Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2578-864/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-11-09
Bylos Nr.: e2A-2578-864/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-13772-2021-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė, Ramunė Mikonienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas: M. J.

Kategorijos

2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
3.3.1.13Apeliacijos dalykas ir ribos
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
2.6.29.3Vartojimo kreditas

Civilinė byla Nr. e2A-2578-864/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13772-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.13; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20; 2.6.29.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės, Laimos Ribokaitės apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. sprendimo už akių, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui M. J. dėl skolos, palūkanų, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „Legal Balance“ (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo M. J. (toliau ir atsakovas) ieškovės naudai priteisti 1155,68 Eur negrąžinto kredito, 120,98 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 23 d.), 405 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 544,04 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 23 d.) iki sutarties termino pabaigos (2024 m. gegužės 24 d.), 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 50 Eur žyminis mokestis ir 121 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą.

2. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, buvo priimtas sprendimas už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 13 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 1155,68 Eur negrąžinto kredito, 120,98 Eur pelno palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 23 d.), 405 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (1681,66 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 128,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nustatė, kad 2020 m. gegužės 24 d. atsakovas ir pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ (toliau ir pradinė kreditorė) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-gbymyv35 (toliau ir sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovui 1200 Eur dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo šį kreditą grąžinti per 48 mėnesių terminą bei sumokėti 742,08 Eur pelno palūkanų ir 432 Eur sutarties sudarymo mokesčio sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas įsipareigojimų pradinei kreditorei tinkamai nevykdė, todėl pradinė kreditorė 2021 m. sausio 23 d. vienašališkai nutraukė sutartį, prieš tai apie sutarties nutraukimą informavusi atsakovą 2021 m. sausio 7 d. pranešimu, be to, 2020 m. kovo 3 d. periodinės reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2020-03/01 ir 2021 m. sausio 27 d. priėmimo-perdavimo akto Nr. 12, pagrindu pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Pradinė kreditorė 2021 m. sausio 28 d. pranešė atsakovui apie įvykusį reikalavimo teisės perleidimą.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas prievolę grąžinti jam suteiktą kreditą įvykdė tik dalinai, todėl sprendė, kad atsakovui šiuo atveju kyla pareiga grąžinti visą likusią kredito sumą. Atsižvelgdamas į tai, teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl negrąžintos kredito dalies (1155,68 Eur) priteisimo.

6. Spręsdamas dėl reikalavimo priteisti 120,98 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, teismas pažymėjo, kad pagal tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties sąlygas atsakovas įsipareigojo mokėti 26,00 procentų dydžio metines palūkanas iki sutarties termino pabaigos (2024 m. gegužės 24 d.), tačiau atsakovui tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų bei pradinei kreditorei 2021 m. sausio 23 d. vienašališkai nutraukus sutartį, laikytina, jog nuo to momento, kai buvo nutraukta tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis, pasibaigė ir pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas, todėl ieškovės reikalavimą dėl 120,98 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo, tenkino pilna apimtimi.

7. Teismas nusprendė iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 405 Eur sutarties sudarymo mokesčio. Nustatė, kad sutarties specialiosiose sąlygose yra nurodytas sutarties sudarymo mokesčio dydis (9 Eur), kuris mokėtinas kas mėnesį, o sutarties bendrųjų sąlygų 1.18 punkte numatyta, kad sutarties sudarymo mokestis – fiksuotas vartojimo kredito gavėjo vartojimo kredito davėjui mokamas mokestis už vartojimo kredito gavėjo pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Pažymėjo, kad pagal sutarties 1.9 punktą, bendra vartojimo kredito kaina (vartojimo kredito mokestis) – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius.

8. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimų priteisti 544,04 Eur negautas pajamas, paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo (2021 m. sausio 23 d.) iki sutarties termino pabaigos (2024 m. gegužės 24 d.) pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad ieškovė iš pradinės kreditorės perėmė reikalavimo teisę tik į atsakovo pagrindinę skolą, mokėjimo funkciją atliekančias sutartines palūkanas ir sutarties sudarymo mokestį, todėl sprendė, kad ieškovė net neturi teisės reikalauti daugiau, nei įgijo pagal reikalavimo perleidimo sutartį. Teismas pažymėjo, kad reikalavimo perleidimo sutartimi ir jį lydinčiu 2021 m. sausio 27 d. priėmimo-perdavimo aktu Nr. 12 ieškovė perėmė reikalavimo teises tik į atsakovo pagrindinę skolą, sutarties sudarymo mokestį (administravimo mokestį) ir mokėjimo funkciją atliekančias sutartines palūkanas, tuo tarpu įrodymų, patvirtinančių, jog dėl negrąžintų sumų ieškovė patyrė nuostolius, prarado pajamas, byloje nepateikta, todėl teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog nuostoliai (negautos pajamos) jai turi būti atlygintos ir reikalavimą dėl negautų pajamų atmetė kaip nepagrįstą.

9. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisė 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 1681,66 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

10. Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas sprendė, kad patenkinus 75 procentus ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos 37,50 Eur žyminis mokestis ir 90,75 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

III. Apeliacinio skundo esmė

11. Apeliantė (ieškovė) UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. sprendimo už akių dalį ir:

11.1. priteisti apeliantei iš atsakovo 544,04 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 23 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2024 m. gegužės 24 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką;

11.2. priteisti apeliantei iš atsakovo 171,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Šalies argumentai

12. Kitoje dalyje apeliantė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių palikti nepakeistą bei priteisti apeliantei iš atsakovo 136 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

13. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas nurodytose dalyse yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas nepagrįstai iškraipant aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, neatsižvelgus į naujausią apeliacinės instancijos teismų praktiką bei kitas bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes. Pažymi, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

14. Paaiškina, kad pradinės kreditorės ir tuo pačiu vartojimo kredito davėjos pagrindinė veikla yra pinigų skolinimas tam tikram terminui už tam tikrą iš anksto sutartą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį, todėl pradinė kreditorė paskolindama pinigus sutartam laikotarpiui, pagrįstai tikėjosi, kad visą šį laikotarpį iš kredito gavėjo (atsakovo) bus gaunamos pajamos mokėjimo (pelno) palūkanų forma. Pažymi, jog pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį,, asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, todėl pagal nurodytą teismą normą turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų ir šios pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės.

15. Apeliantė laikosi nuomonės, kad pirmosios instancijos teismo motyvas, jog ieškovė nepateikė įrodymų apie negautų pajamų (nuostolių) realumą, laikytinas nepagrįstu, nes sutartyje nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį ir sutarties terminą pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti kaip įrodymus, pagrindžiančius apeliantės negautas pajamas (nuostolius) ir galimą jų dydį. Akcentuoja, kad pradinė kreditorė, siekdama gauti pajamų, vertindavo kiekvieno kredito gavėjo, tarp jų ir atsakovo, mokumą ir pagal šiuos duomenis individualiai su kiekvienu kredito gavėju suderindavo sutarties sąlygas, kad kredito gavėjai laiku ir nustatytais terminais galėtų vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o pradinis kreditorė gautų iš anksto suplanuotas pajamas. Teigia, kad įvertinusi atsakovo galimybę skolintis atsakingai bei suderinus individualias sutarties sąlygas, pradinė kreditorė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas tinkamai vykdys sutartį visą sutarties laikotarpį, ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą bendrą kredito kainą.

16. Papildomai pažymi, jog sutartyje nustatyta mokėjimo (pelno) palūkanų norma buvo konkurencinga bei nepažeidė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau ir VKĮ) 21 straipsnyje įvirtintų bendrai kredito kainą taikomų reikalavimų, todėl tuo atveju, jei atsakovas iki sutarties nutraukimo dienos būtų grąžinęs visą suteiktą vartojimo kredito sumą, pradinė kreditorė būtų lengvai perskolinusi šiuos pinigus kitiems asmenims bei gavusi planuotas pajamas, tačiau dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, pasireiškusių sutarties bendrųjų sąlygų 1.17., 2.1., 5.1., 5.5. punktų pažeidimu bei sąlygojusių vienašalį sutarties nutraukimą, apeliantė negavo iš anksto suplanuotų pajamų.

17. Anot apeliantės, pirmosios instancijos teismo motyvas, kad ieškovė iš pradinės kreditorės perėmė reikalavimo teisę tik į atsakovo pagrindinę skolą, mokėjimo funkciją atliekančias sutartines palūkanas ir sutarties sudarymo mokestį, todėl neturi teisės reikalauti daugiau, nei įgijo pagal reikalavimo perleidimo sutartį, yra visiškai nepagrįstas. Nurodo, kad reikalavimo perleidimo sutarties 2.3. punkte nurodyta, kad naujam kreditoriui, kaip reikalavimo perėmėjui, perleidžiama teisė gauti reikalavimo patenkinimą iš skolininkų turto bei kitos su perleidžiamu reikalavimu neatsiejamai susijusios papildomos teisės, taip pat teisė į sutartyje, iš kurios kilo reikalavimas, ir/ar įstatymų nustatytas palūkanas, delspinigius, baudas ir kitus, tokiu būdu pradinė kreditorė perleido teisę gauti reikalavimo patenkinimą iš skolininkų tokia suma ir apimtimi, kiek tokią teisę suteikia Lietuvos Respublikos teisės aktai bei reikalavimus pagrindžiantys dokumentai. Paaiškina, kad nors reikalavimo perleidimo metu skolininkas pradinei kreditorei gali būti neskolingas palūkanų, delspinigių ir/ar kitų įmokų, tačiau naujasis kreditorius turi teisę po reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo toliau skaičiuoti palūkanas, delspinigius ir/ar kitus sutartyje, iš kurios kilo reikalavimas, ir/ar įstatyme numatytus mokėjimus todėl apeliantė laiko, kad reikalavimo perleidimo sutartimi ji įgijo reikalavimo teisę ne tik į mokėjimo palūkas, bet ir turi teisę reikalauti priteisti negautas pajamas.

Šalies argumentai

18. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismui nepagrįstai netenkinus ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų priteisimo, sprendimo už akių dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

19. Atsakovas M. J. atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmesti ieškovės reikalavimai dėl negautų pajamų (nuostolių) atlyginimo, taip pat iš dalies tenkintas reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju šalių ginčas yra kilęs iš vartojimo kredito sutarties, kuri pagal savo prigimtį ir turinį yra vartojimo sutartis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad vartotojų teisių apsauga yra konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas, su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai; galiojantys teisės aktai ir teismų praktika patvirtina, jog ginčo, kilusio iš vartojimo sutarties, specifika silpnesniosios šalies gynimo interesais lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 536/2008).

Dėl faktinių bylos aplinkybių

22. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2020 m. gegužės 24 d. pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-gbymyv35, kurios pagrindu pradinė kreditorė suteikė atsakovui 1200 Eur dydžio kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais grąžinti kreditą iki 2024 m. gegužės 24 d. bei sumokėti bendrą kredito kainą, kurią sudaro 742,08 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma 26 proc.) ir 432 Eur sutarties sudarymo mokestis. Atsakovui tinkamai ir laiku nevykdant sutartinių įsipareigojimų, sutartis buvo vienašališkai nutraukta 2021 m. sausio 23 d., prieš tai 2021 m. sausio 7 d. pranešimu įspėjus atsakovą apie būsimą sutarties nutraukimą. Atsakovas liko skolingas 1155,68 Eur negrąžinto kredito. Pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ 2020 m. kovo 3 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2020-03/01 ir 2021 m. sausio 27 d. priėmimo-perdavimo akto Nr. 12, pagrindu perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Pradinė kreditorė 2021 m. sausio 28 d. pranešė atsakovui apie įvykusį reikalavimo teisės perleidimą.

23. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria teismas pripažino, jog ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo pažymint, jog ieškovė neturi teisės reikalauti daugiau nei įgijo pagal reikalavimo perleidimo sutartį, o didesnių sumų nei nurodyta 2020 m. kovo 3 d. reikalavimo perleidimo sutartyje Nr. RP2020-03/01 ir 2021 m. sausio 27 d. priėmimo-perdavimo akte Nr. 12, neperėmė. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino reikalavimo perleidimo sutarties nuostatas bei neįvertino byloje esančių įrodymų, pagrindžiančių negautų pajamų (nuostolių) realumą bei pagrįstumą.

24. Atitinkamai, apeliantė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš dalies tenkintas reikalavimas dėl 171 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pirmosios instancijos teismui nusprendus, jog atsižvelgiant į tai, kad sprendimu už akių patenkinta 75 procentai ieškinio reikalavimų, tikslinga iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 128,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo

25. Apeliaciniu skundu ieškovė iš esmės teigia, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai pripažino, kad ieškovė iš pradinės kreditorės perėmė reikalavimo teisę tik į atsakovo pagrindinę skolą, mokėjimo funkciją atliekančias sutartines palūkanas ir sutarties sudarymo mokestį, todėl neturi teisės reikalauti daugiau, nei įgijo pagal reikalavimo perleidimo sutartį ir tokiu būdu nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl 544,04 Eur nuostolių atlyginimo.

26. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodė ieškovė, 2020 m. kovo 3 d. reikalavimo perleidimo sutarties 2.3. punkte numatyta, kad naujajam kreditoriui, kaip reikalavimo perėmėjui, perleidžiama teisė gauti reikalavimo patenkinimą iš skolininkų turto bei kitos su perleidžiamu reikalavimu neatsiejamai susijusios papildomos teisės, taip pat teisė į sutartyje, iš kurios kilo reikalavimas, ir/ar įstatymų nustatytas palūkanas, delspinigius, baudas ir kt., t. y. sutartimi pradinis kreditorius perleidžia naujajam kreditoriui teisę gauti reikalavimo patenkinimą iš skolininkų tokia suma ir apimtimi, kiek tokią teisę suteikia Lietuvos Respublikos teisės aktai bei reikalavimus pagrindžiantys dokumentai. Minėtame reikalavimo teisių perleidimo sutarties 2.3. punkte pateiktas pavyzdys, kuriame nurodyta, kad nors reikalavimo perleidimo metu skolininkas pradiniam kreditoriui gali būti neskolingas palūkanų, delspinigių ir/ar kitų įmokų, tačiau naujasis kreditorius turi teisę po šios sutarties pasirašymo toliau skaičiuoti palūkanas, delspinigius ir/ar kitus sutartyje, iš kurios kilo reikalavimas, ir/ar įstatyme numatytus mokėjimus ir skolininkams pateikti atitinkamus reikalavimus. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė iš pradinės kreditorės perėmė reikalavimo teisę tik į atsakovo skolą, kurią sudaro 1155,68 Eur negrąžinto kredito, 120,98 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 23 d.), 405 Eur sutarties sudarymo mokesčio, nėra visiškai teisinga. Ieškovės lūkestį iš atsakovo reikalauti mokėjimo (pelno) palūkanų į kurias, be kita ko, būtų turėjusi teisę ir pradinė kreditorė, suformavo būtent reikalavimų perleidimo sutarties nuostatos.

27. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovės negautų pajamų (nuostolių) atlyginimo. Šiuo atveju pripažinus, kad ieškovė turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) atlyginimą, apeliacinės instancijos teismas mano esant tikslinga įvertinti ieškinio reikalavimo dėl 544,04 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 23 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2024 m. gegužės 25 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką, pagrįstumą.

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K- 7-75-823/2020, pakeitė esamą praktiką sprendžiant klausimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo. Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje išaiškino, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 7-75-823/2020).

29. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, minėtos 2020 m. gegužės 25 d. nutarties 54 punkte suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą: 1) pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; 2) kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; 3) pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

30. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta 2021 m. sausio 23 d., taigi, iki sutarties nutraukimo dienos atsakovas turėjo sumokėti ieškovei 179,40 Eur (175,17 Eur + 23,66 Eur/28x5d.) palūkanų, kurias iš dalies apmokėjo, o likusi dalis (120,98 Eur) priteista ieškovei pirmosios instancijos teismo sprendimu. Dėl šios priežasties kolegija vertina, kad ieškovės negautos pajamos negali būti didesnės negu paskaičiuotos nuo sutarties nutraukimo iki kredito grąžinimo dienos (2024 m. gegužės 24 d.) mokėjimo (pelno) palūkanos. Kadangi atsakovas sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei iš viso 742,08 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo (2021 m. sausio 23 d.) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2024 m. gegužės 24 d.) sudarytų 562,68 Eur (742,08 Eur – 179,40 Eur). Sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui priskaitytos palūkanos neviršytų būtent nurodytos 562,68 Eur sumos. Tik tokią sumą ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

31. Kita vertus, ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio nurodytas pajamas gauti anksčiau, nei šalys sulygo sutartimi. Ieškovė nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. gegužės 24 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 26 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis (nuo 2021 m. sausio 24 d. – 1091,95 Eur; 2021 m. vasario 24 d. – 1075,15 Eur; 2021 m. kovo 24 d. – 1057,98 Eur; 2021 m. balandžio 24 d. – 1040,44 Eur; 2021 m. gegužės 24 d. – 1022,52 Eur; 2021 m. birželio 24 d. – 1004,21 Eur; 2021 m. liepos 24 d. – 985,51 Eur; 2021 m. rugpjūčio 24 d. – 966,40 Eur; 2021 m. rugsėjo 24 d. – 946.88 Eur; 2021 m. spalio 24 d. – 926,94 Eur; 2021 m. lapkričio 24 d. – 906,56 Eur; 2021 m. gruodžio 24 d. – 885,74 Eur; 2022 m. sausio 24 d. – 864,47 Eur, 2022 m. vasario 24 d. – 842,74 Eur; 2022 m. kovo 24 d. – 820,54 Eur; 2022 m. balandžio 24 d. – 797,86 Eur, 2022 m. gegužės 24 d. – 774,69 Eur; 2022 m. birželio 24 d. – 751,01 Eur, 2022 m. liepos 24 d. – 726,82 Eur; 2022 m. rugpjūčio 24 d. – 702,11 Eur; 2022 m. rugsėjo 24 d. – 676,86 Eur, 2022 m. spalio 24 d. – 651,06 Eur; 2022 m. lapkričio 24 d. – 624,71 Eur, 2022 m. gruodžio 24 d. – 597,78 Eur; 2023 m. sausio 24 d. – 570,27 Eur; 2023 m. vasario 24 d. – 542,17 Eur, 2023 m. kovo 24 d. – 513,46 Eur; 2023 m. balandžio 24 d. – 484,12 Eur, 2023 m. gegužės 24 d. – 454,15 Eur; 2023 m. birželio 24 d. – 423,53 Eur; 2023 m. liepos 24 d. – 392,25 Eur; 2023 m. rugpjūčio 24 d. – 360,29 Eur; 2023 m. rugsėjo 24 d. – 327,64 Eur; 2023 m. spalio 24 d. – 294,28 Eur; 2023 m. lapkričio 24 d. – 260,20 Eur; 2023 m. gruodžio 24 d. – 225,38 Eur; 2024 m. sausio 24 d. – 189,80 Eur; 2024 m. vasario 24 d. – 153,45 Eur; 2024 m. kovo 24 d. – 116,31 Eur; 2024 m. balandžio 24 d. – 78,37 Eur; 2024 m. gegužės 24 d. – 39,61 Eur) ir kurios bendrai, pasibaigus sutarties terminui (2024 m. gegužės 24 d.), negali viršyti 562,68 Eur sumos.

32. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad aptariamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), tačiau negautos pajamos priteistinos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 23 d.) iki teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. liepos 13 d.), kurių suma – 125,84 Eur (4,23 Eur (23,66/28x5) + 23,29 Eur + 22,92 Eur + 22,54 Eur + 22,15 Eur + 21,76 Eur + 8,95 Eur (21,35/31x13), taip pat 26 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 14 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2024 m. gegužės 24 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Atitinkamai kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors ieškovė fiksuota suma prašė priteisti 544,04 Eur negautas pajamas, tačiau nagrinėjamu atveju negautos pajamos (tiek fiksuota suma, tiek procentine išraiška) bet kokiu atveju priteistos už tą patį laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2021 m. sausio 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. gegužės 24 d.), ir galiausiai sudarys ieškovės prašomą priteisti 544,04 Eur sumą.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

33. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą kredito sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, dėl to netinkamai kvalifikavo šalis siejančius teisinius santykius ir nepagrįstai netaikė civilinę sutartinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, pakeistina ir teismo sprendimo dalis dėl 5 procentų palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą padidinant iki 1807,50 Eur.

34. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, apeliacinės instancijos teismui pakeitus skundžiamą sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 171 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas tenkino 75 procentus ieškinio reikalavimų ir proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisė ieškovei 128,25 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, priteisus papildomai 125,84 Eur negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. sausio 23 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos ir 26 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 14 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2024 m. gegužės 24 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, atitinkamai ieškovės ieškinys tenkintas 81,21 proc., todėl iš atsakovo priteistina 138,87 Eur, pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

35. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 15 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 121 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (22,71 proc.), kadangi ieškovė prašė priteisti 554,04 Eur negautų pajamų, teismas priteisė 125,84 Eur, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 30,87 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 13 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1155,68 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt penkių eurų ir 68 ct) negrąžintą kreditą, 120,98 Eur (vieno šimto dvidešimt eurų ir 98 ct) pelno palūkanas, 405 Eur (keturis šimtus penkis eurus) sutarties sudarymo mokesčio, 125,84 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus ir 84 ct) negautų pajamų, paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo (2021 m. sausio 23 d.) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. liepos 13 d.), taip pat 26 (dvidešimt šešių) procentų dydžio metines palūkanas kaip negautas pajamas skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 14 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2024 m. gegužės 24 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (2021 m. liepos 14 d. – 985,51 Eur; 2021 m. rugpjūčio 24 d. – 966,40 Eur; 2021 m. rugsėjo 24 d. – 946.88 Eur; 2021 m. spalio 24 d. – 926,94 Eur; 2021 m. lapkričio 24 d. – 906,56 Eur; 2021 m. gruodžio 24 d. – 885,74 Eur; 2022 m. sausio 24 d. – 864,47 Eur, 2022 m. vasario 24 d. – 842,74 Eur; 2022 m. kovo 24 d. – 820,54 Eur; 2022 m. balandžio 24 d. – 797,86 Eur, 2022 m. gegužės 24 d. – 774,69 Eur; 2022 m. birželio 24 d. – 751,01 Eur, 2022 m. liepos 24 d. – 726,82 Eur; 2022 m. rugpjūčio 24 d. – 702,11 Eur; 2022 m. rugsėjo 24 d. – 676,86 Eur, 2022 m. spalio 24 d. – 651,06 Eur; 2022 m. lapkričio 24 d. – 624,71 Eur, 2022 m. gruodžio 24 d. – 597,78 Eur; 2023 m. sausio 24 d. – 570,27 Eur; 2023 m. vasario 24 d. – 542,17 Eur, 2023 m. kovo 24 d. – 513,46 Eur; 2023 m. balandžio 24 d. – 484,12 Eur, 2023 m. gegužės 24 d. – 454,15 Eur; 2023 m. birželio 24 d. – 423,53 Eur; 2023 m. liepos 24 d. – 392,25 Eur; 2023 m. rugpjūčio 24 d. – 360,29 Eur; 2023 m. rugsėjo 24 d. – 327,64 Eur; 2023 m. spalio 24 d. – 294,28 Eur; 2023 m. lapkričio 24 d. – 260,20 Eur; 2023 m. gruodžio 24 d. – 225,38 Eur; 2024 m. sausio 24 d. – 189,80 Eur; 2024 m. vasario 24 d. – 153,45 Eur; 2024 m. kovo 24 d. – 116,31 Eur; 2024 m. balandžio 24 d. – 78,37 Eur; 2024 m. gegužės 24 d. – 39,61 Eur) ir neviršijant 562,68 Eur sumos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1807,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gegužės 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 138,87 Eur (vieną šimtą trisdešimt aštuonis eurus ir 87 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.“

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 30,87 Eur (trisdešimt eurų ir 87 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Ramunė Mikonienė Asta Pikelienė Laima Ribokaitė