- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-28
- Bylos Nr.
- e2-14923-545/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10388-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Bražinskienė
- Atsakovas
- E. M.
žodinio proceso tvarka, vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovei E. M. dėl skolos priteisimo, –
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Ieškovas UAB „Legal Balance“, į. k. 302528679, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydamas priteisti iš atsakovės E. M. 2275,83 Eur negrąžinto kredito, 65,29 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 378,40 Eur draudimo mokesčio, 1,77 Eur mėnesinio tvarkymo mokesčio, 486,31 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2021-05-07) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2027-07-01), 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei 314,00 Eur (72,00 Eur žyminis mokestis ir 242,00 Eur už advokato teisinę pagalbą) bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas savo ieškinio reikalavimus grindžia šiomis aplinkybėmis:
1.1. Vartojimo kredito davėjas UAB „General Financing“ (toliau – Pradinis kreditorius), ir atsakovė 2020-06-04 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria atsakovei buvo suteiktas 2941,34 Eur vartojimo kreditas 84 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo sumokėti bendrą vartojimo kredito sumą, kurią sudaro: su vartojimo kreditu susijusios išlaidos (draudimo mokestis, mėnesinis tvarkymo mokestis), suteikta kredito suma ir mokėjimo palūkanos (metinė palūkanų norma: 12,70 proc.).
1.2. 2020-11-25 tarp Pradinio kreditoriaus ir ieškovo UAB Legal Balance buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-10/03 (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis), kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 22¹ str. 1 d. bei nepažeidžiant kredito gavėjo teisių, Pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teises į Pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, nurodytus 2021-05-14 bylų priėmimo – perdavimo akte Nr. 1 prie Reikalavimo perleidimo sutarties (toliau – Priedas Nr. 1), tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą.
1.3. Atsakovė Sutarties 5.1.1 punktu įsipareigojo laiku ir tinkami mokėti įmokas. Atsakovė laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į Pradinio kreditoriaus 2021-04-15 siųstą įspėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesilaikė vienos iš esminių Sutarties sąlygų, ir vadovaujantis VKĮ 19 str. bei Sutarties 9.6 punktu, 2021-05-07 su atsakove sudaryta Sutartis vienašališkai buvo nutraukta.
Atsakovė per įspėjime, apie Sutarties nutraukimą, suteiktą terminą įsiskolinimo nepadengė. Atsižvelgiant į tai ieškovas mano, kad yra išnaudojęs visas galimybes išspręsti atsakovės prievolės nevykdymo klausimą ikiteisminiu taikiu būdu. Atsakovė yra skolinga ieškovui 2275,83 Eur suteikto vartojimo kredito.
1.4. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.6. punkte nurodoma, kad „Mėnesinis tvarkymo mokestis – Kliento bendrovei mokamas mokestis už Sandorio priežiūrą, įmokų surinkimą bei paskirstymą. Mėnesinis tvarkymo mokestis įskaičiuojamas į įmoką“. Šalys sutartimi susitarė, kad fiksuota mėnesinio tvarkymo mokesčio suma yra 0,50 Eur kiekvieną mėnesį. Ieškovas pažymi, kad mėnesinis tvarkymo mokestis paskaičiuotas neapmokėtai tvarkymo mokesčio sumai iki sutarties nutraukimo dienos. Kadangi Pradinis kreditorius dėl atsakovės kaltės vienašališkai nutraukė su atsakove sudarytą Sutartį, atsakovė iki sutarties nutraukimo dienos liko nepadengusi 1,77 Eur paskaičiuoto mėnesinio tvarkymo mokesčio.
1.5. Pradinis kreditorius yra pelno siekiantis juridinis asmuo, kuris jau daugiau nei dešimt metų vykdo vartojimo paskolų/kreditų teikimo veiklą. Pradinis kreditorius pajamas gauna iš kreditų gavėjų pagal iš anksto suderintą grafiką mokamos bendros kredito kainos. Pradinis kreditorius, siekdamas gauti pajamų, vertindavo kiekvieno kredito gavėjo, tarp jų ir atsakovės, mokumą (gaunamas pajamas, įsipareigojimus bei jų santykį, ar kredito gavėjai neturi pradelstų įsipareigojimų, ar kredito gavėjai turi sutuoktinę (-į) ir jos (-o) mokumą, kredito gavėjo amžių ir kt.) ir pagal šiuos duomenis individualiai su kiekvienu kredito gavėju suderindavo sutarties sąlygas, kad kredito gavėjai laiku ir nustatytais terminais galėtų vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o Pradinis kreditorius gautų iš anksto suplanuotas pajamas. Įvertinus Atsakovo galimybę skolintis atsakingai bei suderinus individualias Sutarties sąlygas, Pradinis kreditorius pagrįstai tikėjosi, kad Atsakovas Sutartį vykdys tinkamai visą Sutarties laikotarpį, ir sumokės visą Sutarties grafike nurodytą bendrą kredito kainą.
1.6. Sutartyje nustatyta mokėjimo (pelno) palūkanų norma buvo konkurencinga, atitiko rinkoje buvusius vidurkius bei nepažeidė VKĮ 21 str. įvirtintų bendrai kredito kainą taikomų reikalavimų, todėl Pradinis kreditorius, jeigu atsakovė iki Sutarties nutraukimo dienos būtų grąžinusi visą suteiktą vartojimo kredito sumą, lengvai būtų perskolinęs šiuos pinigus kitiems asmenims bei gavęs pajamas.
1.7. Būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1., 5.1.1 punktų pažeidimu, ir dėl kurių Pradinis kreditorius privalėjo vienašališkai nutraukti su atsakove sudarytą Sutartį, ieškovas negavo iš anksto suplanuotų pajamų (patyrė nuostolių). Ieškovo negautos pajamas (nuostolius) sudaro 486,31 Eur mokėjimo palūkanų likutis, kurios paskaičiuotos nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021-05-07) iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2027-07-01), sudedant nepadengtas kredito mokesčio (mokėjimo palūkanų) dalis pagal anuiteto metodu sudarytą Sutarties grafiką.
Atsiliepimas
1.8. Atsakovė viso Pradiniam kreditoriui yra sumokėjo 272,42 Eur. Ieškovas nurodo, kad atliktais mokėjimais atsakovė iš viso padengė 121,52 Eur kredito, 112,90 Eur palūkanų pagal mokėjimų grafiką, 29,10 Eur sandorio sudarymo mokesčio ir 8,91 mėnesinio tvarkymo mokesčio.
Šalies argumentai
1.9. Ieškovas nurodo, kad 65,29 Eur palūkanos paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2021-05-07 pagal mokėjimų grafiką sudėties būdu 15,95+15,80+15,64+15,49 +2,41= 65,29 Eur.
1.10. Atsakovės neapmokėta draudimo mokesčio suma sudaro 378,40 Eur, kuri buvo paskaičiuota pagal mokėjimų grafiką už laikotarpį nuo 2021-02-01 iki sutarties termino pabaigos, t. y. 2027-07-01. Atsakovė pagal mokėjimų grafiką nepadengė 77 įmokų, taigi 4,85 x 77 įmokų +4,95 Eur grąžintinos sandorio sudarymo mokesčio įmokos dydis = 378,40 Eur. 1,77 Eur mėnesinis tvarkymo mokestis paskaičiuotas neapmokėtai tvarkymo mokesčio sumai iki sutarties nutraukimo 2021-05-07 sudėties būdu pagal mokėjimų grafiką.
1.11. 486,31 Eur negautos pajamos, kaip ir nurodyta ieškinyje paskaičiuotos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos 2021-05-07 iki Sutarties termino pasibaigimo dienos 2027-07-01. Negautos pajamos paskaičiuotos sudėties būdu pagal mokėjimų grafiką sudedant likusias mokėti palūkanų sumas nuo sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties termino pabaigos.
Atsiliepimas
2. Atsakovė E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka.
Tesimo posėdyje, vykusiame 2022-06-28 šalys nedalyvavo. Ieškovo atstovas prašė bylą nagrinėti ieškovui ir jo atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
3. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teisimo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).
Dėl reikalavimo teisės perleidimo.
4. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „General Financing“ (dabar UAB „GF bankas“) ir ieškovas 2020-11-25 sudarė Periodinio reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-10/03, kurios pagrindu ieškovas iš pradinio kreditoriaus įgijo reikalavimo teisę ir į atsakovės skolą. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, ieškovas 2021-05-18 pranešimu informavo atsakovę apie kreditoriaus pasikeitimą po reikalavimo perleidimo.
Dėl negrąžinto kredito dalies ir mėnesinio tvarkymo mokesčio priteisimo.
5. Pradinis kreditorius UAB „GF bankas“ ir atsakovė 2020-06-14 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pradinis kreditorius suteikė atsakovei 2941,34 Eur vartojimo kreditą 84 mėn. terminui (galutinis kredito grąžinimo terminas 2027-07-01), metinė palūkanų norma 8,00 proc., mėnesinis tvarkymo mokestis 0,50 Eur/mėn., sandorio sudarymo (draudimo) mokestis 4,85 Eur/mėn. (paskutinį mėnesį 4,95 Eur). Sutartimi atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, mokėti Sutartyje nustatyto dydžio mokėjimo palūkanas bei sutarties sudarymo ir tvarkymo mokestį, Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovė nevykdė prievolių pagal Sutartį, atlikusi 6 mėnesines įmokas nustojo mokėti. Atsakovė negrąžino pradiniam kreditoriui 2275,83 Eur kredito dalies ir 1,77 Eur mėnesinio tvarkymo mokesčio iki Sutarties nutraukimo dienos. Kadangi atsakovė praleido sutartinių prievolių įvykdymo terminus, nevykdė sutartinių prievolių, pradinis kreditorius 2021-05-07 vienašališkai nutraukė Sutartį.
CK 6.38 straipsnio l dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Kadangi atsakovė nevykdė savo prievolių sąžiningai, tinkamai ir laiku pagal Sutartį, dėl to reikalavimas priteisti iš atsakovės 2275,83 Eur negrąžinto kredito dalį ir 1,77 Eur mėnesinį tvarkymo mokestį, ieškovui yra tenkintinas (CK 6.4, 6.38, 6.200, 6.205, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).
Dėl mokėjimo palūkanų.
6. Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 65,29 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos (2021-05-07), taikant Sutarties specialiosiose sąlygose nustatytą 8,00 proc. metinę palūkanų normą.
Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Atsakovė Sutarties bendrųjų sąlygų 5.1.1 punktu ir Sutarties specialiosiomis sąlygomis už suteiktą kreditą įsipareigojo mokėti Sutartyje nustatyto dydžio (8,00 proc.) mokėjimo palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nevykdė prievolių pagal Sutartį, praleido prievolių įvykdymo terminą ieškovui iš atsakovės priteitina 65,29 Eur mokėjimo palūkanų už laikotarpį nuo 2021-02-01 (sutartinių prievolių įvykdymo termino praleidimo dienos) iki 2021-05-07 (Sutarties nutraukimo dienos).
Dėl sandorio sudarymo (draudimo) mokesčio.
7. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 378,40 Eur draudimo (Sutartyje) sandorio sudarymo (mokėjimų grafike) mokesčio.
Sutarties bendrųjų sąlygų 1 dalyje „Sąvokos“ nustatyta, kad „Sandorio sudarymo mokestis – Kliento bendrovei mokamas mokestis už Kliento asmens duomenų surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, surinktų duomenų apdorojimą, taip pat trečiųjų asmenų suteiktas paslaugas, būtinas Sandoriui sudaryti, įskaitant ir kliento įsipareigojimų Bendrovei vykdymo rizikos valdymo paslaugas, vienkartines Sandorio sudarymo išlaidas“.
Draudimo mokesčio sąvoka Sutarties bendrosiose sąlygose nėra atskleista.
Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalies norma, numatanti, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną; netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį; jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi – imperatyvi, todėl sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis) <...> VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020)
Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalį sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimas taip pat neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
Kaip minėta, iš sutarties bendrųjų sąlygų <...> punkte pateiktos <...> mokesčio apibrėžties matyti, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) bei sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Tuo tarpu vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi <...> mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-419-413/2022).
Pažymėtina, kad Sutarties specialiosiose sąlygose yra numatytos netesybos delspinigių forma (0,05 proc.), tačiau ieškovas nereikalauja (CPK 13 str.) priteisti iš atsakovės delspinigių.
Pažymėtina, ir tai kad draudimo apsauga atsakovei taikytina ir (ar) sandorio sudarymo mokestis skaičiuotinas tik Sutarties vykdymo laikotarpiu, nagrinėjamu atveju Sutartis 2021-05-07 buvo nutraukta, ieškovas niekaip nedetalizavo kodėl po Sutarties nutraukimo, t, y, šalis jau nesiejant sutartiniams prievoliniams santykiams atsakovei išlieka pareiga mokėti įmokas už draudimo apsaugą ir (ar) mokėti Mokėjimų grafike nurodytą sandorio sudarymo mokestį.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei teismų praktiką (Tesimų įstatymo 33 str. 4 d.) ieškovo reikalavimas dėl 378,40 Eur draudimo mokesčio (nurodyta Sutarties specialiosiose sąlygose) priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisinat ieškovui pagal mokėjimų grafiką paskaičiuotą draudimo mokestį už laikotarpį 2021-02-01 (sutartinių prievolių įvykdymo termino praleidimo dienos) iki 2021-05-07 (Sutarties nutraukimo dienos).
Ieškovui iš atsakovės priteistina 20,53 Eur ((7-10 įmoka pagal grafiką) 19,40 Eur + 1,13 Eur (11 įmoka) 4,85 Eur * 30 d. x 7 d.) draudimo mokesčio.
Dėl nuostolių priteisimo negautų pajamų forma.
8. Kasacinio teismo naujausioje praktikoje yra išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Naujai formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, darytina išvada, jog šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).
Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 486,31 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2021-05-07) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2027-07-01).
CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.256 str. 2 d. nustatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
Kasacinio teismo naujausioje praktikoje yra išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
Taigi paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Tokiu atveju kredito davėjui nėra užkertamas kelias reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos (jeigu numatytos), įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pradinis kreditorius už sutartą mokestį (mokėjimo palūkanas) paskolinęs atsakovei pinigus ir dėl jos neteisėtų veiksmų nutraukęs vienašališkai Sutartį, tačiau iki šiol nėra atgavęs nei dalies paskolintų pinigų (2275,83 Eur), nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma 8,00 proc.), todėl tai sudaro prielaidas išvadai, jog pradinio kreditoriaus/ieškovo negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktas yra įrodytas. Dėl (CK 6.247 str.) atsakovės neteisėto neveikimo (CK 6.246 str. 1 d.) nevykdant prievolių pagal Sutartį ieškovas (perėmęs iš pradinio kreditoriaus reikalavimo teisę į atsakovės skolą) patyrė nuostolių (CK 6.249 str. 1 d.), t. y. negavo mokėjimo palūkanų, kurias gautų atsakovei tinkamai vykdant Sutartį. Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atsakovei gali būti taikytina sutartinė atsakomybė, iš jo priteisiant ieškovui 486,31 Eur negautas pajamas, kurias jis pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei Sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Atsižvelgiant į kasacinio teismo aktualią praktiką bei į tai, kad nėra žinomą kokį laikotarpį atsakovė naudosis 2275,83 Eur kredito suma ieškovo reikalavimas dėl 486,31 Eur negautų pajamų priteisimo teismo tenkinamas iš dalies, kadangi grąžinus kreditą anksčiau nei iki Sutarties pabaigos dienos, ieškovas nepagrįstai praturtėtų atsakovės sąskaita atitinkama mokėjimo palūkanų (negautų pajamų suma).
Vilniaus apygardos teismas 2021-11-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-2578-864/2021, be kita ko, nurodė, kad „Kita vertus, ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas gauti anksčiau, nei šalys sulygo sutartimi. Ieškovė nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. gegužės 24 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 26 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis...“.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju taip pat svarbu nustatyti, koks buvo ieškovės teisėtas ir pagrįstas lūkestis, t. y. kokią sumą mokėjimo (pelno) palūkanų tikėjosi gauti paskolos davėjai (o nutraukus Sutartį neteko šios galimybės), nesant sutarties pažeidimo. Kredito likučio suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, vartojimo kredito sutarties tinkamo vykdymo atveju kas mėnesį atitinkamai mažėtų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė pagrįstai nuo Sutarties nutraukimo iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 15 d.) galėjo tikėtis gauti 28 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, ne didesnės kaip pagal Sutartį tą mėnesį turėjęs būti negrąžintas vartojimo kredito likutis. Tačiau ieškovė nepagrįstai prašo priteisti 1 360,06 Eur, t. y. 28 proc. mokėjimo palūkanas už visą laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2020 m. kovo 20 d.) iki Sutarties termino pabaigos (2023 m. balandžio 15 d.), nepriklausomai nuo to, ar atsakovė iki 2023 m. balandžio 15 d. grąžins jai kreditą (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1-618/2022). Taigi tokios pačios pozicijos, kaip ir Vilniaus apygardos teismas laikosi ir kiti apeliacinės instancijos teismai (Teismų įstatymo 33 str. 4 d.)
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės sutarinės (civilinės) atsakomybės sąlygų egzistavimas yra įrodytas bei atsižvelgiant į naujausią kasacinio ir apeliacinės instancijos teismų praktika ieškovui iš atsakovės priteitinos 8,00 proc. dydžio negautos pajamos, paskaičiuotos nuo negrąžintos 2275,83 Eur kredito sumos, nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021-05-07) iki viso kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos dienos (2027-07-01), skaičiuotinos pagal 2020-06-14 Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Mokėjimų grafiką ir neviršijant 486,31 Eur sumos.
Dėl procesinių palūkanų.
9. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesumokėjo skolos, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo sprendimu priteistos 2363,42 Eur (2275,83 Eur + 1,77 Eur + 65,29 Eur + 20,53 Eur) sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-05-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
10. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Teismui patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 73,68 procentai reikalavimų), iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 53,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., CPK 93 str. 2 d.) ir 178,31 Eur (242,00 Eur * 73,68 proc.) už advokato teisinę pagalbą. Iš viso ieškovui iš atsakovės priteistina 231,31 Eur (53,00 Eur + 178,31 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad patyrė bylinėjimosi išlaidų, dėl to atsakovės bylinėjimosi išlaidų (proporcingai atmestų ieškovo reikalavimų sumai) paskirstymo klausimas nespręstinas.
Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 8,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Tenkinus ieškinį iš dalies, ši suma priteistina iš atsakovės valstybės naudai (CPK 93 str. 4 d.; CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas, –
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 2275,83 Eur (du tūkstančius du šimtus septyniasdešimt penkis Eur 83 ct) negrąžinto kredito, 1,77 Eur (vieną Eur 77 ct) mėnesinį tvarkymo mokestį, 65,29 Eur (šešiasdešimt penkis Eur 29 ct) mokėjimo palūkanas, 20,53 Eur (dvidešimt Eur 53 ct) draudimo mokestį, 8,00 procentų dydžio negautas pajamas už negrąžintą 2275,83 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuotinas pagal 2020-06-14 Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Mokėjimų grafiką, nuo Sutarties nutraukimo dienos (2021-05-07) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2027-07-01) ir neviršijant 486,31 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt šešių Eur 31 ct) sumos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo sprendimu priteistos 2363,42 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-05-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 231,31 Eur (du šimtus trisdešimt vieną Eur 31 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB „Legal Balance“, į. k. 302528679, naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 8,96 Eur (aštuonių Eur 96 ct) dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (priteista suma mokėtina į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Šiaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (AB „Swedbank“), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5662).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.