Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-02-26 · Civilinė byla Nr. e2S-236-440/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-26
Bylos Nr.
e2S-236-440/2018
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-00131-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Suinteresuotas asmuo
Suraleb
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-236-440/2018Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00131-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.3; 3.2.4.4; 3.2.4.9.3.3; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.1; 3.5.25; 3.5.26.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 26 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Suraleb, INC, atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 12 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2YT-2041-1028/2018 pagal pareiškėjos atvirosios akcinės bendrovės Minsko traktorių gamyklos (otkrytoe aktsionernoe obshchestvo Minskii traktornyi zavod) skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolis A. L., Suraleb, INC.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl skundžiamo antstolio patvarkymo priverstinio vykdymo sustabdymo.Pareiškėja atviroji akcinė bendrovė Minsko traktorių gamykla (toliau – MTG) kreipėsi į teismą prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir laikinai, iki 2018 m. sausio 5 d. pareiškėjos skundo išnagrinėjimo ir galutinio teismo sprendimo priėmimo, sustabdyti antstolio A. L. 2017 m. gruodžio 13 d. priimto patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą ir (ar) vykdymą.Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017 MTG turtui paskirtas administratorius L. T., tačiau antstolis 2017 m. gruodžio 13 d. patvarkymu paskyrė V. L. MTG priklausančios turtinės teisės – reikalavimo teisės į gautinas sumas iš bankrutuojančios Raseinių rajono žemės ūkio bendrovės „Džeirana“ (toliau – ŽŪB „Džeirana“) administratoriumi. Antstolis vienašališkai paskirdamas kitą administratorių pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį, nes L. T. įgaliojimai nėra niekaip suvaržyti, apriboti, nebuvo teisinio pagrindo paskirti naujo administratoriaus. Pabrėžė, kad V. L. negali būti MTG reikalavimo teisės administratoriumi dėl interesų konflikto. V. L. buvo ilgametis ŽŪB „Džeirana“ konsultantas, todėl tikėtina, kad V. L., anksčiau glaudžiai bendradarbiavusio su ŽŪB „Džeirana“ vadovais ir atsakingais asmenimis, sprendimams gali turėti įtakos jo ryšiai su ŽŪB „Džeirana“ vadovais. MTG yra ŽŪB „Džeirana“ kreditorė, turinti daugiau nei 90 procentų ŽŪB „Džeirana“ bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų, todėl MTG turtinės teisės administratorius turi teisę peržiūrėti ŽŪB „Džeirana“ sandorius ir kitus bendrovės dokumentus, MTG vardu ginčyti įmonei bei jos kreditoriams nenaudingus sandorius, todėl nuo administratoriaus pozicijos galutinai priklausys bankroto proceso eiga. Be to, 2018 m. sausio mėnesį turėtų vykti ŽŪB „Džeirana“ kreditorių susirinkimas, kuriame V. L. kaip MTG turto administratorius turės galimybę veikti bankroto procese ne MTG ar Suraleb, INC, interesais, o savo ir ŽŪB „Džeirana“ buvusių vadovų interesais, t. y. turėtų teisę neginčyti ŽŪB „Džeirana“ sandorių, kuriuos pats patarė sudaryti, spręsti dėl kreipimosi į teismą dėl ŽŪB „Džeirana“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir žalos bendrovei išieškojimo iš atsakingų asmenų. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių antstolis išieškos bei paskirstys žymiai didesnę sumą, nei realiai priteista iš MTG. Pareiškėja neturės realių galimybių susigrąžinti antstolio išieškotojai Suraleb, INC, neteisėtai išmokėtų didelės vertės sumų, nes Suraleb, INC, yra registruota Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – JAV), nėra duomenų apie Suraleb, INC, turimą turtą ir finansinę padėtį (el. b. l. 1–7).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. sausio 12 d. nutartimi tenkino prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) – iki pareiškėjos MTG 2018 m. sausio 5 d. skundo dėl antstolio A. L. veiksmų išnagrinėjimo ir galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdė antstolio A. L. 2017 m. gruodžio 13 d. patvarkymo dėl turto arešto akto pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą ir šiuo patvarkymu suteiktus įgaliojimus turto administratoriui V. L. (el. b. l. 84–85).Teismas nustatė, kad pareiškėja MTG kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė duomenis, kad 2018 m. sausio 5 d. skundas dėl antstolio veiksmų išsiųstas antstoliui A. L., vienas skundo egzempliorius pateiktas apylinkės teismui.Teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neužvilkins vykdymo proceso, nes skundžiamas antstolio veiksmas susijęs su skolininkės MTG turto administratoriaus kandidatūra, o ne tiesiogiai su išieškojimu iš konkretaus turto. Be to, išieškojimo suma yra labai didelė, ŽŪB „Džeirana“ bankroto procese gali būti priimti reikšmingi sprendimai, kurių pasekmių vėliau gali būti neįmanoma arba sudėtinga ištaisyti, jei būtų tenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Suraleb, INC, prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones (el. b. l. 93–95). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai konstatavo, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neužvilkins vykdymo proceso. Pabrėžė, kad Suraleb, INC, yra suinteresuota sklandžia ir sėkminga ŽŪB „Džeirana“ bankroto proceso eiga, nes skolininkės MTG reikalavimo teisė į bankrutuojančią ŽŪB „Džeirana“ yra pagrindinis objektas, į kurį yra galimybė nukreipti skolos išieškojimą vykdomojoje byloje Nr.(duomenys neskelbtini). Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones sukurta situacija, kad iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo šioje byloje ŽŪB „Džeirana“ bankroto procedūrų vykdymas tampa neįmanomu, nes artimiausiu metu įvyksiančiame pirmajame įmonės kreditorių susirinkime MTG, kuriai priklauso daugiau nei 99 procentai visų ŽŪB „Džeirana“ bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų, negalės balsuoti, nes skolininkės reikalavimo teisė į ŽŪB „Džeirana“ yra areštuota. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo paskirtas turto administratorius L. T. administravimą vykdo paprastojo administravimo apimtimi, o reikalavimo teisės administratoriaus V. L. įgalinimai yra sustabdyti skundžiama nutartimi, todėl vyksiantis bankrutuojančios ŽŪB „Džeirana“ kreditorių susirinkimas negalės priimti jokių sprendimų, tai reiškia, jog ŽŪB „Džeirana“ bankroto procedūrų vykdymas užsitęs iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 8 punktą kreipimasis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir žalos išieškojimo iš atsakingų asmenų yra priskirtas bankroto administratoriui todėl pareiškėjos MTG turtinės teisės administratorius V. L. neturi net teorinės galimybės atlikti ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte numatytų funkcijų.Mano, kad prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškėja MTG piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekia vilkinti procesą. Pažymėjo, kad vykdomojoje byloje Nr.(duomenys neskelbtini) skolininkė MTG skundė kiekvieną antstolio veiksmą, tačiau visi jos skundai buvo atmesti.Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja MTG prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą (el. b. l. 112–118). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas užvilkins procesą, nes šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl turto administratoriaus paskyrimo, jo (ne)šališkumo, o ne tiesiogiai dėl išieškojimo iš konkretaus turto, be to, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-54-370/2016 nutarta sustabdyti antstolio vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotų piniginių sumų pagal arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimą išmokėjimą išieškotojui Suraleb, INC, iki kol bus įvykdytas arbitražo sprendime įvardinto turto perdavimas arba pateikta banko ir (ar) draudimo bendrovės garantija.Nors pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punktą bankroto administratorius gali ginčyti kreditorių interesus pažeidžiančius sandorius bei kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimu tyčiniu ir žalos išieškojimo iš atsakingų asmenų, tačiau tam, kad būtų galima įgyvendinti šią pareigą, reikalingas atitinkamas finansavimas (sąmatos patvirtinimas), o klausimą dėl sąmatos pavirtinimo sprendžia būtent kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Jei V. L. kaip MTG turto administratorius bus šališkas ir nepritars administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimui, tuomet bankroto administratorius negalės tinkamai įgyvendinti ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte numatytų pareigų. Be to, paprastai klausimas dėl bankrutuojančios įmonės sandorių ginčijimo įtraukiamas į kreditorių susirinkimo darbotvarkę, o kreditoriams nubalsavus neginčyti atitinkamo sandorio, bankroto administratorius turėtų vykdyti minėtą kreditorių susirinkimo nutarimą. Jei laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos, V. L. gali paveikti ir tikėtina, kad paveiks ŽŪB „Džeirana“ bankroto procedūrų eigą.Aplinkybė, kad pareiškėja MTG, būdama įsitikinusi, kad antstolio veiksmai yra neteisėti, pasinaudojo teise skųsti antstolio veiksmus, negali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ar siekis vilkinti procesą.Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, egzistuoja rizika, kad antstolis tęs vykdymo veiksmus ir išieškos bei paskirstys išieškotojai Suraleb, INC, daug didesnę sumą, nei realiai priteista iš MTG, pareiškėja neturės realių galimybių susigrąžinti antstolio neteisėtai išmokėtų didelės vertės sumų.Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. L. prašo atskirąjį skundą tenkinti, tačiau nenurodė jokių argumentų (el. b. l. 119).

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK336 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Švedijos Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimu nuspręsta, kad MTG įpareigojama sumokėti Suraleb, INC, 2 166 555 JAV dolerių sumą už MTG naudai išieškotą turtą (arbitražo sprendimo 7.1 punktas); Suraleb, INC, perduoda MTG išieškotą turtą, nes už šį turtą sumokama 2 166 555 JAV dolerių (arbitražo sprendimo 7.2 punktas); MTG įpareigojama sumokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 166 555 JAV dolerių sumos nuo 2003 m. balandžio 13 d. iki šio sprendimo datos (arbitražo sprendimo 7.3 punktas); MTG įpareigojama sumokėti Suraleb, INC, 987 224,61 JAV dolerio kaip šio arbitražo teisinių išlaidų kompensaciją (arbitražo sprendimo 7.4 punktas); MTG įpareigojama sumokėti Suraleb, INC, 1 203 761 Švedijos kroną arbitravimo išlaidų (arbitražo sprendimo 7.5 punktas); Suraleb, INC, įgyja teisę reikalauti palūkanų po šio arbitražo sprendimo pagal taikytinas taisykles (arbitražo sprendimo 7.6 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad arbitražo teismo sprendimą MTG įvykdė tik iš dalies, Suraleb, INC, kreipėsi į JAV teismą dėl arbitražo sprendimo pripažinimo ir vykdymo. JAV Ilinojaus valstijos Šiaurės apygardos Rytų apylinkės apygardos teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimu arbitražo teismo sprendimas pripažintas, taip pat Suraleb, INC, naudai iš MTG priteista 88 777,97 JAV dolerio išankstinių palūkanų.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017 taikė laikinąsias apsaugos priemones ir Suraleb, INC, reikalavimams užtikrinti areštavo MTG nuosavybės teise priklausančios 2 255 332,97 JAV dolerių vertės kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, esančius pas MTG arba trečiuosius asmenis, taip pat paskyrė L. T. MTG turto administratoriumi ir jam suteikė teisę administruoti bendrovės turtą ir turtines teises (el. b. l. 27?29). Teismų informacinės sistemos LITKO duomenys patvirtina, kad MTG prašė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartimi pripažino, kad neišnyko pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl daroma išvada, kad byloje nėra duomenų, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi paskirto MTG turto administratoriaus L. T. įgaliojimai būtų pasibaigę ar kitaip apriboti.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 15 d. nutartimi kasacinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017pripažino ir leido Lietuvoje vykdyti arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimą ir užsienio teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį dėl 88 777,97 JAV dolerių išankstinių palūkanų priteisimo. Dėl priverstinio vykdymo buvo išduotas vykdomasis raštas, kurį Suraleb, INC, pateikė vykdyti antstoliui A. L., todėl antstolis A. L. 2017 m. liepos 11 d. priėmė vykdyti vykdomąjį raštą (vykdomoji byla, b. l. 5–6), apskaičiavo vykdymo išlaidas (vykdomoji byla, b. l. 7–8) ir išsiuntė skolininkei MTG raginimą įvykdyti sprendimą (vykdomoji byla, b. l. 9–10, b. l. 11, 12). Klausimas dėl išieškotinos sumos dydžio ne kartą buvo sprendžiamas teismuose.Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-63-381/2017 nustatyta, kad pagal arbitražo sprendimo 7.6 punktą, numatantį, jog Suraleb, INC, įgyja teisę reikalauti palūkanų dėl laikotarpio po šio sprendimo pagal taikytinas taisykles, yra skaičiuojamos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo 1 947 475,30 Eur sumos dėl laikotarpio nuo arbitražo sprendimo priėmimo dienos (2006 m. birželio 1 d.) iki šios sprendimo dalies įvykdymo. Teismas taip pat nustatė, kad Suraleb, INC, kreipėsi dėl arbitražo sprendimo pripažinimo ir priverstinio vykdymo JAV, Kanadoje, Rumunijoje ir Lietuvoje. Nutarties 29–40 punktuose teismas pasisakė dėl užsienio valiutos konvertavimo į Lietuvoje leistiną atsiskaitymo priemonę (t. y. eurus), kokia dalis arbitražo sprendimo bei užsienio teismo sprendimo įvykdyta (iš viso 1 066 112,81 JAV dolerių), taip pat pabrėžė, kad tikslią procesinių palūkanų sumą pagal nurodytus kriterijus (palūkanų dydis, suma, nuo kurios palūkanos skaičiuojamos, laikotarpis nuo arbitražo sprendimo priėmimo dienos iki faktinio šios arbitražo sprendimo dalies įvykdymo) turi nustatyti antstolis vykdymo procese. Nagrinėjant MTG skundą dėl antstolio veiksmų, susijusį su netinkamu išieškotinos sumos nustatymu, Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-8838-1003/2017 įpareigojo antstolį A. L. perskaičiuoti iš pareiškėjos MTG išieškotinas sumas atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2T-63-381/2017, o apeliacinės instancijos teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1004-440/2017 pripažino, kad vien aplinkybė, jog raginime nurodyta netiksli išieškotina pinigų suma, savaime nepažeidžia skolininkės teisių ir teisėtų interesų, nes vykdymo procese gavus papildomus duomenis antstolis turi teisę perskaičiuoti išieškotinas sumas. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad klausimas dėl išieškotinos skolos dydžio buvo keliamas ir kituose MTG skunduose, kurie nebuvo tenkinti atsižvelgiant į tai, šį klausimą teismas jau nagrinėjo (Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-1001-1042/2018, kuri palikta nepakeista Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-201-357/2018).Skolininkei neįvykdžius prievolės per raginime numatytą terminą antstolis 2017 m. liepos 26 d. priėmė turto arešto aktą, kuriuo areštavo skolininkei MTG priklausantį turtą, apribojo MTG teisę disponuoti jai priklausančiu turtu, arešto mastas 3 339 787,55 Eur, areštuoto turto saugotoju paskyrė skolininkę MTG (el. b. l. 17?20; vykdomoji byla, b. l. 363–364). Antstolis 2017 m. gruodžio 13 d. papildė turto arešto aktą nurodydamas, kad areštuojama skolininkei MTG priklausanti turtinė teisė ? reikalavimo teisė į gautinas sumas iš ŽŪB „Džeirana“, skolininkei draudžiama valdyti, naudoti ir disponuoti šia turtine teise; turtinės teisės saugotoju paskirta išieškotoja Suraleb, INC, turtinės teisės administratoriumi paskirtas V. L. (el. b. l. 22?23).V. L. 2018 m. sausio 4 d. kreipėsi į MTG ir informavo, kad jis antstolio patvarkymu yra paskirtas MTG turto administratoriumi (el. b. l. 72?73). Skolininkė MTG padavė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2017 m. gruodžio 13 d. patvarkymą (el. b. l. 8, 9?16), kartu su skundu pateikė 2016 m. liepos 12 d. elektroninio laiško kopiją, iš kurios matyti, kad V. L. kaip ŽŪB „Džeirana“ atstovas bendrauja su bendrovės kontrahentais (el. b. l. 75). Nors antstolis A. L. netenkino MTG skundo ir vadovaudamasis CPK 510 straipsnio 2 dalimi vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė apylinkės teismui (el. b. l. 100?103), iki šiol teismas neišnagrinėjo MTG skundo dėl antstolio veiksmų. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-54-370/2016 konstatavo, kad arbitražo sprendimo 7.1 ir 7.2 punktuose numatytos šalims priešpriešinės pareigos. Atsižvelgiant į tai, kad Suraleb, INC, nevykdo arbitražo sprendimu nustatytos pareigos perduoti turtą, siekiant apginti abiejų šalių interesus, sustabdytas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotų piniginių sumų pagal arbitražo sprendimą išmokėjimas išieškotojui tol, kol išieškotoja Suraleb, INC, įvykdys arbitražo sprendime įvardinto turto perdavimą MTG arba pateiks banko ir (ar) draudimo bendrovės garantiją, užtikrinant suinteresuoto asmens įsipareigojimų pagal arbitražo sprendimo 7.2 punktą tinkamą vykdymą, arba kol bus išspręstas klausimas dėl arbitražo sprendimo 7.2 punkto vykdymo tvarkos.Pastebėtina, dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirto bankroto administratoriaus funkcijų yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2T-54-381/201619–34 punktuose (el. b. l. 31?45). Teismas nurodė, kad paskirtajam turto administratoriui teismas suteikė teisę administruoti MTG turtą ir turtines teises (tarp jų ir reikalavimo teises į skolininkus) paprastojo administravimo apimtimi. Tokiu atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu. Iš administruojamo turto gaunamas lėšas administratorius turi teisę saugiai investuoti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ? CK) 4.240 straipsnio 1 dalį (nutarties 3, 21 punktai). Kai nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduota vykdyti antstoliui (kaip šiuo atveju), paskirtasis turto administratorius neatlieka jokių skolininko turto paieškos veiksmų ir tik po to, kai antstolis areštuoja skolininko turtą arba sudaro skolininko turto aprašą (CPK 675,677, 678?680 straipsniai), imasi šio turto administravimo veiksmų (nutarties 24 punktas).Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. nutartimi iškelta ŽŪB „Džeirana“ bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Divingas“ (el. b. l. 47?49), 2018 m. sausio 9 d. nutartimi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai ŽŪB „Džeirana“ bankroto byloje, įskaitant trečios eilės kreditorės MTG 5 700 656,54 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, kuris sudaro daugiau nei 99 procentus visų bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų (el. b. l. 55?56). Taigi MTG yra didžiausias ŽŪB „Džeirana“ kreditorius, todėl ji gali daryti lemiamą įtaką bankroto procese sprendžiant įvairius kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus, pavyzdžiui, patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, spręsti klausimus dėl ūkinės komercinės veiklos tęstinumo, bankrutuojančios įmonės turto disponavimo, bankroto proceso eigos, bankroto administratoriaus atstatydinimo ir pan. (ĮBĮ 23 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi kad MTG kaip kreditorė gali savarankiškai, nepriklausomai nuo bankroto administratorės pozicijos, inicijuoti procesą dėl ŽŪB „Džeirana“ bankroto pripažinimo tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalis) ar žalos atlyginimo iš juridinio asmens valdymo organų. Atsižvelgiant į tai, kad pagal ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalį pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, sutiktina su proceso dalyviais, kad pirmasis ŽŪB „Džeirana“ kreditorių susirinkimas turi įvykti artimiausiu metu.

Dėl antstolio teisės paskirti skolininko turto administratorių

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei remiantis juo priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdymo proceso tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (lot. už įgalinimų ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.Remiantis CPK 624 straipsnio 2 dalies 7 punktu skolininko turto administravimas yra viena iš priverstinio vykdymo priemonių, kurias turi teisę taikyti antstolis vykdomojoje byloje. CPK 683 straipsnio, reglamentuojančio areštuoto turto saugojimą ir administravimą, 1 dalyje numatyta, jog įprastai areštuotą turtą antstolis palieka valdyti asmeniui, pas kurį jis tą turtą areštavo, tačiau prireikus bet kurioje proceso stadijoje gali areštuotą turtą perduoti saugoti kitam asmeniui. Antstolio vykdymo procese paskirtas turto administratorius atlieka paprastojo turto administratoriaus funkcijas (CPK 683 straipsnio 5 dalis, 744 straipsnio 3 dalis), todėl antstolis prieš taikydamas priverstinio pobūdžio priemones turi įvertinti jų proporcingumą, ar taikoma priemonė nėra per griežta, t. y. ar nevaržo skolininko daugiau nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad antstoliui yra suteikta teisė perduoti areštuotą turtą saugoti kitam asmeniui tik esant akivaizdžiai būtinybei, pavyzdžiui, kai antstolis turi nenuginčijamų įrodymų, jog ginčo turtas nėra saugomas apskritai ar jis saugomas akivaizdžiai netinkamai. Taigi tik esant (ar atsiradus) tokioms aplinkybėms ir pateikus atitinkamus įrodymus dėl to, kad skolininkui priklausantis ir antstolio areštuotas turtas nesaugomas, neprižiūrimas, jo būklė blogėja ir todėl krinta šio turto vertė, būtų galima spręsti dėl pagrindo keisti turto administratorių (saugotoją). Svarbu pabrėžti, kad turto administravimas kaip priverstinio vykdymo priemonės išlaidos, kurios patiriamos administruojant turtą, yra laikomos papildomomis vykdymo išlaidomis (Sprendimų vykdymo instrukcijos 43.1 punktas), kurios išieškomos iš skolininko (CPK 610 straipsnio 1 dalis). Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelės 33 punktą už skolininko turto administravimą, kaip priverstinio vykdymo priemonę, administratoriui mokamas 10 procentų atlygis nuo pajamų, gautų iš skolininko turto administravimo, bet ne mažiau kaip 79,99 Eur už vieną vykdomąją bylą. Todėl teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad prieš skiriant turto administratorių, būtina įvertinti ir tai, kad turto administratoriaus paskyrimas didina vykdymo išlaidas.

Dėl vykdymo veiksmų sustabdymo

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 512 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, jog nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia pagal bendrąsias CPK XI skyriaus V skirsnio „Laikinosios apsaugos priemonės“ taisykles. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje, taigi jos gali būti taikomos ir vykdymo procese, jeigu asmenys, prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo (šiuo atveju vykdomosios bylos vykdymas) įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo (pareiškėjo) reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimui neįvykdyti. Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis, nes skundo padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti (CPK 510 straipsnio 8 dalis). Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (liet. preliminarų) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio (skundo) pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas. Teismo atliekamas preliminarus ieškinio (skundo) įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, asmuo (pareiškėjas) pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje (skunde) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. kai jau pirminėje bylos nagrinėjimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo.Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos MTG teigimu, antstolis A. L. nepagrįstai paskyrė jos turto – reikalavimo teisės į gautinas lėšas iš ŽŪB „Džeirana“– administratoriumi V. L., nes turto administratorius buvo paskirtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi ir jo įgaliojimai nėra sustabdyti ar kitaip apriboti, be to, pareiškėjai kyla abejonių dėl šio asmens nešališkumo. Taigi tarp byloje dalyvaujančių asmenų kyla ginčas dėl turto administratoriaus paskyrimo, jo kandidatūros tinkamumo, tačiau į šį klausimą bus galima atsakyti tik nustačius bylai teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, tai yra išnagrinėjus bylą iš esmės. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nėra teisinio ir (ar) faktinio pagrindo pripažinti, kad procesas pradėtas akivaizdžiai neteisėtai ir (ar) skundas dėl antstolio veiksmų akivaizdžiai negalėtų būti tenkintas. Kaip jau buvo minėta, preliminariai vertinant reikalavimų pagrįstumą, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas neturi išsamiai pasisakyti dėl ginčo esmės, nes faktinės bylos aplinkybės, šalių pozicija ginčo klausimu ir jai pagrįsti pateikti įrodymai bus visapusiškai įvertinti bylą ( skundą ) nagrinėjant iš esmės.Kitas klausimas, kurį teismas privalo įvertinti, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą – kokią galimą grėsmę gali kelti tolesnių antstolio veiksmų vykdymas skolininko bei išieškotojo interesams, jeigu vykdymo veiksmai nebus sustabdyti. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi buvo paskirtas MTG turto, įskaitant ir turtinės teisės (šiuo konkrečiu atveju – reikalavimo teisę į gautinas lėšas iš skolininkės ŽŪB „Džeirana“), administratorius. Nesant duomenų apie tai, kad teismo paskirtas administratorius netinkamai vykdytų savo funkcijas, kad jo įgaliojimai, susiję su MTG turto administravimu, yra pasibaigę CK 4.250–4.251 straipsnyje nustatyta tvarka, susidaro situacija, kad reikalavimo teisę į gautinas lėšas iš ŽŪB „Džeirana“ administruoja du turto administratoriai, kurių funkcijos iš esmės identiškos, t. y. tiek nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių paskirtas turto administratorius atlieka paprastojo turto administratoriaus funkcijas, numatytas CK 4.240 straipsnyje, tiek ir antstolio vykdymo procese paskirtas turto administratorius atlieka paprastojo turto administratoriaus funkcijas (CPK 744 straipsnio 3 dalis, Sprendimų vykdymo instrukcijos 8¹ punktas), todėl atmestini atskirojo skundo argumentai, kad skiriasi teismo paskirto ir antstolio paskirto turto administratoriaus funkcijos.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstai teigiama, kad antstolio A. L. 2017 m. gruodžio 13 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirto MTG turtinės teisės administratoriaus įgaliojimų sustabdymas gali turėti įtakos ŽŪB „Džeirana“ bankroto procesui, nes skundžiamu antstolio patvarkymu areštuota reikalavimo teisė į gautinas sumas iš ŽŪB „Džeirana“ (el. b. l. 22?23). Tai reiškia, kad patvarkymu nėra apribotos MTG neturtinės teisės, kurias MTG turi kaip ŽŪB „Džeirana“ kreditorė, pavyzdžiui, dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkime, spręsti klausimus, priskirtus kreditorių susirinkimo kompetencijai, kreiptis į teismą dėl ŽŪB „Džeirana“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Pastebėtina ir tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi sustabdė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotų piniginių išmokėjimą Suraleb, INC (šios nutarties 17 punktas). Kol nėra panaikintas šis apribojimas, vykdymo procese iš ŽŪB „Džeirana“ gautos lėšos negalėtų būti išmokėtos išieškotojai Suraleb, INC, taigi iš vykdymo procese gautų lėšų būtų galima tik padengti vykdymo išlaidas. Įvertinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad nepagrįsti apeliantės argumentai, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali užsitęsti vykdymo procesas.Įvertinęs aplinkybių visumą, kad suinteresuotas asmuo Suraleb, INC, ir bankroto administratorius A. L. nenurodė aplinkybių, leidžiančių manyti, kad, nepaskyrus reikalavimo teisės į gautinas lėšas iš ŽŪB „Džeirana“ turto administratoriaus, kyla grėsmė tolesniems vykdymo veiksmams, kad priverstinio vykdymo priemonės didina vykdymo išlaidas (CPK 609–611 straipsniai), apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir varžo asmens teises daugiau nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

Apeliantės teigimu, MTG piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes nuolat skundžia antstolio veiksmus. Pažymėtina, kad, pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Vien aplinkybė, kad MTG pasinaudojo teise skųsti antstolio veiksmus, kad bylą nagrinėjantys teismai skundus atmesdavo, savaime nesuponuoja išvados, kad MTG įgyvendinama procesines teises elgiasi nesąžiningai.

Dėl bylos procesinės baigties

Atsižvelgiant į bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio A. L. 2017 m. gruodžio 13 d. patvarkymo dėl turto arešto akto pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymą ir šiuo patvarkymu suteiktus įgaliojimus turto administratoriui V. L. tol, kol įsiteisės teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-2041-1028/2018 (nagrinėjant pareiškėjos MTG skundą dėl antstolio veiksmų priimant 2017 m. gruodžio 13 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini)). Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Teisėja Vilija Valantienė