Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko S. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal skolininko S. T. prašymą kreditorei I. T. (J.) dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Bylos procesas buvo atnaujintas pagal kreditoriaus SEB banko pareiškimą ir 2014-06-30 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu buvo pakeista S. T. ir I. T. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlyga dėl vaikų išlaikymo ir patvirtintas S. T. įsipareigojimas teikti vaikams išlaikymą po 86,89 Eur kiekvieną mėnesį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Skolininkas S. T. atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018-08-30 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą tenkinti.

8. Nurodo, kad iš nutarties motyvų galima spręsti, kad nagrinėjamam klausimui negali būti taikoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalis, suteikianti teisę kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

9. Sprendimų įvykdymo atidėjimo ir išdėstymo, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutas nenumato ribojimų, kada jis yra netaikytinas, jei prašoma išdėstyti sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis įsiskolinimo.

10. Iš ginčijamos teismo nutarties galima suprasti, kad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas yra neįmanomas, kadangi nėra aiškus išlaikymo įsiskolinimo dydis. Nurodo, jog S. T. išlaikymo įsiskolinimo dydis yra 8 975,17 Eur, todėl teismas turėjo visas procesines galimybes spręsti dėl šio neginčijamo išlaikymo įsiskolinimo dydžio išdėstymo.

11. Nutartyje teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog reikalavimas įvykdyti teismo sprendimą bei nedelsiant sumokėti 8 975,17 Eur išlaikymo įsiskolinimą sukeltų grėsmę ne tik kitų S. T. vaikų gerovei, bet ir pačios I. T. turtinei padėčiai. Pareiškėjas S. T. yra solidariai atsakingas AB SEB bankui pagal 2012-09-16 kredito sutartį Nr. 14A1218211325-83, mėnesinė įmoka – 165,25 Eur. Pas S. T. šiuo metu yra susidariusi nepalanki finansinė padėtis.

13. Jei S. T. nepajėgus vykdyti įsipareigojimus bankui ir yra nepajėgus gyventi nuosavame name, tai bankui įkeistas nekilnojamas turtas turėtų būti kuo skubiau parduotas, o skola bankui padengta tokio pardavimo metu gautomis įplaukomis.

14. Argumentai apie nepalankią finansinę padėtį yra visiškai nepagrindžiantys sprendimo vykdymo dalimis poreikio. Tuo labiau, kad nuo pat 2013-2014 m. S. T. ignoravo vaikų poreikius gauti bent jau teismo priteistas išlaikymui skirtas sumas. Tokia situacija, kai S. T. nuo pat 2013-2014 metų netinkamai vykdė pareigą išlaikyti vaikus, rodo, kad S. T. ne dėl jo finansinės padėties prastėjimo nevykdo teismo sprendimo, o tik piktybiškai vengia išlaikyti vaikus.

15. S. T. samprotavimai niekaip nepagrindžia jo galimybių ateityje atsiskaityti, jis nepateikia jokių įrodymų, kurie parodytų, kad jo ketinimai gauti reguliarias įplaukas, skirtas skolos sumokėjimui bei vaikų interesų patenkinimui, būtų pagrįsti suplanuotais pinigų srautais.

16. Skolininkas S. T. pateikė siūlymą taikyti byloje teisminę mediaciją. Nurodo, kad dėl vaikų gerovės bei siekio abejoms šalims patirti mažiau neigiamų emocijų ir priešiškumo siūlytina šalims pabandyti ginčą spręsti taikiai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

19. Byloje esant kreditorės I. J. nesutikimui dėl skolininko siūlymo taikyti teisminę mediaciją, teismas šio prašymo netenkina.

20. Teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti nėra įstatyme numatytų pagrindų.

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2013-12-12 sprendimu Nr. 2-3638-424/2013 nutraukė S. T. ir I. T. santuoką ir patvirtino jų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3 p. S. T. įsipareigojo nepilnamečių vaikų A. T., gim. (duomenys neskelbtini), I. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki vaikų pilnametystės kiekvieną mėnesį, kiekvieno vaiko išlaikymui, mokėti po 500 Lt (144,81 Eur). Trakų rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 30 d. sprendimu pakeitė 2013-12-12 sprendimą ir 4 p. nusprendė, kad S. T. sūnaus A. T., gim. 2005 m. rugsėjo mėn. 22 d., sūnaus I. T., gim. 2009 m. rugsėjo mėn. 25 d., dukros N. T., gim. 2003 m. lapkričio 04 d. išlaikymui iki vaikų pilnametystės kiekvieną mėnesį, kiekvieno vaiko išlaikymui, moka po 300 Lt.

22. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo paties iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Taigi, įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo vykdymas gali būti keičiamas tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant teismo sprendimo vykdymo pakeitimo klausimą, būtina atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar tvarkos pakeitimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

23. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje teismo nurodytu argumentu, jog teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo spręsti dėl skolos išdėstymo. Trakų rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 30 d. sprendimu nusprendė, kad S. T. sūnaus A. T., sūnaus I. T., dukros N. T., išlaikymui iki vaikų pilnametystės kiekvieną mėnesį, kiekvieno vaiko išlaikymui, moka po 300 Lt, todėl sutikti su apelianto teiginiu, jog įsiskolinimo suma yra 8 975,17 Eur, nėra pagrindo, kadangi šis teiginys nėra pagrįstas. Teismo sprendimu šalys nekonstatavo jokio išlaikymo vaikams įsiskolinimo, todėl nėra aišku kuo remdamasis skolininkas teigia, jog jis turi tokio dydžio įsiskolinimą.

24. CPK 284 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutas nėra skirtas įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimui. Teismas, pakeisdamas sprendimo vykdymo tvarką, negali išplėsti ar susiaurinti šalių įrodinėtų ir sprendimu suteiktų teisių ar nustatytų pareigų, sukurti pareigų kitiems, nei nurodyti teismo sprendime, kurio vykdymo tvarka keičiama, asmenims (išskyrus jų teisių perėmėjus) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2013). Pažymėtina, kad apeliantas nepagrindė kuo remiantis jis teigia, jog jo įsiskolinimo suma yra 8 975,17 Eur, toks įsiskolinimas teismo sprendime nėra numatytas, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti apelianto prašymą.

25. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra motyvuota, motyvai yra pakankami, t. y. iš nutarties motyvuojamosios dalies yra aišku, kokiu pagrindu teismas apelianto prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo netenkino.

26. Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

27. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti (CPK 320 straipsnis).

28. Kadangi procesinis sprendimas yra priimtas kreditorės naudai, tenkinamas jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, iš skolininko S. T. kreditorės I. J. naudai priteisiant 435,60 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Skolininko S. T. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš skolininko S. T. kreditorės I. J. naudai 435,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, jos patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.