- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-05
- Bylos Nr.
- 2A-963-896/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-04900-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Evaldas Burzdikas, Tomas Romeika
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- V. R. B.
- Išvadą teikia
- Marijampolės savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Lozoraitytės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-695-570/2018 pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui V. R. B. dėl išlaikymo padidinimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Marijampolės savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu, nutraukiant šalių santuoką bendru sutikimu, iš atsakovo priteistas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams V. B. ir A. B. po 115,85 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės. Ieškovė prašė pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3097-570/2014 iš atsakovo V. R. B. priteistą materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), jį padidinat iki 250,00 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė nurodė, kad priteisto išlaikymo nepakanka, kadangi per 3 metus pasikeitė vaikų poreikiai, įvedus eurą pakilo būtiniausių prekių ir paslaugų kainos. Sūnui A. šiuo metu yra 7 m., dukrai V. – 9 m. Vaikai lanko mokyklą, įvairius papildomus užsiėmimus. Vaikai specialių poreikių neturi. Vieno vaiko poreikiams per mėnesį ieškovė skiria po 325 Eur bei po 68 Eur susidaro išlaidų už komunalinius patarnavimus, internetą, todėl vienam vaikui reikia 393 Eur per mėnesį. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. sutiko padidinti vaikams išlaikymą iki 140 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Didesnio išlaikymo teikti neturi jokių finansinių galimybių. Atsakovo nuomone, vaikų poreikiai išdidinti, jiems nereikalingos tokios išlaidos, tiek užsiėmimų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. vasario 9 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3097-570/2014 iš atsakovo V. R. B. priteistą materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir priteisė po 145 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2017-11-15) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, paskyrė ieškovę J. B. vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.Teismas nustatė, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna apie 650 Eur per mėnesį, atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir vidutiniškai gauna apie 800 Eur per mėnesį. Atsakovo darbo vieta yra nutolusi nuo jo gyvenamosios vietos apie 80 km, todėl tikėtina, kad per mėnesį sudaro apie 100 Eur kelionės išlaidų. Ieškovė turi savo vardu butą, esantį (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., atsakovas gyvena pas sugyventinę jos bute, tačiau pagal dovanojimo sutartį gavęs nekilnojamąjį turtą Marijampolės m. (duomenys neskelbtini). Atsakovas šiuo turtu, iki gyvas savininkas jo senelis J. S., disponuoti negali. Tiek ieškovė, tiek atsakovas turi po nenaują automobilį. Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, padarė išvadą, kad atsakovo materialinė padėtis geresnė už ieškovės labai minimaliai.Teismas padarė išvadą, kad vaikų išlaikymui iki šiol pakanka ieškovės ir atsakovo skiriamų lėšų, nes pateikti duomenys patvirtina, kad vaikai ugdomi ypatingai, turiningai praleidžia vasaros atostogas, intensyviai vaikai dalyvauja būreliuose ir renginiuose, o ieškovė byloje nepateikė jokių duomenų ir/ar įrodymų, kad neužtenka vaikams gaunamų pinigų, nepateikė jokių duomenų, kad yra kreipusis dėl nemokamo maitinimo skyrimo, kad skolintųsi pinigus ar ieškovei padėtų artimieji. Teismo nuomone, ieškovė, teigdama, kad vaikams reikalingas toks ugdymas ir išlaidos pragyvenimui, neatsižvelgia į savo ir atsakovo pajamas ir galimybes užsidirbti ir vien tik ugdymui 7 ir 9 metų vaikams skiria iš viso apie 400 Eur, po 200 Eur kas mėnesį drabužiams ir avalynei ir pan. Teismas sutiko, kad šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui, lavinimui ir tinkamo vystymosi užtikrinimui reikia didesnių lėšų nei 2014 metais, nes jie pradėjo lankyti mokyklą, be to, įvedus eurą Lietuvoje, išaugo būsto mokesčių, maisto produktų, įvairių paslaugų, drabužių, avalynės ir kitos kainos, tačiau sprendė, kad ieškovė nepateikė duomenų, kad vaikų poreikiai per 3 metus pasikeitė daugiau negu dvigubai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė J. B., atstovaujama advokato Antano Pliaugos, prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimą, ieškinį tenkinti ir padidinti priteisto išlaikymo dydį iki 250 Eur periodinių išmokų kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas nepakankamai įvertino iš esmės pasikeitusių aplinkybių masto, netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus. Pradėjus vaikams lankyti mokyklą, ženkliai išaugo jų poreikiai, nes tenka pirkti mokymosi priemones, pratybas, uniformas, kūno kultūros ir šokių pamokoms aprangas bei avalynę, mokėti įvairias mokyklines ir būrelių rinkliavas (už ekskursijas, šventėms ir t.t.). Per minėtą laikotarpį nuo dukros ir sūnaus išlaikymui skiriamų lėšų priteisimo, pasikeitus šalies valiutai iš litų į eurus, ypač ženkliai išaugo kainos (būsto mokesčių, maisto produktų, paslaugų, aprangos ir avalynės bei kt.), todėl vaikų išlaikymui, lavinimui ir tinkamo vystymosi užtikrinimui reikia vis didesnių lėšų. Geranoriškai teikti didesnio išlaikymo atsakovas nesutiko. Atsakovo nurodytos aplinkybės apie perkamus reikalingus daiktus, yra nepagrįstos jokiais įrodymais. Atsakovas niekaip kitaip neįgyvendina savo kaip tėvo pareigų, t. y. neveža jų į mokyklą, į būrelius, skirtus vaikų lavinimui, iš ten nepaima, neveža pas gydytoją ir pan., nedalyvauja kiekvienos dienos auklėjimo, priežiūros ir bendravimo veikloje. Atsakovas apsiriboja tik pagal susitarimą, kuris buvo aptartas skyrybų proceso metu, priskirto laiko praleidimu, retkarčiais suteikdamas jiems pramogų, tačiau neįgyvendindamas pareigų, kurios abiem tėvams yra lygios.Ieškovė pateikė duomenis, kad įprastiems būtiniems dukros ir sūnaus poreikiams kiekvienam tenkančios išlaidos vidutiniškai sudaro po 508 Eur per mėnesį. Atsakovo turtinė padėtis nėra sunki, o padidintas išlaikymas iki 250 Eur kiekvienam vaikui, nepažeistų proporcingumo principo. Tai, kad atsakovas šiuo metu negauna didesnių darbinių pajamų, nesuteikia atsakovui pagrindo didesnę išlaikymo naštą perkelti ieškovei. Ieškovei ir taip tenka didesnė išlaikymo ir kasdienio rūpinimosi vaikais našta, kadangi su ja gyvena nepilnamečiai šalių vaikai. Be to, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas lemia tai, kad atsakovo materialinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį, t. y. po 250 Eur kiekvienam vaikui.Teismas netinkamai įvertino atsakovo turinę padėtį. Sudėjus gaunamas sumas ir išmokėtą socialinio draudimo ligos išmoką, atsakovo mėnesio vidurkis yra 845 Eur. Teismas neįvertino fakto, kad atsakovas kas mėnesį gauna iš apeliantės 116 Eur už turto, kuris buvo bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, išpirkimą. Šis faktas įrodo, kad atsakovo disponuojama mėnesinė pinigų suma yra didesnė nei nurodoma, be to, paneigiamas teismo argumentas, kad ieškovei liko būstas, kadangi ji dar nėra įvykdžiusi jo išmokėjimo. Sprendime visiškai nepagrįstai nurodoma, kad atsakovas savo senelio išlaikymui skiria 100 Eur per mėnesį, nes šis teiginys nepagrįstas įrodymais.Atsakovas V. R. B. atsiliepimu į ieškovės J. B. apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Didesnio išlaikymo, negu skundžiamu sprendimu priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, atsakovas teikti neturi jokių finansinių galimybių. Po santuokos nutraukimo atsakovo pragyvenimo lygis žymiai pablogėjo. Atsakovas butą paliko ieškovei, pats gyvena pas sugyventinę, prisideda prie būsto išlaikymo 100 Eur, taip pat skiria senelio išlaikymui 100 Eur, į darbą važinėja senu automobiliu, todėl patiria išlaidas kurui ir automobilio remontui. Ieškovė labai išdidino vaikų poreikius, vaikai neturėtų lankyti tiek daug būrelių. Ieškovė kiekvienais metais keliauja į užsienį. Ieškovė turėtų gyventi kukliau, pagal gaunamas darbines pajamas bei sąžiningai mokamą vaikams išlaikymą, kurio vaikų minimaliems poreikiams tenkinti šiuo metu visiškai pakanka.Atsakovas vaikams nuperka reikalingų rūbų pagal sezoną, avalynės, visada pagal galimybes laisvu nuo darbo laiku su vaikais bendrauja, praleidžia laisvalaikį ir pilnai juos išlaiko, vaikams turėtų išlaidų neskaičiuoja.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimo dydžio.Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti išlaikymą ir jį padidinti nuo 115,85 Eur iki 250 Eur kiekvienam vaikui. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo po 145 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui.Ieškovės apeliacinis skundas dalyje dėl išlaikymo priteisimo grindžiamas šiais argumentais: 1) priteistas išlaikymas neatitinka vaikų poreikių; 2) ieškovei tenka didesnė išlaikymo ir kasdienio rūpinimosi vaikais našta; 3) teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį.Byloje nustatyta, kad šalių vaikai yra 9 ir 7 metų amžiaus, mokosi mokykloje, lanko būrelius (b.l. 7, 8, 18-21). Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), vidutinis darbo užmokestis apie 650 Eur (22-23). Atsakovas dirba UAB „duomenys neskelbtini“, vidutinis darbo užmokestis apie 830 Eur (b.l. 57). Šalys turto, iš kurio galėtų gauti pajamų, neturi. Ieškovė ir atsakovas yra sveiki, darbingi, kitų išlaikytinių neturi. Vaikai specialiųjų poreikių neturi. Lietuvos Respublik?s civilinio kodekso 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Nurodyti kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).Pirmosios instancijos teismas sprendime pripažino, kad ieškovė pagrįstai nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį išleidžia apie 400 Eur. Apeliantė nurodo, kad vaikų išlaikymui per mėnesį reikia skirti po 508 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius rašytinius įrodymus, patvirtinančius vaikų išlaikymui skiriamas lėšas, t.y. duomenis apie vaikų papildomą užimtumą (b.l. 18-21, 57-63, 74-90), išlaidas būstui (b.l. 25-29, 68-73), šalių paaiškinimus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vaikų poreikius, iš esmės nenukrypo nuo teismų praktikos, ir daro išvadą, kad ieškovės nurodomos sumos vaikų poreikių patenkinimui iš dalies yra perteklinės, pvz., 185 Eur ieškovės nurodomos išlaidos vaikų popamokiniam užimtumui, būreliams, 100 Eur per mėnesį vienam vaikui drabužiams ir avalynei. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė, tenkindama vaikų poreikius, turi įvertinti šalių finansines galimybes, todėl ieškovės nurodoma suma vaikų išlaikymui yra nepagrįsta.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje byloje taip pat būtina atsižvelgti į atsakovo turtinę padėtį, kuri yra geresnė nei ieškovės. Atsakovas gauna didesnį nei vidutinis darbo užmokestį. LR Statistikos departamento duomenimis 2017 m. ketvirtąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) sudarė 884,80 Eur, (https://osp.stat.gov.lt/darbo-uzmokestis-ir-darbo-sanaudos). Teismas sprendžia, kad atsakovo gaunamas darbo užmokestis pakankamas patenkinti dviejų vaikų poreikius, todėl ir šiuo pagrindu mažinti vaikams priteistino išlaikymo dydį nėra pagrindo.Be to, vaikų išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2004-230/2016).Apeliacinės instancijos teismas kartu pažymi, kad išlaikymas priteistinas į ateitį. Nėra jokių požymių, kad vaikams reikalinga išlaikymo suma galėtų sumažėti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad šalims tenka pareiga išlaikyti ne vieną, o du vaikus, todėl būtina atsižvelgti į bendrą prievolės apimtį ir įvertinti šalių galimybes skirti išlaikymą abiem vaikams. Teisėjų kolegija sprendžia, kad 180 Eur išlaikymo suma, priteistina iš atsakovo kiekvienam vaikui per mėnesį yra pakankama, nepažeidžianti vaikų interesų, o atsakovas turi galimybę skirti tokio dydžio išlaikymą, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai įvertino vaikų poreikius, pasikeitusią ekonominę padėtį bei atsakovo galimybes teikti išlaikymą, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o teismo sprendimas keistinas.Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šalys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl šių išlaidų priteisimo nepasisakė. Kadangi sprendimas pakeičiamas, perskaičiuojamas iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis (180 – 115,85) x 2 x 12 mėn. x 3 proc. = 46,19 Eur. Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis bei 4,87 Eur pašto išlaidos valstybei (CPK 96 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. vasario 9 d. sprendimą pakeisti.
Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3097-570/2014 iš atsakovo V. R. B., a.k. (duomenys neskelbtini), priteistą materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir priteisti po 180 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos 2017-11-15 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant ieškovę J. B., a.k. (duomenys neskelbtini), vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš V. R. B., a.k. (duomenys neskelbtini), 46,19 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 19 ct) žyminį mokestį ir 4,87 Eur (keturis eurus 87 ct) pašto išlaidas valstybei.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.