- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-08
- Bylos Nr.
- e2A-1468-661/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33031-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Vaclovas Paulikas, Alvydas Barkauskas (pran.)
- Ieškovas
- D. Ž.
- Atsakovas
- R. Ž.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Vaclovo Pauliko ir Jūratės Varanauskaitės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) R. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. Ž. ieškinį atsakovui R. Ž., išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė D. Ž. 2017-08-31 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. Ž., kuriame nurodė, kad teismo 2012-08-30 sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymas sūnui L. Ž., gim. 2003-10-27, po 115,85 EUR (400,00 Lt) kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Priteisto išlaikymo vaikui nepakanka. Vaikas auga ir jam išlaikyti reikia vis daugiau lėšų. Per mėnesį sūnui išlaikyti reikia 440,00 EUR.Atsakovas R. Ž. teismui 2017-09-20 pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškinio reikalavimu nesutinka. Ieškovė nepateikė jokių vaiko poreikių paskaičiavimo, nepateikė jiems pagrindžiamų dokumentų. Vaiko poreikiai turi būti nurodyti konkrečiai, o ne nurodant abstrakčias sumas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui 2017-09-25 pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškovė su nepilnamečiu sūnumi L. Ž. gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame 2 kambarių bute su visais patogumais. Bute vyksta remontas, gyvenamajame kambaryje buvo tvarkinga, švaru, buities sąlygos geros. Ieškovė nurodė, kad dirba VšĮ „Humana People to People Baltic“ pardavėja, darbo pajamos sudaro 580,00 EUR per mėnesį. Atsakovas sūnui moka po 119,00 EUR per mėnesį išlaikymą. Nepilnametis L. Ž. mokosi (duomenys neskelbtini), planuoja lankyti krepšinio arba kikbokso treniruotes. Vaikas serga bronchine astma, vienas širdies vožtuvas yra silpnas, reikalingas fizinis krūvis. Vaikas teigė, kad jo santykiai su mama yra geri, ji domisi jo mokslais, laisvalaikiu, juo rūpinasi, tėtis skambino vieną kartą per 2-3 mėnesius, su tėčiu bendrauti nenori, nes tėtis neskambino, kai Lukas buvo mažas. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas išimtinai jo interesais. Nepilnamečio L. Ž. prigimtinė teisė gauti iš abiejų tėvų tinkamą, vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą. Abu tėvai turi vaikui lygias teises ir pareigas auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, jį išlaikyti, nepriklausomai nuo to, ar tėvai gyvena santuokoje, ar skyrium. Skyrius neturi pagrindo prieštarauti ieškinio reikalavimui pakeisti išlaikymo dydį. Išlaikymas negali būti ribojamas minimalių poreikių tenkinimu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 12 d. nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies - pakeisti, nuo 2017-08-31, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą (civilinė byla Nr. 2-3606-96/2012) dalyje dėl iš R. Ž. priteisto sūnui L. Ž. išlaikymo dydžio. Priteisti iš atsakovo R. Ž. išlaikymą sūnui L. Ž., gim. 2003 m. spalio 27 d., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 EUR (du šimtus eurų) kas mėnesį nuo 2017-08-31 iki L. Ž. pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismas konstatavo, kad Ieškovės reikalavimas pakeisti atsakovo teikiamą sūnui išlaikymą, jį padidinant, yra iš esmės pagrįstas ir teisėtas, visiškai atitinka šalių nepilnamečio sūnaus teises ir teisėtus interesus, nes atsakovo kas mėnesį mokamos 121,05 EUR dydžio lėšos yra nepakankamos tam, kad kartu su vaiko motinos teikiamu išlaikymu sūnui būtų užtikrintas šalių sūnaus pagrįstų ir būtinų poreikių patenkinimas. Teismas taip pat nurodė, kad nuo 2012-08-30, kai teismo sprendimu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas sūnui, dėl pasikeitusio vaiko amžiaus pasikeitė vaiko poreikiai, iš esmės pasikeitė paslaugų, prekių, pragyvenimo kainos šalyje. Aptariamus pasikeitimus objektyviai negali kompensuoti CK 3.208 straipsnyje numatytas indeksavimas, dėl kurio atsakovo nuo 2012 m. mokamas sūnui išlaikymas padidėjo tik 5,20 EUR, nuo 115,85 EUR iki 121,05 EUR. Atsižvelgiama kad 2012-08-30, kai iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas sūnui, minimalioji mėnesinė alga Lietuvoje sudarė (nuo 2012-08-01 iki 2013-12-31) 246,17 EUR (850,000 Lt). Lyginant minimaliąją mėnesine algą, buvusią išlaikymo priteisimo metu, su šiuo metu esančia (380,00 EUR) bei nuo 2018-01-01 nustatyta minimalia mėnesine alga (400,00 EUR), matyti minimaliosios mėnesinės algos augimą atitinkamai 1,54 karto ir 1,62 karto. Tokio augimo nekompensuoja iš atsakovo priteisto išlaikymo padidėjimas dėl indeksavimo, iš viso 5,20 EUR suma. Teismas nustatė, jog Atsakovas uždirba daugiau, bet šalių uždarbio skirtumas nėra esminis, abi šalys uždirba iš esmės vienodo dydžio darbo užmokestį (atsakovui išmokamas uždarbis yra mažesnis dėl išieškomo išlaikymo sūnui). Abi šalys turi vieną išlaikytinį – savo nepilnametį sūnų Luką. Tai, kad ieškovė nuo 2003 m. nuosavybės teise valdo jai artimųjų padovanotą 0.06 ha ploto žemės sklypą sodininkų bendrijoje, taip pat tai, kad ji nuosavybės teise nuo 1999 m. valdo ir išlaiko jai artimųjų padovanotą butą, kuriame yra nuolatinė nepilnamečio L. Ž. gyvenamoji vieta, nesuteikia pagrindo pripažinti, kad sūnaus išlaikyme ieškovė turi dalyvauti didesne dalimi nei vaiko tėvas. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliantas (atsakovas) R. Ž. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.Apelianto manymu skundžiamas teismo sprendimas priimtas pažeidžiant materialinės teises normas. Apeliantas nurodė šiuos argumentus:Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jos turtinė padėtis ženkliai pablogėjo ar apelianto turtinė padėtis būtų ženkliai pagerėjusi. Apelianto turtinė padėtis nėra niekuo pagerėjusi lyginant su 2012 metais, be to, pablogėjo apelianto sveikata, bei turi prisiėmęs finansinių įsipareigojimų. Taip pat ieškovė nepateikė teismui jokių esminių įrodymų, kad nepilnamečio sūnaus sveikata būtų iš esmės pablogėjusi.Atsižvelgiant į tai, kad apelianto turtinė padėtis nepagerėjo, jo turtinė padėtis lyginant su ieškove yra blogesnė, nes pastaroji turi net du nekilnojamojo turto objektus, gauna didesnį darbo užmokestį nei apeliantas, vaiko poreikių dydis iš esmės nepasikeitė, neatsirado sveikatos sutrikimų, kurie iš esmės įtakotų vaiko poreikius, nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo pakeisti išlaikymo dydį, padidinant jį iki 200,00 eurų sumos.Ieškovė pateikė atsiliepimą į pareikštą skundą su juo nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė nurodo, kad nepilnametis sūnus L. Ž. gyvena su ieškove, kuri sūnų nuolat auklėja ir rūpinasi. Atsakovas visiškai nebendrauja su sūnumi, jo pas save niekada nepasiima. Ieškovės manymu situacija tiek turtinė, tiek emocinė yra blogesnė nei atsakovo. Atsakovas gyvena su kita moterimi, jį nuolat saugo mama ir sesuo, jam niekas nerūpi, jis gyvena nerūpestinga gyvenimą. Nors ieškovė ir turi du nekilnojamojo turto objektus, bet juos įsigijo ne už savo uždirbtus pinigus, o buvo dovanoti jos mamos, ir jie jokių pajamų jai negeneruoja. Atsakovas per mėnesį uždirba nuo 766 Eur iki 900 Eur, o ieškovė 550-600 Eur. Ieškovė kitos santuokos nesudarė, viena augina sūnų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B. , bylos Nr. 3K-3-189/2009; kt.).CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. G. C., bylos Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. E. Z. , bylos Nr. 3K-3-154/2011; kt.). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V. , bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. v. P. J. , bylos Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą.Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J. , bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J. , bylos Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V. , bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. A. Š. , bylos Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. D. v. R. D. , bylos Nr. 3K-3-79/2006; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B. , bylos Nr. 3K-3-189/2009; kt.).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai ir motyvuotai aptarė abiejų tėvų turtinę padėtį ir galimybę proporcingai rūpintis nepilnamečiu vaiku. Teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad nuo 2012-08-30, kai teismo sprendimu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas sūnui, dėl pasikeitusio vaiko amžiaus pasikeitė vaiko poreikiai, iš esmės pasikeitė paslaugų, prekių, pragyvenimo kainos šalyje. Aptariamus pasikeitimus objektyviai negali kompensuoti CK 3.208 straipsnyje numatytas indeksavimas, dėl kurio atsakovo nuo 2012 m. mokamas sūnui išlaikymas padidėjo tik 5,20 EUR, nuo 115,85 EUR iki 121,05 EUR. Atsižvelgiama kad 2012-08-30, kai iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas sūnui, minimalioji mėnesinė alga Lietuvoje sudarė (nuo 2012-08-01 iki 2013-12-31) 246,17 EUR (850,000 Lt). Lyginant minimaliąją mėnesine algą, buvusią išlaikymo priteisimo metu, su šiuo metu esančia (380,00 EUR) bei nuo 2018-01-01 nustatyta minimalia mėnesine alga (400,00 EUR), matyti minimaliosios mėnesinės algos augimą atitinkamai 1,54 karto ir 1,62 karto. Tokio augimo nekompensuoja iš atsakovo priteisto išlaikymo padidėjimas dėl indeksavimo, iš viso 5,20 EUR suma. Kolegija nesutinka su atsakovo teiginiais, kad po išlaikymo priteisimo vaiko motinos gaunamas darbo užmokestis padidėjo, o atsakovo pajamos sumažėjo. Šalių buvusias ir esamas pajamas iš darbinės veiklos būtina vertinti pagal buvusią ir esamą minimaliąją mėnesinę algą. Abiejų šalių turėtas ir šiuo metu gaunamas darbo užmokestis iš esmės nepasikeitė. Atsakovas uždirba daugiau, bet šalių uždarbio skirtumas nėra esminis, abi šalys uždirba iš esmės vienodo dydžio darbo užmokestį, atsakovui išmokamas uždarbis yra mažesnis dėl išieškomo išlaikymo sūnui. Abi šalys turi vieną išlaikytinį – savo nepilnametį sūnų Luką. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovė nuosavybės teise nuo 1999 m. valdo ir išlaiko jai artimųjų padovanotą butą, kuriame yra nuolatinė nepilnamečio L. Ž. gyvenamoji vieta. Tai nesuteikia pagrindo pripažinti, kad sūnaus išlaikyme ieškovė turi dalyvauti didesne dalimi nei vaiko tėvas. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad atsakovas yra darbingo amžiaus. Atsakovui nustatyta stuburo dalies osteochondrozė, tačiau atsakovas neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių būtų apribotas atsakovo darbingumas ir kurie neleistų atsakovui siekti geriau apmokamo darbo ir didesnių pajamų, pakankamų atsakovo poreikiams ir vaiko išlaikymui. Bylos įrodymai paneigia atsakovo teiginius apie negalėjimą dėl turtinės padėties teikti sūnui didesnį išlaikymą, be to, nenustatyta duomenų apie atsakovo, deklaruojančio sudėtingą turtinę padėtį ir skolas kreditoriams, pastangas gerinti savo turtinę padėtį.Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.Kiti apelianto skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė D. Ž. pateikė teismui duomenis apie patirtas 250 eurų bylinėjimosi išlaidas. Šios išlaidos neviršija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių. Dėl šio, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 250 eurų bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
apelianto R. Ž. apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš apelianto R. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės D. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 250 eurų bylinėjimosi išlaidų.