Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos atvirosios akcinės bendrovės Minsko traktorių gamykla (otkrytoe aktsionernoe obshchestvo Minskii traktornyi zavod) atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-8838-1003/2017 pagal pareiškėjos atvirosios akcinės bendrovės Minsko traktorių gamykla (otkrytoe aktsionernoe obshchestvo Minskii traktornyi zavod) skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. L. ir Suraleb, INC.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Dėl vykdomojo dokumento vykdymo vietos

Teismo procesinio sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas (nutartis) – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus. Viena iš antstolio pareigų yra atlikti vykdymo veiksmus tik savo aptarnaujamoje teritorijoje, kuri yra nustatyta CPK 590 straipsnio 3 dalyje. Ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio, antstolis patikrina gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą (CPK 651 straipsnio 2 dalies 2 punktas) Tai reiškia, kad antstolis prieš priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti privalo patikrinti, ar yra CPK 590 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, t. y. įsitikinti, ar vykdomasis dokumentas vykdytinas jo aptarnaujamoje teritorijoje (CPK 590 straipsnis). Nurodytų sąlygų nebuvimas yra akivaizdi kliūtis priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus (CPK 651 straipsnio 2 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2016).CPK 590 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas yra juridinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo šio skolininko buveinės arba jo turto buvimo vietoje. Taigi įstatymas nustato dvi alternatyvias vykdomųjų dokumentų vykdymo vietos nustatymo taisykles: skolininko buveinės vieta ir turto buvimo vieta. Byloje nustatyta, kad skolininkės MTG buveinės vieta yra ne Lietuvoje, o Baltarusijoje, tačiau skolininkė MTG turi filialą Vilniuje.Pareiškėjos teigimu, priverstinį vykdymą gali atlikti tik Vilniaus miesto apylinkės teismo teritorijoje veikiantys antstoliai, nes Vilniuje yra jos filialo buveinės vieta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.53 straipsnio 2 dalimi juridinio asmens filialas nėra juridinis asmuo, jis yra tik juridinio asmens struktūrinis padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų (CK 2.53 straipsnio 1 dalis). Nors pagal CK 2.53 straipsnio 2 dalį filialas atsako pagal juridinio asmens prievoles, tačiau sistemiškai aiškinant CPK 29 straipsnį, CPK 30 straipsnio 3 dalį ir CPK 590 straipsnio 2 dalį matyti, kad įstatymų leidėjas nesutapatina sąvokų „juridinio asmens buveinės vieta“ ir „juridinio asmens filialo vieta“. Atsižvelgiant į tai, kad pagal CPK 30 straipsnio 3 dalį ieškinys, pareiškimas ar kitas procesą inicijuojantis dokumentas gali būti paduodamas pagal filialo buveinės vietą tik tuo atveju, jei byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su juridinio asmens filialo veikla, todėl sprendžiant teismingumo (vykdymo vietos) klausimą būtina įvertinti ar prievolės susijusius su filialo ar su juridinio asmens filialo veikla. Taigi siekiant vykdomojoje byloje išieškoti skolą pagal juridinio asmens prievolę, skolininko buveinės vieta (vykdymo vieta) negali būti nustatinėjama pagal skolininko, kuris yra juridinis asmuo, filialo buveinės vietą. Tačiau pažymėtina, kad ne vien tik pagal buveinės vietą gali būti nustatoma vykdomojo dokumento vykdymo vieta. Konkrečiu atveju priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti antstolis A. L. turėjo nustatyti, kad skolininkė MTG turi turto jo aptarnaujamoje teritorijoje.Nagrinėjamu atveju išieškotojas Suraleb, INC pateikė vykdyti vykdomąjį dokumentą antstoliui A. L., kurio aptarnaujama teritorija sutampa su Šiaulių apylinkės, Radviliškio, Joniškio, Pakruojo, Pasvalio, Kelmės ir Raseinių rajonų apylinkių teismų veiklos teritorija (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. spalio 5 d. įsakymas Nr. 1P-270 „Dėl Lietuvos antstolių sąrašo sudarymo ir paskelbimo“). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti išieškotojas Suraleb, INC nenurodė jokių aplinkybių, kodėl pateikė vykdomąją raštą vykdyti antstoliui A. L. (vykdomoji byla, b. l. 1), tačiau įvertinus aplinkybę, kad antstolis A. L. 2017 m. gegužės 19 d. patvarkymu Nr. S-17-159-24195 priėmė vykdyti Suraleb, INC pateiktą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės MTG atžvilgiu (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), daroma išvada, kad antstolis turėjo pagrindo spręsti, kad nėra akivaizdaus teisinio pagrindo atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės MTG.Pastebėtina, kad tiek vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tiek ir šioje vykdomojoje byloje MTG tvirtino, kad neturi turto antstolio A. L. aptarnaujamoje teritorijoje, todėl šis antstolis nepagrįstai pradėjo vykdymo veiksmus. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-7313-1051/2017 konstatuota, kad antstolis A. L. gali vykdyti vykdomąjį dokumentą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priimtas 2017 m. gegužės 19 d. patvarkymu Nr. S-17-159-24195, nes jo aptarnaujamoje teritorijoje skolininkė MTG turi turto – piniginių lėšų, kurios gali būti pas kitus, t. y. ŽŪB „Džeirana“ bei antstolį R. K.. Šiaulių apygardos teismas kaip apeliacinės instancijos teismas 2017 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-826-210/2017 paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartį. Įvertinus aplinkybę, kad tiek šioje civilinėje byloje, tiek ir minėtoje Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-7313-1051/2017 buvo sprendžiamas klausimas ar MTG turi turto antstolio A. L. aptarnaujamoje teritorijoje, daroma išvada, kad civilinėje byloje Nr. 2YT-7313-1051/2017 nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę reikšmę, todėl jų nereikia iš naujo nustatydinti ir įrodinėti šioje byloje (CPK 182 straipsnio 2 dalis). Atitinkamai tai reiškia, kad byloje dalyvaujantys asmenys negali ginčyti aplinkybių, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, t. y. aplinkybės, kad antstolio A. L. aptarnaujamojoje teritorijoje MGT turi turto, t. y. piniginių lėšų, kurios gali būti pas ŽŪB „Džeirana“ bei antstolį R. K.. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad antstolis pagrįstai priėmė vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 3 d. vykdomąjį raštą Nr. 2T-54-370/2016, nes antstolio A. L. aptarnaujamojoje teritorijoje pareiškėja (skolininkė) MGT turi turto, t. y. piniginių lėšų, kurios gali būti pas ŽŪB „Džeirana“ bei antstolį R. K.. Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė, jog antstolis būtų pažeidęs CPK 651 straipsnio 2 dalies reikalavimus vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmus pradėjo neteisėtai, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamą 2017 m. liepos 11 d. patvarkymą Nr. S-17-159-32948 priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą.

Dėl raginimo teisinės reikšmės

Vienas iš procesinių antstolio atliekamų veiksmų – raginimas įvykdyti sprendimą (CPK 655 straipsnis). Tai dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2014). Sutiktina, kad išieškotinos iš skolininko pinigų sumos yra vienas iš esminių raginimo įvykdyti sprendimą turinio elementų, kuris tiesiogiai numatytas CPK 656 straipsnio 3 punkte. Tačiau tai savaime nereiškia, kad raginime nurodžius netikslią išieškotiną sumą, antstolio veiksmai yra neteisėti. Kadangi raginimo įvykdyti sprendimą teisinė reikšmė – informuoti skolininką apie užvestą vykdomąją bylą, pradėtą priverstinio vykdymo procedūrą. Pastebėtina, kad išieškotojas, pateikdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, privalo pateikti duomenis, kad vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka (CPK 650 straipsnio 2 dalis), taigi priimdamas raginimą antstolis vadovaujasi tik išieškotojo jam pateikta informacija. O pradėjus vykdymo procedūras ir išsiuntus skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą būtent skolininkas turi įrodyti, kad įvykdė teismo sprendimą ar jo dalį. Taigi prasidėjus priverstiniam vykdymui šalys turi bendradarbiauti su antstoliu siekdamos operatyvaus teismo sprendimo įvykdymo, todėl pateikus papildomus duomenis antstolis turi perskaičiuoti išieškotinas sumas. Nagrinėjamu atveju kaip minėta antstolis 2017 m. liepos 11 d. raginime įvykdyti sprendimą nurodė pareiškėjai (skolininkei) MTG sumokėti 3 170 929,29 Eur skolą (vykdomoji byla, b. l. 9–10), tačiau pareiškėjai (skolininkei) MTG pateikus papildomus duomenis apie įvykdytą arbitražo sprendimo dalį (vykdomoji byla, b. l. 130–137) ir išieškotojai patvirtinus, kad skolininkė MTG sumokėjo 100 000 JAV dolerių, 35 047,67 Eur sumokėjo ŽŪB „Džeinera“ (vykdomoji byla, b. l. 359), antstolis 2017 m. liepos 26 d. priėmė patvarkymą dėl skolos dydžio patikslinimo (vykdomoji byla, b. l. 363–364). Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarties 32-37 punktuose nustatyta, kad MTG įvykdė 789 467,40 Eur dalį arbitražo sprendimo, t. y. didesnę dalį arbitražo sprendimo nei nustatė vykdymo procese antstolis, nes MTG po arbitražo sprendimo priėmimo sumokėjo Suraleb INC. 100 000 JAV dolerių; pardavus turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Suraleb, INC gavo 257 324,66 JAV dolerių; iš bendrovės „Simpson Wigle Law“ LLP valdyme buvusių 930 961,37 Kanados dolerių Toronto miesto šerifo sprendimu tik 718 878,87 Kanados dolerių (t. y. 594 279,66 JAV doleriai) pervesta Suraleb INC.; 14 508,49 JAV dolerių depozitas, kuris buvo pervestas advokatų kontorai „Rosenfeld Hafron Shapiro and Farmer“, pripažintas kaip įvykdyta arbitražo sprendimo dalis; realizavus turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Suraleb, INC gavo 100 000 JAV dolerių. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos antstoliui apskaičiuojant išieškotinas sumas, todėl nėra pagrindo naikinti iš esmės teisėtą antstolio 2017 m. liepos 11 d. raginimą, kuris priimtas antstoliui įvertinus procesinio veiksmo atlikimo metu turimus duomenis. Vien aplinkybė, kad raginime nurodyta netiksli išieškotina pinigų suma tai savaime nepažeidžia skolininkės teisių ir teisėtų interesų, nes skolininkė per raginime numatytą terminą piniginės prievolės neįvykdė. Be to antstolis bei išieškotoja pripažįsta, kad raginime nurodyta netiksli išieškotina suma, kad tikslinga perskaičiuoti išieškotinas sumas atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį. Nors tiesiogiai įstatyme nenumatyta galimybė antstoliui tikslinti raginime nurodytą skolos dydį, tačiau teisės aktai to nedraudžia, nes antstolis turi reaguoti į pasikeitusias faktines aplinkybes, pateiktus papildomus duomenis apie sumokėjimą, todėl daroma išvada, kad antstolis gali tikslinti ankstesnius savo procesinius sprendimus, t. y. pasikeitus aplinkybėms įstatymo nuostatos nedraudžia patikslinti patvarkymą bei raginimą ir perskaičiuoti išieškotinas sumas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl antstolio teigimu jis negalėjo perskaičiuoti išieškotinų sumų. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi panaikinus Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, antstolis turi pareigą, ko ir pats neneigia, perskaičiuoti išieškotinas sumas, net ir tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismas tiesiogiai nebūtų įpareigojęs antstolio perskaičiuoti išieškotinas sumas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konkretus teismo įpareigojimas iš esmės nėra tikslingas nes CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis įpareigoja antstolį griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų, nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Įvertinus raginimo teisinę reikšmę, byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo naikinti antstolio 2017 m. liepos 11 d. raginimo Nr. S-17-159-32956 įvykdyti teismo sprendimą. Taip pat pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas ir įpareigojo antstolį perskaičiuoti išieškotinas pinigų sumas atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2T-63-381/2017, tačiau įvertinus aplinkybę, kad antstolis neatsisako perskaičiuoti nes pats pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju tikslinga perskaičiuoti išieškotinas sumas pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi nustatytas faktines aplinkybes, todėl nėra tikslinga naikinti šio teismo įpareigojimo.

Dėl pareigos motyvuoti teismo procesinį sprendimą

Sutiktina su pareiškėja MTG, kad teismo pareiga motyvuoti sprendimą nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą ne kartą yra pabrėžęs Europos Žmogaus Teisių Teismas. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 27, 30), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Taigi teismui pateikus argumentus dėl esminių nagrinėjamo klausimo aspektų laikoma, kad teismo procesinis sprendimas yra motyvuotas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs privalomą ikiteisminę ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarką, pagal kurią pirmiausia skundas paduodamas vykdymą atliekančiam antstoliui, o šiam netenkinus skundo – skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas antstolio aptarnaujamos vietos apylinkės teismui (CPK 510 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėja neskundė antstolio veiksmų, kuriais atsisakyta stabdyti vykdymo veiksmus, nutraukti vykdymą ir grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojai Suraleb, INC. Įvertinus MTG skundo argumento turinį (nutarties 1 punktas) matyti, kad skundžiami antstolio veiksmai, susiję su vykdymo vieta ir raginime nurodytu netiksliu išieškotinos skolos dydžiu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėja MTG 2017 m. liepos 21 d., 2017 m. rugpjūčio 8 d. ir 2017 m. rugsėjo 15 d. papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė naujas faktines aplinkybes, kad ji sustabdė priešpriešinių prievolių vykdymą pagal arbitražo sprendimą, nes suinteresuotas asmuo Suraleb, INC iki šiol neperdavė turto pagal arbitražo sprendimo 7.2 punktą, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-54-370/2016 sustabdytas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotų piniginių sumų išmokėjimas išieškotojui. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu (nutarties 9.3 punktas), kad pirmosios instancijos teismas procesiniame sprendime dėl to nepasisakė, tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą kaip nemotyvuotą, nes teisme pareiškus naujus reikalavimus, kurie nebuvo nurodyti skunde dėl antstolio veiksmų, teismas gali atsisakyti juos nagrinėti remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalimi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nepagrįsti atskirojo skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo motyvavimo, nepasisakymo dėl pareiškėjos MTG 2017 m. rugpjūčio 8 d. ir 2017 m. rugsėjo 15 d. papildomuose rašytiniuose nurodytų faktinių aplinkybių.

Dėl bylos nutraukimo

Suinteresuotas asmuo Suraleb, INC prašė nutraukti bylą, nes Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-7313-1051/2017 išspręstas klausimas ar antstolis A. L. gali vykdyti išieškojimą iš skolininkės MTG, o Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-63-381/2017 pasisakyta dėl neįvykdytos arbitražo sprendimu priteistos skolos dydžio. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pareiškėjo prašyme nurodytus argumentus sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo nutraukti apeliacinės bylos CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors civilinėje byloje Nr. 2YT-7313-1051/2017 kaip ir šioje bylose ginčo šalys yra tos pačios ir jose spęstas klausimas ar antstolis A. L. gali atlikti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, kurioje skolininkė yra MTG, tačiau įsiteisėjęs Šiaulių apylinkės teismo procesinis sprendimas nėra priimtas dėl to paties dalyko (reikalavimas teismui) ir tuo pačiu pagrindu (faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas teismui), nes civilinėje byloje Nr. 2YT-7313-1051/2017 analizuota ar antstolis A. L. gali vykdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo MTG atžvilgiu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi šioje byloje teismas vertino konkrečias faktines aplinkybes ir pasisakė dėl galimybės antstolio A. L. kontoroje vykdyti konkretų vykdomąjį dokumentą konkrečioje vykdomojoje byloje. Tuo tarpu šioje civilinėje byloje sprendžiamas klausimas, ar antstolis A. L. gali išieškoti skolą iš MTG pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 3 d. vykdomąjį raštą Nr. 2T-54-370/2016, t. y. sprendžiamas klausimas dėl kito vykdomojo dokumento vykdymo vietos. Taigi kitoje vykdomojoje byloje kilus ginčui dėl vykdomojo dokumento vykdymo vietos, nėra pagrindo vertinti, kad toks ginčas yra nenagrinėtinas remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, CPK 293 straipsnio 3 punktu (t. y. yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu). Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-63-381/2017 nustatyta, kad arbitražo sprendimu iš viso yra priteista 2 844 413,13 Eur, kad MTG įvykdė 789 467,40 Eur dalį arbitražo sprendimo, tačiau teismas pripažino, kad tikslią procesinių palūkanų sumą turi nustatyti antstolis vykdymo procese, todėl negalima sutikti su suinteresuoto asmens argumentu, kad klausimas dėl išieškotinų sumų dydžio (skolos bei procesinių palūkanų) jau yra išspęstas minėta nutartimi. Atsižvelgiant į tai, kas jau minėta vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis A. L. privalės apskaičiuoti procesines palūkanas, t. y. tikslinti išieškotinas sumas.

Dėl bylos procesinės baigties

Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Kadangi aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra nustatyta, apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nebekartoja. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad antstolis A. L. nepagrįstai pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kad jis negalėjo priimti 2017 m. liepos 11 d. patvarkymo Nr. S-17-159-32948 ir 2017 m. liepos 11 d. raginimo įvykdyti sprendimą Nr. S-17-159-32956. Įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinis teismas daro išvadą, kad apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.