrinti tėvui galimybes susisiekti su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis. Laikinosios apsaugos priemonės galios iki bylos išnagrinėjimo bei procesinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
4. Atsakovė padavė atskirąjį skundą dėl Marijmapolės apylinkės teismo 2024-08-02 nutarties. Prašė šią nutartį panaikinti. Nurodė, kad nutartis nepagrįsta ir neteisėta, nes buvo priimta, neišsiaiškinus bylos aplinkybių dėl dukters psichologinės būsenos, jos emocijų, norų. Nutartyje taip pat nėra Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimo dėl mergaitės nuomonės, noro, psichologinės būsenos ir bendravimo tarkos nustatymo. Be to yra pradėta byla Marijampolės apylinkės teisme dėl dukros gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2024-08-13 nutartimi atsakovės atskirąjį skundą patenkino ir panaikino Marijampolės apylinkės teismo 2024-08-02 (2024-08-13 nutartyje neteisingai nurodytas nutarties priemimo laikas – 2024-07-31) nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės buvo pagrįstas ieškovo nurodytais argumentais, neišsiaiškinus objektyvių bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas sutinko su atsakovės argumentais, jog nagrinėjamu atveju teismas turėjo nustatyti terminą atsiliepimui pateikti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį esmė.
7. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024-08-13 nutarties. Apeliantas prašo panaikinti skundžiamą 2024-08-13 Marijampolės apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2-7720-374/2024 ir išspręsti klausimą iš esmės – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: 11) tėvas (ne atostogų, Šv. Kalėdų, Naujųjų metų, Šv. Velykų ir įsimintinų dienų metu) kalendorinių metų lyginių savaičių ketvirtadieniais-pirmadieniais bendrauja su dukra, paimdamas ją iš gyvenamosios vietos ar dukters buvimo vietos, apie kurią tėvui privalo iš anksto pranešti motina, ketvirtadienį 18.00 val. ir pristatydamas dukrą į ugdymo įstaigą nelyginės savaitės pirmadienį. Jeigu dėl kokios nors priežasties tėvas negali pasiimti dukters nurodytu laiku, tai nurodytomis dienomis motina ir dukra užsiima bet kokia veikla savo nuožiūra; 2) laikotarpiu nuo 2024-08-12 iki 2024-08-25 tėvas bendrauja su dukra atostogų metu, paimdamas ją iš gyvenamosios ar buvimo vietos, apie kurią tėvui privalo iš anksto pranešti motina, 2024-08-12 18.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą 2024-08-25 20.00 val.; 3) tėvas turi teisę nuolat bendrauti su dukra bet kuriomis nuotolinio ryšio (telefonas, elektroninės, telekomunikacinės) priemonėmis dukrai priimtinu laiku, tinkamomis jos įprastinės veiklos valandomis. Motina privalo užtikrinti tėvui galimybes susisiekti su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis.
8. Apeliantas nurodo, jog skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų ar argumentų, kodėl laikinas ginčo sureguliavimas – laikinos bendravimo tvarkos nustatymas, negalėjo būti įgyvendintas. Atsakovė atskirajame skunde nurodė, jog nepilnametė dukra nenorinti bendrauti su ieškovu, todėl laikina bendravimo tvarka privalo būti panaikinta. Apelianto vertinimu, tokia atsakovės pozicija prieštarauja tiek Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintoms teisės normoms, tiek kasacinio teismo praktikai, tiek Lietuvos ir tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintiems prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos principams. Atsakovės draudimas ieškovui matytis su nepilnamete dukra motyvuojant tik tuo, jog dukra nenorinti su ieškovu matytis, yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo savavališkai apriboti tiek ieškovo, tiek nepilnametės dukters teises ir teisėtus interesus.
9. Apeliantas laikosi pozicijos, kad jeigu atsakovės teiginiai apie nepilnametės dukters nenorą bendrauti su ieškovu pasitvirtintų, tai nesudaro pagrindo atriboti ieškovą nuo dukters ir neleisti jiems bendrauti. Priešingai, galimai susilpnėjęs tėvo ir dukters ryšys turi būti stiprinamas – atsakovė turėtų kooperuotis su ieškovu ir sudaryti sąlygas ieškovui bendrauti su dukra, kad tėvo ir dukters ryšys sustiprėtų. Tik palaikant bendravimą, matantis su vaiku tėvo ir dukters ryšys sustiprėtų.
10. Apelianto vertinimu, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sudarė sąlygas atsakovei piktnaudžiauti esama padėtimi ir savavališkai drausti ieškovui bendrauti su nepilnamete dukra, tokiu būdu pažeisdamas tiek ieškovo, tiek nepilnametės dukters teises ir teisėtus interesus. Nė vienas iš atsakovės atskirajame skunde pateiktų argumentų nesudaro pagrindo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju laikinas ginčo sureguliavimas yra būtinas ir laikinosios apsaugos priemonės privalėjo būti pritaikytos.
Atsiliepimas
11. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad ieškovo atskirasis skundas dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024-08-13 nutarties yra netikslus, t. y. atskirajame skunde pateikiama informacija apie ieškovę R. S. yra neteisinga, melaginga ir ji kaltinama nebūtais dalykais ir veiksmais. Ieškovas atskirojo skundo 16 punkte teigia kad atsakovė neleidžianti ieškovui bendrauti su nepilnamete dukra ir tokiu būdu pažeidžianti ne tik ieškovo, kaip tėvo interesus, bet ir nepilnametės dukters interesus. Tai, atsakovės manymu, yra melas ir šmeižtas, ieškovas nuo pat pradžių (nuo 2023-06-08 atsakovė su ieškovu gyvena skyrium, susituokę nebuvo) su nepilnamete dukra pagal žodinį susitarimą, pasiimdamas dukrą, bendravo su ja kas antrą savaitgalį, kartais ir dažniau, vaizdo ryšio priemonėmis, jam pareiškus norą ir suderinus laiką pagal aplinkybes.
12. Atsakovė prašo atskirąjį skundą atmesti, nes ieškovas su nepilnamete dukra bendrauja, jam sudarytos sąlygos, atsakovė šio bewndravimo nedraudžia. Ieškovui, kaip tėvui turėtų labiau rūpėti, kaip jaučiasi dukra, kas yra geriausia dukrai, o ne kerštauti atsakovei, pasitelkiant nepilnametę dukrą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas atsakovės atskirasis skundas ir panaikinta Marijampolės apylinkės teismo 2024-08-02 nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra teisėta.
15. Vaiko šeima, visų pirma, yra jo tėvai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu.
17. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).
18. Pagal kasacinio teismo praktiką tėvai turi pareigą kooperuotis tarpusavyje, stengdamiesi atkurti vaiko ryšį su tėvu, taip pat sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2020-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020, 52 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas; 2020-06-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas). Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.
19. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo, auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 170 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymu siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (pirmiau nurodytą kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016-02-19 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 34 punktą).
20. Nagrinėjamu atveju, iš atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį matyti, kad šalių dukters M. S. tėvų tarpusavio santykiai įtempti ir konfliktiški. R. S., apskundusi pirmosios instancijos teismo 2024-08-02 nutartį, patvirtino, kad ji linkusi daryti kliūtis tėvui bendrauti su dukra. Atsiliepime į atskirąjį skundą dėl 2024-08-13 nutarties R. S. pripažino, kad tėvas bendraudavo su dukra, nenurodė, kad šis bendravimas buvo kuo nors žalingas dukrai ar kėlė jai pavojų. Esant šioms aplinkybėms, siekiant užkirsti kelią galinčioms atsirasti tėvo ir dukters bendravimo kliūtims, buvo pagrįsta nustatyti laikiną tėvo ir dukters bendravimo tvarką. Ši tvarka pagrįstai buvo nustatyta Marijampolės apylinkės teismo 2024-08-02 nutartimi. Ji buvo racionali, užtikrino abiejų tėvų galimybę bendrauti su dukra, ja rūpintis ir ją auklėti. Ši tvarka buvo panaikinta be rimtų motyvų 2024-08-13 nutartimi. Pagrindas nutarčiai panaikinti negalėjo būti tik atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikimas.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kitos bylos iškėlimas pagal R. S. ieškinį A. S. taip pat nėra pagrindas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones byloje pagal A. S. ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, teisinga ir racionalu palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2024-08-02 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes jos žalos nedaro, atvirkščiai, užtikrina abiejų tėvų galimybes bendrauti su dukra, kol teisme bus išnagrinėti tėvų tarpusavio ginčai.
22. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
23. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms ir teisiniams argumentams, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Marijampolės apylinkės teismo 2024-08-02 nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl nepilnametės dukters laikinos bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos. Dėl to yra teisinis ir faktinis pagrindas patenkinti ieškovo atskirąjį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo 2024-08-13 nutartį, paliekant galioti Marijampolės apylinkės teismo 2024-08-02 nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Ieškovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą patenkinti.
Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2024-08-13 nutartį ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2024-08-02 nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.