Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Egidijaus Žirono apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Realboxs” apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-4168-661/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Realboxs” ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei ,,Cornis” ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Cornio investicijos” dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo D. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Realboxs” (toliau – ieškovė, apeliantė, UAB ,,Realboxs”) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslinto, ir prašė pripažinti negaliojančia ab initio 2012 m. lapkričio 30 d. rangos sutarties Nr. 2013/03 (toliau – Rangos sutartis) 4.1. punkto dalį – šalių susitarimą dėl sutarties kainos dalies, viršijančios 452 030 Lt, ir taikyti vienašalę restituciją – priteisti ieškovei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Cornis” (toliau – UAB ,,Cornis”) 238 489 Lt, priteistos sumos išieškojimą nukreipiant į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame įregistruotus nebaigtus statyti statinius (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) 2 gatvė 13, Vilniuje; pripažinti negaliojančia ab initio atsakovių 2014 m. kovo 31 d. sudarytą žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartį Nr. DJ-2408 (toliau – Sutartis) ir taikyti restituciją; priteisti ieškovei iš atsakovių procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškininiai reikalavimai grindžiami CK 1.81 straipsnio, 1.82 straipsnio 1 dalies, 1.91, 6.66 straipsnių nuostatomis.

Ieškovė nurodė, kad 2012 m. lapkričio 9 d. įsigijo žemės sklypą, kuriame nusprendė pastatyti ir vėliau parduoti gyvenamuosius namus. 2012 m. lapkričio 30 d. ieškovė su atsakove UAB ,,Cornis” pasirašė rangos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo ten pastatyti gyvenamuosius namus. Ieškovė teigė, kad šalys žodžiu susitarė, kad apmokama bus pagal faktines statybos išlaidas, tačiau ne daugiau kaip 1 000 Lt už 1 kv. m. Atsakovė UAB ,,Cornis” sutartus darbus atliko ir pastatė keturis vienbučius gyvenamuosius namus, kurių bendras plotas 452,03 kv. m. Ieškovės teigimu, siekdamas pagrįsti faktines pastatų pastatymo sąnaudas jos direktorius D. B., kuris buvo ir atsakovės direktoriumi ir akcininku, ranka surašė faktines išlaidas pagrindžiantį raštą, kuriame buvo nurodytos 840 994 Lt dydžio išlaidos, ir informavo ieškovės akcininkus, kad 588 000 Lt sumai išrašytos sąskaitos yra apmokėtos ir, kad bus išrašytos papildomos sąskaitos. Ieškovė, nesutikdama mokėti daugiau nei buvo sutarta, 2013 m. lapkričio 22 d. išsiuntė bendrovės apskaitą tvarkančiai įmonei pranešimą, kad neįtrauktų naujai išrašomų sąskaitų UAB ,,Cornis” vardu. Atsakovė nepaisė žodinio susitarimo ir pateikė ieškovei 101 519 Lt sąskaitą, kuri 2013 m. gruodžio 5 d. buvo apmokėta. Naujasis ieškovės vadovas, įsigijęs akcijas iš trečiojo asmens D. B., nustatė, kad pastarasis ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei perdavė atgaline data pasirašytą Rangos sutartį, į kuria įrašyta ne ta darbų kaina, dėl kurios tarėsi šalys, sutarčiai suteiktas numeris 2013/03, kai tuo tarpu numeris suteikiamas tų metų ir tos dienos, kada ji yra pasirašoma. Ieškovės teigimu, sutarties dalis, kuria nustatyta darbų kaina, viršijanti 452 030 Lt, turi būti pripažinta negaliojančia ab initio ir pritaikyta vienašalė restitucija. Taip pat ieškovė prašo pripažinti negaliojančia 2014 m. kovo 31 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė UAB ,,,Cornis“ pardavė kitai atsakovei UAB ,,Cornio investicijos“ žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) 66, Vilniuje. Šis reikalavimas grindžiamas actio Pauliana normomis teigiant, kad minėta sutartis pažeidžia ieškovės kaip UAB ,,Cornis“ kreditorės, interesus, (CK 6.66 straipsnis).

Atsakovė UAB ,,Cornis” ir trečiasis asmuo D. B., nesutikdami su ieškiniu, atsiliepime nurodė, kad nepateikta įrodymų, pagrindžiančių ieškovės nurodytas faktines aplinkybes, neva šalys tarėsi dėl darbų kainos, neviršijančios 1 000 Lt už kv. m. Teigė, kad tokia kaina neatitinka realių ir protingų kainų nekilnojamojo turto rinkoje, prieštarauja elementariai logikai; kad aplinkybę, jog darbai atlikti už protingą kainą, patvirtina į bylą pateiktos kitų rangovų lokalinės sąmatos; kad ieškovė nepateikė rašytinio susitarimo dėl mažesnės nei Rangos sutartyje nurodytos darbų kainos; kad šis faktas negali būti įrodinėjamas liudytojų parodymais.

Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Cornio investicija” (toliau – UAB ,,Cornio investicija”) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes reikalavimas nukreipti išieškojimą į jos turtą yra perteklinis, nes už parduotą žemės sklypą su atsakove atsiskaityta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškovės UAB ,,Realboxs” ieškinį atmetė, priteisė atsakovei UAB ,,Cornis” iš ieškovės 6 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad ieškovė reikalavimą pripažinti negaliojančia ab initio Rangos sutarties 4.1. punkto dalį grindžia žodiniu susitarimu, kuriuo nustatyta, jog rangos darbų kaina neturi viršyti 1 000 Lt už 1 kv. m, ir šį susitarimą patvirtinančiu trečiojo asmens D. B. ranka surašytu rašteliu. Teismas, įvertinęs pateiktą įrodymą, konstatavo, kad raštelyje nėra nurodytas jo autorius, neįmanoma nustatyti, kokiam sklypui daryti šie apskaičiavimai, kokiomis aplinkybėmis jis sudarytas ir gautas, – taigi jis nepatvirtina jokio ryšio su bylos aplinkybėmis. Todėl teismas sprendė, kad raštelis negali būti laikomas įrodymu šioje byloje. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovei nepateikus rašytinio susitarimo dėl kitokios nei nurodyta sutartyje darbų kainos, ji neturi teisės remtis liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis).

Teismas nustatė, kad atsakovės UAB ,,Cornis“ pateikti įrodymai (UAB ,,SV statyba”, UAB ,,Domipa” lokalinės sąmatos, Priedas Nr. 1 prie Rangos sutarties, lokalinė sąmata, atliktų darbų aktai) paneigia jokiais įrodymais nepagrįstą ieškovės teiginį, kad rangos darbai atlikti už neprotingą kainą, ir sprendė, kad ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, jai kaip verslininkei turėjo būti žinomos žodinio susitarimo pasekmės.

Teismas taip pat atmetė kaip neįrodytą ieškovės teiginį, kad ginčo sutartis buvo sudaryta atgaline data, nes šis nepateikė kitokio nei esantis byloje sutarties varianto.

Teismas konstatavo, kad nepatenkinus pagrindinio reikalavimo, netenkintinas ir išvestinis reikalavimas dėl restitucijos taikymo. Pažymėjo, kad ieškovė neįrodė vienos iš būtinosios actio Pauliana taikymo sąlygos – kreditorių teisų pažeidimo. Įvertinęs byloje esančius įrodymus (2014-03-31 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, turto vertinimo ataskaitą, UAB ,,Cornis” 2013-12-31 balansą, 2013-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitą) teismas padarė išvadą, kad atsakovė UAB ,,Cornis” nebuvo nemoki, o ieškovė tai paneigiančių įrodymų nepateikė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė UAB ,,Realboxs” apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba priimti naują – ieškinį patenkinti. Prašo priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais pagrindiniais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė išreikalauti rašytinius įrodymus ir skirti teismo ekspertizę, tokiu būdu užkirto kelią įrodyti bylai reikšmingą aplinkybę, kad rangos sutartis buvo sudaryta atgaline data. Teismas, atsisakydamas apklausti liudytojus, netinkamai aiškino ir taikė CK 1.93 straipsnio nuostatas ir neatsižvelgė į tai, kad buvo pateikti netiesioginiai įrodymai apie sutartos darbų kainos dydį. Teismas ignoravo rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad dalis darbų nebuvo atlikti, nepagrįstai atmetė prašymą dėl rašytinių įrodymų (statybos darbų žurnalų, statybos faktines išlaidas pagrindžiančių dokumentų) išreikalavimo, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas, spręsdamas ieškovės reikalavimo pripažinti negaliojančiu tarp atsakovių 2014 m. kovo 5 d., 31 d. sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis, ignoravo įrodymus, patvirtinančius atsakovės UAB ,,Cornis” blogą finansinę padėtį, nepagrįstai konstatavo, kad nėra įrodytas jos nemokumas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės UAB ,,Cornis”, UAB ,,Cornio investicijos” ir trečiasis asmuo D. B. prašo apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia tokiais pagrindiniais argumentais:

Ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, kad šalys tarėsi dėl mažesnės nei Rangos sutartyje nurodytos darbų kainos, todėl teismas pagrįstai jo reikalavimą dėl Rangos sutarties kainos sumažinimo ir 238 489 Lt priteisimo atmetė. Teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovė neįrodė actio Pauliana taikymo sąlygų viseto: sudarant ginčijamą žemės sklypų pirkimo –pardavimo sandorį ieškovė neturėjo reikalavimo teisės į atsakovę; ieškovė veikė pelningai; nepateikti įrodymai, kad įmonės finansiniai rodikliai pakito dėl sudaryto sandorio; sandoris sudarytas išimtinai verslo interesais, siekiant kuo geresnio rezultato; ginčijamo sandorio metu atsakovės nežinojo apie tariamą ieškovės reikalavimą, sutarties kaina atitiko rinkos kainą, todėl nėra pagrindo teigti, kad sandorio šalys buvo nesąžiningos. Teismas pagrįstai atsisakė apklausti liudytojus, nes ieškovė nepateikė rašytinio susitarimo dėl darbų kainos, o įstatymas draudžia tokį faktą įrodinėti liudytojų parodymais.

Teismas pagrįstai atsisakė išreikalauti papildomus dokumentus, nes ieškovė nenurodė, kaip jie susiję su nagrinėjama byla, taip pat nepateikė įrodymų, kad juos bandė gauti pati, o prašoma skirti ekspertizė nebuvo susieta su šia byla.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 263 straipsnio reikalavimus teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal apeliacinių skundų faktinį ir teisinį pagrindą, privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnis). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau visais atvejais patikrinama, ar nėra CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegija šioje byloje nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl ją nagrinėja neperžengiant apeliantės UAB ,,Realboxs” skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Teisėjų kolegija, prieš imdamasi nagrinėti ieškovės apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, bylos medžiagą ir skundžiamo teismo sprendimo išvadų teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi šiuo atveju aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimuose suformuluotus nurodymus. Visų pirma tai, kad teismas, spręsdamas ginčą, turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Aiškindamas įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 straipsnyje, kasacinis teismas suformulavo tokias esmines nuostatas, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle; kad teismas civiliniame procese įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje; kad teismo įsitikinimo laipsnis ar kriterijai pagal CPK nekonkretizuoti; kad pagal įrodinėjimo procese CPK įtvirtintą supratimą faktas vertinamas kaip įrodytas, jeigu taip sprendžiama protingo žmogaus požiūriu: faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.); kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas turi pagrindą konstatuoti byloje reikšmingų aplinkybių egzistavimą arba neegzistavimą (CPK 177 straipsnio 1 dalis), todėl tais atvejais, kai įstatyme nereikalaujama tam tikras bylos aplinkybes įrodinėti tik tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 4 dalis), – vertinami visi įrodymai, atitinkantys leistinumo, sąsajumo, patikimumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013 ir kt.).

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs tarp juridinių asmenų taip pat pažymi, jog kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad sprendžiant dėl CPK 178 straipsnyje nurodytos juridinio asmens pareigos įvykdymo, turėtina omenyje tai, jog šio asmens įrodinėjami faktai, susiję su sutartinių teisinių įsipareigojimų įvykdymu (pvz.: sutarčių / susitarimų sudarymas, jų keitimas, nutraukimas; prievolinių pretenzijų reiškimas; medžiagų / įrengimų / darbo jėgos panaudojimas; atliktų / atliekamų statybos rangos darbų fiksavimas etc.) – turi būti grindžiami leistinais įrodymais, tai yra tokiais dokumentais, kurie atitinka specialų teisės aktų, imperatyviai reglamentuojančių juridinių asmenų prievolių, turto judėjimo, finansinių operacijų ir kt. apskaitą (Buhalterinės apskaitos įstatymas, Finansinės atskaitomybės įstatymas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013 ir kt.).

Šio teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą; kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 etc.).

Vadovaudamasi pirmiau paminėtais nurodymais ir remdamasi bylos medžiaga teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtinama ieškovės UAB ,,Realboxs” apeliaciniame skunde, tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą reglamentuojančias taisykles, dėl ginčo esmės sprendė išsamiai išnagrinėjęs kiekvieną abiejų ginčo šalių pateiktą įrodymą, suformuluotus argumentus teisinę reikšmę byloje turinčiais klausimais ir remdamasis surinktų įrodymų visetu (CPK 185 straipsnis).

Teisėjų kolegija mano, kad taip pat yra tikslinga paminėti byloje nustatytas faktines aplinkybes, kurios yra teisiškai aktualios šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad: nuo 2012 m. spalio 30 d. iki 2012 m. lapkričio 8 d. trečiasis asmuo D. B. buvo vienintelis ieškovės UAB ,,Realboxs” akcininkas ir vadovas (t. 1, b. l. 12-14, 15); nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 19 d. jis vadovavo atsakovei UAB ,,Cornis”; 2012 m. lapkričio 8 d. trečiasis asmuo perleido dalį (66 vnt.) ieškovės akcijų R. G. (33 vnt.) ir D. D. (33 vnt.) (t. 1, b. l. 22-23); 2012 m. lapkričio 30 d. tarp ginčo šalių buvo pasirašyta Rangos sutartis ir jos Priedas Nr. 1 (t. 1, b. l. 37-40); 2013 m. rugpjūčio 27 d., 2013 m. rugpjūčio 30 d., 2013 m. spalio 1 d., 2013 m. spalio 30 d., 2013 m. lapkričio 18 d. pasirašyti atliktų darbai aktai, kuriuose nurodyta darbų kaina – 689 519 Lt (t. 1, b. l. 124-130); 2013 m. rugpjūčio 27 d., 2013 m. rugpjūčio 30 d., 2013 m. spalio 1 d., 2013 m. spalio 30 d., 2013 m. lapkričio 18 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros 689 519 Lt sumai (t. 1, b. l. 41, 43, 45, 47, 49); 2013 m. liepos 11 d. pasirašyta statybos užbaigimo deklaracija (t. 1, b. l. 58); 2013 m. gruodžio 19 d. trečiasis asmuo D. B. pardavė likusias (34 vnt.) ieškovės UAB ,,Realboxs” akcijas (t. 1, b. l. 24-25); 2013 m. gruodžio 31 d. jis buvo atleistas iš ieškovės direktoriaus pareigų, direktoriumi paskirtas R. G. (t. 1, b. l. 75); 2014 m. sausio 6 d. pasirašytas ieškovės dokumentacijos priėmimo–perdavimo aktas (t. 1, b. l. 155); 2014 m. kovo 5 d., 2014 m. kovo 31 d. atsakovės UAB ,,Cornis” ir UAB ,,Cornio investicijos” sudarė žemės sklypų pirkimo–padavimo sutartis (t. 2, b. l. 13-18, 19-26).

Dėl rangos sutarties 4.1. punkto pripažinimo negaliojančiu

Pirmiau jau buvo minėta, kad byloje sprendžiamas ginčas, kilęs iš sutartinių statybos rangos teisinių santykių, apeliantei teigiant, kad ginčijamame Sutarties 4.1. punkte nurodyta ne ta darbų kaina, dėl kurios buvo faktiškai susitarta, nes ieškovės atstovas veikė piktavališkai antrosios sandorio šalies naudai, ši nuostata prieštarauja juridinio asmens teisnumui, viešajai tvarkai ir gerai moralei.

Iš tiesų, byloje nustatytos ir pirmiau šioje nutartyje nurodytos faktinės aplinkybės, kurios rodo, kokie asmenys (vadovai, akcininkai) minimu laikotarpiu valdė tiek ieškovę UAB ,,Realboxs” (užsakovas), tiek atsakovę UAB ,,Cornis” (rangovas), liudija, kad šie asmenys traktuotini kaip tarpusavyje susiję. Tačiau šis faktas pats savaime nesuteikia pagrindo spręsti, kad tokių asmenų sudaryti sandoriai yra neteisėti – prieštarauja juridinių asmenų teisnumui, viešajai tvarkai, gerai moralei ir kt. Tokia išvada gali būti padaryta tik išsamiai ištyrus faktines aplinkybes, susijusias su ginčijamo sandorio sudarymu, jo vykdymu etc. Taigi teisėjų kolegija toliau nagrinėja ieškovės UAB ,,Realboxs” apeliacinio skundo argumentus ir analizuoja šios bylos aplinkybes, aktualias sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Kaip žinia, statybos rangos sutarties esmė yra ta, kad viena šalis (rangovas) įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį (atlikti kitus statybos darbus), o kitas šalis (užsakovas) sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir jį apmokėti (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Taigi, darbų kaina – esminė rangos sutarties sąlyga (CK 6.653 straipsnio 1 dalis).

Byloje esančios minimos 2012 m. lapkričio 30 d. rangos sutarties sąlygose užfiksuota, kad atsakovė UAB ,,Cornis“ įsipareigojo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) 2 g., 13, Vilniuje, atlikti blokuotų namų statybos darbus ir kasdieninius objekto tvarkymo darbus (3.1.-3.3. punktai). Paminėtus darbus atsakovė įsipareigojo atlikti vadovaujantis ieškovės pateikta objekto technine dokumentacija, norminių dokumentų kokybės reikalavimais (3.4. punktas). Sutarties 4 punkte nurodyta darbų kaina – 689 520,92 Lt su PVM, kuri negali būti keičiama, išskyrus sutarties 4.2. punkte nurodytas išimtis, šalys sutarė, kad pasikeitus darbų apimčiai, jų apmokėjimas sprendžiamas papildomu šalių susitarimu (4.4. punktas). Ieškovė įsipareigojo už atliktus darbus atsiskaityti kas dvi savaites pagal atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, už papildomus darbus apmokėti tik esant papildomam raštiškam šalių susitarimui (5.1-5.2. punktai). Šalys sutarė, kad darbai bus pradėti vykdyti 2013 m. kovo mėn., o baigti – 2013 m. gruodžio mėn. (7 punktas).

Atsakovė, reikalaudama pripažinti Rangos sutarties dalį – 4.1. punktą, negaliojančia kaip prieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei, juridinio asmens teisnumui bei esant šalies atstovo piktavališkam susitarimui su antrąją šalimi, t. y. tam pačiam asmeniui nesąžiningai veikiant ir rangovo, ir užsakovo vardu, – teigia, kad padidinta darbų kaina (689 520,92 Lt) Rangos sutartyje nurodyta siekiant nepagrįstos finansinės naudos atsakovei UAB ,,Cornis”, į sutartį įrašyta piktavališkai už abi sutarties šalis veikiant vienam asmeniui D. B.. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad faktiškai atsakovė UAB ,,Cornis“ buvo žodžiu įsipareigojusi pastatyti blokuotus namus, už darbus apmokant pagal faktines statybos išlaidas, tačiau ne daugiau kaip 1 000 Lt už 1 kv. m, tai yra už 452 030 Lt.

Apeliantė tiek bylą nagrinėjant pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme laikėsi pozicijos, kad faktinį susitarimą dėl kitokios nei nurodyta Rangos sutartyje darbų kainos patvirtina trečiojo asmens D. B. surašytas raštelis (t. 1, b. l. 60), o taip pat liudytojų D. D., V. B. paaiškinimai, susiję su susitarimo dėl statybos rangos darbų atlikimo sudarymo aplinkybėmis. Teigia, kad teismas netinkamai vertino pateiktą rašytinį įrodymą ir be pagrindo atsisakė apklausti minėtus liudytojus.

Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė šiame ginče nesivadovauti ieškovės pateiktu rašteliu, kaip leistinu įrodymu. Visų pirma, remdamasis šio dokumento turiniu, teismas teisingai nurodė, kad iš jame esančių ranka surašytų įrašų: << 200 000 Lt – sklypas; 1 500 Lt – notaras sklypo pirkimui; 16 000 Lt – projektavimo darbai; 476 000 Lt – statybos (119 kv. m x 4 x 1 000 Lt); 100 000 Lt – pridavimas + mano darbas; 12 000 Lt – sandėliukai (4 vnt.); 5 814 Lt – LESTO; 11 680 Lt – Lietuvos dujos; 6 000 Lt – vagystė (2 x padaryti nuostoliai); 10 000 Lt – reklama; 2 000 Lt – kyšiai. Viso: 840 994 Lt. Visa kitą matosi pagal išrašą sąskait...>> negalima nustatyti jo surašymo datos, jį surašiusio asmens duomenų taip pat nėra aiškus duomenų pagrindas – susietumas su susitarimu.

Antra, teismas, spręsdamas dėl šio dokumento susietumo ir įrodomosios reikšmės jį įvertino kitų įrodymų kontekste. Kaip minėta, 2012 m. lapkričio 30 d. Rangos sutartyje, Lokalinėje sąmatoje yra nurodyta objekto sutartinė kaina – 689 520, 90 Lt (su PVM), kurią patvirtina šalių pasirašyti atliktų darbų aktai, apmokėtos PVM sąskaitos faktūros (t. 1, b. l. 41-50, 119-130). Kad darbų kaina yra protinga ir atitiko to meto rinkos kainas patvirtina atsakovės UAB ,,Cornis” pateiktos kitų įmonių pasiūlytos minėto objekto statybos darbų sąmatos, iš kurių matyti, kad kitos įmonės analogiškus darbus sutiko atlikti už 841 414 Lt, 911 006,47 Lt (t. 1, b. l. 98-102), t. y. didesne kaina nei nurodyta Rangos sutartyje. Tuo tarpu ieškovė nei pirmosios, nei apeliacinės – fakto distancijos, teismui nepateikė įrodymų, kad sutartyje nurodyta statybos darbų atlikimo kaina yra nepagrįstai didelė, neatitinkanti rinkos kainų.

Ieškovės pozicijos, kad būtent minėtame rašte faktiškai buvo susitarta dėl Rangos sutartyje nurodyto objekto statybos žemesne kaina nei 689 520,92 Lt, taip pat nepatvirtina byloje esantys ir nenuginčyti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše esantys duomenys. Išraše nurodyta, kad pastatytų keturių vienbučių gyvenamųjų namų plotas yra 452,03 kv. m (113,22 kv. m + 113,45 kv. m + 113,68 kv. m + 111,68 kv. m, t. 1, b. l. 52-59). Tuo tarpu neva šalių susitarimą įrodančiame raštelyje įrašytas visiškai kitoks objekto plotas – 476 kv. m (119 kv. m x 4).

Kaip minėta anksčiau Juridinių asmenų registro duomenimis nuo 2012 m. lapkričio 8 d. įmonės akcininkais buvo ne tik D. B., bet ir kiti asmenys, tarp jų ir dabartinis įmonės vadovas R. G., kuris neneigia, kad akcininkams buvo žinoma apie susitarimą atlikti statybos darbus minėtame sklype. Taigi įmonės akcininkai žinodami, kad D. B. yra susijęs su abiem šios sutarties šalimis, galėjo / privalėjo pasinaudoti ABĮ suteikta teise susipažinti su įmonės dokumentais, buhalterine apskaita (ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 18 straipsnio 1 dalis). Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos teismui nepateikta įrodymų, kad būtų kreiptasi į tuometinį įmonės vadovą dėl leidimo susipažinti su ginčo dokumentais, kad šie dokumentai nebūtų pateikti. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė, siekdama pagrįsti savo poziciją turėjo galimybę pateikti ir jai prieinamus įrodymus, tokius kaip išrašus iš buhalterinės apskaitos, iš kurių būtų galima nustatyti, kada Rangos sutartis buvo įtraukta į įmonės apskaitą, kokia jos kaina buvo apskaityta etc (CPK 178, 12, 13 straipsniai).

Trečia, ieškovė, teigdamas, kad teismas užkirto jam kelią pateikti įrodymus – liudytojų paaiškinimus, nei pradiniame ir patikslintame ieškiniuose, nei pagaliau apeliaciniame skunde nenurodė, kokias konkrečias aplinkybes turėtų patvirtinti buvę ir esami ieškovės akcininkai D. D., V. B., tik abstrakčiai teigdamas, kad jie gali paliudyti: ,,faktines sandorio sudarymo aplinkybes” (t. 2, b. l. 121). Be to, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad V. B. įmonės akcininku tapo tik 2013 m. liepos 6 d., kai tuo tarpu ieškinyje teigiama, kad dėl minimos kainos buvo susitarta 2013 m. lapkričio mėn. vykusiame akcininkų susirinkime (t. 1, b. l. 3).

Ketvirta, teismams nepateikė 2013 m. lapkričio mėn. vykusio ieškovės akcininkų susirinkimo protokolo, iš kurio būtų matyti, kad minėto susirinkimo metu buvo tariamasi ir sprendžiama dėl kitokios nei Rangos sutartyje nurodytos darbų kainos (CPK 178 straipsnis, ABĮ 18, 24 straipsniai).

Taigi, kaip minėta pirmiau, teismas, įvertinęs šį raštelį – jo turinį, kitų byloje esančių įrodymų kontekste, teisingai nutarė juo nesiremti sprendžiant dėl ieškininio reikalavimų pagrįstumo (CPK 176–178 straipsniai, 183, 185 straipsniai).

Dėl jau nustatytų aplinkybių teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad atsisakydamas apklausti liudytojus teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 1.93 straipsnio 6 dalies punktą. Teismas pagrįstai nustatė, kad nesant jokių kitų leistinų netiesioginių įrodymų, leidžiančių spręsti apie šalių susitarimą dėl kitokios nei nurodyta Rangos sutartyje darbų kainos, įstatymas draudžia tokio susitarimo faktą įrodinėti liudytojų parodymais.

Apeliantė teigia, kad teismas ignoravo byloje esančius įrodymus, susijusius su darbų užbaigimu, ir nepagrįstai atsisakė išreikalauti papildomus įrodymus (statybos darbų žurnalus, statinių faktines išlaidas pagrindžiančius dokumentus), kurie, pasak jos, įrodytų, kad dalis aktuose nurodytų atliktų darbų iš viso nebuvo padaryti.

Teismas, pasisakydamas dėl šio apeliantės motyvo dėl teismo padarytų procesinių pažeidimų, pirmiausiai pažymi, kad CPK 329 straipsnio 1 dalis numato, jog procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, kaip fakto ir teisės instancija, remdamasi šioje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis privalo išnagrinėti šiuos skundo argumentus ir spręsti ar teisingai išspręsta byla.

Antra, apeliantė, tvirtindama, kad rangos santykiai, taip pat ir kaina, sutartimi buvo įforminti vėliau nei joje nurodyta data, remiasi faktu, jog darbai buvo atliekami ir po to, kai buvo įformintas objekto užbaigimas. Iš tiesų, pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis 2013 m. rugpjūčio 2 d. įregistruota 2013 m. liepos 11 d. deklaracija apie statybos užbaigimą (t. 1, b. l. 52-59), o 2013 m. rugpjūčio 27 d. – 2013 m. lapkričio 18 d. šalių pasirašyti darbų aktai už 2013 m. rugpjūčio – lapkričio mėn. atliktus darbus (t. 1, b. l. 124-130). Tačiau teismas nesutinka su apelianto pozicija, kad šis faktas patvirtina minėtus jo teiginius. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą paaiškino, kad deklaracija apie statybos užbaigimą Registrų centrui perduota anksčiau nei buvo faktiškai baigti visi darbai, tačiau tuo buvo siekiama kuo greičiau parduoti vienbučius pastatus atsiradusiems klientams – fiziniams asmenims, ir gauti lėšas. Ieškovės su dubliku pateiktos 2013 spalio 1 d. ginčo statinio dalies prikimimo–pardavimo sutarties 21 punkte nurodyta, kad ieškovė įsipareigoja savo lėšomis baigti nebaigtus (santechnikos, tvoros statymo, sandėliuko įrengimo, privažiavimo sutvarkymas) vidaus ir išorės darbus (t. 7, b. l. 158-164). Iš byloje esančio atliktų darbų akto už 2013 m. lapkričio mėn. matyti, kad paminėtoje sutartyje nurodytus darbus UAB ,,Cornis” atliko ir jie buvo priimti 2013 m. lapkričio 18 d. (t. 1, b. l. 129-130). Duomenų, kad minimus darbus būtų atlikusi pati ieškovė ar kitas jos pasamdytas asmuo, o atsakovė už juos būtų prašiusi atlyginimo iš atsakovės, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas teisingai nusprendė, jog byloje esančių įrodymų pakanka teisingam bylos išnagrinėjimui ir pagrįstai atsisakė išreikalauti ieškovės nurodytus papildomus įrodymus.

Apeliacinis teismas taip pat atmeta ieškovės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas skirti teismo ekspertizę tam, jog būtų ištirtas minimas raštelis – rašysena, spaudai, pažeidė proceso įstatymus.

Pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį pagrindas skirti ekspertizę yra poreikis išsiaiškint tam tikrus bylai reikšmingus klausimus, į kuriuos negali būti atsakyta be specialiųjų žinių. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus, atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje pateiktų įrodymų pakanka ginčui išspręsti, todėl prašymą skirti ekspertizę atmetė. Beje, pažymėtina ir tai, kad ieškovė apeliacinės instancijos teismui nereiškė reikalavimo skirti ekspertizę.

Kaip jau minėta, teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus (Rangos sutartį, lokalinę sąmatą, kitų rangovų sąmatas, priėmimo-perdavimo aktus, VĮ Registrų centro duomenis, Statinių pirkimo–pardavimo sutartis), nustatytas faktines aplinkybes ir pagrįstai nusprendė, kad skirti ekspertizę byloje nebuvo teisinio pagrindo, kaip ir pripažinti Rangos sutarties dalį – 4.1. punktą, negaliojančia kaip prieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei, juridinio asmens teisnumui bei esant šalies atstovo piktavališkam susitarimui su antrąją šalimi, t. y. tam pačiam asmeniui nesąžiningai veikiant ir rangovo, ir užsakovo vardu (CK 1.81 straipsnis, 1.82 straipsnio 1 dalis, 1.91 straipsnis).

Dėl actio Pauliana sąlygų taikymo

Konstatavus, kad nėra teisinio pagrindo patenkinti ieškovės apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl Rangos sutartis 4.1. punkto pripažinimo negaliojančiu, tampa neaktuali ir apeliacinio skundo motyvų, susijusių su išvestiniais ieškinio reikalavimais – pripažinti atsakovių UAB ,,Cornis“ ir UAB ,,Cornio investicijos“ sudarytą žemės sklypų pirkimo ir pardavimo sutartį negaliojančia – analizė bei vertinimas, todėl teisėjų kolegija dėl šių motyvų papildomai nepasisako (CPK 185 straipsnis).

Taigi esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija atmeta apeliantės UAB ,,Realboxs” skundą, o jos skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir paskirstymo

Pagal CK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ir ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atmetus ieškovės UAB „Realboxs“ apeliacinį skundą jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Taip pat netenkinamas atsakovių UAB ,,Cornis“, UAB ,,Cornio investicijos“ ir trečiojo asmens D. B. prašymas priteisti tokias išlaidas, nes iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikti jas įrodantys dokumentai (CPK 93, 98 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.