Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2018-09-10 · Civilinė byla Nr. 2-2954-805/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-09-10
Bylos Nr.
2-2954-805/2018
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00265-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Ieškovas
M. Š.
Atsakovas
M. Š.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Advokatai
Rasa Malinauskienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-2954-805/2018Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00265-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.9; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.12; 3.2.6.8.1; 3.2.6.5; 3.2.6.13 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 10 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei,dalyvaujant ieškovei M. Š., jos atstovei advokatei Rasai Malinauskienei,

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Prienų savivaldybėje atstovei A. U.,

nedalyvaujant atsakovui M. Š.,

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Alytaus rajono savivaldybėje atstovui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. Š. ieškinį atsakovui M. Š., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė M. Š. kreipėsi į teismą ieškiniu (b. l. 2-6) atsakovui M. Š., trečiajam asmeniui, nereiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „4finance“, išvadą teikiančioms institucijoms Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Prienų savivaldybėje ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Alytaus rajono savivaldybėje, kuriuo prašė: santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp M. Š. ir M. Š. nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; netaikyti sutuoktinių taikinimo priemonių; nustatyti nepilnamečio sūnaus D. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo kartu su jo motina M. Š.; priteisti iš atsakovo M. Š. nepilnamečio D. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200,00 Eur periodinių išmokų kas mėnesį nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, šias lėšas pavedant uzufrukto teise valdyti sūnaus motinai M. Š.; priteisti iš atsakovo M. Š. nepilnamečio D. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d., skaičiuojant už vieną mėnesį po 200,00 Eur, iš viso 4 000,00 Eur; po santuokos nutraukimo prievolę kreditorei UAB „4finance“ pripažinti asmenine atsakovo M. Š. prievole; po santuokos nutraukimo ieškovei M. Š. palikti Š. pavardę, atsakovui M. Š. palikti Š. pavarę; priteisti iš atsakovo M. Š. ieškovės M. Š. naudai visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu M. Š. santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šeimoje yra nepilnametis vaikas D. Š., gimęs (duomenys neskelbtini). Santuoka faktiškai iširusi, santuokiniai ryšiai nutrūkę, kadangi su atsakovu kartu negyvena nuo 2012 m. birželio mėnesio, nuo tada neveda bendro ūkio, todėl teismui imtis priemonių šalis sutaikyti nėra prasmės. Ieškovė, siekdama išsaugoti asmeninio/šeimyninio gyvenimo privatumą, prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinų kaltės, konstatuojant, jog santuoka iširo dėl nesėkmingai susiklosčiusių tarpusavio santykių, skirtingų požiūrių į santuokinį gyvenimą, bendro ūkio vedimą.

Ieškinyje ieškovė teigia, jog gyvenant santuokoje bendrąja sutuoktinių nuosavybe kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo, todėl dalintino turto nėra. Nurodė, jog nei asmeninių įsipareigojimų, nei bendrų su atsakovu įsipareigojimų neturi. Apie atsakovo M. Š. turimus kreditorinius įsipareigojimus sužinojo 2018 m. vasario 22 d. gavusi antstolio G. S. patvarkymą dėl M. Š. turimos 2544,05 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškotojui UAB „4 finance“. Ieškovei apie sutarties sudarymą su kreditoriumi nebuvo žinoma, ji sutikimo nedavė, gauti pinigai nebuvo naudojami šeimos interesais, bendro ūkio vedimui.

Ieškovė mano, jog atsižvelgiant į sūnaus D. Š., gimusio (duomenys neskelbtini),interesus, jo poreikius, prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su vaiko motina. Pažymėjo, kad tarp jų yra stiprus emocinis ryšys. Atsakovas su sūnumi bendrauja nenoriai ir epizodiškai, paskutinį kartą sūnų matė 2017 m. liepos mėnesį, nuo to laiko apskritai nebendrauja ir nepalaiko su juo jokių ryšių.

Teigia, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga skirti po 400,00 Eur, todėl vaiko išlaikymui iš atsakovo tikslinga priteisti po 200,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės. Vaikas mokosi mokykloje 5 klasėje, jam nėra skirtas nemokamais maitinimas, todėl kiekvieną dieną į mokyklą maistui reikalingi 5,00 Eur priešpiečiams bei pietums pavalgyti, taip pat reikalingos papildomos lėšos mokymosi bei ugdymo priemonėms, avalynei, rūbams ir pan. Vaikas aktyviai dalyvauja popamokinėje veikloje, lanko žurnalistikos, sporto būrelius, kurie yra nemokami, tačiau reikalaujantys papildomų lėšų: sportinei aprangai, avalynei, išvykoms į varžybas (sporto būreliui), taip pat kanceliarijos priemonėms ir pan. Ieškovė su sūnumi gyvena pas savo tėvus jiems priklausančioje sodyboje, todėl turi pareigą prisidėti prie suvartotos elektros energijos, dujų, šiukšlių išvežimo, šildymo ir kitų mokesčių mokėjimo. Atsakovas nuo 2012 m. birželio mėnesio visiškai neskiria lėšų sūnaus išlaikymui, nesveikina jo su gimtadieniu bei švenčių progomis, todėl prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d., t. y. 4000,00 Eur, kas sudarytų 20 mėnesių skaičiuojant po 200,00 Eur. Tačiau, tėvų pareigos išlaikyti vaikus yra lygios, todėl ir atsakovas privalo prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Atsakovas turi visas galimybes teikti sūnui išlaikymą, kadangi dirba, turi nuolatinę darbo vietą, kas jam garantuoja stabilias pajamas. Jis neturi sveikatos problemų, neturi kitų išlaikytinių. Dėl atsakovo bendravimo su sūnumi ginčo nėra, todėl tvarkos nustatyti neprašo.

Ieškovė M. Š. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškinį jame nurodytais motyvais palaikė. Paaiškino, kad ji su atsakovu kartu negyvena septyneri metai, ji viena faktiškai išlaiko sūnų, per firmą užsienyje prižiūri senelius, nuomojasi tenai būstą, kad trys mėnesiai sugrįžta atostogų ir būna tris savaites Lietuvoje. Jos gaunamos pajamos 7 000,00 Eur per metus. Sūnus lankys šeštą klasę, kasdien duoda po 5,00 Eur pavalgyti mokykloje, nemokamo maitinimo vaikas negauna, berniukas lanko futbolo ir krepšinio treniruotes, tam reikalinga speciali apranga, avalynė. Nurodė, kad ruošiantis rugsėjui išleidusi 70,00 Eur, tačiau to dar nepakanka, kainuoja brangiai pratybos, 7,00 – 10,00 Eur vienetas, internetas – 18,00 Eur, 5,00 – 8,00 Eur kortelės papildymas. Paaiškino, kad atsakovas užsienyje dirbo prie statybų. Jis sveikatos problemų, kitų išlaikytinių kitų neturi, tačiau piktybiškai vengia prisidėti prie sūnaus. Taikytis nenori, sutinka, kad, nepaisant atsakovo nesirūpinimo šeima, santuoka iširo dėl abiejų kaltės.

Ieškovės atstovė advokatė Rasa Malinauskienė teismo posėdyje ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad ieškovė pasirinko santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Šalims gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. Š.. Atsakovas 2008 metais išvyko į užsienį, dirbo statybose, grįžęs jis piktnaudžiaudavo alkoholiu, gydytis priklausomybę nenorėjo, buvo fiksuotas smurtas artimoje aplinkoje,atsakovas neprisidėjo prie šeimos išlaikymo. Ieškovė bandė santuoką išsaugoti, bet santykiai galutinai iširo 2011 metais. Atsakovas nuo to laiko iniciatyvos taikytis nerodė. Ieškovė mano, kad santuokos išsaugoti galimybės nėra. Nutraukti santuokos abiejų sutuoktinių bendru sutikimu atsakovas iniciatyvos nerodė. Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo jai palikti Š. pavardę. Santuokoje bendro kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo, todėl dalintino turto neturi. Ieškovė darbo Lietuvoje nesusirado, todėl periodiškai vyksta dirbti į užsienįsamdoma darbuotoja, vaikas tuo metu gyvena pas ieškovės tėvus. Išvyksta trims mėnesiams, po ko grįžta atostogų, taip aprūpina sūnų materialiai. Po santuokos nutraukimo ieškovė planuoja vaiką pasiimti kartu į užsienį. M. Š. visą šį laikotarpį praktiškai finansiškai viena išlaiko sūnų, perka jam mokyklines priemones, rūbus. Vaikas lankys šeštą klasę, jis aktyvus, sportiškas, dalyvauja sporto būreliuose, todėl reikalingos lėšos sporto šakoms – speciali apranga, batai ir pan., kas reikalauja papildomų finansinių išlaidų. D. Š. nemokamas maitinimas mokykloje nėra skirtas, todėl ieškovė kasdien sūnui pietums duoda po 5,00 Eur, kas per mėnesį sudaro 200,00 Eur. Atsakovas visiškai neprisideda prie vaiko išlaikymo, su juo nebendrauja, sūnaus nepasiima pasisvečiuoti pas save, nesveikina švenčių proga, nesidomi jo ugdymo pasiekimais, nesilanko mokykloje. Ryšys tarp vaiko ir tėvo yra nutrūkęs, kadangi atsakovas jokios iniciatyvos tam nerodo. Ieškovės turimais duomenimis atsakovas dirba neoficialiai, jis turi pajamų šaltinį, todėl yra pajėgus teikti išlaikymą vaikui. Prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d., iš viso 4 000,00 Eur. Kadangi atsakovas visiškai nesidomi vaiku, todėl ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra. Ieškovė neprieštarauja, kad sūnus bendrautų su tėvu, tačiau atsakovas pats tam dėmesio neskiria.

Atsakovui M. Š. teismo siųsti procesiniai dokumentai – ieškinys bei pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka – šeimos nariui (motinai) (b. l. 30), tačiau atsakovas per teismo nustatytą 20 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, termino pratęsti neprašė. Atsakovas M. Š. į 2018 m. birželio 1 d. ir 2018 m. birželio 29 d. vykusius parengiamuosius teismo posėdžius, 2018 m. rugpjūčio 21 d. paskirtą teismo posėdį, būdamas tinkamai informuotas, neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė, posėdžių atidėti neprašė (b. l. 49, 77, 104), todėl byla nagrinėtina iš esmės atsakovui nedalyvaujant (CPK 231 straipsnio 5 dalis). Teismo manymu, tokia atsakovo pozicija įgalina spręsti, kad jis nesidomi ir nesirūpina bylos eiga, yra abejingas teisminiam procesui.

Žemesnės instancijos teismas

Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Prienų savivaldybėje (buvęs pavadinimas – Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) per teismo nustatytą terminą pateikė išvadą (b. l. 31-32), kurioje nurodė, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis neprieštarauja nepilnamečio vaiko D. Š. interesams. Taip pat nurodė, jog ieškovė M. Š. dirba ir gyvena užsienyje, tuo tarpu nepilnametis D. Š. gyvena su seneliais E. ir A. S.. Lankymosi šeimoje metu nustatyta, kad ieškovė kas mėnesį vaiko išlaikymui perveda nuo 200,00 iki 400,00 Eur. Vaikas su motina kasdien bendrauja informacinių technologijų pagalba. Su tėvu vaikas nebendrauja.

Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriusAlytaus rajono savivaldybėje (buvęs pavadinimas – Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) per teismo nustatytą terminą pateikė išvadą (b. l. 64-65), kurioje nurodė, kad, nuvykus atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, jo namuose nerado. Atsakovo motina nurodė, kad sūnus gyvena ir dirba Vilniuje, pateikė jo telefono numerį. Susiekus nurodytu telefono numerius atsakovas patvirtino, jog gyvena ir dirba Vilniuje, tačiau atvykt į instituciją ir pateikti paaiškinimą atsisakė.

Liudytoja G. S. teismo posėdyje nurodė, kad šalių skyrybų priežastis yra smurtas, atsakovo nesirūpinimas šeima. Po santuokos sudarymo kai gimė sūnus šeima gyveno jos namuose, paskui išvyko į užsienį. Pirmiausia išvyko atsakovas, vėliau ir ieškovė su sūnumi, po dviejų metų planavo grįžti. Į Lietuvą grįžo kai vaikui buvo ketveri metai. Pradžioje kartu su jais gyveno mažiau nei metus. Lietuvoje M. Š. vienu tarpu dirbo Vilniuje, tada dirbo Prienuose statybų darbus, dažnai keisdavo darbus. Kai gyveno Lietuvoje M. Š. iš darbo grįždavo pavartojęs alkoholio. Šiuo metu atsakovas sūnui neskambina, jo nepasiima, nesveikina per šventes, nesidomi vaiko renginiais. Prieš pora metų sūnų buvo pasiėmęs, tačiau grįžęs vaikas papasakojo, jog tėvas jį kasdien vežėsi į žvejybą, vartojo alkoholį. Ji prižiūri D. Š. kai M. Š. dirba, tačiau vaiką visapusiškai išlaiko motina, skiria pinigus jo poreikių tenkinimui, atsakovas niekuo neprisideda.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo

Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp M. Š. ir M. Š. nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės M. Š. ir atsakovo M. Š. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. Š. (b. l. 13). Bylos duomenimis darytina išvada, kad ieškovė yra tvirtai nusprendusi nutraukti santuoką, ji neįrodinėja atsakovo kaltės, sutinka, kad santuoka iširo esant abiejų sutuoktinių kaltei, prašo neskirti termino susitaikymui, nes šalių jau ilgą laiko tarpą niekas nesieja, jiedu gyvena atskirai, vienas kitu nesidomi ir nesirūpina, santuokiniai ryšiai yra visiškai nutrūkę. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės išsakytą nuomonę, termino susitaikymui neskyrė (CK 3.54 straipsnio 4 dalis). Ieškinyje ieškovė M. Š. nurodė, kad atsakovu kartu nebegyvena nuo 2011 m. birželio mėnesio, nuo tada neveda bendro ūkio, atsakovas piktnaudžiaudavo alkoholiu, gydytis nenorėjo, smurtavo artimoje aplinkoje. Atsakovas priešingų duomenų teismui nepateikė, jis visiškai nesidomėjo bylos eiga, savo valios nei vienu ieškinio reikalavimu nepareiškė. Nepaisant pirmiau išdėstyto ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tenkinus ieškovės reikalavimą šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

Dėl sutuoktinių pavardžių

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Santuoką nutraukus ieškovė pageidavo pasilikti santuokinę pavardę – Š., atsakovui palikti pavardę – Š.. Atsakovas teismui atsiliepimo nepateikė, dėl ieškovės reikalavimo nepasisakė, todėl ieškovės reikalavimas dėl santuokinių pavardžių tenkintinas, jai paliktina santuokinė pavardė – Š., atsakovui – Š. (CK 3.69 straipsnis).

Dėl turto padalijimo, kreditorinių įsipareigojimų, sutuoktinių išlaikymo

Santuoką nutraukiant turi būti išspręstas ir sutuoktinių išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimas. Ieškovė M. Š. teismui pateiktame ieškinyje nurodė, kad santuokos metu šalys dalintino turto neįgijo. Šias aplinkybes patvirtina Valstybės įmonės Registrų centas (b. l. 15, 16, 108) ir VĮ „Regitra“ pažymos (b. l. 17, 107). Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniai santuokoje nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neįgijo, todėl sutuoktinių turto padalijimo klausimas nespręstinas.

Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje prašė po santuokos nutraukimo prievolę kreditorei UAB „4finance“ pripažinti asmenine atsakovo M. Š. prievole. Ieškinyje nurodė, kad apie atsakovo prievolę kreditoriui UAB „4finance“ jai tapo žinoma tik 2018 m. vasario 22 d., kai gavo antstolio G. S. patvarkymą pateikti informaciją apie turimą turtą (b. l. 19). Kreditorius UAB „4finance“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Kaip matyti iš bylos medžiagos 2018 m. sausio 3 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-760-543/2018, teismas visiškai tenkino UAB „4finance“ ieškinį ir iš atsakovo M. Š. priteisė 1 908,00 Eur negrąžintos paskolos, 580,05 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. lapkričio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 56,00 Eur žyminio mokesčio (b. l. 75-76). Kaip ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu nurodė patvirtino ieškovės atstovė šeima bendro ūkio neveda nuo 2012 metų. Tuo tarpu iš minėto teismo sprendimo matyti, jog atsakovas su UAB „4finance“paskolos sutartį sudarė 2015 m. liepos 1 d. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas paskolą paėmė savo asmeninių poreikių tenkinimui, jis neprisidėjo prie šeimos gerovės tenkinimo (priešingų duomenų byloje nėra), todėl ieškovės M. Š. ieškinys šioje dalyje paliktinas nenagrinėtu, ieškovei 2018 m. birželio 29 d. parengiamojo posėdžio metu atsisakius minėto reikalavimo (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

Ieškovė M. Š. sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, atsakovas reikalavimų byloje nepateikė. Duomenų, jog ieškovė ir atsakovas turėtų sveikatos problemų ir/ar dėl to būtų nedarbingi, nepateikta, todėl išlaikymas nei vienai iš šalių nepriteistinas.

Dėl šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku nustatymo

Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vaiko gyvenamosios vietos ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas bei jos tinkamas įgyvendinimas yra tiesiogiai susiję, todėl teismas, spręsdamas dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, turi spręsti ir klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus D. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo kartu su jo motina M. Š.. Atsakovas teismui savo pozicijos dėl to nepareiškė. Išvadą byloje teikianti institucija nurodė, kad atsakovas M. Š. su vaiku nebendrauja, jam niekada neskambina, nerodo iniciatyvos bendrauti su sūnumi, todėl palaiko ieškovės reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, nes nepilnamečio D. Š. gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitinka nepilnamečio interesus. Tokias aplinkybes vienareikšmiškai patvirtino ir teismo posėdyje apklausta liudytoja.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dėl atsakovo bendravimo su sūnumi ginčo nėra, todėl jos nustatyti neprašo, todėl atsakovo bendravimo su sūnumi klausimas byloje nesprendžiamas.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Ieškovė ieškinyje reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo M. Š. nepilnamečio D. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d., skaičiuojant už vieną mėnesį po 200,00 Eur, iš viso 4 000,00 Eur.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).

Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Kaip jau minėta, ieškovė išlaikymą nepilnamečiam vaikui prašo priteisti po 200,00 Eur nuo 2016 m. liepos 1 d. Pažymėtina, jog būtent nuo šios dienos įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimas Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“, kuriuo patvirtina minimali mėnesinė alga – 380,00 Eur.

Tiek ieškovės, jos atstovės, liudytojos parodymai teismo posėdžio metu patvirtina, jog atsakovas M. Š. neprisidėjo prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, sūnų išlaikė viena ieškovė, priešingų duomenų byloje nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, jog pati ieškovė teismo posėdyje patvirtino, jog nepilnametis vaikas sveikatos problemų, specialiųjų poreikių neturi, kitų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti priteistas didesnis išlaikymo dydis, taip pat nenustatyta, todėl, atsižvelgiant į vaiko amžių ir buvusį minimalios mėnesinės algos dydį, už praėjusį laikotarpį iš atsakovo M. Š., vadovaujantis kasacinio teismo praktika, priteistinas išlaikymo įsiskolinimas ne kaip ieškovė M. Š. prašo po 200,00 Eur už kiekvieną mėnesį, o po 180,00 Eur už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. ir po 200,00 Eur nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d. (180,00 Eur x 18 mėn. =3240,00 Eur, 200,00 Eur x 2 mėn.=400,00 Eur).

Dėl išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo

Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Be to, Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atgauti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010), tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą.

Bylos duomenimis ieškovė M. Š. dirba užsienio įmonėje, per metus gauna 7949,00 Eur (b. l. 21), Lietuvoje ieškovė nedirba (b. l. 38), Kauno teritorinės darbo biržos Prienų skyriuje neregistruota (b. l. 55). Šeimos sudėties pažyma patvirtina, jog ieškovės M. Š. šeimą sudaro nepilnametis sūnus D. Š. (b. l. 11), jie gyvenamąją vietą deklaravę adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). Ieškovė nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (b. l. 15, 17). Ieškovė teismui pateikė mėnesio išlaidų sąrašą, būtiną nepilnamečio D. Š. tinkamam poreikių tenkinimui, kurį per mėnesį sudaro 400,00 Eur: maistas – 200,00 Eur, higienos reikmenys – 25,00 Eur, drabužiai, avalynė – 130,00 Eur, vaistai, vitaminai – 25,00 Eur, vaiko ugdymo priemonės – 20,00 Eur, laisvalaikis – 20,00 Eur, mobilaus ryšio telefono, interneto išlaidos – 20,00 Eur (b. l. 23).

Atsakovas M. Š. teismo reikalavimo pateikti duomenis apie turtinę padėtį – gaunamas pajamas/išmokas per paskutiniuosius 12 mėnesių bei registruotą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą nepateikė. Teismo iniciatyva, vadovaujantis CPK 160 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 376 straipsniu, buvo surinkti įrodymai apie atsakovo M. Š. turtinę padėtį – gautas pajamas/išmokas per paskutiniuosius 12 mėnesių bei registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, iš kurių matyti, jog atsakovas oficialiai nedirba (b. l. 39, 106), Alytaus teritorinėje darbo biržoje iki 2018 m. gegužės 4 d. registruotas nebuvo (b. l. 56), nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (b. l. 107, 108).

D. Š. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje šeštoje klasėje, nemokamo maitinimo negauna (b. l. 18). Akivaizdu, kad mokyklinio amžiaus, greitai augančiam vaikui, yra būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Kaip ieškinyje nurodė ieškovė, vaikui maitinimui tik mokykloje kasdien reikia skirti po 5,00 Eur, kas per mėnesį sudaro 100,00 Eur, nes sūnus nemokamo maitinimo mokykloje negauna. Juo labiau vaikas užsiima popamokine veikla, kas taip pat reikalauja papildomų ieškovės lėšų – aprangos, avalynės pirkimas, išvykos į varžybas ir pan. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog sūnus gyvena pas jos tėvus, kur grįžusi po darbo užsienyje apsigyvena ir pati, todėl ji finansiškai prisideda prie mokėjimų už dujas, šiukšlių išvežimą, šildymą, suvartotą elektros energiją ir pan., kurių ieškovė į vaiko poreikių lentelę neįtraukė. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, atsižvelgiant išimtinai į nepilnamečio vaiko interesus, atsakovui nepateikus duomenų, kad jis teikia išlaikymą nepilnamečiui sūnui bent minimalių poreikių tenkinimui, manytina, jog ieškovės nurodoma 400,00 Eur per mėnesį išlaikymo suma pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kad vaiko poreikių tenkinimui reikalinga skirti minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio sumą, teismui pamažinus ieškovės nurodomus aprangos ir avalynės vaikui kaštus, yra būtina ir nereikalaujanti papildomo įrodinėjimo, siekiant užtikrinti būtinas vaikui augti ir vystytis sąlygas, todėl ieškovės ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo tenkintinas. Teismas pažymi, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, šiuo atveju – atsakovo, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas nei gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu jo elgesiu. Tai, kad atsakovas nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo, nesuteikia jam pagrindo išlaikymo naštą perkelti vienai ieškovei. Taip pat reikia atsižvelgti ir į tai, kad ieškovei ir taip tenka didesnė išlaikymo ir rūpinimosi vaiku našta. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų ar kitų išlaikytinių, kuriais taip pat turėtų pareigą pasirūpinti. O vien ta aplinkybė, kad atsakovas, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, bylos duomenimis oficialiai niekur nedirba, registruotino turto neturi, tačiau jau eilę metų, naudodamasis patogia padėtimi, neteikia sūnui jokio išlaikymo, neatleidžia jo, kaip tėvo, nuo absoliučios pareigos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, šios išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė M. Š. kreipdamasi į teismą už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo sumokėjo 100,00 Eur žyminį mokestį (b. l. 8). Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai, 93 straipsnio 2 dalis).

Iš dalies patenkinus ieškovės ieškinį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, priteistinas 65,00 Eur (180,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc.), o visiškai patenkinus ieškovės ieškinį dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo priteistinas 72,00 Eur (200,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė M. Š., prašydama iš atsakovo priteisti visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, teismui pateikė sąskaitas už teisines konsultacijas – Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9, 87), mokėjimo nurodymą (b. l. 10) bei pinigų priėmimo kvitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 86), kurie patvirtina, kad atsakovė už ieškinio parengimą sumokėjo 400,00 Eur, o už atstovavimą civilinėje byloje – 300,00 Eur. Minėtos išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai, 93 straipsnio 2 dalis).

Teismas šioje byloje patyrė 14,00 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios ieškinį tenkinus priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,279 straipsniu, 282 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovės M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Alytaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką ieškovei M. Š. palikti santuokinę pavardę – Š., atsakovui M. Š. – Š..

Nustatyti nepilnamečio D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina ieškove M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) periodinių išmokų kas mėnesį nuo 2018 m. kovo 21 d. iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, šias lėšas perduodant uzufrukto teise valdyti sūnaus motinai M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d., 3 640,00 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt eurų 00 ct);

Ieškovės reikalavimą po santuokos nutraukimo prievolę kreditorei UAB „4finance“ pripažinti asmenine atsakovo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole, palikti nenagrinėtu.

Priteisti iš atsakovo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700,00 Eur (septynis šimtus eurų 00 ct) ieškovei M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už advokato paslaugas.

Priteisti iš atsakovo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei: 137,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus 00 ct) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660); 14,00 Eur (keturiolika eurų 00 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660). Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusius Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Loreta Radzevičienė