Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2025-10-02 · Civilinė byla Nr. e2S-1102-460/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-10-02
Bylos Nr.
e2S-1102-460/2025
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Maškevičienė
Atsakovas
J. J.
Ieškovas
L. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1102-460/2025Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01501-2025-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.2.13 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 2 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė,veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. J. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui J. J. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo esant sutuoktinio kaltei, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gautas ieškovės L. J. ieškinys atsakovui J. J. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo esant sutuoktinio kaltei, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Šalies argumentai

2. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai G. J. 750 Eur, A. J. 500 Eur dydžio laikiną išlaikymą, mokamą kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo, ieškovę paskiriant nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą tenkintas iš dalies. Teismas nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo J. J. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. J. ir A. J., t. y. kiekvienam vaikui po 500,00 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2025 m. balandžio 17 d.) iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant jų motiną ieškovę L. J.. Kitos prašymo dalies netenkino. Nutartį teismas nurodė vykdyti skubiai. Pagrindiniai teismo argumentai:

3.1. Teismas atsižvelgė į ieškovės nurodomus vaikų poreikius, į tai, kad ieškovės teigimu, atsakovas nuo 2024 m. liepos 1 d. neprisideda prie dukrų išlaikymo, yra nusišalinęs nuo pareigos išlaikyti dukras, ieškovė viena išlaiko vaikus, aprūpina jas, visas savo gaunamas pajamas išleidžia vaikų poreikių tenkinimui.

3.2. Teismas įvertino šalių turtinę padėtį: gaunamas pajamas, tai, kad abi šalys asmeninės nuosavybės teise turi įgijusios nekilnojamojo turto.

3.3. Teismas, atsižvelgęs į vaikų poreikius, tėvų turtinę padėtį bei į tai, kad atsakovas nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti vaikus, neteikia reguliaraus, vaikams kasdien reikalingo išlaikymo, nors įstatymas numato abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, į tai, kad nepilnamečių vaikų poreikiai turi būti tenkinami kiekvieną dieną, nelaukiant kol bus priimtas teismo sprendimas, bei siekiant, kad nenukentėtų vaikų teisės į tinkamą materialinį išlaikymą ir teisėti interesai visapusiškai vystytis, taip pat vadovaujantis CK nuostatomis bei šiuo klausimu formuojama teismų praktika, kol bus išspręstas tarp šalių kilęs ginčas iš esmės, kol nėra žinoma pilna atsakovo turtinė padėtis, sprendė, kad yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti kiekvienai dukrai po 500 Eur laikiną materialinį išlaikymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartį ir arba pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartį ir sumažinti priteistą laikiną išlaikymą priteisiant iš atsakovo J. J. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. J. 328,75 Eur ir A. J. 253,75 Eur. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

4.1. Ieškovė realiai prašydama priteisti nepilnamečiams vaikams periodinį išlaikymą ir prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones nuslėpė nuo teismo, kad atsakovas realiai teikia nepilnamečiams vaikams išlaikymą nuo pat šalių gyvenimo skyrium momento.

4.2. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė ieškinyje nurodė realybės neatitinkančius vaikų poreikius, kad G. J. poreikiams išleidžia 1550 Eur, A. J. poreikiams išleidžia 1100 Eur, tačiau kartu su ieškiniu nepridėjo ieškinyje nurodytų vaikų poreikių patenkinimui patiriamų išlaidų įrodymų.

4.3. Atsakovui, faktiškai visą laiką gyvenusiam kartu su vaikais, realūs vaikų poreikiai yra puikiai žinomi, atsakovas pateikė išlaikymo, reikalingo vaikų poreikiams tenkinti, paskaičiavimų lentelę. Jo nuomone, jog vaikų poreikiai sudaro 780 Eur G. J. ir 630 Eur A. J..

4.4. Šioje byloje priteisiant laikiną išlaikymą šalių vaikams būtina įvertinti, kad faktinė vaikų poreikius užtikrinanti išlaikymo suma, kurią nurodo atsakovas, iš esmės atitinka faktiškuosius, esamus vaikų poreikius. Ieškovės nurodyta suma yra užaukštinta ir neadekvati, tokios sumos pinigų vaikų išlaikymui šalys niekada neišleisdavo, vaikai specialių poreikių neturi.

4.5. Nors ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovo gaunamos pajamos yra apie 2500 Eur, tai neatitinka tiesos. Iš kartu su atskiruoju skundu pridedamos UAB (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad 2025 m. atsakovui išmokėto darbo užmokesčio vidurkis sudaro 1 992,69 Eur, taigi jo pajamos yra gerokai mažesnės, nei ieškovės.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

5.1. Atsakovas nuo 2024 m. liepos 1 d. praktiškai neprisideda prie dukterų išlaikymo, yra nusišalinęs nuo pareigos išlaikyti mūsų dukras, ieškovė, jos teigimu, viena išlaiko vaikus, aprūpina juos, visas savo gaunamas pajamas išleidžia vaikų poreikių tenkinimui. Nors gyvena su atsakovu vienuose namuose, tačiau atsakovas visiškai ignoruoja savo kaip tėvo pareigą išlaikyti vaikus, rūpintis jų gerove, poreikiais, užtikrinti juos.

5.2. Atkreipia dėmesį, kad iš pateikto atsakovo sąskaitos išrašo matyti, jog pinigų pervedimai yra pavieniai, sumos akivaizdžiai neužtikrina vaikų poreikių.

5.3. Priešingai, nei nurodo atsakovas, ieškovei akivaizdu, kad atsakovui nėra žinomi vaikų poreikiai. Ieškovė tikra, kad jei atsakovui būtų žinomos vaikams išleidžiamos sumos, jis tikrai būtų pateikęs teismui įrodymus apie tokių išlaidų patyrimą. Tokių įrodymų byloje nėra.

Šalies argumentai

5.4. Ieškovė mano, kad jos ieškinyje nurodytos aplinkybės apie vaikų tiek būtinuosius, tiek specialiuosius, tiek papildomus poreikius yra visiškai pagrįstos, išlaidos patiriamos realiai, kiekvieną mėnesį, todėl atsakovas, būdamas vaikų tėvu, privalo prisidėti prie vaikų poreikių užtikrinimo.

5.5. Nors atsakovas nurodo, neva jo pajamos yra mažesnės nei ieškovės, tačiau jis neįvertina, kad ieškovė, siekdama patenkinti vaikų poreikius, dirba 1,5 etato. Tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių įrodymų, dėl kurių jis neturi galimybės dirbti daugiau, ar gauti geriau apmokamo darbo, mokytis ir / ar siekti įgyti kitokią specialybę, padedančią gauti didesnes pajamas.

5.6. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi, atsižvelgęs į vaikų specialius bei papildomus poreikius, priteisė iš atsakovo dukroms po 500 Eur laikiną išlaikymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti nepilnamečiams vaikams po 500 Eur laikinąjį išlaikymą, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus – pažymą apie gaunamas pajamas ir mokėjimo pavedimus. Konkretaus prašymo nesuformulavo, tačiau prašo į juos atsižvelgti.

10. Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė papildomus rašytinius įrodymus – pažymas apie namo komunalines, remonto, paslaugų išlaidas, mokėjimo pavedimus, skirtus vaikų poreikiams. Konkretaus prašymo nesuformulavo, tačiau prašo į juos atsižvelgti.

10.1. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

10.2. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

10.3. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl poreikio pridėti prie bylos teikiamus įrodymus pažymi, kad jie yra susiję su sprendžiamo klausimo nagrinėjimu, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ieškovei ir atsakovui jie yra žinomi, todėl, šalių pateiktus įrodymus priima, prideda prie bylos ir vertins bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

11. Bylos duomenimis nustatyta:

11.1. Ieškovė L. J. ir atsakovas J. J. 2005 m. spalio 1 d. Šv. Onos bažnyčioje sudarė santuoką, ji 2005 m. spalio 4 d. apskaityta Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 3605.

11.2. Santuokos metu sutuoktiniai susilaukė vaikų: G. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini).

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

12. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas rėmėsi tik ieškovės paaiškinimais, kurie neatitinka tikrovės. Teigiama, jog atsakovas gauna žymiai mažesnį atlyginimą, nei nurodė ieškovė ieškinyje. Be to, pažymi, kad jis teikia vaikams išlaikymą, pateikė mokėjimo pavedimus. Apeliantas pateikė vaikų poreikių skaičiavimo lentelę, prašo ja vadovautis.

13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 384 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė teismui, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgiant į sutuoktinių, vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 straipsnyje.

14. Pagal CK 3.3 straipsnį, šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas, be kita ko, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, be kita ko, gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui, ir taikyti kitas, teismo manymu, reikalingas laikinąsias apsaugos priemones (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4, 8 punktai). Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

15. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020, 28 punktas).

16. Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimaliąją mėnesinę algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2006 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006 ir kt.).

17. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas MMA dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių, nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21, 22 punktai).

18. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Tiek išmoka vaikui, tiek šalpos neįgalumo pensija turi būti naudojamos vaiko poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems abiem tėvams tam, kad, paskirstydami savo pajamas, jas galėtų leisti vaiko kitiems (papildomiems) poreikiams tenkinti, t. y. būtų pasiektas tikslas, kad kuo daugiau vaiko poreikių būtų patenkinta ir būtų palengvinta tėvų, kurie pagal CK 3.192 straipsnį turi lygias pareigas išlaikyti savo vaiką, našta tenkinant šiuos poreikius. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 54, 57 punktai). Tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

19. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu Nr. 709 patvirtino 2025 m. minimalios mėnesinės algos dydį - 1038 Eur (atskaičius mokesčius apie 777 Eur). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymui didesnį laikiną išlaikymą, nurodydama, kad dukrų poreikiams per mėnesį reikalinga atitinkamai 750 Eur ir 500 Eur.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi,. kad nors ieškovė, nurodydama šias aplinkybes pateikė teismui šioje stadijoje įrodymus, kurie, jos nuomone, patvirtina, jog šiuo metu vaikų išlaikymui kas mėnesį reikalinga būtent tokio dydžio suma, tačiau šiuo metu preliminariai vertinant jos prašymo dėl laikino išlaikymo pagrįstumą galima daryti išvadą, kad tokios išvados gali būti padarytos tik išnagrinėjus bylą iš esmės įvertinus visus įrodymus (CPK 12, 178 straipsniai).

21. Atsakovas, teigdamas, kad šiuo metu vaikų poreikiams patenkinti užtenka mažesnės, nei 777 Eur sumos, (atitinkamai iš jo 328,75 Eur ir 253,75 Eur) vadovavosi savo skaičiavimais, kad gyvendamos kartu šalys neišleisdavo vaikams tokių sumų kiekvienam vaikui.

22. Atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, šalių nepilnamečių vaikų amžių, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams po 500 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, įvertinus papildomai kiekvienam vaikui gaunamą 125,50 Eur/mėn. valstybės paramą, yra per didelis laikinai užtikrinti jų būtinuosius poreikius. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs įrodymus apie atsakovo gaunamą darbo užmokestį, į tai, kad atsakovas teikia tam tikro dydžio išlaikymą vaikams, sprendžia, kad šalių nepilnamečiams vaikams priteistas po 500 Eur / mėn. laikino išlaikymo dydis yra neproporcingas, pernelyg suvaržantis atsakovo teises ir teisėtus interesus.

23. Svarbu ir tai, jog teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali vertinti argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalingos pinigų sumos, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Klausimai dėl išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai bei dėl vaiko būtiniems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų bus vertinami sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai ir pan.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, po 300 Eur/ mėn. iš atsakovo priteistinas laikinas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams užtikrina nepilnamečių vaikų interesus, ir ne tik minimalius jų poreikius, atsižvelgiant ir į „vaiko pinigus“, o kartu nepažeidžia ir atsakovo bei ieškovės teisių bei interesų.

25. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, o ginčas tarp šalių šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.

Dėl kitų skundo argumentų

26. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl procesinės bylos baigties

27. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo nepilnamečiams vaikams, žymiai didesnį nei minimalių nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui reikalingą išlaikymą, neįvertino to, kad byloje šiuo metu nėra ištirti įrodymai apie tai, kokia yra tėvų turtinė padėtis. Be to, teismas vadovavosi ieškovės teiginiais, kad atsakovas vaikų neišlaiko, nors taip absoliučiai tvirtinti nėra pagrindo (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi, šioje ginčo nagrinėjimo stadijoje neįrodžius aplinkybių apie tai, kad vaikų poreikių neužtikrina vieno MMA išlaikymas bei valstybės teikiamos lėšos, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl laikino išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams priteisimo turi būti pakeista, sumažinant šalių dukroms iš atsakovo priteistą laikiną išlaikymą nuo 500 Eur / mėn. iki 300 Eur / mėn., mokėtinų periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki šioje byloje priimtino teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

28. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji pakeičiama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CPK 338 straipsnis, CPK 339 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

29. Bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas byloje priėmus sprendimą iš esmės (CPK 93, 98 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju buvo sprendžiami laikino pobūdžio klausimai, bylinėjimosi išlaidos neskirstytinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,

nutaria:

priimti atsakovo J. J. su atskiruoju skundu pateiktus rašytinius įrodymus.

Priimti ieškovės L. J. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus rašytinius įrodymus.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartį :

sumažinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi priteistą iš atsakovo J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametėms dukroms G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą kiekvienai iki 300 Eur, mokėtinų kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2025 m. balandžio 17 d.) iki galutinio teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo įsiteisėjimo, indeksuojant laikiną išlaikymą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Aušra Maškevičienė