Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Astos Radzevičienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BOTAVA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BOTAVA“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl viešojo pirkimo sutarties nutraukimo ir perkančiosios organizacijos sprendimo įrašyti tiekėją į nepatikimų tiekėjų sąrašą bei atsakovės valstybės įmonės „Turto bankas“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „BOTAVA“ dėl baudos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

25. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių

26. VĮ „Turto bankas“ VšĮ „CPO LT“ dinaminės pirkimo sistemos (DPS) pagrindu vykdė Apsaugos paslaugų Vilniaus regione viešąjį pirkimą. 2023 m. vasario 23 d. UAB „BOTAVA“ ir VĮ „Turto bankas“, remdamiesi Pirkimo rezultatais, sudarė Pirkimo sutartį Nr. CPO243018 dėl Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos ministerijos nuomojamo administracinio pastato Vilniuje, Europos a. 1 (toliau – ir Objektas) apsaugos paslaugų pirkimo. Pagal šios Sutarties sąlygas UAB „BOTAVA“ įsipareigojo nuo 2023 m. kovo 2 d. 00 val. 00 min. teikti ginkluotos Objekto apsaugos paslaugas. Sutarties priedo Nr. 1 5 punkte tiekėjui nustatyti reikalavimai: „Tiekėjas privalo apsaugos darbuotojus aprūpinti apsaugos paslaugų teikimui būtinais darbo įrankiais (specialiomis ir ryšio priemonėmis (pavojaus mygtukas ir pan.), uniformine apranga, ir, esant poreikiui, šaunamuoju ginklu.“

27. Sutartyje nurodytas subtiekėjas UAB „Baltic legion“ į Objektą atvyko 2023 m. kovo 1 d., jam buvo pristatytas Objektas ir paslaugų teikimo reikalavimai. UAB „BOTAVA“ nuo 2023 m. kovo 2 d. 00 val. 00 min. teikti Objekto apsaugos paslaugos nepradėjo, nes subtiekėjo UAB „Baltic legion“ darbuotojai nebuvo aprūpinti šaunamaisiais ginklais, buvo pasirengę apsaugos paslaugą teikti tik dujinio įrenginio (dujų balionėlio) elektrošoko ir(ar) pneumatinio ginklo pagalba.

28. UAB „BOTAVA“ 2023 m. kovo 1 d. pateikė atsakovei prašymą dėl sutarties Nr. CPO243018 nutraukimo, kuriame nurodė, kad UAB „BOTAVA“ yra priversta nutraukti Sutartį ir „apgailestauja dėl įvykusio nesusipratimo“. VĮ „Turto bankas“ 2023 m. kovo 2 d. raštu Nr. (15.15Mr)-SK4 „Dėl sutarties Nr. CPO243018 vykdymo“ pranešė UAB „BOTAVA“, jog nesutinka su Sutarties nutraukimu, nurodė, kad UAB „BOTAVA“ pateiktas Sutarties nutraukimas negalioja, nes yra nepagrįstas nei Sutarties, nei teisės aktų nuostatomis, Objekte turi būti teikiamos ginkluotos apsaugos paslaugos, kuri būtų aprūpinta šaunamaisiais ginklais, kaip jie yra apibrėžti Ginklų įstatyme. UAB „BOTAVA“ Sutartyje nustatytu terminu faktiškai nepradėjus Objekte teikti apsaugos paslaugų, VĮ „Turto bankas“ taip pat informavo ieškovę, kad jai bus taikoma 150 Eur bauda už kiekvieną Sutarties nevykdymo dieną bei pareikalavo per Sutartyje nurodytą terminą pašalinti visus Sutarties vykdymo pažeidimus.

29. UAB „BOTAVA“ 2023 m. kovo 3 d. VĮ „Turto bankas“ pateikė raštą „Dėl sutarties Nr. CPO243018 vykdymo“, kuriame nurodė, kad „B“ kategorijos pusiau automatinių ginklų naudojimas nebuvo nustatytas. VĮ „Turto bankas“ 2023 m. kovo 4 d. raštu paaiškino, kad VĮ „Turto bankas“ šaunamojo ginklo sąvoką supranta būtent taip, kaip ji yra apibrėžta Ginklų įstatyme ir nereikalauja, jog Objekto paslaugos būtų teikiamos „B“ kategorijos pusiau automatiniu koviniu ginklu. UAB „BOTAVA“ 2023 m. kovo 4 d. rašte nurodė, kad yra pasirengusi vykdyti Sutartyje nurodytus įsipareigojimus bei paprašė nurodyti, į ką reiktų kreiptis, jei už Sutarties vykdymą atsakingas asmuo informuos apie nenorą bendradarbiauti. VĮ „Turto bankas“ 2023 m. kovo 5 d. raštu pateikė už Sutarties vykdymą atsakingo asmens bei jo tiesioginio vadovo (Regiono techninės priežiūros vadovo N. M.) kontaktinius duomenis ir pažymėjo, kad paslaugų teikimas, aprūpinant apsaugos darbuotoją dujų balionėliu, neatitinka ne tik Sutarties sąlygų, bet ir neleidžia atitinkamai gauti valstybinio duomenų centro statuso.

30. VĮ „Turto bankas“ 2023 m. kovo 14 d. raštu informavo ieškovę, kad vadovaudamasis CK 6.217 straipsnio 1 dalimi, 6.218 straipsnio 1 dalimi ir Sutarties 11.4.1, 11.4.2 ir 11.5 punktais, dėl esminio sutarties pažeidimo nuo 2023 m. kovo 30 d. vienašališkai nutraukia Sutartį. UAB „BOTAVA“ 2023 m. kovo 17 d. raštu pareikalavo šalių susitarimu nutraukti Sutartį nuo 2023 m. kovo 30 d., atsisakant netesybų ir UAB „BOTAVA“ įtraukimo į „Nepatikimų tiekėjų sąrašą“. VĮ „Turto bankas“ 2023 m. kovo 27 d. raštu „Dėl sutarties Nr. CPO243018“ nesutiko su UAB „BOTAVA“ reikalavimais ir 2023 m. balandžio 4 d. raštu informavo UAB „BOTAVA“, kad įtraukia ją į pirkimo sutarties neįvykdžiusių ar netinkamai ją įvykdžiusių tiekėjų sąrašą. Nuo 2023 m. balandžio 3 d. UAB „BOTAVA“ yra Nepatikimų tiekėjų sąraše.

31. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės sprendimu vienašališkai nutraukti Sutartį, kreipėsi į teismą dėl Sutarties nutraukimo dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo pripažinimo negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovė, kaip perkančioji organizacija, sudariusi su apeliante viešojo pirkimo sutartį, turėjo teisinį pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį, kadangi apeliantė savo veiksmais (neveikimu) ją iš esmės pažeidė, o atsakovė, atsižvelgiant į konkrečioje situacijoje susiklosčiusias aplinkybes, turėjo pakankamą pagrindą nesitikėti, jog Sutartis bus tinkamai toliau vykdoma.

32. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo ginčijamą sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį patenkinti. Apeliantė ginčija Sutarties nutraukimo pagrindą, teigdama, kad Sutarties vykdyti negalėjo dėl netinkamai parengtų Pirkimo dokumentų ir nepakankamo atsakovės bendradarbiavimo. Pirkimo sąlygose ir viešojo pirkimo sutartyje poreikis dėl šaunamuoju ginklu ginkluotos apsaugos nebuvo tinkamai apibrėžtas. Iki pat Sutarties nutraukimo atsakovė nekonkretizavo šaunamojo ginklo rūšies, o tai reiškia, jog atsakovė tinkamai nebendradarbiavo su apeliante, jai nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos teikti paslaugas.

Dėl (ne)aiškios Pirkimo sąlygos

33. Ieškovė apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo pateiktą Pirkimo sąlygų turinio aiškinimą. Nurodo, jog Konkurso sąlygose šaunamaisiais ginklais ginkluotos apsaugos poreikis nebuvo konkrečiai apibrėžtas, todėl tiekėjams nebuvo sudarytos sąlygos Pirkimo metu tinkamai identifikuoti tokį poreikį ir jį įkainoti pasiūlymuose. Apeliantės vertinimu, reikalavimas dėl šaunamojo ginklo yra orientuotas į ateitį, todėl Sutarties vykdymo etape prireikus (atsiradus poreikiui) paslaugų, kurios nėra apibrėžtos Pirkimo sąlygų techninėje specifikacijoje, tačiau yra susijusios su Pirkimo objektu, turėtų būti taikomi Sutarties 3.3.4 ir 5.5.6 punktai ir tokios paslaugos įsigyjamos kaip papildomos paslaugos. Teisėjų kolegija šiems apeliantės argumentams nepritaria.

34. Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (3 dalis).

35. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama, nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021 85 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

36. Nagrinėjamu atveju tiek Pirkimo sąlygose, tiek ir šalių pasirašytoje Sutartyje buvo aiškiai nurodyta, kad administraciniam pastatui, kurio adresas Vilnius, Europos a. 1, yra reikalinga ginkluota apsauga. Sutarties priede Nr. 1 nurodyta, kad tiekėjas privalo apsaugos darbuotojus aprūpinti apsaugos paslaugų teikimui būtinais darbo įrankiais (specialiosiomis ir ryšio priemonėmis (pavojaus mygtukas ir pan.), uniformine apranga ir, esant poreikiui, šaunamuoju ginklu. Sutartimi tiekėjas (ieškovė) įsipareigojo užtikrinti, kad paslaugos būtų teikiamos laiku, kokybiškai ir atitiktų visus Sutarties priede Nr. 1 nurodytus reikalavimus, taip pat atitiktų paslaugų teikimą reglamentuojančius teisės aktus. Tai reiškia, kad pagal Sutarties nuostatas atsakovė įgijo teisę reikalauti, o ieškovė įsipareigojo užtikrinti Objekto saugumą ginkluota apsauga, įskaitant šaunamąjį ginklą, jeigu tokį poreikį konkrečiame Objekte nurodys Perkančioji organizacija.

37. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad apie poreikį apsaugos paslaugas teikti naudojant šaunamąjį ginklą jai tapo žinoma tik pasirašius Sutartį.

38. Šiuo atveju apsaugos paslaugų pirkimas buvo vykdomas pagal VšĮ „CPO LT“ DPS. Kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, DPS sudaro ne tik skelbimas apie numatomą sudaryti pirkimų sistemą, bet ir visos DPS pirkimo sąlygos, įskaitant ir sutarties projektą bei techninės specifikacijos projektą. DPS priedo „B dalis. Techninė specifikacija“ 5 punkte buvo nurodyta tokia pati nuostata, kaip ir Sutarties priede Nr. 1, t. y., kad tiekėjas privalo apsaugos darbuotojus aprūpinti apsaugos paslaugų teikimui būtinais darbo įrankiais (specialiosiomis ir ryšio priemonėmis (pavojaus mygtukas ir pan.), uniformine apranga ir, esant poreikiui, šaunamuoju ginklu. DVS A dalies sąlygų 2.10 punkte nurodyta, kad pateikdamas paraišką tiekėjas sutinka dalyvauti pirkime pagal pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus ir sąlygas. Nustatytos aplinkybės laidžia daryti išvadą, kad teikdama pasiūlymą Pirkime ieškovė buvo susipažinusi su Pirkimo dokumentais, jų nuostatomis, t. y. galėjo ir turėjo žinoti, jog ginkluota apsauga turės būti teikiama, naudojant šaunamąjį ginklą.

39. Pažymėtina ir tai, jog Pirkimo dokumentuose buvo numatyta tiekėjų teisė ne vėliau kaip aštuonios kalendorinės dienos iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos prašyti, kad Pirkimo vykdytojas paaiškintų (patikslintų) neaiškius (netikslius) Pirkimo dokumentų reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė šia savo teise būtų pasinaudojusi, o tai suponuoja išvadą, jog Pirkimo dokumentų nuostatos ieškovei buvo aiškios ir suprantamos.

40. Tai, kad ieškovė aiškiai suvokė, jog Pirkimo sąlygose nurodytas ginkluotos apsaugos reikalavimas apima įsipareigojimą teikti paslaugas, naudojant šaunamąjį ginklą, patvirtina ir teismui pateiktas šalių susirašinėjimas. 2023 m. kovo 3 d. ieškovės vadovo pasirašytame rašte (e. b. t. 1, b. l. 38) nurodoma: „Konkurso medžiagoje numatyta galimybė naudoti Šaunamąjį ginklą“. 2023 m. kovo 17 d. ieškovės vadovo pasirašytame rašte (e. b. t. 1, b. l. 44-47) pateiktas ieškovės Sutarties sąlygos aiškinimas: „manytina, kad reikalavimas, jog Objekto Nr. 1 teritorijoje budėtų ginkluota apsauga reiškia, kad teritoriją turi saugoti apsauga, kuri turi ne tik galimybę naudoti specialiąsias priemones, tokias kaip antrankiai, D kategorijos guminės, plastikinės ar metalinės lazdos, dujiniai ginklai, civilinėje apyvartoje leidžiami elektros šoko įtaisai, tarnybiniai šunys, tačiau ir šaunamuosius ginklus“. Nustačius, kad šaunamuoju ginklu ginkluotos apsaugos poreikis apeliantei buvo žinomas dar iki Sutarties pasirašymo, nėra teisiškai reikšminga, jog aplinkybė apie Objekte veikiantį duomenų centrą, kuriam ketinama suteikti valstybinio duomenų centro statusą ir tokiam statusui gauti yra būtina šaunamuoju ginklu ginkluota apsauga, apeliantei buvo atskleista tik po Sutarties pasirašymo. Kaip jau buvo minėta, šaunamuoju ginklu ginkluotos apsaugos poreikis apeliantei buvo žinomas dar iki Sutarties pasirašymo.

41. Nors Pirkimo dokumentuose nebuvo apibrėžta šaunamojo ginklo sąvoka ar kokie nors konkretūs reikalavimai dėl šaunamojo ginklo, abi šalys neginčija, kad Sutartyje įvardintas šaunamasis ginklas turi būti suprantamas ir aiškinamas pagal Sutarties sudarymo ir vykdymo metu galiojusio Ginklų įstatymo 2 dalies 65 punktą: „Šaunamasis ginklas – ginklas, iš kurio sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga per vamzdį paleidžiamos kulkos, sviediniai arba kenksmingosios, dirginančiosios ar kitos dujinės veikliosios medžiagos mechaniškai, termiškai, chemiškai ar kitaip taikiniui per atstumą paveikti arba duodamas garso ar šviesos signalas“. Teismui pateiktas šalių susirašinėjimas (e. b. t. 1, l. 37-42) patvirtina, kad VĮ „Turto bankas“ ieškovei teiktuose atsakymuose nuosekliai aiškino, jog Sutartyje nurodyta šaunamojo ginklo sąvoka turi būti suprantama ir aiškinama būtent taip, kaip ji yra apibrėžta Ginklų įstatyme ir nereikalavo, kad paslaugos būtų teikiamos tik „B“ kategorijos šaunamaisiais ginklais. Todėl apeliacinio skundo teiginiai, kad VĮ „Turto bankas“ keitė Sutarties vykdymo sąlygas ir reikalavo paslaugas teikti tik su „B kategorijos“ šaunamuoju ginklu, atmestini kaip nepagrįsti.

42. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad poreikis dėl šaunamojo ginklo turėtų būti laikomas poreikiu įsigyti papildomas paslaugas, kaip apibrėžta Sutarties 3.4.4 punkte.

43. Papildomų paslaugų apibrėžimas yra nurodytas Sutarties 3.4.4 punkte: „Pirkimo sutarties priede nenurodytos, tačiau su pirkimo objektu susijusios paslaugos“. Nagrinėjamu atveju šaunamuoju ginklu ginkluotos apsaugos poreikis buvo nurodytas tiek Pirkimo, vykdomo pagal VšĮ „CPO LT“ DPS, sąlygose, tiek ir Sutarties priede, todėl pagal Sutarties 3.4.4 punktą negali būti laikomos papildomomis paslaugomis. Ieškovė, pateikdama pasiūlymą viešame pirkime Nr. CPO243018 ir sudarydama Sutartį, prisiėmė pareigą Objekto apsaugos paslaugas vykdyti, darbuotojus aprūpindama šaunamuoju ginklu už pasiūlyme ir Sutartyje nustatytą kainą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė turėjo teisę reikalauti, jog už Sutartyje nurodytus įkainius tiekėjas paslaugas teiktų, darbuotojus aprūpindamas šaunamuoju ginklu.

Dėl bendradarbiavimo pareigos (ne)vykdymo

44. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teikti paslaugų nepradėjo dėl atsakovės nebendradarbiavimo, nes iki pat Sutarties nutraukimo atsakovė nekonkretizavo šaunamojo ginklo rūšies ir taip apsunkino galimybę vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

45. Priešingai, nei nurodo ieškovė, šioje byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad VĮ „Turto bankas“ bendradarbiavo su ieškove. Iš teismui pateikto šalių susirašinėjimo (e. b. t.1, l. 37-50) matyti, kad VĮ „Turto bankas“, nedelsdamas, oficialiai raštu atsakė į visus ieškovės Sutarties vykdymo metu pateiktus raštus, nuosekliai aiškino, jog Sutartyje nurodyta šaunamojo ginklo sąvoka turi būti suprantama ir aiškinama būtent taip, kaip ji yra apibrėžta Ginklų įstatyme, bei prašė paslaugas teikti taip kaip nurodyta Sutartyje (e. b. t. 1, l. 37, 39). Be to, Turto bankas tris kartus suteikė ieškovei galimybę pašalinti Sutarties vykdymo pažeidimus ir pateikė ieškovei ne tik už Sutartį atsakingo darbuotojo, bet ir Regiono techninės priežiūros vadovo kontaktinius duomenis. Tačiau ieškovė Sutarties vykdymo pažeidimų nepašalino ir ginkluotos apsaugos Objekte teikti nepradėjo. Apeliantės teiginiai, kad ji arba jos pasitelkiami subrangovai turėjo galimybes tiekti paslaugas, tačiau su atsakove negalėjo suderinti ginklų sąrašo, vertinami kaip deklaratyvūs, nes byloje nėra duomenų, jog toks sąrašas atsakovei kada nors buvo teikiamas. Todėl ieškovės argumentai dėl atsakovės bendradarbiavimo pareigos nevykdymo atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Dėl Pirkimo nutraukimo (ne)teisėtumo ir priteistos baudos dydžio

46. Apeliaciniame skunde teigiama, kad sprendime nepagrįstai konstatuotas esminis Sutarties pažeidimas, o paskirta bauda neproporcingai didelė.

47. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl vienašalis sutarties nutraukimas galimas tik toje sutartyje ar įstatyme nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2014, 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018).

48. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 90 straipsnio 1 dalyje nustatytos konkrečios sąlygos, kai perkančioji organizacija gali vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį. Pagal to paties VPĮ 90 straipsnio 3 dalį pirkimo sutartis gali būti nutraukta ir sutartyje nurodytais atvejais bei kitais negu šio straipsnio 1 dalyje nurodytais ir CK nustatytais atvejais ir tvarka.

49. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant CK nustatytas vienašališko sutarties nutraukimo nuostatas pažymėta, kad įstatymo leidėjas suteikia galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes; antra, jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir sutarties įvykdymas nepraranda prasmės po termino praleidimo (t. y., jeigu sutarties įvykdymo termino praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas), nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-687/2016; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2018).

50. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-596-313/2015; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2018). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai šalių sutartyje aptarti vienašalio sutarties nutraukimo atvejai siejami su sutarties pažeidimu, paprastai laikoma, kad toks sutarties pažeidimas yra esminis. Jo esminis pobūdis grindžiamas šalių suderinta valia sudarant sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2019).

51. Nagrinėjamu atveju Sutartyje šalys numatė du konkrečius atvejus, kuriems esant jie vertinami kaip esminiai Sutarties pažeidimai (Sutarties 11.5 punktas): pagal Sutarties 11.4.1 punktą, kai tiekėjui du kartus ar daugiau pritaikytos Sutartyje nustatytos sankcijos (150 Eur bauda) už bet kokį tiekėjo įsipareigojimo netinkamą vykdymą; pagal Sutarties 11.4.2 punktą, kai per užsakovo nustatytą papildomą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos, tiekėjas ir toliau neteikia Paslaugų pagal Sutartį (t. y. nevykdo Pirkimo sutarties) ir nėra nustatoma, kad Sutarties nevykdymas yra susijęs su nenugalimos jėgos aplinkybėmis arba taip atsitiko dėl užsakovo kaltės.

52. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė du kartus informavo ieškovę apie atitinkamus Sutarties vykdymo pažeidimus ir pareikalavo Sutarties 7.6. punkte nustatytų netesybų (150 Eur) baudos (e. b. t. 1, l. 37, 39). Šiuo atveju faktiškai susiklostė Sutarties 11.4.1 punkte nurodytos aplinkybės. Be to, atsakovė tris kartus ieškovei raštu nustatė papildomą ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą Sutarties vykdymo pažeidimams pašalinti (e. b. t. 1, l. 37, 39, 43), tačiau ieškovė ir toliau Sutarties nevykdė – Objekte nebuvo pradėtos teikti ginkluotos apaugos paslaugos. Tai reiškia, kad šiuo atveju faktiškai susiklostė Sutarties 11.4.1 ir 11.4.2 punktuose nurodytos aplinkybės, kurios pagal Sutarties sąlygas laikomos esminiu Sutarties pažeidimu.

53. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, jei viešojo pirkimo būdu sudarytoje sutartyje aiškiai apibrėžtas esminis sutarties pažeidimas, sudarantis pagrindą perkančiajai organizacijai vienašališkai nutraukti sutartį, ir perkančioji organizacija nustato tokio esminio sutarties pažeidimo sąlygas, prioritetas favor contractus (sutarties išsaugojimo) principui negali būti teikiamas ir perkančiajai organizacijai kyla pareiga nutraukti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021 79 punktas). Nustačius esminį sutarties pažeidimą atsakovei kyla pareiga nutraukti viešojo pirkimo sutartį (VPĮ 91 straipsnis) būtent dėl šios sutarties pobūdžio (viešojo pirkimo būdu sudaryta sutartis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-381/2022). Taigi, nustatęs, kad faktiškai susiklostė aplinkybės, kurios yra laikomos esminiu Sutarties pažeidimu, VĮ „Turto bankas“ turėjo pareigą reaguoti į esminį sutarties pažeidimą ir nutraukti Sutartį.

54. Ieškovė, pažeisdama Sutarties sąlygas, Objekte nevykdė Sutartyje numatytų įsipareigojimų bei po atsakovės prašymų pašalinti Sutarties vykdymo pažeidimus jų per Sutartyje nustatytą terminą nepašalino, todėl VĮ „Turto bankas“, vadovaudamasi Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 1 dalimi, 6.218 straipsnio 1 dalimi, Sutarties 11.4.1, 11.4.2 ir 11.5 punktais bei remdamasi nurodyta kasacinio teismų praktika, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą vienašališkai nutraukti Sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo.

55. Apeliantė nesutinka su jai priteista 14 800 Eur bauda. Nurodė, jog spręsdamas dėl baudos dydžio teismas neatsižvelgė į tai, kad Sutartyje fiksuota ginčo Objekto maksimali kaina yra 96 602,52 Eur be PVM, todėl bauda turėjo būti skaičiuojama atsižvelgiant į Objekte numatytų paslaugų vertę, o ne visą bendrą maksimalią Sutarties vertę.

56. Viešųjų pirkimų įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad kiekvienoje pirkimo sutartyje privalo būti nustatytas prievolės vykdymo užtikrinimas.

57. Nagrinėjamu atveju Sutarties 11.4 punkte yra nustatyta, kad nutraukus sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, užsakovas turi teisę reikalauti iš tiekėjo sumokėti baudą, lygią 10 procentų Pirkimo sutarties kainos. Sutarties 5.1 punkte yra nurodyta, kad Pirkimo sutartis yra fiksuoto įkainio sutartis, kurios pradinė vertė yra nurodyta Pirkimo sutarties 1.1.5 punkte. Sutarties 1.1.5 punkte nurodyta, kad Pradinės Pirkimo sutarties vertė – Pirkimo sutarties priede Nr. 1 nurodyta maksimali lėšų suma be PVM. Sutarties priede Nr. 1 yra nurodyta, kad „Maksimali lėšų suma yra 148 000,00 Eur be PVM“. Taigi, Sutartimi šalys sulygo minimalius nuostolius skaičiuoti būtent nuo Pirkimo sutarties 1.1.5 punkte nurodytos 148 000,00 Eur be PVM sumos, todėl VĮ „Turto bankas“ pagrįstai pareiškė reikalavimą dėl 14 800 Eur baudos priteisimo. Įvertinus tai, ieškovės argumentai, kad bauda turėjo būti skaičiuojama, atsižvelgiant į Objekte numatytų paslaugų vertę (nuo 96 602,52 Eur be PVM), atmestini kaip nepagrįsti.

58. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad, ieškovei nepradėjus vykdyti Sutarties nuo Sutarties vykdymo pradžios 2023 m. kovo 2 d. 00 val. 00 min. ir keletą kartų ieškovei suteikus papildomą terminą trūkumams šalinti, visą mėnesį (Sutartis nutraukta 2023 m. kovo 30 d.) atsakovė Objekte negavo apsaugos su šaunamuoju ginklu paslaugos, pagrįstai sprendė, jog atsakovės prašomi priteisti nuostoliai, lyginant su Sutarties verte, nėra neproporcingai dideli, o ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo priteistą baudą vertinti kai neproporcingą ir ją mažinti.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

59. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo. (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).

60. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą bei apeliacinio skundo argumentus, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė ir aiškino sutarties bei teisės aktų nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

61. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

62. Apeliantė (ieškovė) pateikė teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

63. Atsakovė nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl jam nėra pagrindo priteisti atitinkamų išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.