Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Čeknienės ir Eigirdo Činkos,

neviešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-173-1086/2020 dėl vaiko išlaikymo dydžio padidinimo, leidimo išsivežti nepilnametį vaiką nuolat gyventi į užsienį išdavimo, atsakovui S. K., institucijai, teikiančiai išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

34. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta. Apeliaciniame skunde nėra kvestionuojama pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimo dalis, kuria netenktintas reikalavimas išduoti teismo leidimą išsivežti nepilnametį vaiką A. K. nuolat gyventi į užsienį iki jam sueis 18 metų, nėra teikiami nesutikimo su šia sprendimo dalimi motyvai, todėl apeliacinės isntancijos teismas šiuo procesiniu sprendimu pasisakys tik dėl sprendimo dalies, kuria atmestas reikalavimas pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 13 d. sprendimą civilinėje Nr. 2YT-569-956/2019, kuriuo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, padidinant mėnesinio išlaikymo šalių nepilnamečiam sūnui A. K., dydį nuo sprendimu priteisto 270 Eur iki 700 Eur nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pagrįstumo.

35. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; kt.). Siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010)

36. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-569-956/2019 patvirtino bylos šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kurią atsakovas, be kita ko, įsipareigojo teikti nepilnamečiams vaikams V. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam po 270 Eur nuo 2019 m. gegužės mėn. iki vaikų pilnametystės, kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pervedant šias lėšas tvarkyti ieškovei uzufrukto teise. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo ir padidinti A. K. priteisto išlaikymo dydį iki 700 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškinys byloje buvo pareikštas motyvuojant pasikeitusiais (padidėjusiais) nepilnamečio vaiko poreikiais, kadangi nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. jis pradėjo mokytis Vokietijoje, (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, kur mokslas yra mokamas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo nesant pagrindo pakeisti anksčiau nustatytą atsakovo teikiamo išlaikymo vaikui dydį, todėl ieškovės ieškinį atmetė. Sprendimo motyvuose pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės iniciatyva, atsakovui nepritariant, jų vaikas išvyko mokytis iš Lietuvos į Vokietiją, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje bei mokslas yra mokamas, todėl ieškovė turi ir prisiimti dėl nurodytos priežasties atitinkama dalimi padidėjusias išlaidas, tenkinant šalių sūnaus poreikius.

39. Kita vertus, sugretinti duomenys neabejotinai patvirtina, kad nepilnamečio vaiko poreikiai šiuo metu yra didesni, negu jie buvo teismui sprendimu tvirtinant šalių sulygtą nepilnamečio vaiko išlaikymo 270 Eur sumą, mokamą nuo 2019 m. gegužės mėn., ir šiuo metu ankstesniu teismo sprendimu priteista išlaikymo vaikui suma nėra pakankama vaiko poreikiams patenkinti dėl naujų vaiko poreikių, susijusių su jo mokslais gimnazijoje Vokietijoje. Nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimai yra esminiai.

40. Nustačius pagrindą pakeisti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį, turi būti sprendžiama dėl paties išlaikymo dydžio, o tas turi būti daroma taikant įstatyme įtvirtintus kriterijus, be kita ko, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį ir atitinkamai jų galimybes teikti išlaikymą, būtiną vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.192 straipsnio 2–3 dalys) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016, 16 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018). Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos: nuompinigius, dividendus ir kt.; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį (automobilius, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą; vertybinius popierius (akcijas, obligacijas); juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą, taip pat visas kitas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; kt.). Vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Svarbu nustatyti ir tai, ar toks asmuo turi neordinarinių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-307/2006). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

41. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tik formaliai konstatavo, kad atsirado didesni vaiko poreikiai vaikui mokantis užsienyje, tačiau vaiko poreikių dydžio nenustatinėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, vaiko poreikiai šiuo metu gali būti pilnai patenkinti, vaiko išlaikymui per mėnesį skiriant ne ieškovės ieškinyje nurodytą 1 400 Eur, o 1 000 Eur sumą. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, jog mokestis už mokslą minėtoje gimnazijoje sudaro apie 150 Eur per mėnesį; gyvenimas bendrabutyje su pilnu aprūpinimu (įskaitant maitinimą) – 440 Eur per mėnesį (mokestis mokamas vienuolika mėnesių per metus), papildomi mokesčiai, susiję su mokslu (mokestis tėvų fondui, užstatai už vadovėlius bei bendrabučio raktus, kurie grąžinami vaikui paliekant gimnaziją, už kopijas, nuvežimą į / atvežimą iš oro uosto), išlaidos būtiniausiems reikmenims mokyklai sudaro apie 25 Eur per mėnesį. Iš paties vaiko paaiškinimų, duotų teismo posėdžio pirmojoje instancijoje metu, nustatyta, kad mobiliam ryšiui, internetui pagal pasirinktą planą vaikui pakanka 15 Eur, laisvalaikiui – 50 Eur, traukinio bilietams, vietiniam transportui – 10 Eur per mėnesį sumos. Vaikas nurodė, kad į Lietuvą skrenda tik kartą per du mėnesius, todėl skrydžio bilietams tenkanti suma per mėnesį sudaro apie 80 Eur. Vaikas taip pat paaiškino, kad jokių vaistų ir vitaminų nuolat nevartoja, peršalimo ligomis serga nedažnai, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, vitaminams ir vaistams pakanka skirti 20 Eur per mėnesį sumą. Drabužiams, batams bei būtiniausiems higienos reikmenims įsigyti pakanka atitinkamai 120 Eur ir 25 Eur per mėnesį.

42. Vertindamas šalių turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad abiejų tėvų turtinė padėtis nėra bloga, tačiau tuo pat metu sprendė, jog ieškovė neįrodė atsakovo turtinės padėties pagerėjimo, o ir pačios ieškovės turtinė padėtis po santuokos nutraukimo, lyginant su atsakovo turtine padėtimi, akivaizdžiai pagerėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas šioje byloje nepagrįstai nustatinėjo esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą.

43. Vadovaujantis kasacinio teismo suformuota praktika, teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

44. Taigi, įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas. Nustatę, kad ieškinys dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo padidinimo grįstas esminiu vaiko poreikių (ne tėvų turtinės padėties) pasikeitimu, pirmosios instancijos teismas turėjo ištirti bylos duomenis ir spręsti, ar šis pagrindas egzistuoja. Tėvų turtinės padėties esminio pasikeitimo (šiuo atveju atsakovo turtinės padėties esminio pagerėjimo) aplinkybės ieškovė neturėjo pareigos įrodinėti ir pirmosios instancijos teismas neturėjo nustatinėti. Tokia pareiga teismui būtų kilusi tuo atveju, jei reikalavimas būtų grindžiamas kitu alternatyviu – tėvų (vieno iš jų) turtinės padėties pasikeitimo – pagrindu arba abiem jais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

45. Šiuo atveju nėra ginčo, kad ieškovės turtinė padėtis yra gera ir ji turi galimybes teikti išlaikymą, pakankamą vaiko poreikiams tenkinti. Ieškovė yra advokato padėjėja, jos pajamos per mėnesį sudaro apie 2 000 Eur, papildomai per mėnesį ji gauna apie 1 000 Eur iš nekilnojamojo turto nuomos. Ieškovei priklauso ½ dalis žemės sklypo su namu ir priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini); butas, adresu (duomenys neskelbtini); butas, adresu (duomenys neskelbtini); butas, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės vardu registruota transporto priemonė Honda Insight, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė už atsakovą sumokėjo dalį jo skolų, taip tapdama jo kreditore.

46. Vertinat atsakovo turtinę padėtį, nustatyta, kad atsakovas yra advokatas, vykdantis individualią veiklą, Metinėje pajamų deklaracijoje už 2018 m. deklaravęs apie 26 000 Eur pajamų, neatskaičius mokesčių. Byloje nėra duomenų, patvirtinačių atsakovo negalėjimą ar ribotas galimybes vykdyti veiklą dėl sveikatos problemų. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 13 d. sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymas dviems nepilnamečiams vaikams – kiekvienam po 270 Eur (vieno iš jų išlaikymo padidinimo klausimas sprendžiamas šioje byloje). Byloje nėra duomenų apie kitus atsakovo išlaikomus asmenis. Atsakovo vardu nėra registruota transporto priemonių, tačiau atsakovui priklauso likusi ½ dalis žemės sklypo su namu ir priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bei 1/9 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Antstolio A. B. kontoroje yra užvestos trys vykdomosios bylos dėl priverstinio išieškojimo, likęs atsakovo įsiskolinimas sudaro apie 4 200 Eur ir kartu su ieškove – 15 700 Eur. Minėtas nekilnojamsis turtas yra antstolio areštuotas, dėl žemės sklypo su namu ir priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), buvo skelbiamos varžytynės.

47. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis ir šios nutarties 40 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, konstatuoja, kad atsakovo turtinė padėtis nėra bloga ir nėra duomenų, jog jis, pagal įgytą išsilavimą bei profesiją, neturėtų galimybės teikti vaikui išlaikymą, pakankamą jo poreikiams tenkinti ar tokio dydžio išlaikymo vaikui mokėjimas iš esmės pažeistų kitų asmenų interesus.

48. Iš dalies sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog šios bylos specifika lemia, kad vaikui išlaikyti skiriamų lėšų poreikis iš dalies yra nulemtas aplinkybės, kad vaikas mokosi užsienio valstybėje, kurioje kainos aukštesnės, nei Lietuvoje, ir mokslas pasirinktoje gimnazijoje yra mokamas. Tokiu atveju sprendžiant dėl priteistino iš tėvo, gyvenančio Lietuvoje, išlaikymo vaikui dydžio, greta CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nurodytų išlaikymo dydžio kriterijų (vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties), atsižvelgtina ir į aplinkybę, kieno iniciatyva vaikas mokosi užsienio valstybėje.

49. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus ir paties nepilnamečio nuomonę, darė išvadą, jog byloje neįrodyta, jog šalių nepilnamečiam vaikui būtų būtinas poreikis tęsti mokslus Vokietijoje, neįrodyti išskirtiniai vaiko gebėjimai ar pasiekimai mokslo srityje, todėl teimas tai vertino tiesiog kaip mamos siekį bei norą, jog vaikas mokytųsi užsienyje. Teismas atsižvelgė ir tai, kad atsakovas nedavė sutikimo ir pritarimo, jog jų sūnus mokytųsi užsienyje. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokiu faktinių aplinkybių teisiniu vertinimu.

50. Teisėjų kolegijos vertinimu, susiklosčius teisinei situacijai, kaip kad šioje byloje, vertindamas vaiko interesų turinį, teismas turėjo įvertini ir jo norus. Pripažįstama, jog vaikui, kaip prigimtinių teisių turėtojui, turi būti suteikiamas aktyvus vaidmuo jomis naudotis, suteikiama teisė reikšti savo norus ir pažiūras visais jo interesus liečiančiais klausimais (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis). Vadovaujantis šios konvencijos 12 straipsniu vaiko norus ir pažiūras teismai turi aiškintis nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, o atsižvelgiant į tai, ar jis sugeba jas suformuluoti ir išreikšti. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Pagal CPK 380 straipsnio 1 dalies nuostatas, priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. EŽTT praktikoje taip pat akcentuojama vaiko nuomonės svarba – kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikšmė priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų teikiama jo pareikštam norui (pvz., byloje Hokkanen v. Finland, nusprendė, kad dvylikos metų mergaitė pakankamai brandi, kad būtų atsižvelgta į jos nuomonę). Nuoseklus, stiprus vaiko noro reiškimas taip pat gali būti svarbus vertinant nacionalinio teismo motyvų pakankamumą ir svarbumą Konvencijos 8 straipsnio prasme. Tačiau šio Teismo praktikoje kartu pažymima, kad vaiko noras yra tik vienas reikšmingų įrodymų, būtina įvertinti ir kitas svarbias aplinkybes (pvz., Gineitienė v. Lithuania, no. 20739/05, 27 July 2010, § 38).

51. Kartu akcentuotina ir tai, kad vaiko teisės į mokslą užtikrinimas yra viena iš pagrindinių sąlygų, lemiančių tinkamą tėvų teisių ir pareigų atlikimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnyje numatyta ne tik vaikų teisė į mokslą, bet ir pareiga vaikams iki 16 metų mokytis, o tėvams ar kitiems vaiko globėjams imtis visų priemonių, užtikrinant šios teisės ir pareigos vykdymą. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 24 straipsnyje numatytos vaiko tėvų (globėjų) pareigos užtikrinant vaikų teises švietimo srityje, būtent: tėvų (globėjų) pareiga sudaryti vaikams gyvenimo ir mokymosi sąlygas, laiduojančias sveiką ir saugią jų dvasinių bei fizinių galių plėtotę, dorovinį brendimą, atsakyti už vaikų auklėjimą ir vystymąsi; užtikrinti, kad vaikai lankytų bendrojo lavinimo ar kitokią formaliojo švietimo sistemos mokyklą iki jiems sueis 16 metų.

52. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas buvo apklaustas teismo posėdyje (apklausos teisme metu vaikui buvo 14 metų) ir išreiškė tvirtą poziciją dėl noro mokytis Vokietijoje. Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad vaikas, išreikšdamas savo poziciją, buvo įtakotas vieno iš tėvų, su kuriuo paskutiniu metu gyveno, t. y. ieškovės, ar kitų asmenų. Paties atsakovo tėvas J. V. K., teikdamas paaiškinimus vaiko teisių apsaugos tarnybai, nurodė, kad anūkas jau seniai svajojo mokytis užsienyje, apie anūko tokias svajones žinojo visa šeima. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teimas nepagrįstai susiklosčiusią situaciją vertino kaip mamos siekį bei norą, jog vaikas mokytųsi užsienyje, o ne paties vaiko tikruosius norus. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad tokie vaiko norai prieštarautų jo interesams. Tai kad nepilnametis vaikas mokosi užsienyje, savaime nereiškia vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, kadangi vaikas yra prižiūrimas ugdymo įstaigos, kuri teikia apgyvendinimo su pilnu aprūpinimu paslaugas.

53. Teisėjų kolegijos nuomone, nustačius, kad šalių nepilnametis vaikas išvyko mokytis iš Lietuvos į Vokietiją ne ieškovės iniciatyva, tik jai pritarus, ieškovė kaip ir atsakovas gyvena Lietuvoje, ieškovei vienai neturi tekti dėl nurodytos priežasties atitinkama dalimi padidėjusių išlaidų, tenkinant šalių sūnaus poreikius, našta.

54. Kita vertus, bylos duomenys, t. y. nepilnamečio vaiko teismo posėdyje bei atsakovo tėvo J. V. K. vaiko teisių apsaugos tarnybai teikti paaiškinimai neabejotinai patvirtina, kad apie vaiko išvykimą į Vokietiją atsakovui buvo pranešta dar iki vaikui išvykstant. Ieškovė trumpąja žinute teiravosi atsakovo, ar šis prisidės prie vaiko mokslų išlaidų apmokėjimo, tačiau iki vaikui išvykstant atsakovas ieškovei neatsakė ir nerado laiko susikti su vaiku. Atsakovas šių aplinkybių neneigia. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad bylos šalys nuo 2018 m. vasaros nuolat konfliktuoja, šalių nepilnamečio vaiko teigimu, tiek pat laiko praktiškai nevyksta ir tėvo bei sūnaus bendravimas dėl paties atsakovo veiksmų. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl nurodytų aplinkybių neturėtų nukentėti šalių nepilnamečio vaiko interesas mokytis užsienyje, jeigu atsakovas turi galimybę užtikrinti tokį vaiko interesus atitinkantį išlaikymą, tačiau sutikimo dėl vaiko mokymosi užsienyje neduoda dėl kitų motyvų. Tas pat pasakytina ir dėl nepilnamečio vaiko, neturinčio išskirtinių gebėjimų ar pasiekimų mokslo srityje, galimybės mokytis užsienyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio vaiko interesui mokytis užsienyje turi būti teikiamas prioritetas, jeigu atsakovas turi galimybę užtikrinti tokį vaiko interesus atitinkantį išlaikymą.

55. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas išlaikymo dydžio padidinimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė CK 3.201 straipsnio nuostatas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo pakeisti iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį, jį padidinant. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir ieškovės reikalavimą padidinti priteisto išlaikymo dydį tenkinti iš dalies, priteisto išlaikymo dydį padidinant nuo 270 Eur iki 500 Eur per mėnesį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

56. Pakeitus teismo sprendimo dalį, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 ir 5 dalys). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, šias išlaidas vertina pagrįstomis, atitinkančiomis CPK 98 straipsnio reikalavimus bei 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nustatytas ribas. Įvertinus tai, kad tenkinta 33 procentai ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 99 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

57. Byloje už išlaikymo dydžio pakeitimą (ieškinio suma (430 x 12 = 5 160 Eur) mokėtinas 116 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įvertinus, kad tenkinta 33 proc. ieškinio ir 71 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, iš atsakovo priteisia 38 Eur žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį ir 82 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020 m. kovo 2 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam sūnui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padidinimo ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Eur (penkis šimtus eurų) nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 14 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 99 Eur (devyniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.“

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 82 Eur (aštuoniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.“