- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-19
- Bylos Nr.
- 2S-235-430/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13892-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Suinteresuotas asmuo
- R. N., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens R. N. (R. N.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. ir 2022 m. lapkričio 21 d. nutarčių civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys byloje – R. N., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstolė Asta Stanišauskaitė kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė skirti skolininkui R. N. 300,00 Eur baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2018 m. birželio 27 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pasibaigimo (2018 m. gruodžio 28 d.) valstybės naudai. Nurodė, kad:
1.1. Antstolė vykdo 2018 m. birželio 27 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)PN-765 (toliau – Privalomasis nurodymas) dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, skolininkas – R. N., išieškotoja – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI). Vykdomojoje byloje surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas. 2018 m. rugsėjo 27 d. VTPSI Privalomajame nurodyme nurodyta: „nugriauti betoninę atraminę sienutę su įrengta lengvų konstrukcijų metaline tvora apie 50 m ilgio (toliau šioje nutartyje – sienutė); išardyti betoninių trinkelių dangą (įvažiavimą apie 60 m²) pastatytus valstybinėje žemėje prie Jums nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro numeris – (duomenys neskelbtini). Pastatyti atraminė betoninė sienutė ir betoninių trinkelių danga – nesudėtingieji inžineriniai statiniai, užfiksuoti Nacionalinės žemės tarnybos 2016-08-11 žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 49ŽN-332 bei akto Nr. 49ŽN-154 schemoje „Situacijos schema M 1:300 Priedas prie žemės naudojimo patikrinimo akto „Dėl valstybinės žemės užėmimo“ ir Inspekcijos 2018 m. birželio 26 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu. 2. Sutvarkyti teritoriją (išvežti statybines atliekas) bei apie įvykdymą informuoti inspekciją el. paštu: g.cerniauskas@vtpsi.lt arba tel. 8 5 2101475, mob. tel. +37068756114“. Įpareigojimo įvykdymo terminas baigėsi 2018 m. gruodžio 28 d.
1.2. Vykdymo procese 2019 m. rugsėjo 11 d. antstolė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 9 d. nutartimi Nr. 2VP-1499-534/2020 skyrė R. N. 3000,00 Eur baudą išieškotojos VTPSI naudai. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi Nr. 2S-748-854/2020 pakeitė 2020 m. kovo 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties Nr. 2VP-1499-534/2020 dalį ir priteisė iš R. N. 400,00 Eur baudą.
1.3. Vykdymo procese 2022 m. birželio 16 d. gautas išieškotojos VTPSI pranešimas, kuriame nurodyta, jog VTPSI patikrino Privalomojo nurodymo vykdymą ir 2022 m. birželio 6 d. surašė Privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNURA-00-220606-00021 (toliau – Privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktas), kuriame nustatyta, kad Privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas. VTPSI prašo antstolės kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl baudos už Privalomojo nurodymo nevykdymą. Prašyme nurodoma, kad skolininkui paskirta 400,00 Eur bauda už Privalomojo nurodymo nevykdymą skolininko nemotyvuoja pačiam įvykdyti Privalomąjį nurodymą.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo R. N. atsiliepimu į pareiškimą prašė atmesti antstolės pareiškimą. Atsiliepime ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad:
2.1. Su pareikštais antstolės reikalavimais nesutinka, nes Vilniaus apygardos teismas nutartimi Nr. 2S-748-854/2020 priteisė iš suinteresuoto asmens 400,00 Eur baudą valstybės naudai, taigi, tokiu būdu antstolė patvirtino, kad jos reikalavimas buvo tenkintas, dėl to suinteresuotas asmuo darė išvadą, jog antrą kartą už tą patį nusižengimą bausti negalima.
2.2. Pažymėjo, kad įvykdžius Privalomąjį nurodymą bus sunaikintas kaimyninis namas. Skolininkas dėl Privalomojo nurodymo turinio kreipėsi į statybos ir griovimo darbus atliekančias įmones, prašydamas nugriauti nesudėtinguosius inžinerinius statinius, nurodomus Privalomajame nurodyme, tačiau visos įmonės tai daryti atsisakė. Atsižvelgdamas į tai, kad sienutės griauti pats skolininkas neturi kompetencijos, o tretieji asmenys tai daryti atsisakė, skolininkas manė, jog VTPSI pati skolininko lėšomis vykdys Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-1499-534/2020. Skolininkas pagrįstai tikėjosi, kad veiksmų sienutės nugriovimui imsis VTPSI, kadangi 2020 m. gegužės 21 d., kai skolininkas sumokėjo teismo paskirtą baidą, antstolė nebesiuntė įspėjimų už privalomojo nurodymo nevykdymą.
2.3. Nurodė, jog kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl servituto nustatymo ir galimybės privažiuoti prie žemės sklypo suteikimo, tačiau negavo atsakymo. VTPSI įpareigojus skolininką išardyti betoninių trinkelių dangą, skolininkui būtų trukdoma patekti prie savo žemės sklypo ir gyvenamojo namo, taip užkertant kelią naudotis savo turtu.
2.4. Nurodė, kad skolininkas kartu su kaimynais kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydamas organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Tik įsigijęs valstybinės žemės sklypą, ant kurio stovi savavališkai pastatyti statiniai, skolininkas galės imtis žingsnių šių statinių įteisinimui. Teigė, kad Vilniaus miesto plėtros departamentui patvirtinus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, skolininkas galės pasirašyti paslaugų teikimo sutartį dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto atlikimo, topografinių matavimų ir sklypo kadastrinių matavimų atlikimo po sklypo pertvarkymo priėmus įsakymą dėl sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo, R. N. galės kreiptis į NŽT dėl įsiterpusių laisvos valstybinės žemės plotų pardavimo ir jų sujungimo su savo žemės sklypu. Tik tuomet skolininkas galės nustatyta tvarka parengti ir patvirtinti (kai tai privaloma) statinio projektą ir kreiptis į Statybų inspekciją dėl statybos leidimų išdavimo. Rašytiniuose paaiškinimuose atkreipiamas dėmesys į tai, jog R. N. jau nuo 2016 metų siekia įsigyti valstybinės žemės sklypą, kuriame yra savavališkos statybos statiniai, tačiau iki šiol jam to nepavyko padaryti.
2.5. Skolininkas teigė, jog šiuo metu susidarė situacija, kai skolininkas Statybų inspekcijos privalomuoju nurodymu yra įpareigotas įvykdyti tai, ko jis įvykdyti negali, nes statybų ir griovimo įmonės dėl darbų pavojingumo atsisako griovimo darbus įvykdyti, įsiteisinti savavališkos statybos statinių jis negali, nes ilgai trunka valstybinės žemės sklypų pertvarkymo ir formavimo procesas, o antstolis už skolininko neveiklumą reikalauja skolininkui taikyti baudą. Dėl to skolininkas prašė atmesti antstolės pareiškimą dėl baudos R. N. skyrimo, arba, teismui manant, jog yra pagrindas skirti baudą už privalomojo nurodymo nevykdymą – mažinti skirtiną baudą iki vienkartinės 100,00 Eur baudos.
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašė tenkinti antstolės pareiškimą ir skirti skolininkui R. N. iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti 2018 m. birželio 27 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)PN-765 dieną, skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo valstybės naudai į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Nurodė, kad:
3.1. VTPSI, gavusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau NŽT) pranešimą apie atliktą valstybinės žemės patikrinimą, adresu (duomenys neskelbtini), ir 2018 m. kovo 1 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-154, vykdydama teisės aktuose įtvirtintą pareigą vykdyti statybos valstybinę priežiūrą, atliko patikrinimą vietoje ir 2018 m. birželio 27 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. (23.31)-FAK-1695 nustatė, kad nesudėtingieji inžineriniai statiniai pastatyti valstybinėje žemėje, neturint jos patikėtinio – NŽT – sutikimo. Todėl VTPSI skolininkui 2019 m. birželio 27 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus. VTPSI 2019 m. balandžio 25 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo akte nustatyta, kad Privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas, todėl VTPSI kreipėsi į antstolę Astą Stanišauskaitę dėl Privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo veiksmų. Išnagrinėjus antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo R. N., Vilniaus miesto apylinkės teismas byloje Nr. 2VP-1499-534/2020 2020 m. kovo 9 d. nutartimi nutarė R. N. skirti 3000 Eur baudą, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-748-854/2020, pakeitė minėtą sprendimą ir paskyrė R. N. 400 Eur baudą.
Šalies argumentai
3.2. Mano, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą ir skirti skolininkui R. N. periodinę baudą už Privalomojo nurodymo nevykdymą, taigi, VTPSI sutinka su antstolės pareiškimu ir prašo teismo jį tenkinti. VTPSI patikrino, ar yra vykdomas Privalomasis nurodymas, ir 2022 m. birželio 6 d. surašė Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNURA-00-220606-00021, kuriame nustatyta, kad R. N. neįvykdė privalomojo nurodymo.
Atsiliepimas
3.3. Suinteresuotas asmuo mano, kad yra pagrindas tenkinti antstolės pareiškimą ir skirti skolininkui R. N. periodinę baudą už Privalomojo nurodymo nevykdymą, tik baudą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 22 d. (Vilniaus apygardos teismo 29 punkte nurodyta, kad 400 Eur bauda paskirta už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 27 d. iki 2020 m. gegužės 21 d. iki visiško Privalomojo nurodymo įvykdymo valstybės naudai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 26 d. nutartimi antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą tenkino iš dalies, skyrė suinteresuotam asmeniui R. N. 2 Eur (dviejų eurų) dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. birželio 27 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)PN-765 dieną, skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 22 d. iki Privalomojo nurodymo visiško įvykdymo. 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė ištaisė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartyje padarytus rašymo apsirikimus – nutarties 23 punkto 13 eilutėje ir 18 eilutėje vietoje 2022 metų nurodant 2020 metus, atitinkamai, nutarties 23 punkto ketvirtą sakinį išdėstyti taip: „Todėl teismas, atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes: kad skolininkui įgyti šioje byloje aptariamą valstybinę žemę nėra galimybės, tačiau jis ėmėsi priemonių įteisinti sienutę ir trinkeles kitais būdais; nors skolininkui priklausantis sklypas ir valstybinė žemė, besiribojanti su skolininkui priklausančiu sklypu, patenka į Pavilnių regioninio parko teritoriją, kuri yra sugriežtinto vizualinio reguliavimo (GAI) kraštovaizdžio tvarkymo zona, byloje nėra įrodymų, kad ši aplinkybė buvo kliūtis įvykdyti Privalomąjį nurodymą; skolininkas laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki bylos nagrinėjimo, t. y. ilgą laiką, neatliko jokių aktyvių veiksmų siekdamas įteisinti pagal Privalomąjį nurodymą privalomus nugriauti statinius, taip pat pašalinti savavališkas statybas; skolininkui buvo skirta bauda už Privalomojo nurodymo nevykdymą, tačiau savo pareigos sąmoningai toliau nevykdė; skolininkui R. N. skiriama 2 Eur bauda už kiekvieną Privalomojo nurodymo nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki Privalomojo nurodymo visiško įvykdymo (CPK 771 straipsnio 6 dalis).“; ištaisė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nutarties rezoliucinės dalies antroje pastraipoje padarytą rašymo apsirikimą, nurodant baudos skaičiavimo laikotarpio pradžią: vietoje nurodytos datos – 2022 m. gegužės 22 d., nurodant teisingą datą – 2020 m. gegužės 22 d. Atitinkamai, nutarties rezoliucinės dalies antrą pastraipą išdėstyti taip: „Skirti suinteresuotam asmeniui R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 Eur (dviejų eurų) dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. birželio 27 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)PN-765 dieną, skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki Privalomojo nurodymo visiško įvykdymo“.
5. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skolininkui baudos skyrimo klausimas už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 28 d. iki 2020 m. gegužės 21 d. buvo išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimo dėl baudos skyrimo toje dalyje, kurioje prašoma skolininkui R. N. skirti baudą už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 28 d. iki 2020 m. gegužės 21 d., nes šis klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu, todėl minėta antstolės pareiškimo dalis atmesta, kaip nepagrįsta. Nurodė, kad nutartyje sprendžiamas klausimas, ar yra pagrindas tenkinti antstolės pareiškimo dalį, kuria prašoma skirti skolininkui R. N. baudą už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 22 d.
6. Nurodė, kad byloje skolininkas R. N. neginčija fakto, kad jis Privalomo nurodymo iki šiol nėra įvykdęs. Šioje byloje skolininkas R. N. tiek teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, tiek pateiktais rašytiniais įrodymais įrodinėja, kad jis neturi objektyvios galimybės įvykdyti Privalomojo nurodymo.
7. Nustatė, kad buvo kreiptasi į Statybų inspekciją dėl konsultacijos, kokių jam imtis tolimesnių veiksmų. Jam buvo patarta kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą ir prašyti suteikti sutikimą R. N. statyti betoninę atraminę sienutę ir betoninių trinkelių dangą, pastatytus šioje byloje aptariamoje valstybinėje žemėje. Skolininkas į bylą pateikė duomenis, patvirtinančius, kad jis 2022 m. spalio 14 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su prašymu suteikti jam sutikimą statyti betoninę atraminę sienutę ir betoninių trinkelių dangą (įvažiavimą apie 60 kv. m.), pastatytus valstybinėje žemėje prie R. N. nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).
8. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, įrodančių, kad skolininkas laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki bylos nagrinėjimo būtų atlikęs aktyvius veiksmus, siekdamas įvykdyti Privalomąjį nurodymą. Jo teiginiai, kad jis iki bylos nagrinėjimo kreipėsi į bendroves atlikti griovimo darbus ir jie atsisakė tai padaryti, yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais. Tai, kad jis padavė prašymą dėl valstybinės žemės įsigijimo, nebuvo pakankamas pagrindas elgtis pasyviai. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis iki bylos nagrinėjimo būtų kreipęsis į Vilniaus miesto savivaldybę siekdamas išsiaiškinti, kokia yra jo prašymo nagrinėjimo eiga, nors prašymas buvo paduotas dar iki pirmą kartą sprendžiant baudos skyrimo už Privalomojo nurodymo nevykdymą klausimą – t. y. 2019 m. birželio 19 d. Nėra abejonių, kad skolininkui per tokį ilgą laikotarpį turėjo paaiškėti jo prašymo nagrinėjimo rezultatas, jei būtų aktyviai domėjęsis prašymo nagrinėjimo eiga, turint omenyje tai, kad prašymas buvo atmestas, paaiškėjus, kad aptariamoje valstybinėje žemėje formuoti sklypo negalima dėl to, kad ji patenka į Pavilnių regioninio parko teritoriją, kurioje valstybinė žemė neparduodama. Toks skolininko neveikimas leidžia manyti, kad jis neturėjo suinteresuotumo įsigyti valstybinę žemę.
9. Sprendė, kad skolininkas pateikė teismui 2022 m. spalio 14 d. prašymą, adresuotą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuriuo jis prašo suteikti sutikimą įteisinti pagal Privalomąjį nurodymą privalomus nugriauti statinius. Šis įrodymas patvirtina, kad skolininkas vėl ėmėsi priemonių įteisinti privalomus nugriauti sienutę ir trinkelių dangą, tačiau neįrodo, kad skolininkas šioje byloje aktualiu laikotarpiu (nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki bylos nagrinėjimo) ėmėsi visų veiksmų, siekdamas įteisinti ginčo statinius. Tokią išvadą leidžia daryti ir tai, kad pats skolininkas bei jo atstovė patvirtino, kad skolininkas manė, kad ginčo statinius nugriaus pati išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kuriai ši teisė buvo nustatyta teismo nutartimi. Tačiau nuo 2020 gegužės 22 d. iki šiol skolininkas nesiaiškino, kodėl išieškotoja negriauna pagal Privalomąjį nurodymą privalomus nugriauti sienutę bei trinkelių dangą, taip pat nėra duomenų, kad skolininkas būtų informavęs inspekciją ar antstolį, jog Privalomojo nurodymo nėra galimybių įvykdyti, nors pareiga įvykdyti Privalomąjį nurodymą kilo būtent jam. Byloje taip pat nėra duomenų, įrodančių, kad skolininkas siekė įvykdyti griovimo darbus, tačiau dėl to, kad teritorija yra saugoma, jis to padaryti negalėjo.
10. Darė išvadą, kad skolininkas sąmoningai nevykdė Privalomojo nurodymo ir nesidomėjo valstybinės žemės sklypo pirkimo eiga, atitinkamai ir galimybėmis įteisinti Privalomajame nurodyme nurodytus griautinus statinius, nes tikėjosi, kad statinius nugriaus pati išieškotoja. Teismas tokius skolininko veiksmus laiko nesąžiningais ir konstatuoja, jog skolininkas R. N. yra kaltas dėl Privalomojo nurodymo nevykdymo.
11. Sprendė, kad skolininkas R. N. nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki šiol Privalomojo nurodymo nevykdė, to neneigia, teismas šioje nutartyje konstatavo, kad Privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas dėl skolininko kaltės, todėl šios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti jam įstatyme numatytą sankciją – baudą
12. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes: kad skolininkui įgyti šioje byloje aptariamą valstybinę žemę nėra galimybės, tačiau jis ėmėsi priemonių įteisinti sienutę ir trinkeles kitais būdais; nors skolininkui priklausantis sklypas ir valstybinė žemė, besiribojanti su skolininkui priklausančiu sklypu, patenka į Pavilnių regioninio parko teritoriją, kuri yra sugriežtinto vizualinio reguliavimo (GAI) kraštovaizdžio tvarkymo zona, byloje nėra įrodymų, kad ši aplinkybė buvo kliūtis įvykdyti Privalomąjį nurodymą; skolininkas laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 22 d. iki bylos nagrinėjimo, t. y. ilgą laiką, neatliko jokių aktyvių veiksmų siekdamas įteisinti pagal Privalomąjį nurodymą privalomus nugriauti statinius, taip pat pašalinti savavališkas statybas; skolininkui buvo skirta bauda už Privalomojo nurodymo nevykdymą, tačiau savo pareigos sąmoningai toliau nevykdė; skolininkui R. N. skyrė 2 Eur bauda už kiekvieną Privalomojo nurodymo nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 22 d. iki Privalomojo nurodymo visiško įvykdymo (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Suinteresuotas asmuo R. N. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-18566-1176/2022, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-18566-1176/2022 ir atmesti pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės prašymą dėl baudos suinteresuotam asmeniui skolininkui R. N. skyrimo civilinėje byloje Nr. 2VP-18566-1175/2022, arba, teismui laikant, jog yra pagrindas suinteresuotam asmeniui skolininkui R. N. skirti baudą už privalomojo nurodymo nevykdymą, skirti vienkartinę 100,00 Eur baudą, arba, teismui laikant, jog yra pagrindas suinteresuotam asmeniui skolininkui R. N. skirti baudą už privalomojo nurodymo nevykdymą už kiekvieną uždelstą dieną po 2 Eur per dieną, baudos skaičiavimo terminą nustatyti nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. iki privalomojo nurodymo visiško įvykdymo dienos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
13.1. Nurodė, kad smulkūs rašymo apsirikimai ar aritmetinės klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012), rašymo apsirikimo ir aritmetinių klaidų ištaisymo institutas neleidžia keisti teismo sprendimo (nutarties) esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012). Taisant rašymo apsirikimus, aritmetines klaidas, negalima pakeisti sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio, realizavimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2004; 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-916/2018).
13.2. Vadovaujantis 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimi bei skaičiuojant skolininkui skirtą baudą nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki 2022 m. spalio 26 d. nutarties priėmimo dienos, skolininkas vietoje 316 Eur, mokėtinų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, turi sumokėti viso 1 776 Eur, inter alia, po 2 Eur už kiekvieną uždelstą dieną iki Privalomojo nurodymo visiško įvykdymo dienos.
13.3. Skolininko įsitikinimu, klaidos ištaisymo instituto taikymas nagrinėjamoje byloje esmingai pakeitė skundžiamos nutarties turinio prasmę, kadangi 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimi buvo pakeista skolininko pareigų apimtis – įsiskolinimas už Privalomojo nurodymo nevykdymą 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimi buvo padidintas daugiau nei 5 kartus.
13.4. Dėl nesutikimo su skundžiamos nutarties motyvais nurodė, kad 2018 m. birželio 27 d. išieškotojai atlikus patikrinimą, buvo surašytas Privalomasis nurodymas, įpareigojant skolininką nugriauti valstybinės žemės sklype 50 metrų ilgio betoninę atraminę sienutę su įrengta lengvų konstrukcijų metaline tvora, išardyti betoninių trinkelių dangą apie 60 kv. m prie skolininkui priklausančio žemės sklypo, adresu Bistryčios g. 29A, Vilnius. Skolininkas aktyviais savo veiksmais bandė šalinti neteisėtos statybos padarinius statinius įteisinant, tačiau dėl nuo Skolininko nepriklausančių aplinkybių, įteisinti neteisėtų statinių nepavyko.
13.5. Teigė, jog nagrinėjamoje byloje susiklosto paradoksali situacija, kuomet skolininkui buvo surašytas Privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus, nors savavaliniai statiniai iš esmės nėra skolininkui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, negana to, skolininkas niekada nėra buvęs jų statytoju. Savavaliniai statiniai buvo pastatyti dar iki skolininkui įsigijus nuosavybę adresu (duomenys neskelbtini). Skolininkas tokio turinio Privalomąjį nurodymą neabejotinai būtų skundęs, tačiau Privalomasis nurodymas ir kiti išieškotojos surašyti, su konstatuota savavaline statyba susiję dokumentai, skolininkui nebuvo tinkamai įteikti, todėl skolininkas praleido šių dokumentų apskundimo terminą ne dėl savo kaltės.
13.6. Pažymėjo, jog antstolei pirmą kartą kreipusis į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl baudos Skolininkui skyrimo, prašydama 300,00 Eur už kiekvieną dieną baudą nuo 2018 m. birželio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-1499-534/2020 skolininkui skyrė 3 000,00 Eur baudą. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-748-854/2020 iš dalies pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir sumažino teismo skirtą baudą iki 400,00 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
13.7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-1499-534/2020 nutarė, kad skolininkui R. N. iki 2020 m. gegužės 1 d. nepašalinus savavališkos statybos padarinių, išieškotojai suteikiama teisė skolininko lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius.
13.8. Teigė, kad skolininkas pats kreipėsi į statybos ir griovimo darbus atliekančias įmonės prašydamas nugriauti Statybos inspekcijos įpareigotą nugriauti sienutę, tačiau visos įmonės tai daryti atsisakė. Iš prie vykdomojoje byloje esančių 2018 m. birželio 27 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto ir 2019 m. balandžio 25 d. privalomojo nurodyto pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo akto pridėtų fotonuotraukų, išieškotojos prašoma nugriauti sienutė yra itin stati, ją nugriovus iš karto ar per labai trumpą laiką ant skolininko namo nugrius šlaitas. žala kils ne tik skolininko gyvenamajam namui ir žemės sklypui, bet ir kaimyno, esančio adresu Bistryčios g. 29 B, Vilnius, namui ir žemės sklypui.
13.9. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad sienutės griauti pats Skolininkas neturi kompetencijos, o tretieji asmenys, į kuriuos jis kreipėsi dėl sienutės nugriovimo, tai daryti atsisakė, skolininkas laikė, kad išieškotoja vykdys Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-1499-534/2020 ir pati skolininko lėšomis pašalins savavališkos statybos padarinius. Skolininkas neturi teisinio išsilavinimo ir iš teismo nutarties nesuprato, kad minėta nutartimi teismas Išieškotojai suteikė teisę, tačiau ne pareigą skolininko lėšomis pašalins savavališkos statybos padarinius.
13.10. Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudos skolininkui skyrimo, pastarajam nevykdant teismo sprendimo, turi įvertinti, kokių aplinkybių visuma trukdo įvykdyti teismo sprendimą, ir įsitikinti, ar egzistuojančios teismo sprendimo nevykdymo priežastys gali pateisinti teismo sprendimo nevykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1664-565/2021).
13.11. Atkreipė teismo dėmesį į tai, kad skolininkas pagrįstai galėjo tikėtis, kad būtent pati išieškotoja imsis aktyvių veiksmų sienutės nugriovimui. Antstolė nuo 2020 m. gegužės 21 d., kuomet skolininkas sumokėjo teismo paskirtą baudą už Privalomojo nurodymo nevykdymą, nebesiuntė skolininkui raginimų įvykdyti Privalomąjį nurodymą ar įspėjimų, kad jam gresia pakartotinai gauti baudą – tokios informacijos nėra prie šios civilinės bylos prijungtoje vykdomojoje byloje. Atsižvelgiant į tai, skolininkas neturėjo galimybės teikti paaiškinimų antstolei dėl negalėjimo įvykdyti Privalomąjį nurodymą.
13.12. Nurodė, kad skolininkas aktyviai siekė įteisinti savavališką statybą, kadangi savavališkų statinių pašalinimas juos nugriaunant yra negalimas, tačiau dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių to padaryti negalėjo.
13.13. Nurodo, jei teismas laikytų, jog yra pagrindas už Privalomojo nurodymo nevykdymą skolininkui skirti baudą, skolininkas prašo skirti vienkartinę baudą už Privalomojo nurodymo nevykdymą viso 100,00 Eur sumoje.
13.14. Skolininkas pastebi, jog pati išieškotoja bylos nagrinėjimo metu išreiškė poziciją, jog jai rūpi Pavilnių regioninio parko kraštovaizdis, kuriuo iš dalies ji ir motyvuoja savo poziciją byloje. Tačiau įgyvendinus Privalomąjį nurodymą neteisėtais pripažintų statinių nugriovimo būdu, regioninio parko kraštovaizdis nepagerės, priešingai, jam bus padaroma akivaizdi žala.
13.15. Skolininko nuomone, bei atsižvelgiant į byloje esančių aplinkybių visumą, palikus galioti skundžiamą nutartį tokioje apimtyje, kuria ją priėmė teismas, būtų pažeistas protingumo, teisingumo kriterijus bei proporcingumo principas, o teismo paskirta bauda būtų visiškai neadekvati konstatuoto pažeidimo mastui ir pobūdžiui.
Atsiliepimas
14. Antstolė Asta Stanišauskaitė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir jas tinkamai kvalifikavo, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
14.2. Jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas CPK 771 straipsnyje. Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus (771 straipsnio 7 dalis);
15. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apelianto R. N. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2VP-18566-1176/2022, palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai įvertino bylos aplinkybes, įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį ir jos naikinti ar pakeisti nėra pagrindo, o apelianto skundas yra nepagrįstas ir atmestinas dėl žemiau pateikiamų motyvų.
15.2. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas iki šiol nėra įvykdęs Privalomojo nurodymo, vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 6, 7 dalimi apeliantui pagrįstai skyrė periodinę 2 Eur baudą, ją skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki visiško Privalomojo nurodymo įvykdymo dienos, valstybės naudai.
Žemesnės instancijos teismas
15.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai atsižvelgęs į bylos aplinkybes ir tinkamai įvertinęs rašytinius įrodymus skundžiama nutartimi apeliantui paskyrė tinkamą baudą, kurios panaikinti ar pakeisti (sumažinti), kaip to prašoma atskirajame skunde, nėra jokio pagrindo. Apeliantas atskirajame skunde nenurodo jokių pagrįstų argumentų, kurių pagrindu galėtų būti mažinama bauda.
15.4. Teismas gavęs Inspekcijos prašymą pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį ištaisyti rašymo apsirikimus nutartyje ir nustatęs, kad tiek nutarties motyvuojamojoje dalyje, tiek rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodyti metai, nors motyvai, priimti teismo įvertintų rašytinių įrodymų pagrindu, kad bauda turi būti skaičiuojama nuo 2020 m. gegužės 22 d. yra aiškūs, skolininkui atskirajame skunde pripažinus, kad susipažino su Nutartimi visa apimtimi, darytina išvada, kad nėra svarbių, nuo skolininko valios nepriklausančių priežasčių, dėl kurių apeliantas negalėjo apskųsti Nutarties, todėl vien šiuo pagrindu apelianto prašymas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir atskirojo skundo reikalavimų tenkinimas yra atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
Šalies argumentai
15.5. Apelianto atskirajame skunde nurodytos šios faktinės aplinkybės, negali būti laikomos pagrindu panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį.
15.6. Be to, apelianto atskirajame skunde nurodomos aplinkybės dėl to, kad to, kad jis netinkamas subjektas, kuriam surašytas Privalomasis nurodymas, jau yra įvertintos įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. AS-699-492/2019 (kuria teismas nutarė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti apelianto skundą dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo, palikti nepakeistą. kad Vilniaus mieste apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2YT-26125-1014/2019 pagal pareiškėjo R. N. skundą antstolei Astai Stanišauskaitei, suinteresuotam asmeniui Inspekcijai dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų, kuriuo prašoma panaikinti antstolės 2019 m. birželio 6 d. patvarkymą Nr. S019-9202 dėl prašymo nagrinėjimo ir nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0177/19/00735. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi, priimta nurodytoje byloje, atmetė pareiškėjo R. N. skundą dėl antstolės veiksmų. Teismas minėta nutartimi konstatavo, kad „Inspekcijai pateikus Privalomąjį nurodymą vykdymui, antstolis, patikrinęs aplinkybes, numatytas CPK 651 straipsnio 2 dalimi nenustatė akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. <...> Įvertinus vykdomosios bylos medžiagą akivaizdu, jog pareiškėjas neįrodė esant sąlygas, kurioms esant vykdomoji byla turi būti nutraukta, neįrodė, kad vykdomasis dokumentas vykdymui perduotas neteisėtai, priimtas vykdyti nepagrįstai ir neteisėtai, neįrodė aplinkybių, dėl kurių antstolė turi būti nušalinta, o teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas“.
15.7. Teigė, kad nagrinėjamoje byloje esant galiojančiam ir nenuginčytam vykdomajam dokumentui – Privalomajam nurodymui, atmestini ir apelianto atskirojo skundo argumentai dėl vykdomojo dokumento, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, ir atitinkamai darytina išvada, kad pirmosios instancijos tinkamai išnagrinėjęs pateiktus rašytinius įrodymus ir tinkamai taikydamas teisės aktų nuostatas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
15.8. Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. birželio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-313/2022, spręsdamas dėl teismo teisės vertinti privalomojo nurodymo pagrįstumą ir teisėtumą teismui sprendžiant klausimą dėl pasekmių už jo nevykdymą taikymo, kai savavališkos statybos aktas ir jo pagrindu priimtas privalomasis nurodymas nebuvo ginčytas teismine tvarka, išaiškino, kad CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka „spręsdamas dėl privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių taikymo teismas turi nustatyti, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas, taip pat jo neįvykdymo priežastis ir asmens sąmoningą privalomojo nurodymo nevykdymą. Į šio klausimo sprendimą nepatenka priverstinai pateikto vykdyti vykdomojo dokumento teisėtumo vertinimas. Todėl atsižvelgiant į tai, kad privalomasis nurodymas pagal įstatymą laikytinas vykdomuoju dokumentu, vykdomu CPK nustatyta tvarka, konstatuotina, jog teismas, spręsdamas dėl privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių taikymo, neturėtų kvestionuoti pateikto priverstinai vykdyti vykdomojo dokumento“.
15.9. Inspekcija nesutinka su atskirajame skunde apelianto prašomu baudos dydžiu. Inspekcijos vertinimu, pernelyg maža bauda neskatintų apelianto imtis operatyvių veiksmų nustatytiems pažeidimams pašalinti ir įvykdyti teismo sprendimą. Apeliantas atskirajame skunde nepateikia jokių argumentų dėl baudos dydžio sumažinimo, nurodydamas vienkartinės 100 Eur baudos dydį, jo niekaip nemotyvuoja. Nesant skunde pagrįstų motyvų baudai mažinti, apelianto prašymas negali būti tenkinamas.
15.10. Konstatavus aplinkybę, kad apeliantas Privalomojo nurodymo nustatytu terminu neįvykdė, ši aplinkybė pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį sudarė pagrindą skirti apeliantui baudą už Privalomojo nurodymo nevykdymą.
15.11. Nesutinka su apelianto atskirojo skundo argumentais, kad nutartimi paskirta periodinė bauda turi būti skaičiuojama ne nuo 2020 m. gegužės 22 d., o nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Vilniaus apygardos teismo nutarties 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi Nr. 2S-748-854/202029 punkte nurodyta, kad 400 Eur bauda paskirta už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 27 d. iki 2020 m. gegužės 21 d., vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 6 dalimi nustatęs, kad byloje nėra rašytinių įrodymų patvirtinančių skolininko aktyvius veiksmus dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo po 2020 m. gegužės 21 d. pagrįstai nurodė, kad paskirta 2 Eur periodinė bauda apeliantui turi būti skaičiuojama nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki visiško Privalomojo nurodymo įvykdymo, todėl šiuo aspektu apelianto atskirasis skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
15.12. Taigi darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir jas tinkamai kvalifikavo, vadovavosi ginčui aktualia teismų praktika, todėl panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo Nutartį apelianto atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
17. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
18. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria suinteresuotam asmeniui skirta bauda už teismo nutarties neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu ir nutarties dėl rašymo apsirikimo klaidos teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Esminės faktinės aplinkybės
19. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Astos Stanišauskaitės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0177/19/00735 dėl privalomojo nurodymo nevykdymo, skolininkas R. N., išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos 2018 m. birželio 27 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29) PN-765: pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti valstybinės žemės sklype 50 metrų ilgio betoninę atraminę sienutę su įrengta lengvų konstrukcijų metaline tvora, išardyti betoninių trinkelių dangą apie 60 kvadratinių metrų prie R. N. priklausančio žemės sklypo Bistryčios g. 29A, Vilniaus mieste (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2022 m. birželio 6 d. surašė privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNURA-00-220606-00021, kuriame užfiksavo: „patikrinimo metu nustatyta, kad betoninė atraminė sienutė su įrengta lengvų konstrukcijų metaline tvora apie 50 m ilgio yra nenugriauta ir betoninių trinkelių danga (įvažiavimas apie 60 kv. m.) yra neišardyta“. Taip pat užfiksuota, kad privalomasis nurodymas Nr. PN-765 neįvykdytas. Antstolė Asta Stanišauskaitė 2022 m. birželio 17 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S022-11865.
Dėl nutarties, kuria ištaisytas rašymo apsirikimas teisėtumo
20. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimi nutarė ištaisyti rašymo apsirikimo klaidas pirmosios instancijos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartyje, t. y. nutarties 23 punkto 13 eilutėje ir 18 eilutėje vietoje 2022 metų nurodant 2020 metus bei nutarties rezoliucinės dalies antroje pastraipoje padarytą rašymo apsirikimą, nurodant baudos skaičiavimo laikotarpio pradžią: vietoje nurodytos datos – 2022 m. gegužės 22 d., nurodant teisingą datą – 2020 m. gegužės 22 d. Nors apeliantas prašo panaikinti šią nutartį, tačiau nenurodo teisinių argumentų dėl šios nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, nenurodo, konkrečių teismo išvadų, kurios padarytos pažeidus materialiąsias ar proceso teisės normas, taip pat tokių normų neįvardija. Akcentuotina, kad dėl nutarties, kuria ištaisyti rašymo apsirikimai yra pasisakoma tik atskirojo skundo dalyje, kuria grindžiamas prašymas dėl termino atnaujinimo atskirajam skundui dėl pirmosios instancijos 2022 m. spalio 22 d. nutarties pateikti. Apeliantui konkrečiai neįvardijant teisinių motyvų dėl 2022 m. lapkričio 21 d. nutarties neteisėtumo, apeliacinės instancijos teismas detaliai dėl nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako, o tik vertina esminius nutarties priėmimo teisinius pagrindus.
21. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 276 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Ištaisymų klausimas išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka. Šiuo atveju suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą su prašymu dėl rašymo apsirikimo klaidos ištaisymo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartyje, todėl pirmosios instancijos teismui pagrįstai sprendė dėl rašymo apsirikimo klaidų taisymo.
22. Aiškindamas CPK 276 straipsnio 2 dalį, kasacinis teismas yra konstatavęs, jog sprendimą priėmęs teismas neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti, todėl CPK 276 straipsnio 2 dalis, nustatanti rašymo apsirikimo ir aritmetinių klaidų, padarytų sprendime, ištaisymą, pabrėžia, kad galimas tik toks padarytų sprendime klaidų ištaisymas, kuris nekeičia sprendimo esmės. Tai reiškia, kad, taisant rašymo apsirikimus, aritmetines klaidas, negalima pakeisti sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio, realizavimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2004; 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-916/2018, 28 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2021 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 12 punktas). Tokia įstatymo nuostata apriboja rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų sampratos aiškinimą, užkirsdama kelią bet kurį teiginį ar kitą teismo sprendimo elementą įvardyti kaip klaidą arba rašymo apsirikimą ir iš esmės keisti sprendimo turinį sprendimui jau įsiteisėjus. Gali būti taisomos tik neesminės klaidos, kurios gali ateityje trukdyti įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2008). Ši teisės norma nustato galimybę ištaisyti formalius teismo sprendimo (nutarties) netikslumus ir pašalinti priimant ar rašant teismo sprendimą (nutartį) padarytas neesmines aritmetines, rašybos klaidas. Tačiau šis rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymo institutas neleidžia keisti teismo sprendimo (nutarties) esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2021 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 12 punktas).
23. Nagrinėjamu atveju nuosekliai, analizuojant pirmosios instancijos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai nutarties motyvuojamojoje dalyje laikė, kad 2020 m. gegužės 22 d. yra baudos skyrimo pradžia. Tai aiškiai nurodyta nutarties 13 punkte nurodant, kad „sprendžiamas klausimas, ar yra pagrindas tenkinti antstolės pareiškimo dalį, kuria prašoma skirti skolininkui R. N. baudą už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 22 d.“, taip pat nutarties 21 punkte, nurodant „skolininkas laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki bylos nagrinėjimo būtų atlikęs aktyvius veiksmus, siekdamas įvykdyti Privalomąjį nurodymą”, „byloje aktualiu laikotarpiu (nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki bylos nagrinėjimo)”, „Tačiau nuo 2020 gegužės 22 d. iki šiol skolininkas nesiaiškino, kodėl išieškotoja negriauna pagal Privalomąjį nurodymą privalomus nugriauti sienutę bei trinkelių dangą”, 23 nutarties punkte „Šiuo atveju skolininkas R. N. nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki šiol Privalomojo nurodymo nevykdė”. Esant tokio turinio pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamai daliai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimi nebuvo pakeista 2022 m. spalio 26 d. nutarties esmės.
24. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis ir teismo praktika dėl rašymo apsirikimo ir aiškių aritmetinių klaidų taisymo, sprendžia, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimi ištaisė aiškias rašymo klaidas, kurios nekeičia 2022 m. spalio 26 d. nutarties esmės, todėl atskirasis skundas šioje dalyje atmetamas.
Dėl nutarties, kuria skirta skolininkui bauda, už privalomo nurodymo nevykdymą
25. Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį iš esmės dėsto savo poziciją dėl baudos skyrimo, kartodamas faktines aplinkybes, kurias nurodė atsiliepime į antstolės pareiškimą ir pirmosios instancijos teismui teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, tačiau nenurodo, konkrečių pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios padarytos pažeidus konkrečias materialiosios ir proceso teisės normas, taip pat jų neįvardija. Apeliantui iš esmės nenurodžius, konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės aiškinimo ir taikymo klaidų apeliacinės instancijos teismas dėl visų faktinių aplinkybių nurodytų atskirajame skunde nepasisako, tačiau vertina, ar teisėtai pirmosios instancijos teismas skyrė baudą apeliantui CPK 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, o paskirta bauda atitinka nurodytoj normoje numatytos baudos skyrimo tikslus ir dydį.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo nutartis pripažįstama teisėta, jeigu ji yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu - kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
27. Apeliacinės instancijos teismas vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konstatuoti, jog paminėtų nuostatų buvo laikytasi. Teismas nurodė, kuriais įrodymais remiasi darydamas atitinkamas išvadas, taip pat įvardijo, kuriuos apelianto argumentus atmeta. Aplinkybė, kad teismas remdamasis byloje pateiktais įrodymais priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi apeliantas, nesudaro pagrindo laikyti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ar nepagrįstą nutartį.
28. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais, motyvais ir visų jų išsamiai nekartoja, pasisakydama tik dėl esminių atskirojo skundo argumentų.
29. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
30. Vadovaujantis formuojama kasacinio teismo praktika, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų privalomojo nurodymo neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas tokio nurodymo neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių privalomajame nurodyme nurodytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 15 punktas).
31. Taigi, spręsdamas dėl privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių taikymo teismas turi nustatyti, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas, taip pat jo neįvykdymo priežastis ir asmens sąmoningą privalomojo nurodymo nevykdymą.
32. Teismų praktikoje išaiškinta, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021).
33. Nagrinėjamu atveju ginčo byloje, jog apeliantas nėra įvykdęs privalomo nurodymo, nėra. Tačiau apeliantas teigė, kad nėra jo kaltės dėl to, kad privalomuoju nurodymu įpareigoti veiksmai nėra atlikti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto argumentus dėl privalomojo nurymo neįvykdymo priežasčių ir pateiktus įrodymus sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nėra pagrindo išvadai, jog apeliantas veikė aktyviai, siekdamas įvykdyti privalomąjį nurodymą.
34. Pastebėtina, kad apelianto prie 2022 m. rugpjūčio 8 d. rašytinių paaiškinimų pateikti priedai ir teismui 2022 m. spalio 19 d. teikti įrodymai patvirtina, kad apeliantas konkrečius veiksmus dėl privalomo nurodymo vykdymo inicijavo tik 2017 m., 2019 m. ir po civilinės bylos iškėlimo 2022 m. rugpjūčio mėnesį, t. y. kreipdamasis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją 2019 m. birželio 19 d. prašymu, 2019 m. liepos 20 d. prašymu, į kurį apeliantui buvo atsakyta 2019 m. liepos 31 d. pranešimu, nurodant, jog visi veiksmai bus atliekami per ŽPDRIS, kreipdamasis į Nacionalinę žemės tarnybą dviemis prašymais 2017 m. balandžio 3 d. ir 2017 m. liepos 26 d. Kitus veiksmus atliko jau iškėlus civilinę bylą pagal antstolės pareiškimą 2022 m. rugpjūčio 15 d. dėl griovimo darbų užsakymo, 2022 m. rugpjūčio 11 d. kreipdamasi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją. Pažymėtina, kad apeliantas tik teismui nurodė galimas privalomojo nurodymo negalėjimo įvykdyti priežastis, tačiau apie šias aplinkybes neinformavo nei antstolės, nei išieškotojos. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra duomenų, įrodančių, kad skolininkas laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki bylos nagrinėjimo būtų atlikęs aktyvius veiksmus, siekdamas įvykdyti Privalomąjį nurodymą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantu, jog privalomasis nurodydamas neįvykdytas ne dėl apelianto kaltės. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog suinteresuotam asmeniui CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytos teisinės pasekmės – paskirta bauda – taikytos pagrįstai.
35. Pirmosios instancijos teismas apeliantui skyrė 2 Eur (dviejų eurų) dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. birželio 27 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)PN-765 dieną, skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki Privalomojo nurodymo visiško įvykdymo. Apeliantas nesutinka su paskirtos baudos dydžiu ir ją pakeisti vienkartine 100,00 Eur bauda.
36. Apeliacinės instancijos teismas pagrindo sutikti su atskirojo skundo teiginiais, kad palikus galioti skundžiamą nutartį tokioje apimtyje, kuria ją priėmė teismas, būtų pažeistas protingumo, teisingumo kriterijus bei proporcingumo principas, o teismo paskirta bauda būtų visiškai neadekvati konstatuoto pažeidimo mastui ir pobūdžiui.
37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad pagal CPK 771 straipsnio 6 dalies dispoziciją įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Baudos skyrimo tikslas - paskatinti skolininką vykdyti antstolio reikalavimą, o ne jį nubausti. Tokia baudos paskirtis lemia tai, kad teismas, svarstydamas baudos dydį už tęstinį pažeidimą (nevykdymą), gali modeliuoti, kaip veiksmingai nustatomas baudos dydis padėtų paskatinti operatyviau vykdyti antstolio reikalavimą.
38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad už Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. birželio 27 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (23.29)PN-765 apeliantui buvo paskirta vienkartinė 400,00 Eur bauda už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 27 d. (termino privalomajam nurodymui įvykdyti pabaigos) iki 2020 m. gegužės 21 d. (Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-748-854/2020 priėmimo dienos). Toks baudos dydis buvo skirtas, atsižvelgus į tai, kad apeliantas yra inicijavęs valstybinės žemės, kurioje pastatyti privalomajame nurodyme nurodyti statiniai, įsigijimą savo nuosavybėn, buvo pateikęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos duomenis apie tai, kad yra pradedamas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusius valstybinės žemės plotus ir sujungti juos su besiribojančiais žemės sklypais, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, apeliantas siekė teisinėmis priemonėmis įteisinti statinius, turi lūkesčių įsigyti žemę, kurioje jie pastatyti. Nuo nurodytos nutarties priėmimo ir apelianto nurodytų aplinkybių, praėjo daugiau nei dveji metai, tačiau per šį laikotarpį apeliantas neatliko nurodytų veiksmų tam, kad privalomasis nurodymas būtų įvykdytas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu daugiau nei dvejų metų laikotarpis buvo pakankamas tam, kad apeliantas įvykdytų privalomąjį nurodymą, tačiau to neatliko ir iš esmės nurodo analogiškas priežastis, dėl kurių iki šiol nėra įvykdytas privalomasis nurodymas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog paskirta 400,00 Eur vienkartinė bauda apeliantui nepasiekė jos skyrimo tikslo ir paskirties, kadangi privalomasis nurodymas nėra įvykdytas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje susiklosčiusias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo paskirta bauda teisėta ir pagrįsta, atitinka baudos skyrimo tikslus, proporcingumo, teisingumo principus atitinka, todėl jos keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
39. Apeliantas atskiruoju skundu prašo tuo atveju, jeigu teismui laikant, jog yra pagrindas suinteresuotam asmeniui skolininkui R. N. skirti baudą už privalomojo nurodymo nevykdymą už kiekvieną uždelstą dieną po 2 Eur per dieną, baudos skaičiavimo terminą nustatyti nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. iki privalomojo nurodymo visiško įvykdymo dienos. Atskirajame skunde nėra motyvuojama, kokiu teisiniu pagrindu yra prašoma skirti baudą nuo 2022 m. rugsėjo 7 d., nėra kvestionuojamas baudos skyrimo pradžios momentas, tačiau nurodoma tik, kad laiko periodas (2019 m. birželio 19 d. – 2022 m. rugsėjo 7 d.), kol skolininkas laukė atsakymo iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos į pateiktą prašymą, negali būti vertinamas kaip skolininko neveikimas, už kurį skolininkui pagrįstai gali būti skiriama bauda. Pažymėtina, kad nurodytas reikalavimas nebuvo keliamas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliacinio procesas tikslas ir paskirtis patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde nurodytais motyvais ir teisiniais argumentais. Apeliantui atskirajame skunde nekvestionuojant baudos skyrimo pradžios momento, apeliacinės instancijos teismas šio atskirojo skundo reikalavimo nenagrinėja, kadangi toks reikalavimas nebuvo nagrinėjamas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismas, pirmosios instancijos teismas jo netyrė ir nevertino.
Dėl procesinės bylos baigties
40. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, aktualų teisinį reguliavimą bei kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartims panaikinti –atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartys paliekamos nepakeistos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.