Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Bingelienės skundą dėl 2022 m. sausio 27 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 81/04-155 dėl lygtinio paleidimo taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Lina Bingelienė prašo pakeisti 2022 m. sausio 27 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-155 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir nuteistajam M. V. netaikyti lygtinio paleidimo. Iš esmės prokurorė savo skundą grindžia šiais argumentais:

1.Nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą t. y. prekybą žmonėmis. Nuteistasis anksčiau teistas 2 kartus, taigi tai suponuoja išvadą, jog nuteistasis yra linkęs nepaklusti priimtoms elgesio taisyklėms ir jo gyvenimo būdas prieštarauja visuomenės normoms.

2.Abejonių nuteistojo teigiamų pokyčių stabilumu prokurorei teikia nustatyti kriminogeniniai veiksniai, prokurorė nurodo, jog nustatyti apsauginiai veiksniai nesuteikia jiems atsvaros.

3.Nuteistasis neatlikęs 2 metų 2 mėnesių 12 dienų bausmės dalies, ši neatlikta bausmės dalis prokurorės vertinimu laikytina didele ir nepakankama, kad jau būtų pasiekti bausmės tikslai.

Šių argumentų visuma, prokurorės nuomone, suponuoja išvadą, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdomo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalis nustato, kad nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo nukreipti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jei jų nusikalstamo elgesio rizika žema arba jie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką ir yra atlikę vienerius metus laisvės atėmimo bausmės nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir nukreipimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios. BVK 157 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas nutartimi, kuria patvirtinamas Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nustatyta, jog teistas 2018 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskiriant jam 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę. 2020 m. sausio 16 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu2018 m. gruodžio 21 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis pakeistas, skirta bausmė, paskiriant galutinę 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 2 metai 2 mėnesiais 12 dienų.

Komisija nutarė taikyti M. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos padariusi išvadą, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, kadangi nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, per visą bausmės atlikimo laikotarpį jis nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, nei karto nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, įvykdė visas individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones, bausmę atlieka Marijampolės pataisos namų pusiaukelės namuose, dirba, išėjęs į laisvę taip pat turės kur dirbti ir gyventi, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nuteistasis bausmę atlieka pirmą kartą. Kaltę pilnai pripažįsta, nemenkina, prisiima visą atsakomybę už savo elgesį bei labai gailisi. Vyrauja stebėtinai aukšta motyvacija keisti netinkamą gyvenimo būdą. Nuteistasis geba analizuoti savo elgesį, įžvelgia tiek teigiamas, tiek neigiamas savo sritis, savikritiškas.

Aukščiau aptarto, lygtinio paleidimo teisinio reguliavimo kontekste įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą ir prokurorės skundo argumentus, konstatuotina, kad, priešingai nei nustatyta prokurorės skunde, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio korekciją bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Komisija pagrįstai sprendė, jog šiuo metu jau įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Prokurorė išskirtinę reikšmę suteikė nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdžiui ir pavojingumui bei likusios neatliktos bausmės dydžiui. Tokie prokurorės skundo argumentai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, kadangi nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis ir likusi neatliktos bausmės dalis, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo galimybės išeiti į laisvę jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, galėtų būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet, visų svarbiausia, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.

Teismas susipažinęs su nuteistojo asmens byla vertina, kad nuteistasis laikomas anksčiau neteistu (teistumai išnykę), šiuo metu jis atlieka bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Tačiau nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu įvertinti ne tik aplinkybes susijusias su praeitais nuteistojo teistumais, ar jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu ir pobūdžiu, tačiau atsižvelgti ir į kitų aplinkybių visumą įskaitant ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Taip pat teismas turi pagrindą spręsti, kad paskirtos bausmės šiuo metu atliktas laikas yra pakankamas ir nesudaro galimybės asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, nes nuteistasis atlikęs beveik pusę jam skirtos bausmės. Atkreiptinas dėmesys, kad šios bausmės atlikimo laikotarpiu stebima akivaizdi teigiama nuteistojo elgesio korekcija. Kartu teismas pažymi, kad skiriant nuteistajam laisvės atėmimo bausmę teismas jau atsižvelgė į jo padarytos veikos pavojingumą ir sunkumą bei į paties nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Prokurorė, pažymi, kad iš nuteistojo gyvenimo būdas prieštarauja visuomenės normoms, nes nusikaltimas padarytas dėl asmeninių tikslų, siekiant finansinės naudos. Pažymėtina, kad nuteistasis tik pradėjęs atlikinėti bausmę, ėmėsi aktyvių veiksmų darbui susirasti, jį susirado, tuo pačiu mokėsi profesinio rengimo centre. Perkeltas į Pusiaukelės namus, savarankiškai ieškojosi darbo ir jį rado, kur nuosekliai dirba iki šiol. Darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kaip labai pareigingas, atsakinga bei draugiškas darbuotojas. Tai, kad nuteistasis darbdavių vertinamas tik teigiamai patvirtina ir ankstesnės darbovietės vadovo noras įdarbinti nuteistąjį jo lygtinio paleidimo atveju. Šių duomenų visuma neabejotinai patvirtina stiprią nuteistojo motyvaciją dirbti ir gyvenimui užsidirbti teisėtomis priemonėmis, kas kartu leidžia pagrįstai spręsti, jog nuteistojo praeityje buvęs finansinės naudos siekimas, neabejotinai skatinęs jo nusikalstamą veiką, šiuo metu jau nėra aktualus. Todėl tikėtina, kad nuolatinis darbas ir gaunamos pajamos suteiks nuteistajam galimybę užsidirbti pragyvenimui bei lengviau siekti išsikeltų tikslų. Šie faktoriai taip pat didina sėkmingos nuteistojo integracijos į visuomenę tikimybę.

Vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę reikšmės turi ir su nuteistojo mąstymu susiję pokyčiai, kurie atskleidžia nuteistojo požiūrį į savo neteisėtą elgesį, juo sukeltas pasekmes. Sprendžiant iš Socialinio tyrimo išvadose nustatytų duomenų, nuteistasis yra linkęs apsvarstyti situacijas ir tik po to veikti, supranta, kad turi problemų ir jaučia poreikį jas spręsti, suvokia tam tikras savo elgesio pasekmes. Stebima, kad nuteistasis pasižymi siekiu save realizuoti darbinėje veikloje, įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinės reabilitacijos programose. Be to, nuteistasis geba formuluoti savo ateities tikslus, formuoja gerus santykius su bendradarbiais ir vadovais, turi teigiamas nuostatas į priežiūrą. Neformalių nuteistųjų tradicijų nuteistasis nesilaiko, konfliktinėse situacijose nepastebėtas, supranta ir pripažįsta jam skirtos asmeninės laisvės apribojimo prasmę ir būtinybę siekiant sėkmingai integruotis į visuomenę. Be to, sprendžiant ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, teismo nuomone, ypatingą reikšmę turi pataisos namų administracijos, kuri tiesiogiai stebėjo ir kontroliavo nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nuomonė ir pozicija tuo klausimu- Komisija jau antrą kartą nuosekliai pasisakė už lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam.

Nesutinkant su prokurorės skundu pažymėtina ir tai, kad pagal OASys metodiką nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (artima žemai) ir atitinka 42 balus. Akivaizdžią nuteistojo pažangą pataisos įstaigoje rodo ir tai, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį drausmine tvarka už pataisos įstaigos taisyklių pažeidimus nuteistasis nebuvo baustas, mokėsi, siekdamas įgyti naują profesiją, dirba. Šių aplinkybių visuma teigiamai charakterizuoja ir leidžia pagrįstai spręsti, kad jis stengiasi elgtis teigiamai ir deda visas įmanomas pastangas tinkamai savo elgesio korekcijai ir resocializacijai. Po ankstesnio lygtinio paleidimo taikymo klausimo svarstymo, nuteistasis nuosekliai vykdė Komisijos rekomendacijas, buvo dar kartą paskatintas, elgėsi nepriekaištingai. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant.

Socialinio tyrimo išvadose pažymėti 1 statinis kriminogeninis veiksnys, didinantis riziką ateityje vėl nusikalsti bei dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: lėšų tvarkymas ir pajamos, mąstymas ir elgesys; nuostatos; gyvenimo stilius ir draugai. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai paprastai rodo, kurios gyvenimo sritys nuteistajam yra problemiškiausios ir gali lemti jo pakartotinį nusikalstamumą, todėl svarstant lygtinio paleidimo klausimą svarbios yra nuteistojo dedamos pastangos šiuos kriminogeninius veiksnius mažinti. Akivaizdu, jog veiksnius susijusius su piniginėmis lėšomis, nuteistasis kontroliuoja užsitikrindamas darbo vietą, įgydamas naujų darbinių įgūdžių, įgijęs naujas profesijas, pasirūpindamas finansiniu stabilumu. Socialinio tyrimo išvadose nurodoma, jog nuteistasis geba įvardinti problemines savo elgesio sritis, jas sprendžia. Siekdamas teigiamų savo elgesio pokyčių nuteistasis dalyvavo tikslinėse elgesio korekcijos programose, kuriose įgijo naudingų mąstymo ir elgesio įgūdžių, leidžiančių pažinti ir suprasti save, pagerinti kontrolę ir gebėjimus pasirinkit tinkamas savo elgesio strategijas. Nuteistasis išreiškia teigiamas nuostatas į priežiūrą, bendrauja mandagiai, laikosi jam skirtų įpareigojimų daugkartinių išvykų į namus metu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis siekdamas suvaldyti kriminogeninį veiksnį „Gyvenimo stilius ir draugai“, kuris vertinime pagal OASys metodiką sudaro 10 svertinių taškų visiškai atsiribojo nuo netinkamų draugų, vengia situacijų skatinančių galimybę nusikalsti, aktyviai įsitraukė į pozityvų užimtumą, kodėl esant tokioms paskutinėms specialistų išvadoms šį veiksnį sudarantys svertiniai taškai neįvertinti kaip pakitę, nors nurodomas visiškas atsiribojimas nuo netinkamų draugų, nėra aišku. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog bausmės atlikimo metu stebina aukšta nuteistojo motyvacija pozityviems elgesio pokyčiams. Vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę reikšmės turi ir su nuteistojo mąstymu susiję pokyčiai, kurie atskleidžia nuteistojo požiūrį į savo neteisėtą elgesį, juo sukeltas pasekmes. Sprendžiant iš Socialinio tyrimo išvadoje nustatytų duomenų, nuteistasis yra linkęs apsvarstyti situacijas ir tik po to veikti. Šioje vietoje paminėtina ir tai, kad, bylos duomenimis, nuteistasis palaiko tvirtus socialinius ryšius su savo artimaisiais, sulaukia jų paramos bei palaikymo ir tai gali būti svarbus nuteistojo tolesnį integracijos į visuomenę procesą galintis palengvinti veiksnys, neabejotinai veiksiantis kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nusikalstamo elgesio. Labai svarbu paminėti tai, kad nuteistajam nustatyti net 5 apsauginiai veiksniai.

Vertinant tikimybę, kad nuteistasis ateityje nenusikals, būtina atsižvelgti ir į tai, kad byloje nėra įrodymų, jog nuteistasis būtų susijęs su kriminaline subkultūra, nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų, asmuo supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos programas bei lygtinio paleidimo komisijos nustatytas rekomendacijas, dalyvauja elgesio pataisos programose, laikosi nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, lavina darbinius įgūdžius, nesilaiko kriminalinės subkultūros, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir laisvalaikio užimtumo priemonėse (tokios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismas 2021-03-10 Kauno apygardos teismo nutartyje, baudžiamoji byla Nr. 1S-141-926/2021).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad teigiamai nuteistąjį apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės. Jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Neabejotina, kad taikydama nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos Komisija pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, laikė ją akivaizdžia. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Bingelienės skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Prokurorės Linos Bingelienės skundo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.