Kauno apygardos teismo nutartis

2022-03-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-181-926/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNuosprendis · 2020-01-16Lietuvos apeliacinis teismas
  2. T-30-255/2020Nutartis · 2020-06-08Klaipėdos apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2020-07-02Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. TS-105-482/2021Nutartis · 2021-07-13Marijampolės apylinkės teismas
  5. TS-18-610/2022Nutartis · 2022-03-02Marijampolės apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2022-03-25Kauno apygardos teismas
  7. T-165-1177/2024Nutartis · 2024-07-03Tauragės apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-25
Bylos Nr.
1S-181-926/2022
Teisminio proceso Nr.
1-38-1-00013-2013-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Judita Sungailaitė, Aušra Vingilė
Nuteistasis
M. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-181-926/2022Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00013-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Santa Golovkaitė,dalyvaujant nuteistajam M. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Bingelienės skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2022 m. kovo 2 d. nutarties, kuria Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės L. Bingelienės skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. sausio 27 d. nutarimo Nr. 81/04-155 taikyti nuteistajam M. V. (toliau – M. V.) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. V. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendis buvo pakeistas, už BK 147 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą M. V. skiriant 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2022 m. balandžio 22 d., bausmės pabaiga – 2024 m. balandžio 8 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2022 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 81/04-155, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistojo M. V. atžvilgiu.

3. Nesutikdama su priimtu nutarimu, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė L. Bingelienė pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, tačiau Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartimi prokurorės skundas buvo atmestas, Komisijos 2022 m. sausio 27 d. nutarimą Nr. 81/04-155 paliekant nepakeistą.

4. Skunde apygardos teismui Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė L. Bingelienė prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistojo M. V. atžvilgiu.

4.1. Prokurorės teigimu, M. V. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nes jis subūrė organizuotą grupę ir parengė nusikalstamos veikos planą, siekdamas vykdyti turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir daryti labai sunkų nusikaltimą – prekybą žmonėmis. Nors ši aplinkybė jau buvo įvertinta priimant apkaltinamąjį nuosprendį M. V. atžvilgiu, tačiau ji neturėtų būti sumenkinama ir sprendžiant tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Be to, M. V. praeityje buvo teistas du kartus ir nors laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau pagrįstai manytina, kad jis nėra linkęs paklusti priimtoms elgesio taisyklėms. Jo gyvenimo būdas, pasak prokurorės, prieštarauja visuomenės normoms. Juo labiau, jog nuteistojo padarytam nusikaltimui yra būdingas finansinės naudos siekimas, ką pripažino ir pats M. V..

4.2. Skunde pabrėžiama ir tai, kad šiuo metu vis dar likusi pakankamai didelė nuteistajam skirtos laisvės atėmimo bausmės dalis – kiek daugiau nei 2 (dveji) metai. M. V. atliktos bausmės dalis nelaikytina pakankama, kad galima būtų pagrįstai spręsti, jog bausmės tikslai jau yra pasiekti. Be to, šiuo metu vis dar išskiriami M. V. pakartotinį nusikalstamą elgesį galintys paskatinti kriminogeniniai rizikos veiksniai – lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, nuostatos, kriminalinė nuteistojo istorija. Itin aktualu, pasak prokurorės, tai, kad net ir šiuo metu lėšų įgijimo ir paskirstymo įgūdžių stoka išlieka aktualiu nuteistojo kriminogeniniu veiksniu.

5. Teismo posėdyje nuteistasis prašė prokuroro skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės L. Bingelienės skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Kaip pagrįstai skunde teigia ir prokurorė, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teismas, įvertinęs Komisijos nutarimo pagrįstumą bei nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančius duomenis pateikto prokurorės skundo motyvų kontekste, nenustatė kliūčių lygtinio paleidimo taikymui. Nors skundą aukštesnės instancijos teismui padavusi prokurorė su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nesutinka, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, prokurorė netinkamai įvertino M. V. elgesį bausmės atlikimo metu, jo daromą pažangą siekiant tapti neizoliuotu visuomenės nariu, be to, buvo nepagrįstai sureikšminti nuteistojo atžvilgiu vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai, M. V. padaryto nusikaltimo sunkumas bei likusi neatlikta bausmės dalis.

9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prokurorės skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį, Komisijos nutarimo turinį bei pateiktą medžiagą, įvertinusi M. V. pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad nuteistasis M. V. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

10. Nuteistasis šiuo metu yra atlikęs daugiau nei vieną trečdalį jam paskirtos bausmės. Ši bausmės dalis atitinka įstatyme numatytą bausmės dalį, kuomet asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, todėl vertinti atliktos bausmės dalį kaip per mažą, priešingai nei savo skunde tai nurodo prokurorė, nėra pagrindo. Svarbu ir tai, kad nuteistasis savo kaltę pripažįsta, kas rodo, jog M. V. suvokia savo neteisėtų veiksmų pobūdį, jų nemenkina, nesistengia pasiteisinti, nurodydamas menkavertes priežastis, t. y. jis prisiima atsakomybę dėl priešingo teisei veikimo ir sąžiningai atlieka jam paskirtą bausmę. Be to, M. V. nuoširdžiai pripažįsta, kad nusikalsdamas neapgalvojo savo veiksmų galimų pasekmių, geba įvardinti savo neteisėto elgesio priežastis – neteisingi sprendimai, neatsakingas požiūris, noras greitų pinigų, jaunas amžius, kas rodo, jog nuteistasis geba save analizuoti ir išskirti savo elgesio problemines sritis. Esant šiems duomenims, sureikšminti nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ar padarymo aplinkybes šioje M. V. paskirtos bausmės vykdymo stadijoje, priešingai nei savo skunde tai tvirtina prokurorė, nederėtų. Akivaizdu, kad asmuo iš savo nusikalstamo elgesio pasimokė, geba jį analizuoti. Nors šis teistumas, kaip nurodo prokurorė, M. V. nebuvo pirmasis, tačiau, šioje vietoje būtina pažymėti, kad naujos nusikalstamos veikos, už kurią asmuo šiuo metu atlieka jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, padarymo metu jo ankstesni teistumai jau buvo išnykę. Be to, teistas jis buvo vos kiek mažiau nei prieš 20 metų (2003 metais ir 2005 metais), todėl šis faktas neturėtų būti suabsoliutintas ir lemti lygtinio paleidimo netaikymą analizuojamu atveju.

11. Sutikti su prokurorės skundo motyvu, jog šiuo metu nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, vėlgi nėra pagrindo. Pavyzdingas elgesys, aktyvus dalyvavimas elgesio pataisos programose, glaudžių socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas, konkrečių tikslų ateičiai išsikėlimas, galimybė įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju neabejotinai liudija, kad nuteistasis siekia reintegruotis į visuomenę, tapti doru ir naudingu visuomenės nariu. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose drausmine tvarka baustas nebuvo, už nepriekaištingą elgesį, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse bei stropų darbą jis buvo paskatintas net tris kartus, o šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka Pusiaukelės namuose. Be to, vykdydamas pataisos programą, nuteistasis dalyvavo socialinės reabilitacijos, laisvalaikio užimtumo ir pozityvaus užimtumo priemonėse, noriai įsitraukė į intervencines programas, jam ne kartą buvo suteikta teisė vykti į trumpalaikes išvykas į namus, du kartus jis buvo išleistas kasmetinių atostogų į namus, iš išvykų grįždavo laiku, jokie pažeidimai nuteistojo išvykų metu nebuvo fiksuoti. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pusiaukelės namuose nuteistasis dirba, darbdavio yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai, kaip pareiginga ir nekonfliktiška asmenybė, savo pareigas atliekanti laiku ir tinkamai. Šių aplinkybių visuma išimtinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog pataisos įstaigoje jis elgėsi nepriekaištingai.

12. Nors nuteistajam vis dar nustatomi pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vienas nuteistojo kriminogeninis veiksnys yra statinis – kriminalinė istorija, kurio nuteistasis savo elgesiu pakeisti negali, kiti veiksniai – lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys; nuostatos, yra dinaminiai. Tačiau, priešingai nei teigiama prokurorės skunde, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu leidžia spręsti, jog jis deda pakankamas pastangas šiems veiksniams pašalinti: nuteistasis įsidarbino, gauna legalias pajamas, pataisos namuose nepalaikė jokių ryšių su neigiamai charakterizuojamais asmenimis, laisvalaikį stengėsi leisti pozityviai, turimas problemas sprendė elgesio korekcijos programose, pataisos įstaigoje nuosekliai laikėsi nustatytos tvarkos, neigiamų nuostatų priežiūros atžvilgiu neišreiškė. Be to, nustatyti ir penki apsauginiai veiksniai – gyvenimo sąlygos; išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti; ryšiai; psichoaktyvių medžiagų nevartojimas; emocinė gerovė, kas leidžia teigti, kad nuteistasis, būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, suvokia privalomumo elgtis tik nenusikalstamai svarbą ir turės realią pagalbą toliau koreguoti savo elgesį.

13. Netenkinant prokurorės skundo atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad M. V. viso jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu dėjo pastangas ne tik savo kriminogeninių rizikos veiksnių šalinimui, bet ir savo asmenybės keitimui. Šiuo metu nuteistasis teigia pasimokęs iš klaidų, impulsyvumas ar savitvardos praradimai nuteistajam nebūdingi. Be to, M. V. geba įvardinti savo problemines sritis, jas aktyviais sprendė vykdydamas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, šiuo metu išsikelia socialiai priimtinus tikslus, jų siekia, supranta kitų požiūrį, deklaruoja visuomenines vertybes ir normas. Nuteistasis yra orientuotas į santykius su šeimos nariais bei jų puoselėjimą, bausmės atlikimo metu buvo stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, asmuo siekia atsiriboti nuo galimų rizikingų situacijų pataisos namuose, kas visumoje neabejotinai patvirtina, kad M. V. teigiamą elgesį sugebės išlaikyti ilgesnį laiką.

14. Įvertinusi visas aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jos sudaro pagrindą manyti, jog M. V. laikysis įstatymų ir nenusikals. Abejonių tuo, jog nuteistasis jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, teisėjų kolegijai nekyla, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo procesiniam sprendimui Komisijos 2022 m. sausio 27 d. nutarimą Nr. 81/04-155 palikti nepakeistą ir prokurorės skundo netenkinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Bingelienės skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. kovo 2 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Aurelijus RauckisJudita SungailaitėAušra Vingilė