Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aribolt“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aribolt“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Panevėžio ligoninei dėl viešojo pirkimo sutarties nutraukimo ir įrašymo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą pripažinimo neteisėtu bei nuostolių atlyginimo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

11. Iš techninės specifikacijos reikalavimo nėra aišku, kokiu būdu turėtų būti tvirtinamos kojų atramos, nes perkančioji organizacija tik išvardino, kad netinka sraigtai, rankenos ir visi kiti lygiaverčiai tvirtinimo elementai. Nesukonkretinus, kas laikytina kitais elementais arba kokio tvirtinimo būdo pageidauja perkančioji organizacija, laikytina, kad pastaroji nuostata yra neaiški bei dviprasmiška ir jos negalima aiškinti plečiamai, t. y. ieškovei jau pristačius prekes teigti, jog tvirtinimo mechanizmas taip pat patenka į netinkamų sutvirtinimų sąrašą.

19. Ieškovės vertinimu, perkančioji organizacija nepagrįstai ją įtraukė į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Iš perkančiosios organizacijos rašto dėl sutarties nutraukimo ir rašto dėl sutarties nutraukimo ir įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą yra akivaizdu, kad sprendimas įtraukti tiekėją į Nepatikimų tiekėjų sąrašą grindžiamas esminiu sutarties pažeidimu. Ieškovė laikosi pozicijos, kad nebuvo padarytas esminis sutarties pažeidimas, todėl ji negali būti įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Ieškovė pateikė pasiūlymą pirkime, remdamasi prekių gamintojo katalogu ir deklaracija, kad pirkimu siekiamos įsigyti prekės atitiks techninės specifikacijos reikalavimus. Ieškovę galima būtų vertinti kaip tarpininkę, veikiančią tarp perkančiosios organizacijos ir prekių gamintojo. Tokiu atveju, jeigu perkančioji organizacija nusprendžia, kad prekės neatitinka tam tikrų techninės specifikacijos reikalavimų, susidariusi situacija nelemia ieškovės piktavališko elgesio ar sąmoningo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, todėl įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą yra neproporcinga ir protingumo bei sąžiningumo principų neatitinkanti situacija, kuri nepagrįstai verčia abejoti ieškovės sąžiningumu.

20. Ieškovė taip pat prašė priteisti nuostolių atlyginimą iš perkančiosios organizacijos bei nurodė, kad perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog ji priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą nutraukti sutartį su ieškove neva dėl esminio sutarties pažeidimo, nors, ieškovės vertinimu, ji nepadarė esminio sutarties pažeidimo pirkimo I dalies apimtyje. Perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumas pirkimo II dalies atveju išvis nekvestionuotinas, nes, nenustačius jokių prekių trūkumų, perkančioji organizacija neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo nutraukti sutartį pirkimo II dalies apimtyje. Šiuo atveju žala ieškovei pasireiškė tuo, kad ji dalyvavo pirkime, jį laimėjo ir sudarė sutartį su perkančiąja organizacija, tačiau perkančioji organizacija nepagrįstai nutraukė sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, nors ieškovė tokio pažeidimo nepadarė. Taip pat perkančioji organizacija priėmė sprendimą įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir dėl to su ieškove nebuvo atsiskaityta už pristatytas prekes, kurios teikiant pasiūlymą ir sudarant sutartį buvo įkainotos 54 000 Eur, todėl ieškovė, perkančiajai organizacijai vienašališkai nutraukus sutartį, patyrė 54 000 Eur negauto pelno nuostolių. Be to, perkančioji organizacija apskaičiavo tiekėjui 5 procentų dydžio baudą nuo pradinės sutarties vertės, t. y. 2700 Eur, kurią tiekėjas, norėdamas dalyvauti pirkimuose, sumokėjo. Tokiu atveju naikinant sprendimą dėl sutarties nutraukimo, sumokėta bauda turėtų būti priteista tiekėjui, o bendra ieškiniu reikalaujama suma sudaro 56 700 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

21. Panevėžio apygardos teismas 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.

22. Teismas nustatė, kad atsakovė VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė, vienašališkai nutraukdama sutartį dėl ieškovės kaltės, laikė, jog ieškovė pažeidė sutartyje nustatytą terminą ir laiku nepristatė atsakovei prekių, ieškovės pavėluotai pristatytos prekės neatitiko techninės specifikacijos reikalavimų, o per atsakovės nustatytą papildomą terminą ieškovė prekių, atitinkančių techninės specifikacijos reikalavimus, nepristatė. Teismas nurodė, kad šalių sudarytoje sutartyje nebuvo numatyta, jog prekių pristatymo vėlavimas ar prekių trūkumų neištaisymas bus laikomas esminiu sutarties pažeidimu, todėl turi būti vadovaujamasi CK 6.217 straipsnyje pateiktais kriterijais, vertinant, ar ieškovei neįvykdžius pareigos pristatyti prekes nustatytu terminu ir ar ieškovės pristatytos prekės atitiko techninės specifikacijos reikalavimus, tai gali būti laikoma esminiu sutarties pažeidimu.

23. Teismas pažymėjo, kad ieškovė prekes atsakovei pristatė pavėluotai, tačiau atsakovė jas priėmė ir vertino jų atitiktį techninės specifikacijos reikalavimams. Atlikto patikrinimo metu buvo nustatyti pristatytų prekių trūkumai, t. y. nustatyti neatitikimai techninės specifikacijos reikalavimams, todėl atsakovė nustatė ieškovei papildomą terminą pristatyti tinkamas prekes. Ieškovė šalino prekių trūkumus, tačiau po trūkumų šalinimo atlikus pakartotinį prekių atitikties techninės specifikacijos reikalavimams vertinimą buvo nustatyti nepašalinti trūkumai, t. y. neatitiktis techninės specifikacijos 4.2, 6.4, 6.5, 6.7, 8.1 papunkčių reikalavimams.

24. Teismas nustatė, kad techninės specifikacijos 4.2 papunktyje numatytas reikalavimas, jog kojų atramos sekcija nuimama atveržus sraigtus, t. y. dviejų dalių kojų atramos sekcija nuimama, o nuėmimo (uždėjimo) metu kojų sekcijos fiksuojamos be sraigtų, užveržimo rankenų ar lygiaverčių tvirtinimo elementų. Ieškovės pateiktame pasiūlyme kojų atramos parametrai nurodomi kaip dviejų dalių nuimama kojų sekcija, kuri nuėmimo (uždėjimo) metu fiksuojama be sraigtų, užveržimo rankenų ar lygiaverčių tvirtinimo elementų. Ieškovės pristatytų operacinių stalų kojų sekcijos yra fiksuojamos mechanine užveržimo rankena, kuomet sutartyje numatyta, kad kojų sekcija fiksuojama be užveržimo rankenų. Teismo vertinimu, nors atsakovė pirkimo sąlygose nenurodė, kokio pobūdžio tvirtinimas bus laikomas tinkamu, ir iš techninės specifikacijos reikalavimo nėra aišku, kokiu būdu turėtų būti tvirtinamos kojų atramos, tačiau tarp šalių sudarytoje sutartyje buvo nustatyti prekių techniniai parametrai, kurie buvo ieškovei žinomi, tiek dalyvaujant viešajame pirkime, tiek sudarant viešojo pirkimo sutartį ir su kuriais ieškovė sutiko bei įsipareigojo jų laikytis. Be to, ieškovė pirkimo procedūrų metu neprašė perkančiosios organizacijos išaiškinti ar patikslinti kojų atramų fiksavimo mechanizmo ir kaip fiksuota kojų atrama bus laikoma kaip tinkamai fiksuota. Teismas taip pat nesutiko su ieškovės argumentais, kad mechanine užveržimo rankena fiksuojama kojų atrama yra standartinė, plačiai paplitusi rinkoje ir šiuo atveju atsakovės nustatytas reikalavimas yra perteklinis. Teismas nurodė, kad atsakovė, skelbdama viešąjį pirkimą ir nustatydama reikalavimus prekėms, atsižvelgė į tai, jog atsakovė teikia gydymo paslaugas, kurių suteikimui reikalingi stalai chirurginėms ir ortopedinėms operacijoms, atitinkantys įstaigos, kaip sveikatos priežiūros paslaugas teikiančio objekto, poreikius.

25. Teismas nustatė, kad ieškovės pateiktame pasiūlyme nurodyta, jog motorizuoto stalviršio aukščio reguliavimo ribos yra nuo 640 mm iki 1130 mm. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad ieškovės pristatyto operacinio stalo motorizuoto stalviršio aukščio reguliavimo ribos yra nuo 810 mm iki 1110 mm (su čiužiniu), be čiužinio – nuo 720 mm iki 1020 mm. Pagal techninės specifikacijos 6.4 papunkčio reikalavimus, stalviršis turi nusileisti iki 640 mm arba žemiau ir pakilti iki 1130 mm. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad šiuo atveju ieškovės pristatyti operaciniai stalai neatitiko techninės specifikacijos 6.4 papunkčio reikalavimų. Nors ieškovė teigė, kad atsakovė, techninės specifikacijos 6.4 papunktyje nustatydama aukščio reguliavimo ribas be galimos paklaidos, sudarė sąlygas vertinti pristatytas prekes taip, jog bent vieno milimetro paklaida gali lemti prekės neatitikimą techninės specifikacijos reikalavimams ir tokia pirkimo sąlyga yra neteisėta, tačiau teismas nesutiko su šiais ieškovės argumentais, nes pirkimo sąlygose nustatyta žemiausia ir aukščiausia galima riba, o ieškovės pristatytos prekės nesiekė žemiausios ir aukščiausios nustatytos ribos. Teismas nurodė, kad tam tikrų motorizuoto stalviršio parametrų nustatymas yra svarbus atsakovei, kadangi būtent tokių parametrų stalviršio išmatavimai yra reikalingi atsakovei teikiant gydymo paslaugas.

26. Teismas nustatė, kad pasiūlymų teikimo metu ieškovė nurodė, jog jos siūlomų operacinių stalų motorizuotos nugarinės sekcijos kampo reguliavimo ribos yra nuo -40o iki +70o. Atlikus pakartotinį pristatytų prekių patikrinimą nustatyta, kad ieškovės pristatytų prekių ribos neatitinka techninės specifikacijos 6.5 ir 6.7 papunkčiuose nustatytų ribų, t. y. nustatyta, jog motorizuoto nugarinės sekcijos kampo reguliavimo ribos yra -42,7o iki +51,3o, o galvinės dalies reguliavimo ribos nuo -90o iki +36o. Nors ieškovė nurodė, kad būtent techninės specifikacijos 6.5 ir 6.7 papunkčiuose numatytos reguliavimo ribos galėjo būti ištaisytos, tačiau tai nebuvo padaryta vien dėl to, jog gamintojas neturėjo įrankių šių trūkumų pašalinimui. Teismas pažymėjo, kad pareiga pristatyti techninės specifikacijos reikalavimus atitinkančias prekes negali būti perkeliama prekių gamintojui.

27. Teismas nustatė, kad techninės specifikacijos 8.1 papunktyje nurodyta, jog operaciniai stalai turi būti su atramomis rankoms (2 vienetai), kurios tvirtinamos prie operacinio stalo, su rankos fiksavimo diržais, reguliuojamo aukščio, o pačios rankų atramos išmatavimai turi būti: ilgis ^650 mm, plotis ^160 mm. Ieškovės pristatytos prekės neatitiko techninės specifikacijos 8.1 papunkčio reikalavimų, nes rankų atramos ilgis yra 440 mm, vietoje nustatyto 650 mm ilgio. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad šis trūkumas galėjo būti ištaisytas, bei pažymėjo, jog ieškovė ne tik buvo įsipareigojusi pristatyti techninės specifikacijos reikalavimus atitinkančias prekes, bet taip pat jas pristatyti sutartyje nustatytais terminais.

28. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas konstatavo, kad ieškovė neįvykdė sutarties sąlygų tinkamai. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovės pristatytos prekės ir po trūkumų ištaisymo bei nustatyto papildomo termino neatitiko techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų, todėl atsakovė turėjo pagrindą pripažinti tai esminiu sutarties pažeidimu ir nutraukti sutartį su ieškove dėl pristatytų prekių neatitikimo techninės specifikacijos reikalavimams. Tačiau teismas pažymėjo, kad atsakovė, nutraukdama sutartį, negalėjo remtis tuo, jog ieškovė prekes pristatė pavėluotai, nes ji šias prekes priėmė ir vertino jų atitikimą techninės specifikacijos reikalavimams.

29. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovės pristatytų prekių atitikimas techninės specifikacijos reikalavimams buvo tikrinamas du kartus, buvo nustatytas papildomas terminas prekių pristatymui, t. y. ieškovei buvo suteikta galimybė ne tik pašalinti pristatytų prekių trūkumus, bet ir pateikti iki nustatyto termino prekes, atitinkančias techninės specifikacijos reikalavimus. Ieškovei nustatytu terminu neįvykdžius savo įsipareigojimo pagal sutartį, atsakovė turėjo teisę nutraukti sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo. Be to, teismas pažymėjo, kad šiuo atveju sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, todėl atsakovė neturėjo teisinio pagrindo teikti prioritetą bendradarbiavimo pareigai. Teismo vertinimu, papildomai nustačius keturių mėnesių terminą prekių pristatymui, iš esmės būtų keičiamos ne tik sutarties sąlygos, bet ir pažeidžiamas skaidrumo ir lygiateisiškumo principas.

30. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie vienašalį sutarties nutraukimą po to, kai ieškovė pateikė siūlymą toliau vykdyti sutartį, keičiant prekių gamintoją ir nustatant papildomą 4 mėnesių terminą prekių pristatymui, nes juos paneigia byloje esantys įrodymai. Teismo vertinimu, ieškovė negalėjo turėti lūkesčio, kad, nepristačius techninės specifikacijos reikalavimų atitinkančių prekių, šis pažeidimas bus įvertintas nereikšmingu ir nesukels pasekmių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

31. Apeliantė (ieškovė) UAB „Aribolt“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat priimti naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

31.1. Teismas neįvertino nepagrįsto visų prekių neatitikties techninei specifikacijai pripažinimo. Pirkimas buvo suskaidytas į dvi dalis, todėl kiekvienos dalies vykdymas ir galimas nutraukimas turėjo būti vertinamas atskirai. Komisija, remdamasi nepagrįstomis išvadomis, konstatavo pirkimo II dalies prekių – 2 ortopedinių operacinių stalų – neatitiktį, nors faktinis ir teisinis pagrindas tam nebuvo nustatytas. Kadangi neatitiktis nebuvo įrodyta, perkančioji organizacija neturėjo teisės atsisakyti priimti prekes, reikalauti jų pakeitimo ar remtis tariamais trūkumais kaip sutarties nutraukimo pagrindu. Perkančioji organizacija pateikė pastabas tik dėl pirkimo I dalies prekių neatitikties, todėl laikytina, kad pirkimo II dalies prekės buvo tinkamos ir turėjo būti priimtos. Atsakovės pateikta techninė specifikacija, naudota pakartotiniam vertinimui, skyrėsi nuo pirminės, o apeliantei nebuvo nurodyta, kad ortopediniai operaciniai stalai nebus tikrinami.

31.2. Apeliantė reikalavo žalos atlyginimo tiek tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, kad atsakovė nepagrįstai nutraukė sutartį, tiek ir tuo atveju, jeigu būtų konstatuota, jog atsakovė pagrįstai nutraukė sutartį pirmoje jos dalyje, t. y. tik toje dalyje, kurioje buvo nustatyti tam tikri prekių neatitinkamai dėl kurių ir vyksta ginčas teisme. Kadangi sutartis buvo sudaryta iš dviejų atskirų dalių, vienos iš jų pagrįstas nutraukimas savaime nereiškia, kad ir sutarties nutraukimas visa apimtimi yra teisėtas, kai antrosios sutarties dalies objekto tinkamumo atsakovė nevertino, tačiau teismas šio aspekto nepagrįstai nevertino ir dėl apeliantės patirtos žalos nepasisakė.

31.3. Egzistuoja visos aplinkybės (sąlygos) atsakovei taikyti civilinę atsakomybę. Perkančiosios organizacijos neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą nutraukti sutartį su apeliante dėl esminio sutarties pažeidimo, nors apeliantė nepadarė esminio sutarties pažeidimo pirkimo I dalies apimtyje. Perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumas pirkimo II dalies atveju išvis nekvestionuotinas, nes, nenustačiusi jokių prekių trūkumų, perkančioji organizacija neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo nutraukti sutartį pirkimo II dalies apimtyje. Žala apeliantei pasireiškė tuo, kad ji dalyvavo pirkime, jį laimėjo ir sudarė sutartį su perkančiąja organizacija, tačiau perkančioji organizacija nepagrįstai nutraukė sutartį, konstatavusi esminį sutarties pažeidimą, bei priėmė sprendimą įtraukti apeliantę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Be to, su apeliante taip pat nebuvo atsiskaityta už pristatytas prekes, kurios teikiant pasiūlymą ir sudarant sutartį buvo įkainotos 54 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliantė pagrindė, jog jai buvo padaryta žala ir ji patyrė 54 000 Eur negauto pelno nuostolių. Nagrinėjamu atveju taip pat egzistuoja ryšys tarp perkančiosios organizacijos neteisėto sprendimo nutraukti sutartį ir apeliantės patirtos žalos, nes, priešingu atveju, jeigu perkančioji organizacija nebūtų priėmusi nepagrįsto ir neteisėto sprendimo ir atsiskaičiusi su apeliante taip, kaip priklausė pagal sutartį, apeliantė žalos apskritai nebūtų patyrusi.

31.4. Teismas netinkamai įvertino prekių trūkumus, pateiktus įrodymus, o savo poziciją grindė išimtinai bendriniais ir nemotyvuotais argumentais. Teismas, netinkamai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nepagrįstai padarė išvadą, kad apeliantės pristatytos prekės neatitinka techninės specifikacijos 4.2 papunkčio reikalavimo dėl kojų sekcijos tvirtinimo mechanizmo. Apeliantės pasiūlytos prekių kojų atramos yra fiksuojamos „kojų mechanizmu – pavaros būdu“. Prekių gamintojas prekių naudojimo instrukcijoje, aprašydamas kojų sekcijos tvirtinimo mechanizmo dalį, ne veltui naudoja anglišką terminą „foot mechanizm“ (angl. kojų mechanizmas) arba „gear“ (angl. pavara), o ne „screw“ arba „helix“, kas reikštų sraigtą. Taigi, kojų atramos sekcija nėra nuimama atveržus sraigtus ar panašaus tvirtinimo elementus, todėl prekės atitinka techninės specifikacijos 4.2 papunkčio reikalavimą. Be to, iš techninės specifikacijos reikalavimo nėra aišku, kokiu būdu turėtų būti tvirtinamos kojų atramos, nes perkančioji organizacija tik išvardino, kad netinka sraigtai, rankenos ir visi kiti lygiaverčiai tvirtinimo elementai. Nesukonkretinus, kas laikytina kitais elementais arba kokio tvirtinimo būdo pageidauja perkančioji organizacija, laikytina, kad pastaroji nuostata yra neaiški bei dviprasmiška ir jos negalima aiškinti plečiamai. Be to, toks stalo kojų atramos sekcijos tvirtinimo mechanizmas nėra naudojamas tik apeliantės pirkime pasiūlyto prekių gamintojo, tačiau yra standartinis tvirtinimo būdas, plačiai paplitęs rinkoje.

31.5. Teismas, spręsdamas dėl operacinių stalų stalviršio aukščio reguliavimo ribos, prekių neatitinkamą grindė išimtinai vienu bendriniu ir niekuo nepagrįstu motyvu. Pristatytos prekės, nepaisant nežymių nuokrypių nuo techninėje specifikacijoje nustatytų ribų, išpildo visus esminius funkcinius reikalavimus ir yra tinkamos naudoti pagal paskirtį. Apeliantės vertinimu, svarbu įvertinti ir patį nuokrypį, kuris, šiuo atveju, viso labo yra vienas centimetras, t. y. minimalios ribos aukštis nepakankamas dėl 0,8 cm, o maksimalios – dėl 1,1 cm. Tokios situacijos atveju turėtų būti vadovaujamasi protingumo principu, įvertinant, ar tikrai 1 cm nuokrypis yra toks esminis ir visa lemiantys, kad dėl to reikėtų nutraukti sutartį. Be to, apeliantė pirkime teikė pasiūlymą, vadovaudamasi prekių gamintojo deklaracija, todėl tai, kad gamintojas pagamino ne visai techninius išmatavimus atitinkančias prekes, nereiškia apeliantės kaltės.

31.6. Teismas, pasisakydamas dėl motorizuoto nugarinės sekcijos kampo reguliavimo ribų ir galvinės dalies reguliavimo ribų neatitikties, nepagrįstai neįvertino, kad nustatyti trūkumai galėjo būti itin lengvai pašalinami. Šiuo atveju galvinės dalies reguliavimo ribos į minusinę pusę yra net didesnės nei reikalaujama pirkimo sąlygose. Kitos ribų neatitiktys yra minimalios, t. y. vos po kelis laipsnius, o tai nelemia prekių netinkamumo ir neturi įtakos tinkamų paslaugų kokybei. Motorizuoto nugarinės sekcijos kampo reguliavimo ribos ir galvinės dalies reguliavimo ribos padidinimui iki techninėje specifikacijoje reikalaujamo kampo buvo reikalingi specialūs įrankiai, kurių prekių gamintojo atstovai trūkumų šalinimo metu neturėjo. Kitaip tariant, neatitikimai Techninės specifikacijos 6.5 ir 6.7 papunkčių reikalavimams būtų buvę ištaisyti, jei ne įrankių trūkumas. Prekių gamintojui patvirtinus, kad pagamins ir laiku pristatys prekes, apeliantė neturėjo pagrindo tuo abejoti, todėl negalima neigiamų pasekmių perkelti išimtinai tik jai.

31.7. Teismas iš esmės nevertino operacinių stalų rankų atramų neatitikties techninei specifikacijai ir apeliantės argumentų, o apsiribojo deklaratyviu teiginiu, kuris prieštarauja pačio teismo padarytoms išvadoms. Apeliantės pasiūlytos rankų atramos yra tinkamos ir pakankamos, kad būtų atliekamos chirurginės ar ortopedinės operacijos, o ir pati perkančioji organizacija, įsigydama urologinius stalus, reikalavo rankų atramų tik 450 mm ilgio. Nepaisant to, kad rankų atramos tikrai gali būti naudojamos, prekių gamintojas pasiūlė nustatytą neatitiktį ištaisyti papildomai pagamindamas šį priedą ilgesnių išmatavimų. Kitaip tariant, nustatytas neatitikimas taip pat gali būti pašalintas ir perkančioji organizacija apie tai buvo informuota pakartotinio prekių įvertinimo metu.

31.8. Teismas netinkamai vertino esminio pažeidimo sąlygas, įtvirtintas CK 6.217 straipsnyje. Atsakovė gavo, tai ko tikėjosi, nes prekės iš esmės atitinka techninės specifikacijos reikalavimus, o likę trūkumai galėjo būti pašalinti, jeigu atsakovė būtų tuo suinteresuota ir bendradarbiavusi. Dar iki pirkimo paskelbimo atsakovės darbuotojai organizavo ir atlikinėjo chirurgines arba ortopedines operacijas, todėl jokio skubumo ar svarbos įsigyti prekes nebuvo.

31.9. Teismas sprendimą grindė neaktualiomis CK nuostatomis bei nepagrįstai sumenkino bendradarbiavo pareigos svarbą. Teismas netinkamai remiasi ir aiškina CK 6.218 straipsnį, kadangi perkančioji organizacija negalėjo vienašališkai nutraukti sutarties, apeliantei pateikus siūlymą įvykdyti sutartį, t. y. arba pristatyti naujas prekes, arba pašalinti trūkumus. Atsakovė apie pasiūlymą įvykdyti sutartį buvo informuota ne tik 2024 m. liepos 11 d. raštu, bet ir 2024 m. liepos 31 d. pretenzija, kurioje apeliantė aiškiai nurodė, kad pristatytų prekių trūkumai gali būti pašalinti, jeigu perkančioji organizacija kooperuotųsi su apeliante. Teismo išvada, kad vien dėl to, jog sutartis sudaryta viešojo pirkimo būdu, perkančioji organizacija neturėjo teisinio pagrindo teikti prioritetą bendradarbiavimo pareigai, yra nepagrįsta.

32. Atsakovė VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo palikti nepakeistą skundžiamą sprendimą, o apeliantės apeliacinį skundą atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

32.1. Teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas. Teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o aplinkybė, kad teismas neatsakė į kiekvieną apeliantės išdėstytą argumentą, neaptarė kiekvienos nurodytos aplinkybės ar pateikto įrodymo, nesudaro pagrindo visais atvejais vertinti, jog teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Teismas visapusiškai įvertino bylos medžiagą ir išsamiai pasisakė dėl ginčo esmės.

32.2. Teismas teisingai įvertino apeliantės pristatytų prekių trūkumus. Tačiau svarbiausia, kad, nepriklausomai nuo konkrečių byloje analizuojamų kelių prekių trūkumų, apeliantė net neįrodinėja, jog prekės atitiko visus techninės specifikacijos reikalavimus. Dėl to yra nesvarbu, ką teismas pasisakė dėl kelių apeliantės ginčijamų reikalavimų, nes prekės neatitiko daugiau reikalavimų, kurių apeliantė net neginčija. Nepristačiusi tinkamos specifikacijos prekių pagal sutartį apeliantė padarė esminį sutarties pažeidimą, todėl atsakovė įgijo teisę ir prievolę nutraukti sutartį. Prekių netinkamumą pripažino ir pati apeliantė, siekdama įforminti sutarties nutraukimą šalių susitarimu ir pasiimdama visas pristatytas prekes. Tik bylos kontekste apeliantė nepagrįstai kelia poziciją, kad esą tik vienai daliai pateiktos prekės buvo pripažintos neatitinkančiomis techninės specifikacijos reikalavimų.

32.3. Teismas teisingai įvertino visas CK 6.217 straipsnyje nustatytas esminio pažeidimo sąlygas ir pagrįstai konstatavo visų jų egzistavimą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą nutraukti sutartį, nes ji buvo sudaryta viešųjų pirkimų pagrindu. Teismas taip pat įvertino, kad apeliantės pasiūlymas tęsti sutartį buvo netinkamas ir negalėjo būti priimtas, nes tai būtų prieštaravę sutarties sąlygoms ir viešųjų pirkimų reguliavimui. Šio fakto nekeičia apeliantės argumentai, kad prekės iš esmės gali būti naudojamos pagal paskirtį ir šiuo aspektu su apeliaciniu skundu teikiamas papildomas rašytinis įrodymas apie tai, jog prekės gali būti naudojamos tokiais tikslais, kuriems patenkinti buvo įsigytos atsakovės. Pagal sutartį atsakovė niekaip negalėjo priimti techninės specifikacijos reikalavimų neatitinkančių prekių ir vienintelė išeitis buvo nutraukti sutartį dėl apeliantės kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

34. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

38. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnio nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, taip pat negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2021).

39. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių objektyviai egzistavusių kliūčių rašytinį įrodymą teikti į bylą tada, kai ji buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Pačios apeliantė pasirinktas procesinio elgesio modelis nulėmė tai, kad įrodymai nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Toks neveikimas negali būti pripažįstamas pagrindu taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį. Juolab kad ir pagrindinis įrodinėjimo procesas, t. y. įrodymų rinkimas, jų teikimas į bylą bei jų vertinimas, vyksta būtent pirmosios instancijos teisme. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo naują įrodymą priimti apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

40. 2023 m. gruodžio 19 d. atsakovė paskelbė viešojo pirkimo konkursą Nr. 703064 (toliau – ir pirkimas). 2024 m. vasario 1 d. atsakovė ir ieškovė sudarė Operacinių stalų chirurginėms ir ortopedinėms operacijoms viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VP5-58/2024. Sutartis buvo sudaryta pagal iš anksto visiems tiekėjams išviešintus pirkimo dokumentus, įskaitant sutarties projektą ir techninę specifikaciją.

41. Pagal sutarties specialiųjų sąlygų 2.1 papunktį ieškovė įsipareigojo per 4 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo, t. y. iki 2024 m. birželio 1 d. pristatyti 1 operacinį stalą chirurginėms operacijoms ir 2 operacinius stalus ortopedinėms operacijoms.

42. 2024 m. gegužės 31 d. atsakovė gavo ieškovės prašymą pratęsti prekių pristatymo terminą iki 2024 m. birželio 14 d., kuriame nurodė, kad prekių gamintojo šalyje (Turkijoje) šiuo metu vyksta religinės šventės, todėl šventinio laikotarpio metu susidaro didelės spūstys pasienio punktuose ir krovinys vėluos atvykti į Lietuvą.

43. 2024 m. birželio 4 d. raštu atsakovė, atsakydama į ieškovės prašymą, nurodė, kad prašymas neatitinka sutarties reikalavimų, nes kartu su juo nebuvo pateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys ieškovės nurodytas aplinkybes ir pareikalavo pateikti įrodymus, kurie jas pagrįstų.

44. 2024 m. birželio 5 d. ieškovė pateikė prekių gamintojo deklaraciją, kurioje buvo nurodyta, kad prekes yra vėluojama išsiųsti. Tačiau nebuvo pateikta jokių įrodymų apie tai, kada prekės buvo užsakytos, kada jos turėjo būti gautos, kada paaiškėjo vėlavimą nulėmusios aplinkybės ir pan.

45. 2024 m. birželio 14 d. ieškovė atsakovei pristatė prekes – 1 operacinį stalą chirurginėms operacijoms ir 2 operacinius stalus ortopedinėms operacijoms.

46. Atsakovė, atlikusi ieškovės pristatytų prekių atitikties techninės specifikacijos reikalavimams vertinimą, nustatė, kad pristatytos prekės iš esmės neatitinka sutarties techninės specifikacijos reikalavimų. Vertinimą atliko atsakovės direktoriaus įsakymu sudaryta komisija, į kurios sudėtį įėjo ir gydytojai chirurgai, kurių darbo funkcijų atlikimui buvo perkami stalai.

47. 2024 m. birželio 28 d. raštu atsakovė informavo ieškovę apie nustatytas neatitiktis bei pareikalavo iki 2024 m. liepos 12 d. pristatyti tinkamas prekes, atitinkančias visus techninės specifikacijos reikalavimus. Atsakovė taip pat nurodė, kad, iki nustatyto termino nepristačius prekių, bus pradėtos sutarties nutraukimo procedūros dėl esminio jos pažeidimo bei taikomos visos sutartyje numatytos sankcijos ir ieškovė bus įtraukta į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

48. 2024 m. liepos 12 d. ieškovė pripažino, kad prekių trūkumų pašalinimas nėra įmanomas, todėl paprašė leisti pakeisti prekių gamintoją bei nustatyti papildomą 4 mėnesių terminą sutarties įvykdymui.

49. 2024 m. liepos 22 d. atsakovė pateikė ieškovei raštą, kuriuo netenkino ieškovės prašymo pakeisti prekių gamintoją ir suteikti papildomą 4 mėnesių terminą pristatyti kitas prekes bei nurodė, kad sutartinių įsipareigojimų nevykdymą sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka laiko esminiu pažeidimu. Raštu dėl sutarties nutraukimo atsakovė informavo ieškovę, kad, vadovaujantis sutarties bendrųjų sąlygų 13.2 ir 13.2.2 papunkčiais, vienašališkai nutraukia sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo ir, vadovaujantis sutarties bendrųjų sąlygų 10.5 papunkčiu ir specialiųjų sąlygų 6.3 papunkčiu, ieškovei bus apskaičiuota 5 proc. dydžio bauda nuo pradinės sutarties vertės. Atsakovė taip pat nurodė, kad, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 91 straipsnio 1 dalimi, yra įpareigota informaciją apie sutarties neįvykdymą paskelbti CVP IS Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka ir įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

50. Ieškovė, nesutikdama su priimtu sprendimu nutraukti sutartį, pateikė pretenziją, kurioje nurodė, kad esminis sutarties pažeidimas nėra padarytas, o, jeigu, perkančioji organizacija visgi laikytųsi priešingos pozicijos, tokiu atveju, ieškovė nėra ir negali būti laikoma atsakinga už sutarties pažeidimą, kurio pagrindu būtų galima ją įtraukti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Pretenzija ieškovė reikalavo panaikinti sprendimą dėl sutarties nutraukimo dėl esminio jos pažeidimo ir taip kilusį ginčą išspręsti ikiteisminėje stadijoje, sutartį nutraukiant bendru sutarimu, jeigu perkančiajai organizacijai prekės visgi nėra tinkamos arba perkančiosios organizacijos poreikių netenkina vėlesnis kitų gamintojų prekių pristatymas.

51. Perkančioji organizacija 2024 m. rugpjūčio 6 d. pateikė ieškovei raštą „Dėl Sutarties Nr. VP5-58/2024 nutraukimo ir įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą“, kuriame nurodė, kad, vadovaujantis sutarties bendrųjų sąlygų 10.5 papunkčiu ir specialiųjų sąlygų 6.3 papunkčiu, nutraukus sutartį dėl padaryto esminio sutarties pažeidimo, reikalauja ieškovės per 5 darbo dienas nuo šio rašto išsiuntimo dienos sumokėti 5 procentų dydžio baudą nuo pradinės sutarties vertės, t. y. 2 700 Eur. Perkančioji organizacija taip pat informavo ieškovę, kad, vadovaujantis VPĮ 91 straipsniu, informaciją apie sutarties nevykdymą iki 2024 m. rugpjūčio 10 d. įpareigota paskelbti CVP IS Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka ir ieškovę traukti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

52. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės sprendimu vienašališkai nutraukti sutartį dėl esminio pažeidimo, pareiškė ieškinį teismui ir prašė panaikinti atsakovės sprendimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo dėl esminio sutarties pažeidimo bei atsakovės sprendimą dėl ieškovės įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, taip pat priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 56 700 Eur nuostolių. Ieškovė savo reikalavimus grindė tuo, kad nustatyti prekių neatitikimai techninės specifikacijos reikalavimams nėra ir negali būti pagrindas nutraukti Sutartį dėl esminio jos pažeidimo. Ieškovė taip pat nurodė, kad perkančioji organizacija negali remtis pavėluotu prekių pristatymu, kaip aplinkybe, kuri leistų vienašališkai nutraukti sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo. Be to, ieškovė nėra ir negali būti laikoma atsakinga už sutarties pažeidimą, kurio pagrindu būtų galima ją įtraukti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Priešingai, ieškovės vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aplinkybės (sąlygos), sudarančios pagrindą taikyti atsakovei civilinę atsakomybę.

53. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė. Teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai nutraukė sutartį su ieškove dėl esminio sutarties pažeidimo, kadangi ieškovės pristatytos prekės ir po trūkumų ištaisymo bei nustatyto papildomo termino prekių pristatymui neatitiko techninės specifikacijos reikalavimų. Papildomai teismas pažymėjo, kad prekių pristatymo termino pažeidimas, kartu įvertinant, jog prekes atsakovė priėmė ir įvertino jų atitiktį techninės specifikacijos reikalavimams, leidžia daryti išvadą, kad pavėluotas prekių pristatymas neturėjo lemiamos įtakos sutarties vykdymui.

Dėl viešojo pirkimo sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo

55. Šioje byloje ginčas kilo dėl viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties nutraukimo teisėtumo.

56. Viešųjų pirkimų teisinius santykius reguliuoja VPĮ, kuris pagal kasacinio teismo praktiką pripažįstamas lex specialis (specialusis įstatymas) tiek Lietuvos Respublikos civilinis kodekso (toliau – CK), tiek kitų teisės aktų atžvilgiu. Teismai, nagrinėdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, ex officio (pagal pareigas) sprendžia dėl VPĮ taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-381/2022 51 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

59. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant CK nustatytas vienašališko sutarties nutraukimo nuostatas pažymėta, kad įstatymo leidėjas suteikia galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes; antra, jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir sutarties įvykdymas nepraranda prasmės po termino praleidimo (t. y., jeigu sutarties įvykdymo termino praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas), nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-687/2016; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2018).

62. Teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo pirkimo procesą ir sutarties vykdymą reglamentuoja VPĮ, kurio pagrindinis tikslas – užtikrinti skaidrų, efektyvų ir konkurencingą pirkimų procesą, atitinkantį racionalaus lėšų naudojimo principą (VPĮ 17 straipsnis).

63. Techninė specifikacija, kaip esminė viešojo pirkimo dokumentacijos dalis, detaliai reglamentuojama VPĮ 37 straipsnyje, kuris įpareigoja perkančiąją organizaciją aiškiai ir tiksliai nustatyti pirkimo objektui keliamus reikalavimus. Šie reikalavimai būtini siekiant užtikrinti, kad įsigyjamos prekės, paslaugos ar darbai atitiktų perkančiosios organizacijos poreikius, būtų tinkamos kokybės ir atitiktų viešojo intereso principus.

64. Taip pat VPĮ 35 straipsnis nustato perkančiosios organizacijos pareigą laikytis pirkimo dokumentuose numatytų sąlygų ne tik vykdant pirkimo procedūras, bet ir sudarant bei vykdant sutartį. Tai reiškia, kad perkančioji organizacija negali sudaryti sutarčių, kurios neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų techninių specifikacijų ar pažeidžia konkurenciją bei skaidrumą užtikrinančias teisės normas (VPĮ 17 straipsnis).

65. Atsižvelgdama į išdėstytą reguliavimą teisėjų kolegija daro išvadą, kad techninė specifikacija ne tik apibrėžia perkamų prekių ar paslaugų savybes, bet ir yra būtina sąlyga viešojo pirkimo teisėtumui bei sutarties vykdymo nuoseklumui užtikrinti.

67. Kadangi pristatytos prekės neatitiko techninės specifikacijos reikalavimų net ir pasibaigus nustatytam trūkumų šalinimo terminui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų.

68. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas savo sprendime išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo ieškovės pagal sutartį atsakovei pristatytų prekių neatitikimą techninės specifikacijos reikalavimas (93–100 punktai).

69. Teismas nustatė, kad ieškovės pristatytos prekės neatitiko techninės specifikacijos 4.2 papunkčio nustatyto reikalavimo.

70. Techninės specifikacijos 4.2 papunktyje buvo nustatytas reikalavimas, kad kojų atramų sekcijos turi būti fiksuojamos be sraigtų, užveržimo rankenų ar lygiaverčių tvirtinimo elementų. Tačiau ieškovė pristatė operacinius stalus, kurių kojų sekcijos yra fiksuojamos mechanine užveržimo rankena, laikoma lygiaverčiu tvirtinimo elementu.

71. Nors ieškovė kvestionuoja šio techninės specifikacijos reikalavimo aiškumą, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, šis reikalavimas ieškovei buvo žinomas dar dalyvaujant pirkime ir sudarant sutartį. Jei ieškovė nesutiko su tam tikromis pirkimo sąlygomis, ji turėjo teisę pasinaudoti VPĮ 102 straipsnyje nustatyta tvarka ir teikti pretenziją. Be to, jei ieškovei pirkimo sąlygos buvo neaiškios, ji galėjo kreiptis į atsakovę, prašydama jas paaiškinti.

76. Šie duomenys patvirtina, kad ieškovės pristatytos prekės neatitinka nurodytų techninės specifikacijos reikalavimų. Nugarinės sekcijos kampas nepakyla iki +70°, o galvinės dalies kampo reguliavimas ženkliai viršija leistiną neigiamą ribą (-45°) ir nepasiekia nustatytos teigiamos ribos (+45°).

81. Teisėjų kolegija ieškovės teiginį, kad nustatyti prekių neatitikimai techninės specifikacijos reikalavimams nėra ir negali būti pagrindas nutraukti sutartį dėl esminio jos pažeidimo, vertina nepagrįstu.

82. Visų pirma, pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį esminiu laikomas toks sutarties pažeidimas, kuris iš esmės atima iš kitos šalies tai, ko ji tikėjosi iš sutarties vykdymo. Techninės specifikacijos reikalavimai sudaro esminę sutarties dalį, nes būtent jų laikymasis užtikrina, kad perkančioji organizacija gaus tinkamas prekes, atitinkančias jos poreikius ir viešojo pirkimo tikslus. Prekių neatitikimas šiems reikalavimams reiškia, kad tiekėjas nepateikė sutarties sąlygas atitinkančios produkcijos, todėl perkančioji organizacija netenka pagrindinių lūkesčių, susijusių su sutarties vykdymu.

83. Antra, sutarties vykdymas turi būti sąžiningas ir atitikti šalių sutartus reikalavimus (CK 6.200 straipsnis). Ieškovė privalėjo užtikrinti, kad pateiktos prekės visiškai atitiktų techninę specifikaciją, tačiau tokio įsipareigojimo neįvykdė. Be to, pati ieškovė 2024 m. liepos 12 d. raštu pripažino, kad prekių neatitikimus pašalinti nėra įmanoma. Tai patvirtina, kad sutarties pažeidimas nebuvo laikinas ar nereikšmingas, bet esminis, nes nebuvo galimybės pašalinti defektų ir tinkamai įvykdyti sutartį.

84. Trečia, viešųjų pirkimų tikslas yra sudaryti sutartį, leidžiančią perkančiajai organizacijai įsigyti reikalingų prekių, racionaliai naudojant lėšas ir užtikrinant lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo bei skaidrumo principus. Perkančioji organizacija privalo užtikrinti, kad įsigyjamos prekės atitiktų keliamus reikalavimus, jog tiekėjas tinkamai vykdytų visus sutartinius įsipareigojimus ir sutartis būtų vykdoma vadovaujantis jos nuostatomis. Kadangi ieškovės pateiktos prekės neatitiko sutarties sąlygų, perkančioji organizacija turėjo pagrindą ir pareigą nutraukti sutartį, siekdama užtikrinti pirkimo tikslą, nepažeisti VPĮ principų ir išvengti netinkamų prekių įsigijimo bei naudojimo.

85. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Prekių neatitikimas techninei specifikacijai yra tiesioginis sutarties pažeidimas, kuris laikytinas esminiu, nes paneigia sutarties tikslą ir perkančiosios organizacijos pagrįstus lūkesčius.

87. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai dėl tariamos galimybės pašalinti prekių trūkumus laikytini nepagrįstais. Tokie argumentai ne tik prieštarauja pačios apeliantės oficialiai išreikštai pozicijai, bet ir nepaneigia faktinio sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo.

89. Pagal CK 6.200 straipsnio 2 dalį, sutartis turi būti vykdoma sąžiningai, tinkamai ir laikantis jos sąlygų. Nustačius esminį pažeidimą vienoje dalyje, perkančioji organizacija turėjo teisę imtis priemonių, siekdama apsaugoti savo interesus ir užtikrinti sutarties tikslų pasiekimą. CK 6.217 straipsnio 2 dalis numato, kad esminis sutarties pažeidimas yra toks, kuris atima iš kitos šalies pagrindinius lūkesčius pagal sutartį. Kadangi I dalies prekės neatitiko techninės specifikacijos reikalavimų, perkančioji organizacija turėjo pagrįstą pagrindą manyti, kad ir II dalies prekės gali būti netinkamos, todėl negalėjo tikėtis tinkamo visos sutarties vykdymo.

90. Apeliantės teiginiai dėl netinkamo II dalies pirkimo prekių vertinimo laikytini nepagrįstais. Pirkimo I ir II dalims buvo taikomi vienodi techniniai reikalavimai, o apeliantė pasiūlė identiškas prekes iš to paties gamintojo. Todėl vienos dalies neatitiktis pagrįstai sukėlė abejonių dėl viso pirkimo objekto atitikties. Be to, pati apeliantė net neįrodinėja, kad pirkimo II dalyje nurodytos prekės atitiko visus techninės specifikacijos reikalavimus. Vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintu protingumo principu, perkančioji organizacija veikė racionaliai ir efektyviai. Papildomas II dalies pirkimo prekių tikrinimas būtų perteklinis, nes viena dalis akivaizdžiai neatitiko reikalavimų. Remiantis teisės aktų nuostatomis bei protingumo, skaidrumo ir lygiateisiškumo principais, perkančioji organizacija pagrįstai nutraukė sutartį dėl visų pirkimo dalių.

91. Apeliantės argumentai dėl sutarties pratęsimo nepagrįsti nei teisiniu, nei faktiniu požiūriu. Viešojo pirkimo sutartis turi būti vykdoma sąžiningai ir pagal nustatytas sąlygas (CK 6.200 straipsnis), tačiau apeliantė nei per sutartyje nustatytą terminą, nei per papildomai suteiktą terminą perkančiajai organizacijai techninės specifikacijos reikalavimus atitinkančių prekių nepristatė. Todėl perkančioji organizacija pagrįstai nusprendė, kad apeliantė iš esmės pažeidė sutartį.

92. Teisėjų kolegija nepagrįstais vertina ir apeliantės skundo argumentus, kad perkančioji organizacija nebendradarbiavo ir be pagrindo nesutiko su apeliantės pasiūlymu po papildomo 4 mėnesių pristatyti kito gamintojo prekes. Pagal vienodo požiūrio principą ir iš jo kylančią skaidrumo pareigą draudžiama po viešojo pirkimo sutarties sudarymo perkančiajai organizacijai ir subjektui, kuriam ji skirta, atlikti tokius šios sutarties nuostatų pakeitimus, kad šių nuostatų požymiai iš esmės skirtųsi nuo pradinės sutarties požymių (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimas byloje Nr. C549/14). Byloje nustatyta, kad pagal sutarties specialiųjų sąlygų 2.1 papunktį apeliantė prekes perkančiajai organizacijai pateikti įsipareigojo per 4 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo, t. y. iki 2024 m. birželio 1 d. Kaip minėta, nei nustatytu terminu, nei per papildomai suteiktą terminą apeliantė įsipareigojimų neįvykdė ir pateikė pasiūlymą suteikti dar papildomus 4 mėnesius sutarčiai įvykdyti.

93. Teisėjų kolegijos vertinimu, perkančioji organizaciją pagrįstai atsisakė suteikti papildomą 4 mėnesių terminą sutarties įvykdymui, nes tokiu būdu iš esmės būtų pakeista sutartis. Nagrinėjamu atveju pakeitus sutartį pagal apeliantės reikalavimus, t. y. pratęsus prekių pristatymo terminą dvigubai daugiau nei sulygta sutartimi, tokios sąlygos, kurios, jei būtų nurodytos pradinės sutarties sudarymo procedūros metu, neabejotinai būtų suteikusios galimybę pirkime dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, tiekėjams arba jo nugalėtoju pripažinti kito, nei pasirinktasis, asmens pasiūlymą, būtų labai išplėsta pirkimo apimtis ir pan. Leisdama ieškovei keisti prekių gamintoją ir nustatyti naują terminą prekių pristatymui atsakovė būtų suteikusi ieškovei privilegijas, kurių neturėjo kiti tiekėjai, dalyvavę pirkime. Nurodyta teismo argumentacija patvirtina, kad apeliantės reikalaujami Sutarties pakeitimai yra ne tik negalimi VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, bet ir pažeistų VPĮ 17 straipsnyje nustatytus lygiateisiškumo, skaidrumo, nediskriminavimo, proporcingumo principus.

94. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliantės argumentai dėl sutarties pratęsimo ir tariamo bendradarbiavimo pareigos nesilaikymo yra nepagrįsti, o perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti sutartį – teisėtas ir pagrįstas.

95. Ieškovė teigė, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie vienašalį sutarties nutraukimą po to, kai pateikė siūlymą tęsti sutartį, keičiant prekių gamintoją ir nustatant naują terminą. Su nurodyta apeliantės pozicija nėra pagrindo sutikti, nes atsakovė įvertino ieškovės pasiūlymą ir priėmė sprendimą nutraukti sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, pranešdama apie tai raštu ir laikydamasi sutarties 13.2 papunktyje nustatyto 10 dienų termino. Todėl teismo išvada, kad ieškovė buvo tinkamai informuota apie sutarties nutraukimą, yra pagrįsta.

96. Apeliantės įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą yra teisėta VPĮ numatyta pasekmė, esant esminiam sutarties pažeidimui. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia šio perkančiosios organizacijos sprendimo pagrįstumo.

Dėl ieškovės patirtų nuostolių

97. Teismas pagrįstai atmetė apeliantės reikalavimą dėl 56 700 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo, nes ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo. Pagal CK 6.245 straipsnį, atsakomybei taikyti būtina nustatyti atsakovės neteisėtus veiksmus, kaltę, nuostolius ir priežastinį ryšį, tačiau ieškovė tokių aplinkybių neįrodė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad priežastinis ryšys tarp tariamos žalos ir perkančiosios organizacijos veiksmų neegzistuoja, nes galimą žalą nulėmė pačios apeliantės netinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas.

98. Dėl šių priežasčių apeliantės argumentai dėl nuostolių atlyginimo priteisimo atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

99. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

100. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jai nėra atlyginamos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

101. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Atsakovė pateikė prašymą atlyginti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 3 352,91 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytą rekomenduojamą išlaidų dydį.

102. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose. Detalūs kriterijai, į kuriuos atsižvelgtina nustatant atstovavimo išlaidų atlyginimo dydį, nurodyti Rekomendacijose (Rekomendacijų 2 punktas). Rekomendacijų II skyriaus 7 punkte nurodoma, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

103. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K 3-330-248/2020 71 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

104. Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė, kad byla yra itin sudėtinga, reikalaujanti išskirtinių specialių žinių ir (ar) byloje buvo sprendžiami iš esmės savo turiniu nauji teisiniai klausimai, todėl nėra pagrindo atsakovei priteisti Rekomendacijas viršijančias bylinėjimosi išlaidas. Teisinė paslauga, susijusi su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu, suteikta 2024 m. IV ketvirtį, todėl apskaičiuojant jos maksimalų dydį atsižvelgiama į užpraėjusio ketvirčio (2023 m. II ketvirčio) vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį – 2 196,4 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį maksimali priteisiama suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 2 855,32 Eur. Nurodytų motyvų pagrindu iš ieškovės atsakovei priteisiamos 2 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, o likusi prašymo dalis netenkinama.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aribolt“, juridinio asmens kodas 302698959, atsakovei viešajai įstaigai Respublikinei Panevėžio ligoninei, juridinio asmens kodas 191340120, 2 800,00 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.