Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis LAT nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3- 267-611/2017, 2017-07-03 išdavė Suraleb vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau - Vykdomasis raštas). Suraleb pateikė Vykdomąjį raštą vykdyti antstoliui A. L. (toliau - Antstolis). Šiuo pagrindu Antstolis administruoja vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Vykdant vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-07-26 turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini), turto arešto akto identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), buvo areštuotas MTZ priklausantis turtas.

2018-02-27 Antstolis, remdamasis 2018-02-27 gautu Suraleb prašymu, priėmė patvarkymą dėl turto aprašo pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo: (i) uždraudė MTZ valdyti, naudotis ir disponuoti (įskaitant ir teisę balsuoti kreditorių susirinkimuose) MTZ priklausančia turtine teise - reikalavimo teise į gautinas sumas iš bankrutuojančios Raseinių rajono žemės ūkio bendrovės „Džeirana“ (toliau - Džeirana); (ii) MTZ priklausančio reikalavimo teisės į Džeiraną saugotoju skyrė Suraleb ir turtinės teisės administratoriumi paskyrė L. T.; (ii) vykdomas išieškojimas LAT 2017-05-18 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių 2 026 539,95 EUR sumai (toliau - Skundžiamas patvarkymas).

Žemesnės instancijos teismas

- Skundžiamu patvarkymu Antstolis, siekdamas išvengti („apeiti“) teismų sprendimų, kuriais sustabdyti V. L. įgaliojimai, MTZ priklausančios reikalavimo teisės į Džeiraną administratoriumi paskyrė L. T..

MTZ įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, kad su MTZ priklausančiu turtu jau yra paskirti net keli MTZ turto administratoriai ir Antstolis siekia išvengti jau pritaikytu laikinųjų apsaugos priemonių analogiškoje civilinėje byloje, Antstolis Skundžiamu patvarkymu MTZ priklausančios turtinės teisės (reikalavimo teisės į Džeiraną) administratoriumi paskirdamas L. T. elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja Antstoliui suteikta teise skirti skolininko turto administratorių.

Juo labiau atsižvelgiant ir j tai, kad, kaip minėta, tokiais veiksmai Antstolis iš esmės ir ženkliai didina MTZ išlaidas. Todėl nebuvo ir nėra jokio poreikio nustatyti MTZ priklausančios reikalavimo teisės administravimo.

Be to, Antstolis, skirdamas MTZ reikalavimo teisės turto administratorių ir uždrausdamas MTZ valdyti, naudoti ir disponuoti (įskaitant balsuoti kreditorių susirinkimuose) reikalavimo teise, jokiais faktiniais duomenimis nepagrindė būtinybės skirti administratorių, nepagrindė aplinkybių, jog MTZ gali netinkamai valdyti, naudotis ar disponuoti savo turima reikalavimo teise. Kitaip tariant, MTZ neatliko jokių veiksmų, kurie galimai patvirtintų MTZ netinkamą naudojimąsi savo reikalavimo teise į Džeiraną. Nei Antstolis, nei Suraleb, nei kiti suinteresuoti asmenys nepateikė tai paneigiančių įrodymų. Priešingai, MTZ teisėtas interesas yra tai, kad iš MTZ priklausančio reikalavimo teisės būtų padengta skola Suraleb, o likusi dalis liktų MTZ.

Skundžiamo patvarkymo nepagrįstumą ir prieštaravimą proporcingumo principui patvirtina ir tai, jog nustatant administravimą Antstoliui pakako nustatyti draudimus, susijusius MTZ reikalavimo teisės perleidimu, ir nebuvo poreikio uždrausti naudoti, valdyti šią reikalavimo teisę bei dalyvauti kreditorių susirinkimuose.

Tokie Antstolio veiksmai vertintini kaip neracionalūs, neatitinkantys teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo ir protingumo principų, pertekliniai, todėl yra neteisėti.

Dar daugiau, įstatymu yra numatyta teisė antstoliui pačiam saugoti ir administruoti skolininko turtą. Kadangi Antstoliui vykdomojoje byloje suteikti įgaliojimai priimti atitinkamus patvarkymus, nurašyti ir sulaiko pinigines lėšas, priklausančias skolininkui, ir kt., tokiu būdu iš esmės Antstolis atlieka skolininko turto administravimo funkcijas.

Taigi, nagrinėjamu atveju yra susidariusi alogiška situacija, kai MTZ turto administravimo funkcijas atlieka net keli asmenys: UAB „Divingas“, G. Ž., L. T., V. L. (įgaliojimai laikinai sustabdyti) ir Antstolis.

Žemesnės instancijos teismas

Penkta, priėmus Skundžiamą patvarkymą, administratoriui L. T., kuris yra paskirtas pagal Suraleb atstovo advokato Egidijaus Morkūno pasiūlymą (ši aplinkybė nurodyta ir Skundžiamame patvarkyme), Džeiranos bankroto procese, remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 21 str. 2 d., įgytų tokias kreditoriaus teises, kaip: (i) susipažinti su bankroto bylos medžiaga ir susijusia dokumentacija (įskaitant Džeiranos sandorių, sudarytų prieš bankroto bylos iškėlimą, dokumentais); (ii) ginčyti Džeiranos sudarytus nenaudingus sandorius per įstatymo nustatytus terminus.

Tai reiškia, kad L. T. peržiūrės Džeiranos sandorių dokumentus ir turės teisę, MTZ vardu, priimti sprendimą, ar inicijuoti sandorių ginčijimą, kaip sudarytus nenaudingus bendrovei, ar ne.

Pastebėtina, kad Suraleb advokatas Egidijus Morkūnas dar 2013 metais teikė teisines paslaugas Džeiranai, susijusias su atstovavimu prieš MTZ. MTZ įsitikinimu, pagal Suraleb atstovo advokato Egidijaus Morkūno pasiūlymą paskirtas administratorius L. T. pagrįstai gali būti šališkas (veikti Džeiranos interesais), t. y. veiks pagal advokato Egidijaus Morkūno (konsultavusio Džeiraną) ir Džeiranos atstovų nurodymus. MTZ reikalavimas, kuriam administruoti paskirtas L. T., Džeiranos bankroto procese sudaro daugiau nei 90 proc. visų reikalavimų, todėl nuo L. T. pozicijos galutinai priklausys bankroto proceso eiga ir kitų Džeiranos kreditorių interesų užtikrinimas.

Atsižvelgiant į tai, tikėtina, kad administratorius L. T. nesiims jokių veiksmų (sandorių ginčijimo ir kt.), jog būtų ginčijami Džeiranos sudaryti sandoriai, kuriuos sudaryti patarė tuometinis Džeiranos ir šiuo metu išieškotojo atstovas advokatas Egidijus Morkūnas bei, kad Džeiranos bankroto procese būtų užtikrinti ir patenkintų visų kreditorių interesai, o ne tik Suraleb. Todėl Skundžiamas patvarkymas turėtų būti panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, t. y. pažeidžiantis MTZ teises ir teisėtus interesus.

Šešta, Pareiškėjas pažymi, kad tinkamas kreditorių interesų gynimas bankroto procese yra Kasacinio teismo pripažintas viešuoju interesu, kurį teismams privalu aktyviai ginti. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tiek juridinio, tiek fizinio asmens bankroto procese egzistuoja viešasis interesas, todėl teismas tokio pobūdžio bylose turi būti aktyvus; tai apima teismo teise ex officio tikrinti fizinio asmens sudarytus sandorius ir teise rinkti įrodymus (CK 1.78 str. 5 d.. CPK 179 str.). Todėl užtikrinti tinkama Pareiškėjo, kaip kreditoriaus, teisių įgyvendinimą ir administravimą bei bet kokių abejonių dėl bankroto proceso skaidrumo pašalinimą - reikalauja viešasis interesas. Atitinkamai, Teismas turi pareigą aktyviai ginti Pareiškėjo kaip kreditoriaus interesus Džeirana bankroto procese bei saugoti nuo galimo administratoriaus L. T., kuris paskirtas pagal išieškotojo atstovo pasiūlymą, šališkumo.

Tokie kreditoriaus interesai, kaip balsavimo teisė kreditorių susirinkime ir kuriuos neteisėtai apribojo Antstolis Skundžiamu patvarkymu, neabejotinai patenka į viešo intereso apsaugą ir tik išimtiniai atvejais gali būti tokios kreditoriaus teisės paneigiamos, pavyzdžiui, kai yra įrodymų, kad pats kreditorius neveiklus ar tyčia trukdo bankroto procesui. Tuo tarpu, kaip minėta, Suraleb yra suinteresuotas tik savo reikalavimo patenkinimu, o intereso užtikrinti, kad atskaičius įsiskolinimą Suraleb piniginių lėšų likutį gautų ir MTZ, Suraleb ir L. T. neturi. Todėl perleidžiant neturtines kreditoriaus teises (balsavimo teises) tik Suraleb atstovo pasirinktam administratoriui L. T. yra iš esmės pažeidžiami MTZ, kaip kreditoriaus bankroto byloje, kurio interesai patenka į viešo intereso apsaugos apimtį, lūkesčiai ir interesai.

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjas iš pradžių prašė antstolio A. L., o po to teismo:

Tenkinti Pareiškėjo skundą ir panaikinti antstolio A. L. 2018-02-27 patvarkymą dėl turto aprašo pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas pakartojo skundo motyvus ir teigė, kad atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, yra teisinis pagrindas tenkinti jo kliento skundą.

Antstolis A. L. 2018-03-12 patvarkymu pareiškėjo (skolininko) skundo netenkino. Antstolis patvarkyme nurodė, kad 2018-03-05 antstolio kontoroje gautas skolininko atvirosios akcinės bendrovės atstovo advokato R. Č. (toliau tekste - pareiškėjas) skundas. Pareiškėjas skundžia ir prašo panaikinti 2018-02-27 Patvarkymą dėl turto aprašo pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjui nurodytina, kad antstolis gali tikslinti turto aprašo duomenis ir tai nėra LR CPK 148 straipsnio pažeidimas. Pagal LR CPK 675 straipsnio 3 dalį antstolis, vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, sudaro areštuojamo turto aprašą, tačiau turto arešto akto nesurašo. Teismas nėra nurodęs, kurį konkretų turtą areštuoti, todėl antstolis turi teisę savarankiškai parinkti areštuojamą turtą, arba daryti turto aprašo pakeitimus. Vadovaujantis Lietuvos LR CPK 147 straipsnio 6 dalimi, kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodomi, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Šiais atvejais asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi per keturiolika dienų kreiptis į antstolį Antstolis pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą atlieka per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo vykdyti. Po pirminio patikslinimo areštuoto turto duomenys keičiami ar papildomi Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Teismas nėra nurodęs, kurį konkretų turtą areštuoti, todėl antstolis turi teisę savarankiškai parinkti areštuojamą turtą, arba daryti turto aprašo pakeitimus.

Atmestini ir pareiškėjo argumentai dėl arešto masto viršijimo. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, 2018.02.27 skundžiamu Patvarkymu dėl turto aprašo pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkui buvo uždrausta valdyti, naudotis ir disponuoti Turtine teise (įskaitant ir teisę balsuoti kreditorių susirinkimuose) bei turtinės teisės saugotoju buvo paskirtas išieškotojas. Patvarkyme yra aiškiai nurodyta, jog likusioje dalyje turto aprašas yra paliekamas nepakeistas. T. y. turto arešto mastas keičiamas nebuvo, kaip tai klaidingai nurodo pareiškėjas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo teiginys, kad antstolis iš esmės areštavo turto daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, yra visiškai nepagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu antstolio atstovas pakartojo antstolio priimtame patvarkyme netekinti skundo nurodytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjo skundo netenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Vykdomojoje byloje antstolis ne kartą reikalavo MTG pateikti informaciją apie turtą, tame tarpe ir debitorius. MTG nei į vieną tokį antstolio reikalavimą atsakymo nepateikė, tokiu būdu ne tik vengė vykdyti antstolio nurodymus, bet ir sąmoningai slėpė informaciją apie turtą. Vienas iš žinomo MTG turto vienetų yra reikalavimo teisė į BŽŪB „Džeirana“. Nepaisant to, kad ši turtinė teisė yra įgyta seniai (daugiau nei prieš tris metus) MTG atsakingi asmenys nepadarė nieko, kad skola iš BŽŪB „Džeirana“ būtų išieškota. Tai pagrįstai leidžia manyti, kad MTG atstovai gali būti tiesiogiai suinteresuoti, kad skola iš BŽŪB „Džeirana“ niekada nebūtų susigrąžinta. Būtent dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-05-19 nutartimi skyrė Suraleb Inc. pasiūlytą MTG turto administratoriumi L. T.. Kuris turi visas teises, tame tarpe ir kreditoriaus teises bankroto procese. Pirmos instancijos teismas tik pažeisdamas įstatymą gali priimti procesinį sprendimą, kuris pakeistų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo padarytas išvadas.

MTG klaidina teismą dėl MTG skolos JAV įmonei Suraleb Inc. Šiandien dienai ši skola yra beveik 5 mln. eurų. Tuo tarpu MTG nepateikė antstoliui jokios informacijos, kuri kleistų įvertinti, kiek yra verta MTG reikalavimo teisė į BŽŪB „Džeirana“. Dėl MTG kalės nesant galimybės tai padaryti, antstolis pagrįstai paskyrė turto administratorių.

Bet kokie MTG paaiškinimai dėl administratoriaus L. T. netikimo eiti turto administratoriaus pareigas vertintini, kaip teisinis nihilizmas. L. T. kandidatūrą patikrino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, todėl pirmos instancijos teismas neturi įgalinimų nesutikti su kasacinės instancijos teismo išvada.

Jei MTG bendradarbiautų su antstoliu ir teiktų reikalaujamą informaciją, nebūtų jokio reikalo skirti turto administratorių ir, neva, didinti vykdymo išlaidas.

Šioje byloje pirmos instancijos teismas negali kitaip, nei LAT įvertinti L. T. paskyrimo administratoriumi, kitaip grubiai pažeistų proceso įstatymo reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu išieškotojo atstovas pakartojo atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytus motyvus ir prašė teismo jo netenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas taip pat įpareigojo paskirtą turto administratorių administravimo metu atvirosios akcinės bendrovės „Minskij traktornyj zavod“ gautas pinigines lėšas įnešti į antstolio, vykdysiančio teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, depozitinę sąskaitą.

Turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu (LR civilinio kodekso 4.240 str.).

2017 m. lapkričio mėn. 30 dienos nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikinųjų apsaugos priemonių laikymą (turto administravimą) paliko galioti.

Teismui pranešu, kad su atvirosios akcinės bendrovės „Minskij traktornyj zavod“ atstovo skundu nesutinku. Teismo posėdžiuose nedalyvausiu.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, suinteresuotas asmuo teismo prašė:

Teismo posėdžius nagrinėti turto administratoriui L. T. nedalyvaujant.

Žemesnės instancijos teismas

Skundą dėl antstolio veiksmų gali paduoti asmenys, tiesiogiai dalyvaujantys vykdymo procese, kurių teises arba teisėtus interesus sprendimo vykdymo proceso metu pažeidžia antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus arba jų neatlikdamas. Tai išieškotojas, skolininkas, įkaito davėjas, varžytynėse dalyvaujantys asmenys, skolininko darbdavys, vykdantis antstolio patvarkymą dėl išskaitų iš darbo užmokesčio ir pan. Kiti asmenys, kurie nepripažįstami betarpiškai dalyvaujantys vykdymo procese, savo teises gina, ginčo teisenos tvarka pareikšdami ieškinį dėl civilinės teisės, o skųsti antstolių veiksmus teisės neturi. Jeigu ginčas susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu, gali būti reiškiamas ieškinys LR CPK 603 str. pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017 taikė laikinąsias apsaugos priemones ir Suraleb, INC, reikalavimams užtikrinti areštavo MTG nuosavybės teise priklausančios 2 255 332,97 JAV dolerių vertės kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, esančius pas MTG arba trečiuosius asmenis, taip pat paskyrė L. T. MTG turto administratoriumi ir jam suteikė teisę administruoti bendrovės turtą ir turtines teises (T.1, 18-20 b. l.). Teismų informacinės sistemos LITEKO ir bylos duomenys patvirtina, kad MTG prašė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi pripažino, kad neišnyko pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl daroma išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi paskirto MTG turto administratoriaus L. T. įgaliojimai būtų pasibaigę ar kitaip apriboti (T. 2, 13-15 b. l.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 15 d. nutartimi kasacinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017 pripažino ir leido Lietuvoje vykdyti arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimą ir užsienio teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį dėl 88 777,97 JAV dolerių išankstinių palūkanų priteisimo (T.1, 187-201 b. l.).

Dėl priverstinio minėtos LAT 2017-05-18 nutarties vykdymo, išieškotojas Suraleb, INC šį teismo procesinį dokumentą 2017-05-19 pateikė vykdyti antstoliui A. L. (vykd. byla Nr. (duomenys neskelbtini)/2017, T.1, 1 b. l.).

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-63-381/2017 nustatyta, kad pagal arbitražo sprendimo 7.6 punktą, numatantį, jog Suraleb, INC, įgyja teisę reikalauti palūkanų dėl laikotarpio po šio sprendimo pagal taikytinas taisykles, yra skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo 1 947 475,30 Eur sumos dėl laikotarpio nuo arbitražo sprendimo priėmimo dienos (2006 m. birželio 1 d.) iki šios sprendimo dalies įvykdymo (T.1, 160-174 b. l.). Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-54-381/2016 buvo atmesti išieškotojo Suraleb INC du prašymai dėl atlyginimo turto administratoriui nustatymo (T.1, 145-159 b. l.).

Civilinėje byloje Nr. e2-YT-2041-1028/2018 buvo išnagrinėtas ir išieškotojo Suraleb, INC atskirasis skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. nutarties panaikinimo, tai yra dėl turto administratoriaus V. L. įgaliojimų sustabdymo (T.1, 29-30 b. l.). Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2S-236-440/2018 2018-02-26 nutartimi netenkino išieškotojo atskirojo skundo ir paliko pirmosios instancijos teismo minėtą nutartį galioti (T.1, 31-40 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas priimtoje nutartyje pateikė ir savo išaiškinimą dėl antstolio teisės skirti skolininko turto administratorių. Atskirai pastebėtina, kad pagal Liteko duomenis civilinėje byloje Nr. e2-YT-2041-1028/2018 2018-01-12 priimta nutartis nėra panaikinta iki šiol, nors pati byla yra nutraukta (T.1, 29-30 b. l., T.2, 19 b. l.).

Antstolis 2017 m. gegužės 22 d. sudarė skolininko turto aprašą ir pastarąjį paskyrė turto saugotoju (vykd. byla Nr. (duomenys neskelbtini), T.1, 27-28 b. l.). Po to antstolis nurodydamas, kad vykdo LAT 2017-05-18 nutartį, priėmė patvarkymą, kuriuo pakeitė 2017-05-22 aprašą ir jame nurodyto turto administratoriumi paskyrė suinteresuotą asmenį L. T. (T.1, 24-25 b. l.).

Atskirai pažymėtina, kad vykdymo procese išieškant iš skolininko skolą antstolis yra areštavęs MTG priklausantį turtą, apribojo MTG teisę disponuoti jai priklausančiu turtu, arešto mastas 3 339 787,55 Eur, areštuoto turto saugotoju paskyrė skolininkę MTG (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)/2017). Antstolis 2017 m. gruodžio 13 d. papildė turto arešto aktą nurodydamas, kad areštuojama skolininkei MTG priklausanti turtinė teisė ? reikalavimo teisė į gautinas sumas iš ŽŪB „Džeirana“, skolininkei draudžiama valdyti, naudoti ir disponuoti šia turtine teise; turtinės teisės saugotoju paskirta išieškotoja Suraleb, INC, o turtinės teisės administratoriumi paskirtas V. L. (T.1, 27-28 b. l.).

Kaip jau minėta antstolis A. L. remdamasis LAT 2017-05-18 nutarties pagrindu (civ. byla Nr. 3K-3-267-611/2017) 2017-05-22 sudarė skolininko turto aprašą (v. byla Nr. (duomenys neskelbtini)/2017, 27-28 b. l.). Po to antstolis 2018-02-27 priimtu patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė minėtą turto aprašą ir nurodė, kad aprašyta skolininkui Minskij traktornyj zavod, priklausanti turtinė teisė - reikalavimo teisė į gautinas sumas iš Raseinių rajono žemės ūkio bendrovės „Džeirana“. Skolininkui uždraudžiama valdyti, naudotis ir disponuoti turtine teise (įskaitant ir teisę balsuoti kreditorių susirinkimuose). Turtinės teisės saugotoju yra skiriamas išieškotojas SURALEB, Inc. Turtinės teisės administratoriumi, vadovaujantis 2017-05-18 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017, yra skiriamas turto administratorius L. T.. Likusioje dalyje turto aprašą antstolis paliko nepakeistą.

Be to antstolis 2017-11-30 patvarkymu Nr. S-17-159-56081 pakeitė vykdomojoje byloje 2017-07-26 turto arešto aktą ir pagal 2017-11-30 išieškotojo atstovo gautą prašymą areštuotų daiktų saugotoju skyrė patį išieškotoją, o prekių ženklų administratoriumi paskyrė bankroto administratorių G. Ž. (111-112 b. l.).

Atskirai pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad arbitražo sprendimo 7.1 ir 7.2 punktuose numatytos šalims priešpriešinės pareigos. Atsižvelgiant į tai, kad Suraleb, INC, nevykdo arbitražo sprendimu nustatytos pareigos perduoti turtą, siekiant apginti abiejų šalių interesus, sustabdytas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotų piniginių sumų pagal arbitražo sprendimą išmokėjimas išieškotojui tol, kol išieškotoja Suraleb, INC, įvykdys arbitražo sprendime įvardinto turto perdavimą MTG arba pateiks banko ir (ar) draudimo bendrovės garantiją, užtikrinant suinteresuoto asmens įsipareigojimų pagal arbitražo sprendimo 7.2 punktą tinkamą vykdymą, arba kol bus išspręstas klausimas dėl arbitražo sprendimo 7.2 punkto vykdymo tvarkos.

Pastebėtina, dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirto bankroto administratoriaus funkcijų yra pasisakęs ir Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2T-54-381/2016 19-34 punktuose (T.1, 145-159 b. l.). Teismas nurodė, kad paskirtajam turto administratoriui teismas suteikė teisę administruoti MTG turtą ir turtines teises (tarp jų ir reikalavimo teises į skolininkus) paprastojo administravimo apimtimi. Tokiu atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu. Iš administruojamo turto gaunamas lėšas administratorius turi teisę saugiai investuoti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ? CK) 4.240 straipsnio 1 dalį (nutarties 3, 21 punktai). Kai nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduota vykdyti antstoliui (kaip šiuo atveju), paskirtasis turto administratorius neatlieka jokių skolininko turto paieškos veiksmų ir tik po to, kai antstolis areštuoja skolininko turtą arba sudaro skolininko turto aprašą (CPK 675, 677, 678 - 680 straipsniai), imasi šio turto administravimo veiksmų (minėtos nutarties 24 punktas).

Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi iškelta ŽŪB „Džeirana“ bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Divingas“, 2018 m. sausio 9 d. nutartimi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai ŽŪB „Džeirana“ bankroto byloje, įskaitant trečios eilės kreditorės MTG 5 700 656,54 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, kuris sudaro daugiau nei 99 procentus visų bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų (T.1, 43-45 b. l., T.2, 17-18 b. l.). Nors MTG yra didžiausias ŽŪB „Džeirana“ kreditorius ir jis gali daryti lemiamą įtaką bankroto procese sprendžiant įvairius kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus, tačiau nagrinėjamos bylos atveju išieškotojas Suraleb, INC nepateikė teismui įrodymų, dėl ko jis negali pasitikėti bankroto administratoriumi ir todėl yra būtina tarpininkaujant išieškotojui kiekvienų atveju skirti turto administratorių. Todėl teismas žemiau pasisako dėl skolininko turto administratoriaus skyrimo vykdymo procese.

Dėl antstolio teisės paskirti skolininko turto administratorių.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei remiantis juo priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdymo proceso tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (lot. už įgalinimų ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.

Remiantis CPK 624 straipsnio 2 dalies 7 punktu skolininko turto administravimas yra viena iš priverstinio vykdymo priemonių, kurias turi teisę taikyti antstolis vykdomojoje byloje. CPK 683 straipsnio, reglamentuojančio areštuoto turto saugojimą ir administravimą, 1 dalyje numatyta, jog įprastai areštuotą turtą antstolis palieka valdyti asmeniui, pas kurį jis tą turtą areštavo, tačiau prireikus bet kurioje proceso stadijoje gali areštuotą turtą perduoti saugoti kitam asmeniui. Antstolio vykdymo procese paskirtas turto administratorius atlieka paprastojo turto administratoriaus funkcijas (CPK 683 straipsnio 5 dalis, 744 straipsnio 3 dalis), todėl antstolis prieš taikydamas priverstinio pobūdžio priemones turi įvertinti jų proporcingumą, ar taikoma priemonė nėra per griežta, t. y. ar nevaržo skolininko daugiau nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad antstoliui yra suteikta teisė perduoti areštuotą turtą saugoti kitam asmeniui tik esant akivaizdžiai būtinybei, pavyzdžiui, kai antstolis turi nenuginčijamų įrodymų, jog ginčo turtas nėra saugomas apskritai ar jis saugomas akivaizdžiai netinkamai. Taigi tik esant (ar atsiradus) tokioms aplinkybėms ir pateikus atitinkamus įrodymus dėl to, kad skolininkui priklausantis ir antstolio areštuotas turtas nesaugomas, neprižiūrimas, jo būklė blogėja ir todėl krinta šio turto vertė, būtų galima spręsti dėl pagrindo keisti turto administratorių (saugotoją).

Svarbu pabrėžti, kad turto administravimas kaip priverstinio vykdymo priemonės išlaidos, kurios patiriamos administruojant turtą, yra laikomos papildomomis vykdymo išlaidomis (Sprendimų vykdymo instrukcijos 43.1 punktas), kurios išieškomos iš skolininko (CPK 610 straipsnio 1 dalis). Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelės 33 punktą už skolininko turto administravimą, kaip priverstinio vykdymo priemonę, administratoriui mokamas 10 procentų atlygis nuo pajamų, gautų iš skolininko turto administravimo, bet ne mažiau kaip 79,99 Eur už vieną vykdomąją bylą. Todėl teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad prieš skiriant turto administratorių, būtina įvertinti ir tai, kad turto administratoriaus paskyrimas didina vykdymo išlaidas.

Dėl antstolio A. L. veiksmų vertinimo vykdymo procese.

Pagrindinis vykdymo proceso dalyvis yra antstolis, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Pagrindiniai antstolio teisinį statusą reglamentuojantys aktai - LR Antstolių įstatymą ir LR CPK. Atskirus antstolių veiklos klausimus reglamentuoja ir kiti teisės aktai. Pagal LR CPK 585 straipsnio 1 dalį antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Antstoliui valdingi įgalinimai suteikti tik vykdant funkcijas, antstolio reikalavimai, nesusiję su sprendimų vykdymu, pvz., teikiant tarpininkavimo ar kt. paslaugas, kitiems asmenims privalomi tiek, kiek tai numatyta įstatymu. Visais atvejais antstolio vykdomoje veikloje pirmenybė turi būti teikiama funkcijų atlikimui, paslaugas jis gali teikti tik tada, jei tai netrukdo funkcijų atlikimui. Valdingi įgalinimai užtikrinant teisingumo vykdymą antstoliui suteikti tik vykdant funkcijas, kurios įgyvendinamos procesine forma. Antstolis, teikdamas paslaugas, tokių valdingų įgalinimų neturi ir veikia tik kaip laisvas, profesines paslaugas teikiantis asmuo.

Antstolis, vykdydamas teismo sprendimus, turi būti nešališkas. Išieškotojas, skolininkas turi būti tikri, jog antstolis neturi asmeninio suinteresuotumo konkrečioje vykdomojoje byloje ir atlieka vykdymo veiksmus veikdamas tik pagal įstatymą. Antstolio nešališkumas aiškintinas sistemiškai su LR antstolių įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintu principu, jog, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolis neturi tapti tik išieškotojo atstovu vykdymo procese. Vykdydamas teismo sprendimus, jis turi užtikrinti išieškotojo ir skolininko teisių bei teisėtų interesų pusiausvyrą.

Žemesnės instancijos teismas

Visa antstolio veikla skirstoma į antstolio funkcijas ir antstolio teikiamas paslaugas. Šis skirstymas yra labai svarbus ne tik teoriškai, bet ir praktiškai. Įkurdama privačių antstolių instituciją, valstybė antstoliams perdavė tam tikrus valdingus įgalinimus. Antstolio reikalavimų privalomumas yra įtvirtintas LR CPK 585 straipsnyje. Tačiau antstolis turi valdingus įgalinimus tik vykdydamas savo funkcijas. Teikdamas paslaugas, antstolis valdingų įgalinimų neturi.