Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Nesutinka su pareiškėjo nurodomais neva neteisėtais tarnybos veiksmais ar neveikimu. Pažymi, kad konvojavimas yra ginkluotas asmenų lydėjimas ir pristatymas į paskirties punktus, užtikrinant apsaugą, vykdant kompetentingų įstaigų priimtą sprendimą dėl asmens pristatymo į paskirties punktą. Konvojavimo įvykis yra apibrėžtas laike ir erdvėje. Asmens konvojavimas (konvojavimo įvykis) vyksta konkrečią dieną, bet ne laikotarpį. Konvojavimas nėra sulaikymo, įkalinimo ar laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Akcentuoja, kad pareiškėjo skundas yra šabloniškas, surašytas abstrakčiai, yra nekonkretus.

Pažymi, kad Tarnyba, vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais, asmens duomenų pagrindu nekaupia bei nesistemina (nesudarinėja duomenų registrų) informacijos apie asmenų konvojavimo įvykius. Norminiai teisės aktai nenustato Tarnybai pareigos ar teisės rinkti ir (ar) kaupti informaciją, susijusią ar susietą su konkrečių asmenų konvojavimu. Tarnyba neturi skaitmenizuotų asmenų konvojavimo duomenų bazių (registrų), asmens konvojavimo įvykio faktas dokumentuojamas rašytiniu būdu konvojuojamųjų apskaitos žurnaluose.

Pareiškėjas skunde nenurodė konkrečiai: kada (kokio konvojavimo įvykio metu) ir kokius galimai patyrė neteisėtus veiksmus (neveikimą) savo atžvilgiu, kada buvo konvojuojamas Tarnybos pareigūnų. Pareiškėjas skunde pateikė abstrakčius teiginius dėl konvojavimo bei konvojavimo sąlygų, galimus pažeminimus ir nepatogumus, pagrįsdamas juos išimtinai savo nuomone ir emocijomis, įvardindamas tai kaip faktines aplinkybes. Pareiškėjas skunde nenurodė detalizuotų konvojavimo įvykių aplinkybių.

Dėl bendrųjų konvojavimo sąlygų pažymi, kad Tarnybos planinių konvojų metu naudojami specialieji automobiliai atitinka teisės aktų reikalavimus, konvojavimui skirtiems specialiesiems automobiliams išduoti jų eksploatacijai reikalingi dokumentai, kurie liudija apie minėtų automobilių tinkamumą žmonių pervežimui ir jų atitikimą saugumo bei kitiems techniniams reikalavimams. Pareiškėjo konvojavimo metu naudotos transporto priemonės buvo tinkamos konvojavimui ir konvojuojamųjų pervežimams vykdyti, įrengtos veikiančios šildymo sistemos, įrengtos veikiančios (tinkamos) ventiliacijos sistemos, kurios tiekia lauko oro/ konvojuojamiesiems pagal higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos individualios sėdimos vietos su atlošais (kėdės). Nenustatyta, kad specialios paskirties automobilių kamerose, skirtose konvojuojamiesiems pervežti, esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenis. Prieš pradedant konvojavimą, konvojus privalomai patikrina specialiojo automobilio būklę, jo tinkamumą konvojavimui atlikti.

Pareiškėjo pateiktas specialiųjų automobilių kėbulo kamerų, skirtų konvojuojamiesiems pervežti, apibūdinimas neatitinka Tarnybos naudojamų specialiųjų automobilių kamerų, skirtų konvojuojamiesiems pervežti. Tarnyba konvojuoja konvojuojamuosius transporto priemonėmis - specialiaisiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Tarnybos naudojamas tarnybinis transportas, tame tarpe ir specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis teisiniais dokumentais: transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu, kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis su transporto priemonės paskirties nurodymu.

Specialiuosiuose automobiliuose sėdimos vietos konvojuojamiesiems konvojuoti yra techniškai įrengtos pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Konvojavimo taisyklių 146 punkte, numatančiame specialiosios konvojavimui skirtos transporto priemonės įrengimo reikalavimus, nėra įtvirtinta, kad joje turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamajam asmeniui.

Pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžiant jo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, galėjo pateikti skundus ar pretenzijas žodžiu ar raštu konvojaus viršininkui konvojaus metu. Po konvojavimo dėl konkrečių galimų pažeidimų, apibrėždamas juos laike ir erdvėje, galėjo pareiškėjas kreiptis su skundais ar prašymais raštu į Tarnybą. Visi gauti prašymai ar skundai yra registruojami Tarnybos elektroninėje dokumentų valdymo sistemoje teisės aktų nustatyta tvarka. Savalaikis kreipimasis būtų sudaręs galimybes objektyviai bei visapusiškai ištirti nusiskundimus, objektyvizuoti faktines konvojavimo įvykio aplinkybes, o nustačius pažeidimus, - imtis prevencinių priemonių jiems užkardyti. Tarnyba neturi duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo tokia galimybe ginti savo teises, teikdamas skundus ar prašymus. Atkreipia dėmesys į tai, kad atsižvelgiant į pareiškėjo skunde nurodytų galimai padarytų teisių pažeidimų pobūdį bei jam galimai sukeltas pasekmes, pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti ir ginti savo galimai pažeistas teises dėl netinkamų konvojavimo sąlygų nuo pat jo pirmojo konvojavimo įvykio. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra ne vienintelis galimas žmogaus galimai pažeistų teisių gynimo būdas.

Teigia, kad pareiškėjas nepagrindė valstybės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, o prašoma atlyginti neturtinė žala prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti tariamai patirtą neturtinę žalą traktuotinas kaip galimai nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita.

Pareiškėjas šioje administracinėje byloje skundą dėl žalos, patirtos nuo 2016 m. iki 2019 m. lapkričio mėn. teismui pareiškė 2019 m. lapkričio 5 d. (spaudas ant voko). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą ir prašyti apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senaties termino praleidimo teisines pasekmes, tai sudaro pagrindą atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1, 2 d.). Atsižvelgiant į teisės pažeidimo tęstinį pobūdį, darytina išvada, kad pareiškėjas visą jo nurodytą laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie tai, jog jam neužtikrinama teisė į tinkamas konvojavimo sąlygas jo nurodytais aspektais. Ieškinio senaties termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas reikalavimams atmesti, jei šis terminas neatnaujinamas. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas, ieškinio senaties termino praleidimo teisinės pasekmės taikomos atsakovui prašant. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Atsižvelgiant į atsakovės prašymą nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo netenkinti prašymo dėl ieškinio senaties termino teisinių pasekmių taikymo skundo reikalavimams dėl netinkamų konvojavimo sąlygų laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 4 d. imtinai. Tad šiuo savarankišku pagrindu atmestini skundo reikalavimai už nurodytą laikotarpį, kaip pareikšti praleidus įstatyme numatytą ieškinio senaties terminą bei nenustačius teismui savo iniciatyva (ir pareiškėjui nenurodžius) svarbių aplinkybių šį terminą atnaujinti (CK 1.131 str. 1 d.). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas papildomai netiriant ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir joje cituojama kasacinio teismo praktika).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 str.: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, o institucijos kaltė preziumuojama. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 str. pagrindu nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015). Akcentuotina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011).

Svarstant dėl pareiškėjo nurodomų bendrųjų konvojavimo sąlygų, pirmiausia saugumo aspektu, pažymėtina, kad transporto priemonėms, kuriomis atliekamas konvojavimas, yra taikomi Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479 patvirtintuose Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimuose, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintuose Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose, Konvojavimo taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatyti specialieji reikalavimai. Pagal Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės), 3 punktą, specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos kameros konvojuoti.

Konvojavimo taisyklių 145 punkte nustatyta, kad konvojuotojų pareiga prieš pradedant vykdyti konvojavimą patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių būklę; 147 punkte – kad draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka konvojavimo taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų. Konvojavimo metu patyręs nepatogumų konvojuojamas asmuo turi galimybę pateikti nusiskundimą konvojaus viršininkui, kuris, pagal Konvojavimo taisyklių 137 punktą, apie tai daro įrašus konvojaus kelionės žurnale.

Tarnyba į bylą pateikė Tarnybos Štabo bendrojo skyriaus 2019-11-14 tarnybinį pranešimą „Dėl dokumentų gavimo“, kuriame nurodoma, kad Tarnyboje iš pareiškėjo prašymų ir skundų nėra gauta ir registruota (b. l. 27). Pareiškėjas ir pats neneigia bei konkrečiai nenurodo, kad būtų teikęs prašymus ar skundus dėl konvojavimo sąlygų ar įvykių.

Tad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde konkrečiai nenurodė: kada (kokio konvojavimo įvykio metu) ir kokius galimai patyrė neteisėtus veiksmus (neveikimą) savo atžvilgiu, kada buvo konvojuojamas Tarnybos pareigūnų ir konkrečiai kurio konvojavimo įvykio metu patyrė nepatogumus. Pareiškėjas skunde ir posėdžio metu pateikė abstrakčius teiginius dėl konvojavimo bei konvojavimo sąlygų, nurodė galimus savo ir kitų nuteistųjų ar suimtųjų nepatogumus, grįsdamas juos iš esmės savo nuomone. Pareiškėjas skunde nenurodė detalizuotų konvojavimo įvykių aplinkybių. Be to, dalis pareiškėjo nurodomų argumentų ir aplinkybių dėstomos taip, kad galima suprasti, jog pareiškėjas išsako ne tik savo, bet galimai ir kitų asmenų nusiskundimus, nors teismine tvarka pareiškėjas turi ginti savo galimai pažeistas teises ir saugomus interesus; pareiškėjas nėra įgalintas ginti kitų asmenų interesus.