Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. R. ir R. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 30 d. nutarties, kuria prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu grąžintas padavusiems asmenims neištaisius trūkumų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

3. 2023 m. spalio 23 d. teisme gautas pareiškėjų prašymas dėl trūkumų šalinimo, kuriame nurodoma, jog yra patikslinamos bendro ūkio nevedimo aplinkybės, taip pat aplinkybė, kad pareiškėja ketina įsigyti nuosavą būstą ir jame gyventi su nepilnamečiais vaikais, be to, pareiškėjų prašyme nurodytas ir į bylą suinteresuotu asmeniu įtrauktas kreditorius Luminor bank AS Lietuvos filialas, kuriam pranešta apie bylą, taip pat pakoreguoti Sutarties atitinkami punktai bei prašoma į bylą netraukti vaiko teisių apsaugos institucijos, kaip išvadą teikiančios institucijos, nes, pareiškėjų teigimu, jos dalyvavimas privalomas tik tais atvejais, kai yra ginčas dėl vaikų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

10. Bylą nagrinėjant neperžengiant atskirojo skundo ribų, šiuo atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas konstatavo, jog teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartyje nurodyti prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu trūkumai nebuvo ištaisyti, todėl prašymą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims, remdamasis CPK 115 straipsnio 3 dalimi.

11. Teisė kreiptis į teismą, kaip konstitucinė asmens teisių ir laisvių garantija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje. Jos turinys sietinas su kiekvieno suinteresuoto asmens teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis).

12. Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio reikalavimų, ji yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

13. Ieškinio (pareiškimo) trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą (CPK 5, 7 straipsniai), tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, tačiau šis institutas negali būti formalia kliūtimi, užkertančia kelią proceso dalyviams į teisminę gynybą. Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nustatęs, kad procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, priima nutartį (CPK 115 straipsnio 2 dalis) ir, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus bei nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti, ar priimtą nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti visus šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus. Pagal teisinį reglamentavimą trūkumų šalinimo instituto normose leidžiama laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konkretizuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Kasacinis teismas yra taip pat išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-916/2016).

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartimi, spręsdami prašymo priėmimo klausimą, nustatė pareiškėjams terminą prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu trūkumams pašalinti – patikslinti, nuo kada pareiškėjai negyvena santuokinio gyvenimo, įtraukti išvadą teikiančią instituciją, patikslinti aplinkybes, kur gyvens pareiškėja su nepilnamečiais vaikais pasibaigus sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių numatytam 1 mėnesio terminui, patikslinti byloje dalyvaujančių asmenų sąrašą įtraukiant visus suinteresuotus asmenis, patikslinti Sutarties 11, 12, 22 punktų nuostatas.

16. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai, reaguodami į teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartimi nustatytus prašymo trūkumus, pateikė prašymą dėl trūkumų šalinimo. Taip pat paaiškino aplinkybes, susijusias su teismo nutartimi nustatytais trūkumais, bei prašė netraukti į bylą išvadą teikiančios institucijos.

17. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su pateiktu prašymu, konstatavo, kad pareiškėjai prašymo trūkumų nepašalino, nurodydamas, kad pareiškėjai: 1) nepatikslino, nuo kada konkrečiai pareiškėjai nebegyvena santuokinio gyvenimo, nepaaiškino aplinkybių dėl bendro ūkio nevedimo; 2) neįtraukė į bylą išvadą teikiančios institucijos; 3) nors įtraukė į bylą kreditorių Luminor bank AS Lietuvos skyrių, tačiau įtraukė jį į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, o toks procesinis statusas ypatingąją teisena nagrinėjamose bylose neegzistuoja; 4) pareiškėjai Sutarties 10 punkte nurodė, jog įsipareigoja padengti kreditoriui skolą lygiomis dalimis per dvi savaites po to, kai A. R. išmokės R. R. kompensaciją, o iki to laiko šalys prieš kreditorių lieka atsakingos solidariai. Ši nuostata, teismo vertinimu, yra dviprasmiška ir neaiški, t. y. šalys nurodo ir kad lieka solidariai atsakingos prieš kreditorių ir tuo pačiu įsipareigoja padengti jam skolą lygiomis dalimis; 5) šalys patikslintame pareiškime nurodė, jog taikinimo priemonių taikymas būtų beprasmiškas, tačiau nesuformulavo prašymo – taikyti ar netaikyti taikinimo priemones.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, teismo nutarties, kuria buvo nustatyti prašymo trūkumai, ir pareiškėjų pateikto pareiškimo dėl trūkumų šalinimo turinį, sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl to, jog pareiškėjai nepašalino teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartimi nustatytų prašymo trūkumų.

19. Pirma, teismas nustatė, kad pareiškėjai gyvena tuo pačiu adresu, todėl įpareigojo pareiškėjus patikslinti aplinkybes, nuo kada jie negyvena santuokinio gyvenimo. Sutiktina su pareiškėjų argumentu, kad vien ta aplinkybė, jog sutuoktiniai gyvena tuo pačiu adresu, savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad sutuoktiniai toliau vedą bendrą ūkį ir gyvena santuokinį gyvenimą. Susipažinus su procesinių dokumentų turiniu, darytina išvada, kad byloje nėra keliamas šalių ginčas dėl to, jog pareiškėjai ilgiau kaip metus neveda bendro ūkio – priešingai, nurodoma, jog dėl dažnų konfliktų, išnykusių bendrų pomėgių ir interesų, pareiškėjai jau ilgiau nei metu nebegyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio, bendrais namais naudojasi tik kaip bendraturčiai. Atsižvelgiant į nurodytą, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjai neaptarė bendro ūkio nevedimo aplinkybių ir nepateikė teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartyje dėl nustatytų trūkumų nurodytų papildomų paaiškinimų.

20. Antra, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.178 straipsnį nagrinėjant ginčus dėl vaikų, būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas, o valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, ištyrusi šeimos aplinkos sąlygas, pateikia teismui išvadą dėl ginčo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog paminėtos teisinės nuostatos privalomai taikytinos teismui nagrinėjant šalių ginčą. Nagrinėjamu atveju, pateikus prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, šalių ginčo nėra. Atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kai teismas mano, kad tai būtina, pareikalauja valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos įvertinti byloje pateiktą prašymą ir pateikti dėl jo išvadą. Išvadą teikiančios institucijos dalyvavimas sietinas su teismo vertinimu dėl tokio poreikio. Dėl to aplinkybė, kai pareiškėjai prašyme dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendrų sutikimu nenurodo ir neįtraukia išvadą teikiančios institucijos, viena vertus, nesudaro kliūčių teismui tokią išvadą teikiančią instituciją įtraukti, jei teismas mano tai esant būtiną; kita vertus, atitinkamai, tai nelaikytina prašymo trūkumu ir nesudaro kliūčių nagrinėti šalių pateikto prašymo.

21. Trečia, CPK 443 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Jeigu paaiškėja, kad nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį. CPK 47 straipsnio 1 dalis nustato, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tretieji asmenys ypatingąja teisena nagrinėjamose bylose nedalyvauja, o subjektai, su kurių teisėmis ir pareigomis yra susijusi ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjama byla, yra vadinami suinteresuotais asmenimis. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog, kaip minėta, teismas ypatingąja teisena nagrinėjamoje byloje pats turi teisę įtraukti reikiamus suinteresuotus asmenis. Be to, klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sąskaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas, procesinio dokumento surašymo datos nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti CPK 115 straipsnio 2 dalį (CPK 115 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju pabrėžtina, kad pareiškėjai nurodė suinteresuotą asmenį – kreditorių, tačiau, teismo vertinimu, netiksliai įvardijo jo procesinę padėtį. Aplinkybė, susijusi su nevisiškai tiksliu asmens procesinio statuso nurodymu, galėjo būti vertinama tik kaip formalus netikslumas, netrukdantis nagrinėti bylos iš esmės, ir, atitinkamai, nesudaręs pagrindo konstatuoti tokio pobūdžio prašymo trūkumą, dėl kurio neištaisymo kiltų būtinybė atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjų prašymą.

22. Ketvirta, įvertinus teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. ir 2023 m. spalio 30 d. nutarčių turinį, matyti, jog jos yra pagrįstos skirtingais motyvais – 2023 m. spalio 30 d. nutartimi, pirmosios instancijos teismas, laikydamas prašymą nepaduotu, iš esmės nustatė naujų prašymo trūkumų, kurių teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartimi dėl trūkumų šalinimo nebuvo įvardinęs – dėl Sutarties 10 punkto, kuriuo pareiškėjai įsipareigojo padengti skolą kreditoriui, ir dėl taikinimo priemonių (ne)skyrimo. Nustatęs naujus trūkumus, teismas nenustatė pareiškėjams termino ir neįpareigojo pareiškėjų jų pašalinti, o iš karto nutarė grąžinti prašymą pareiškėjams. Toks procesinis teismo sprendimas neatitinka teisinio reguliavimo ir aukščiau nurodytos kasacinio teismo praktikos, nustatančios, kad leidžiama laikyti ieškinį (pareiškimą) nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konkretizuoti trūkumai. Šiuo atveju, susipažinus su pareiškėjų pateiktu prašymu dėl trūkumų šalinimo, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pareiškėjai pašalino teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartimi konkretizuotus prašymo trūkumus.

23. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, kad prašymo priėmimas galimas tik pirmosios instancijos teisme (žr. mutatis mutandis (liet. su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010), panaikinus skundžiamą nutartį prašymo priėmimo klausimas grąžinamas svarstyti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

24. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atsižvelgiant į tai, kad kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengiant teismo skundžiama nutartimi spręstų klausimų apimties, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

25. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. spalio 30 d. nutartį ir perduoti prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.