Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities skyriaus atstovei R. S., E. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. I. ieškinį atsakovui V. B. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui, gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų reikalavimų, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius, Institucija) pateikė rašytinę išvadą, kurioje nurodė, kad E. I. ir V. B. šeima nebuvo įtraukta į Klaipė­dos rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, ar Klaipėdos rajono socialinių įgūdžių stoko­jančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, šeima vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams nežinoma. Institucija nurodė, jog 2024 m. kovo 14 d. Skyriaus specialistė apsilankė ieškovės ir vaiko gyvenamojoje vietoje, Klaipėdos mieste. Apsilankymo metu buvo nustatyta, kad šeima gyvena 1 kambario bute, apie 33 m², butas yra nuomojamas, bute yra visi patogumai - miesto centrinis šildymas, vandentiekis ir nuotekos. Būstas apsilankymo metu buvo švarus, tvarkingas, šiltas, šviesus, geros sanitarinės sąlygos. Vaikas gali naudotis visa buto erdve. Bute yra mamos dvigulė lova, ir ištiesiamas dvivietis fotelis vaikui. Vaikas turi savo žaislų kampelį, dailės priemones, savo skyrių spintoje, kur rūbeliai tvarkingai sudėti. Namuose yra visi reikiami namų apyvokos daiktai ir baldai. Institucija pažymėjo, jog vaikui yra geros buities ir gyvenimo sąlygos. Institucija taip pat nurodė, jog ieškovė papasakojo, kad su atsakovu bandė mediacijos būdu ginčą išspręsti taikiai, tačiau atsakovas ginčija tik išlaikymo reikalavimą ir sakė, kad vaikui išlaikymą teiks tik „Maximos“. Atsakovas antstoliams turi nemažai įsiskolinimų ir ieškovei pasakęs, jog tikrai nevykdys jokių teismo sprendimų, o antstoliai jo nebaugina. Išvadoje nurodyta, kad dukra gimė (duomenys neskelbtini) ir į Lietuvą grįžo tik 2023 m. vasarą, rugpjūčio mėnesį, ieškovei su atsakovu išsiskyrus. Mergaitė pagal laikiną rūpybą Lietuvoje laikinai adaptavosi vasarą gyvendama pas ieškovės mamą, kol pati ieškovė susitvarkiusi visus buitinius reikalus grįžo į Lietuvą. Mergaitė mintis labiau reiškia anglų kalba, bet jau moka kalbėti šiek tiek ir lietuviškai. Tarp tėvo ir dukters ryšys yra, tik kartais tėvas pamiršta ar neatranda laiko susitikimams su dukra, atsakovas paskutinį kartą su dukra buvo 2023 m. gruodžio 27 d. Po tokio laiko tarpo dukra atitolsta nuo tėvo ir reikia vėl tą ryšį atnaujinti. Vaikas turi savo telefoną, tačiau tėvas su dukra nesusiekia. Atsakovas paskutinį kartą skyrė pinigų vaiko išlaikymui vasario mėnesį, tai buvo 100 Eur. Tėvas, kiek ieškovei žinoma, dalį laiko praleidžia kelyje, yra siuntų po Europą išvežiotojas. Institucija išvadoje taip pat nurodė, jog ieškovė šiuo metu apsimoko virtuvės darbuotojos amato ir galimai greitu laiku įsidarbins „(duomenys neskelbtini)“ maitinimo tiekimo įstaigoje. Šiuo metu ieškovės pajamos yra Nedarbo socialinio draudimo išmoka, kuri yra apie 900 Eur. Mergaitę iš darželio ieškovė pasiima apie 18.00 val., nes mergaitė dar lanko gimnastiką. K. yra sveika mergaitė, jokių sveikatos problemų neturi. Yra priregistruota Sveikatos priežiūros centre „(duomenys neskelbtini)“, lanko lopšelį darželį „(duomenys neskelbtini)“. Dėl gyvenamosios vietos nustatymo Institucija nurodė, jog tikėtina vaikas turi artimą ryšį su ieškove ir nustačius vaiko gyvenamąją vietą su mama, tai atitiktų geriausius vaiko interesus. Be to, Skyriaus vertinimu ieškovės prašoma priteisti 250 Eur suma vaiko išlaikymui, galėtų būti pakankama vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

9. Iš byloje pateikto gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nepilnamečio vaiko K. B., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai yra ieškovė E. I. ir atsakovas V. B..

10. Į bylą pateikta vaiko poreikių lentelė, iš kurios matyti, jog vaikui per mėnesį būtinos lėšos sudaro 520 Eur.

11. Byloje pateikta 2024 m. sausio 9 d. Klaipėdos lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“ pažyma Nr. (2.13)D1-2 patvirtina, jog K. B. nuo 2023 m. lapkričio 16 d. lanko Klaipėdos lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“ ikimokyklinio ugdymo grupę.

13. Į bylą pateiktas Prašymas-anketa-sutartis patvirtina, jog šalių nepilnametė dukra lanko meninės gimnastikos treniruotes ir už kurias ieškovė moka mėnesinį mokestį – 35 Eur.

14. Iš byloje pateiktos 2024 m. sausio 10 d. Pažymos apie registraciją užimtumo tarnyboje Nr. P23-2024-35 matyti, jog ieškovė užimtumo tarnyboje įregistruota nuo 2023 m. rugsėjo 29 d., statusas – bedarbė.

15. Akcinės bendrovės „Regitra“ duomenimis, ieškovės vardu įregistruotos ir nuosavybės teise deklaruotos kelių transporto priemones nėra.

16. Į bylą pateiktas 2024 m. kovo 15 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. 5ŠTA-74.

18. Į bylą pateikta 2024 m. balandžio 12 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 5VSV-1655 ir 2024 m. gegužės 30 d. Nr. 5VSV-2369, kurioje vaiko teisių pažeidimai nenustatyti (f. 1, b. l. 16-24).

19. Teismas į bylą išreikalavo duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apie ieškovės ir atsakovo darbovietes ir jiems mokamas išmokas. Ieškovė nuo 2024 m. rugpjūčio 18 d. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas nuo 2022 m. gegužės 6 d. verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą.

20. Teismas į bylą išreikalavo duomenis iš Kelių transporto priemonių registro apie atsakovo turimas transporto priemones. Išrašo duomenimis, atsakovas turi transporto priemonę Volkswagen Passat. Ieškovės vardu duomenų apie turimas kelių transporto priemones nėra.

21. 2024 m. rugpjūčio 29 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, nekilnojamojo turto ieškovės ir atsakovo vardu neįregistruota.

22. Ieškovė į bylą pateikė 2023 m. spalio 24 d. (duomenys neskelbtini) teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo.

23. Į bylą pateikta 2024 m. rugpjūčio 9 d. Darbo sutartis Nr. 195 iš kurios matyti, jog ieškovė dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Gaunamas atlyginimas – 1 175,17 Eur neatskaičius mokesčių.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

24. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 1 dalį kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai).

25. Ieškovė prašo nustatyti nepilnametės dukters K. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove. Atsakovas savo nuomonės dėl pareikšto reikalavimo nepateikė. Bylos medžiaga patvirtina, kad šalių nepilnametė dukra nuo gimimo gyvena su ieškove, ieškovė tinkamai ja rūpinasi ir auklėja. Kadangi iš esmės ginčo byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, įvertinus byloje pateiktą institucijos išvadą, atsižvelgiant į vaiko interesus, siekiant, kad nepilnamečiui vaikui būtų sudarytos saugios, pastovios sąlygos augti, vystytis bei tobulėti, ir kad jis užaugtų humanišku bei doru visuomenės nariu, bei nesant duomenų, jog ieškovas negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, yra tikslinga nustatyti nepilnametės K. B. gyvenamąją vietą su ieškove (CK 3.59 straipsnis).

Dėl išlaikymo dydžio priteisimo

26. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką, vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos ir kt. Kartu turi būti įvertintas šių pajamų reguliarumas. Vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiama į turimą turtą, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, reikalavimo teises ir skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims.

27. Nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Svarbu įvertinti ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010 ir kt.).

28. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki dukros pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovė pateikė bylai vaiko išlaikymo dydžio skaičiavimo lentelę. Dukters poreikių tenkinimui reikalinga po 529 Eur per mėnesį, šią sumą sudaro išlaidos: maistui – 100 Eur; rūbams – 30 Eur; avalynei – 30 Eur; telefonui – 9 Eur; higienos priemonėms – 10 Eur; vaistams, vitaminams – 20 Eur; komunaliniams mokesčiams (įskaitant internetą) – 70 Eur; būsto nuomai – 140 Eur; mokymosi priemonėms – 10 Eur; papildomam ugdymui – 35 Eur; darželiui 75 Eur.

30. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, jog nesutinka ieškovei teikti vaiko išlaikymo pinigais, tačiau gali vaiką apipirkti, sumokėti už darželį. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) turi savo verslą (įmonę), tačiau jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 300-400 Eur. Nors teismas buvo įpareigojęs atsakovą pateikti duomenis apie savo turtinę padėtį, tačiau atsakovas tokių duomenų nepateikė, t. y. nepateikė duomenų apie darbinę veiklą, gaunamas pajamas. Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis, atsakovas verčiasi individualia veikla, duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas byloje nėra. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovo vardu įregistruoto nekilnojamojo turto nėra. Atsakovas nurodė, kad turi ir kitus vaikus, tačiau jiems išlaikymo neteikia.

31. Išvadą byloje teikianti institucija galutinėje išvadoje nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymui 250 Eur periodinėmis išmokomis mokama suma atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

32. Nustatydamas K. B. išlaikymo poreikį šios civilinės bylos nagrinėjimo metu, teismas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti. Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

33. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimą Nr. 516 „Dėl 2024 m. taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2024 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga (toliau – MMA) yra 924,00 Eur dydžio neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 708,42 Eur.

34. Pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis arba visišku pajamų neturėjimu. Šiuo atveju atsakovas nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį. Atsakovas yra darbingo amžiaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis atsakovas verčiasi individualia veikla, be to, kaip pats nurodė, turi savo įmonę (duomenys neskelbtini). Nors atsakovas teigia, jog gali vaiką apipirkit ir sumokėti už darželį, tačiau pažymėtina, jog vaiko „apipirkinėjimas“ nėra tinkama vaiko išlaikymo forma. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad K. B. gyvena tik su vienu iš tėvų, t. y. nepilnametė gyvena kartu su įstatymine atstove (mama), ir jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Pažymėtina, jog nėra pagrindo neproporcingai perkelti vaiko išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Išlaikymas yra skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvas turės galimybę ar norą vaiko poreikius patenkinti. Pažymėtina, kad teismų praktika vaikų interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaikų interesai ir poreikiai būtų visiškai užtikrinti.

35. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį, šalių nepilnametės dukters amžių, atsižvelgiant tai, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis yra mažiau nei pusė šiuo metu nustatyto MMA dydžio, darytina išvada, kad prašomas išlaikymo dydis nepažeidžia proporcingumo principo tarp atsakovo turtinės padėties ir jo dukters poreikių, užtikrina galimybę patenkinti būtinus šalių dukters poreikius.

36. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

37. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėtų teikti vaikui ieškovės prašomo dydžio išlaikymo. Atsakovas yra darbingo amžiaus ir gali laisvai pasirinkti darbą ar verslą, duomenų apie sveikatos problemas nepateikė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis). CK 3.192 straipsnyje numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus siejama ir su pareiga susirasti tokį darbą, kurio apmokėjimas užtikrintų vaikų poreikius ir būtinas vaikams vystytis sąlygas. Objektyviai vertinant byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad atsakovas būdamas darbingas žmogus turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnamečių vaikų poreikius. Pažymėtina, kad dabartinėje darbo rinkoje yra sudarytos visos galimybės profesiniam tobulėjimui ar naujo amato įgijimui, tačiau asmuo turi aktyviai domėtis, dėti pastangas ir stengtis būti paklausus. Kaip jau minėta, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

38. Pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka, kuri šiuo metu yra 96,25 Eur. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Vis dėlto, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Teikiant vaikams valstybės piniginę paramą išmokos vaikui būdu, yra siekiama pagerinti vaikų padėtį, sudaryti jiems geresnes sąlygas, užtikrinti, kad vaikų poreikiai būtų visapusiškiau patenkinti. (Panevėžio apygardos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartis Nr. e2S-141-739/2023).

39. Remiantis formuojama teismų praktika, atsižvelgiant šioje byloje į tai, kad atsakovas nepateikė duomenų apie savo gaunamas pajamas, nėra duomenų apie turimus atsakovo skolinius įsipareigojimus, šiuo atveju visos abejonės vertinamos šalių nepilnametės dukters naudai, todėl iš priteisiamo išlaikymo dydžio periodinėmis išmokomis teismas neiškaito vaikui valstybės mokamų pinigų.

40. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas visiškai ir iš atsakovo priteistinas po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymas nepilnametei dukrai K. B. ? nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. 2024 m. sausio 26 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200, 3.208 straipsniai). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė E. I..

41. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

42. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas.

43. Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1-3 dalys).

44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

45. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

46. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

47. Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja ne mažiau kaip 1 kartą per mėnesį, prieš dvi dienas pranešęs ieškovei telefonu. Taip pat, jog atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis, kai tai netrukdo dukros ugdymosi ir poilsio režimui.

48. Atsakovas savo pozicijos dėl bendravimo tvarkos nustatymo nepateikė.

49. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas su dukra bendrauja nereguliariai. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovo ir dukters bendravimas vyksta vieną ar du kartus per mėnesį, su nakvyne arba ne. Kai atsakovas būna išvykęs į užsienį su dukra telefonu nebendrauja, ja nesidomi, su dukra susitinka tik, kai grįžta į Lietuvą. Kaip ieškovė nurodė, dukra noriai bendrauja su tėvu, jo pasiilgsta, žino, kas jis toks yra. Ieškovė neprieštarauja, jog atsakovas pasiimtų dukrą dažniau, darbo dienomis, savaitgaliais ir su nakvyne. Pažymėjo, jog dukrai yra 6 metai, ji yra pakankamai didelė ir tėčiu pasitiki. Šiuo atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad šalių nepilnametė dukra nori su tėvu bendrauti daugiau.

50. Teismas, vadovaudamasis išimtinai vaikų interesais, atsižvelgdamas į teismų praktikoje suformuluotus išaiškinimus, jog teismas gali nustatyti tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją, įvertinęs šalių pozicijas dėl tėvo bendravimo su vaiku, šalių tarpusavio santykius, į tai, kad atsakovo ryšys su dukra yra galimai susilpnėjęs, sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje yra tikslinga nustatyti kitokią bendravimo tvarką nei prašo ieškovė.

51. Teismas pažymi, kad pagrindiniu uždaviniu šiuo metu yra užtikrinti vaikui saugumą, stabilumą ir jam svarbių emocinių ryšių tęstinumą. Todėl teismas nustato tokią atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką: 1) Atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja kas antrą savaitgalį nuo penktadienio, pasiimdamas vaiką iš jo buvimo vietos pasibaigus ugdymo procesams, o šiems nevykstant – iš su ieškove suderintos vietos 17 val., iki sekmadienio, vaiką parvežant į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki 11.00 val., informavęs ieškovę prieš 2 dienas, jeigu šalys nesusitaria kitaip; 2) kitomis dienomis, atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku elektroninių ryšių priemonėmis (telefonu ir kitų nuotolinio bendravimo programų pagalba) bet kuriuo metu, netrukdant vaiko ugdymosi procesui ir poilsiui bei atsižvelgiant į vaiko norą ir užimtumą tuo metu; 3) Ieškovės ir atsakovo sutarimu, atsakovas gali bendrauti su vaiku ir kitomis dienomis pasiimdamas vaiką.

52. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo (papildymo) tėvas ar motina gali kreiptis ateityje į teismą (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

53. Taip pat paminėtina, kad šalys pačios gera valia, kiekvieną kartą, tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais.

54. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad teismo sprendimu nustatoma skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarka negali sureguliuoti kiekvieną skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku atvejį. Tėvai, spręsdami klausimus dėl vaiko auklėjimo ir lavinimo, turi bendradarbiauti, gerbti vienas kitą užtikrindami geriausias vaikų teises bei geriausius jų interesus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

12. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

13. Ieškovei 2023 m. gruodžio 12 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (8.3Mr)ATP-C-2023-11514 suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurios dydis 100 procentų. Į bylą pateikta 2024 m. rugsėjo 19 d. patikslinta pažyma dėl ieškovei suteiktos teisinės pagalbos išlaidų dydžio, pagal kurią ieškovei suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma yra 581,20 Eur

14. CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo šalys buvo atleista, išieškomos iš kitos šalies į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.

15. Kadangi byla buvo vedama procesinius dokumentus pateikiant elektroninių ryšių priemonėmis (mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip 5 Eur). CPK 85 straipsnis nustato, kad ieškinio suma bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo, nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus (12 mėn.) sumą. Teismas ieškinį dalyje dėl išlaikymo priteisimo tenkino ir priteisė 250 Eur išlaikymo sumą, mokamą kas mėnesį. Taigi ieškinio suma dėl šio reikalavimo yra 3 000 Eur (250 Eur x 12 mėn. = 3 000 Eur). Žyminis mokestis nuo šios sumos yra 68 Eur (3 000 Eur x 3 proc. x 75 proc.= 68 Eur). Be to, patenkinti 2 neturtiniai reikalavimai, dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, kurie pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktą apmokami kiekvienas po 110 Eur žyminiu mokesčiu, viso 220 Eur. Įvertinus tai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 288 Eur žyminis mokestis (68+220 = 288 Eur.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

16. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi šioje civilinėje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas laikinas materialinis išlaikymas iš atsakovo nepilnamečiui vaikui po 200 Eur kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo nutarties priėmimo iki šioje byloje bus priimtas teismo sprendimas, paskiriant ieškovę vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja.

17. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai, įvertinus byloje taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, remiantis CPK 150 straipsnio 3 dalimi, CK 3.65 straipsnio 1 dalimi, priėmus sprendimą byloje, teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnametės K. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2024 m. sausio 26 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

K. B. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra K. B., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką sekančiai:

1) Atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja kas antrą savaitgalį nuo penktadienio, pasiimdamas vaiką iš jo buvimo vietos pasibaigus ugdymo procesams, o šiems nevykstant – iš su ieškove suderintos vietos 17 val., iki sekmadienio, vaiką parvežant į jo nuolatinę gyvenamąją vietą iki 11.00 val. informavęs ieškovę prieš 2 dienas, jeigu šalys nesusitaria kitaip;

2) kitomis dienomis, atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku elektroninių ryšių priemonėmis (telefonu ir kitų nuotolinio bendravimo programų pagalba) bet kuriuo metu, netrukdant vaiko ugdymosi procesui ir poilsiui bei atsižvelgiant į vaiko norą ir užimtumą tuo metu;

3) Ieškovės ir atsakovo sutarimu, atsakovas gali bendrauti su vaiku ir kitomis dienomis pasiimdamas vaiką.

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 288 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų) žyminio mokesčio valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 581,20 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 20 centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630) ir mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Panaikinti teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (dėl laikino išlaikymo priteisimo).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.