Kauno apylinkės teismo nutartis

2021-09-29 · Civilinė byla Nr. 2YT-22332-527/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-29
Bylos Nr.
2YT-22332-527/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-14145-2021-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolita Cirulienė
Pareiškėjas
UAB Avima
Kreditorius
V. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT–22332-527/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14145-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.5.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. rugsėjo 29 d.Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB Avima (toliau ir – pareiškėja) skundą dėl antstolės veiksmų (suinteresuoti asmenys: antstolė R. G. (toliau ir – Antstolė), išieškotojas V. R. (toliau ir – išieškotojas)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja 2021 m. rugsėjo 6 d. skundu prašė: 1) panaikinti Antstolės 2021 m. rugpjūčio 16 d. Nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl 861,53 Eur skolos pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vykdomąjį raštą N r. e2-7876-435/2021, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išieškojimo iš pareiškėjos išieškotojo V. R. naudai, 2) panaikinti Antstolės 2021 m. rugpjūčio 16 d. vykdymo išlaidų paskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl vykdymo išlaidų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškojimo iš pareiškėjos Antstolei, 3) grąžinti pareiškėjai 861,53 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt vieno euro, 53 centų) sumą bei vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotas vykdymo išlaidas ir 4) nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 17 d. nuo jos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Citadele banke, Antstolė nurašė 1 541,82 Eur. Pareiškėjai el. paštu kreipusis į Antstolę, ši jai pateikė 2021 m. rugpjūčio 16 d. Nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nurodymas) kopiją ir 2021 m. rugpjūčio 16 d. Vykdymo išlaidų paskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, jog lėšos buvo nurašytos pagal šiuos vykdomuosius dokumentus: 1) 400 Eur pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vykdomąjį raštą Nr. e2-402-435/2021, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojo Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos naudai; 2) 861,53 Eur pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vykdomąjį raštą Nr. e2-7876-435/2021, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojo V. R. naudai; 3) 280,29 Eur vykdymo išlaidos vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos vertinimu, Antstolės veiksmai, kuriais buvo nurašyta 861,53 Eur pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vykdomąjį raštą Nr. e2-7876-435/2021, vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotojo V. R. naudai ir atitinkamai, kuriais nurašytos su šių lėšų išieškojimu susiję vykdomosios išlaidos vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), yra neteisėti, atitinkami Antstolės priimti dokumentai naikintini, o Antstolė privalo grąžinti pareiškėjai nepagrįstai išieškotus pinigus.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis). Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir – LAT) 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-434/2008) ne tik ginti išieškotojo interesus, bet ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnis). Atitinkamos pareigos numatytos ir CK, kuriame numatyta, jog asmuo savo teisėmis privalo naudotis sąžiningai, laikytis teisingumo ir protingumo principų (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). CK draudžia piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti savo civilines teises tokiu būdu, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ir varžytų kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). LAT praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) bei Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau ir – SVI) (patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, nauja redakcija nuo 2021 m. sausio 1 d.) normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. LAT yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus Įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas, kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (LAT 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-2007). Antstolė, vykdydama atitinkamą pareiškėjos atžvilgiu išduotą vykdomąjį dokumentą, atitinkamas pareigas pažeidė ir veikė ultra vires.

Pareiškėjos 861,53 Eur skola išieškotojui atsirado 2021 m. vasario 1 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo už akių civilinėje byloje N r. e2-402-435/2021 pagrindu, 2021 m. kovo 22 d. Kauno apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7876-435/2021 pareiškėjo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Teismo sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-7876-435/2021 ir užvesta vykdomoji byla, yra įvykdytas, kadangi pareiškėjas vykdydamas teismo sprendimą atliko priteistos sumos 861,53 Eur įskaitymą.

CK įtvirtintas įskaitymo institutas – jame numatyta, jog prievolė baigiasi, kai iškaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis), taip pat numatyta, jog įskaitymui pakanka vienos šalies pareiškimo, o įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai (CK 6.131 straipsnio 1–2 dalys). Taigi, pagal įstatymo nuostatas įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų. Esant aukščiau įvardintam teisiniam reglamentavimui, UAB Avima pateikė V. R. pranešimą dėl atitinkamų, pranešime įvardintų priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo (Pranešimo dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo kopija bei pranešimo pateikimą patvirtinančio dokumento kopija pateikiamos)

Taigi, vadovaujantis CK 6.130–6.131 straipsniais, 2021 m. balandžio 1 d. pranešimu pareiškėja informavo V. R., jog: pareiškėja įskaito atitinkamus jos bei V. R. priešpriešinius vienarūšius reikalavimus – pareiškėjos reikalavimą į 7 638,33 Eur skolą su V. R. reikalavimu į 861,53 Eur skolą. Dėl atitinkamų reikalavimų įskaitymo V. R. mokėtina suma pareiškėjai už padarytus nuostolius tapo lygi 6 776,80 Eur, o pareiškėja tapo V. R. neskolinga. Taigi, pareiškėja prievolę mokėti išieškotojui 861,53 Eur skolą įvykdė pilnai ir jam neskolinga. Atitinkamai, teismo sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-7876-435/2021, yra įvykdytas, todėl vykdomojo rašto Nr. e2-7876-435/2021 priėmimo vykdyti dieną jokios pareiškėjos skolos V. R. nebebuvo.

Pažymėtina, kad nėra draudžiama atlikti įskaitymą pagal CK 6.130 straipsnio nuostatas iki vykdomojo proceso pradžios. Kadangi vykdomojo proceso pradžia prasideda nuo vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui užvesti vykdomąją bylą ir pradėti vykdymo veiksmus (CPK 650 straipsnio 1 dalis), šiuo atveju pareiškėjos įskaitymas atliktas dar iki vykdomojo proceso pradžios, t. y. iki vykdomojo rašto Nr. e2-7876-435/2021 pateikimo Antstolei momento, todėl jis atliktas teisėtai. Antstolės veiksmai nurašant nuo pareiškėjos banko sąskaitos 861,53 Eur ir su šios sumos išieškojimu susijusias vykdymo išlaidas yra neteisėti, tokiais Antstolės veiksmais pažeidžiamos pareiškėjos teisės bei teisėti interesai. 2021 m. balandžio 1 d. pareiškėjos pranešimas dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo visiškai atitinka CK 6.130 ir 6.131 straipsnių reikalavimus. Nei 2021 m. balandžio 1 d. pranešimo dėl įskaitymo momentu, nei vykdomojo dokumento pateikimo Antstolei momentu, nei 2021 m. rugpjūčio 16 d. Nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. 5-21-90-12245 priėmimo momentu pareiškėjos reikalavimo teisė V. R. teisme nebuvo ginčijama. Pažymėtina, kad panašiomis faktinėmis aplinkybėmis nagrinėtoje byloje Klaipėdos apygardos teismas pasisakė: ,,antstoliui buvo pateikti tik įrodymai apie prievolės įvykdymą ir prašymas nutraukti vykdomąją bylą. Todėl pirmosios instancijos teismas ginčo teisiniam santykiui nepagrįstai taikė CPK 687 straipsnio nuostatas, kadangi pareiškėjos atliktas vienašalis atsiskaitymu įskaitymas patvirtina įvykusį teisinį faktą, kurio padariniams CPK 687 straipsnis negali būti taikomas. <...> esant apeliantės prašymui nutraukti vykdomąją bylą, kadangi sprendimas, kurio pagrindu pradėtas vykdymo procesas, yra įvykdytas, nagrinėdami prašymą antstolis bei pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CPK 629, 632 straipsnių nuostatas, numatančias vykdomosios bylos nutraukimo bei užbaigimo pagrindus, ir spręsti dėl apeliantės prašymo pagrįstumo (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-55-730/2018)

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, jog, teismo sprendimas jau buvo įvykdytas iki vykdomojo dokumento pateikimo Antstolei, darytina išvada, kad egzistuoja pagrindas panaikinti 2021 m. rugpjūčio 16 d. Nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl 861,53 Eur skolos išieškojimo, 2021 m. rugpjūčio 16 d. vykdymo išlaidų paskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl vykdymo išlaidų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškojimo, grąžinti pareiškėjai šių dokumentų pagrindu išieškotas sumas ir nutraukti vykdomąją bylą vadovaujantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 9 punktu, t. y. neteisėtai priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti.

Antstolė 2021 m. rugsėjo 7 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini)3 pareiškėjos skundo netenkino ir jį su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė teismui. Antstolė nurodė, jog negalima vienašališkai įskaityti reikalavimų, kai vienas iš reikalavimų yra patvirtintas galutiniu teismo sprendimu ir yra vykdomas proceso tvarka, o kito reikalavimo vykdytinumas remiasi tik materialiosios teisės normomis ir dėl jo pagrįstumo nėra pasisakyta teismo tvarka. Konkrečiu atveju teismas priteisė V. R. iš UAB Avima 861,53 Eur skolą ir išdavė vykdomąjį raštą Nr.e2-7876-435//2021, kurio pagrindu Antstolė vykdė išieškojimą. Tuo tarpu dėl UAB „Avima“ pareikštų reikalavimų V. R. nėra duomenų, kad jie būtų pagrįsti, kad žala buvo priteista teisme ar buvo sudarytas dvišalis susitarimas tarp UAB „Avima“ ir V. R..

Teismas 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi nutarė: civilinę bylą skirti nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2021 m. rugsėjo 29 d. 13.30 val. Kauno apylinkės teisme, Jonavos rūmuose, Vasario 16-osios g. 3, Jonava; antstolę įpareigoti per 7 d. pateikti teismui vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir informaciją apie vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotų vykdymo išlaidų dydį; išieškotojui V. R. nustatyti 14 dienų terminą atsiliepimui į skundą pateikti.

Išieškotojo V. R. atstovo Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos atstovas advokatas G. B. pateikė atsiliepimą į skundą, prašydamas skundą atmesti ir skirti UAB Avima baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepime nurodyta, jog Kauno miesto apylinkės teismas išnagrinėjo c. b. Nr. e2-402-435/2021 pagal ieškovės UAB Avima ieškinį atsakovui V. R. dėl Darbo ginčo komisijos 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies panaikinimo ir 2021 m. vasario 1 d. sprendimu už akių priteisė atsakovui V. R. iš ieškovės UAB Avima 861,53 Eur netesybas bei atsakovo atstovei Lietuvos vežėjų profesinė sąjungai iš ieškovės UAB Avima 400 Eur. Ieškovė pateikė prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kurį teismas atmetė. Pareiškėja teigia, kad paminėto sprendimo už akių vykdyti neturi, nes atliko įskaitymus. Su tokiais argumentais V. R. nesutinka. Apie jokius reikalavimo įskaitymus jam nėra ir nebuvo žinoma, tokie buvusio jo darbdavio UAB Avima veiksmai yra neteisėti ir nesąžiningi. Jokio reikalavimo įskaitymo klausimo UAB Avima apskritai niekada nekėlė. Tokius argumentus UAB Avima pateikia nesąžiningai, siekdama išvengti teisėto sprendimo vykdymo, tiksliau – atgręžti Antstolės priverstine tvarka išieškotas sumas ir įvelti Antstolę, V. R. ir teismą į nesibaigiančius teisminius ginčus, ką teismas turėtų įvertinti ypač kritiškai ir skirti UAB Avima baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Paminėti teismų sprendimai yra teisėti, pagrįsti, įvykdyti. UAB Avima nesąžiningai teikiami argumentai nesudaro jokio pagrindo naikinti/atgręžti teisėtus ir pagrįstus teismų sprendimus ir Antstolės patvarkymus, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 12, 178 straipsniai).

Skundas atmestinas.

Nustatyta, jog 2021 m. liepos 20 d. Antstolės kontoroje gautas Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 2 d. vykdomasis raštas (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) lapas Nr. 1) dėl 861,53 Eur netesybų išieškojimo iš pareiškėjos. Antstolė 2021 m. liepos 22 d. raginimu įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) lapas Nr. 7) kreipėsi į pareiškėją, ragindama per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 861,53 Eur skolą ir 43,17 Eur vykdymo išlaidas. 2021 m. rugpjūčio 16 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) lapas Nr. 11) nurodė priverstinai nuo pareiškėjos sąskaitų nurašyti 1 541,82 Eur (861,53 Eur skola išieškotojui V. R. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 400 Eur skola išieškotojai Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai ir 280,29 Eur atlyginimas Antstolei).

Pareiškėja nesutinka su dalimi priverstinai nurašytų piniginių lėšų, argumentuodama, kad tarp jos ir išieškotojo buvo atliktas vienašalis pareiškėjos skolų užskaitymas 2021 m. balandžio 1 d. pranešimo dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo (b. l. 12–14) pagrindu.

CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienas prievolės pasibaigimo būdų – prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnis 1, 2 dalys). Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų.

Tačiau teismų praktikoje pažymėta ir tai, jog tam, kad prievolė baigtųsi įskaitymu, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors, minėta, įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (pvz., LAT 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017 ir jos 16 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika).

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad šių teismų praktikoje pripažįstamų sąlygų visuma, vertinant jas sistemiškai ir siejant su CK 6.130 straipsnio 1 dalimi, lemia išvadą, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tai reiškia, kad į reikalavimus, dėl kurių priimtas res judicata galią turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) Protokolo Nr. 1 1 straipsnio saugoma nuosavybe, inter alia (be kita ko), pripažįstami teismo sprendimai dėl skolų, kurios yra pakankamai įrodytos, kad jas būtų galima vykdyti (žr. 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje S. G. Refineries and S. A. prieš Graikiją, peticijos Nr. 13427/87, 59 punktas; 2002 gegužės 7 d. sprendimą byloje B. prieš Rusiją, peticijos Nr. 59498/00, 40 punktas). Jei į reikalavimus, pagrįstus teismo sprendimo res judicata galia, būtų galima įskaityti teisme nepatikrintus ar kitaip priverstinio vykdytinumo savybės neįgijusius reikalavimus, būtų nepagrįstai ribojamos galimybės naudotis Konvencijos saugoma nuosavybe ir varžomas teisingumo įgyvendinimas, nes kiekvieną kartą, teismui patenkinus kreditoriaus reikalavimą, skolininkas galėtų pateikti vienašalį pareiškimą dėl įskaitymo, kurio pagrįstumo aiškinimasis neišvengiamai nukeltų teisingumo vykdymą ir atitinkamai realų reikalavimų patenkinimą (LAT 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012).

CPK 687 straipsnyje, reglamentuojančiame priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymą, nustatyta galimybė įskaityti priešpriešinius reikalavimus vykdymo procese – jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo, antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą. Aptariama norma siekiama supaprastinti ir padaryti efektyvesnį (operatyvesnį ir ekonomiškesnį) vykdymo procesą, kai antstoliui yra pateikiami vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių piniginių sumų išieškojimo, tam, kad nereikėtų imtis ilgai trunkančių ir brangiai kainuojančių veiksmų išieškant priešpriešines pinigų sumas ir pagal skolininko, ir pagal išieškotojo pateiktus vykdomuosius dokumentus (žr. LAT 2017 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017 27 punktą; 2019 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-611/2019 19 punktą).

Antstolio atliekamas išieškotinų sumų įskaitymas pagal CPK 687 straipsnio 1 dalį nėra įskaitymas materialiosios teisės normų (CK 6.130–6.131 straipsnis) prasme, t. y. nėra prievolės šalies (šalių) valios, išreikštos įstatymo nustatyta tvarka, rezultatas. Įskaitymas vykdymo procese yra procesinis priverstinio vykdymo veiksmas (priemonė) (CPK 624 straipsnio 2 dalies 9 punktas); jį atlieka valstybės įgaliotas pareigūnas, kuriam valstybė yra suteikusi vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CPK 687 straipsniu reglamentuojama išimtinai tik antstolio veikla, kai jam pateikiami vykdyti dokumentai dėl išieškotojo ir skolininko priešpriešinių sumų išieškojimo. Be to, abu priešpriešiniai reikalavimai turi būti piniginiai ir vykdomi, t. y. lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu (LAT 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-701/2017, 19 punktas).

Taigi įskaitymas galimas atlikti ir CK, ir CPK normose nustatyta tvarka, tik CPK 687 straipsnio normoje reglamentuojama išimtinai antstolio veikla, kai jam pateikiami vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų išieškojimo. Nors CPK normose nėra nustatyta draudimų vykdymo procese pačioms šalims atlikti įskaitymo ir apie tai informuoti vykdymo veiksmus atliekantį antstolį, tačiau šiose normose nereglamentuojama, kaip turėtų elgtis antstolis, gavęs duomenis apie tai, jog vykdymo proceso metu skolininko prievolė išieškotojui pasibaigė CK 6.130 straipsnyje nustatyta tvarka.

Antstolio veiksmų atlikimą tokiu atveju lemia vykdymo procesą grindžiantys bendrieji teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principai, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolis turi pareigą savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Antstolių įstatymu bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyti, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

Be to, LAT praktikoje yra pažymėta, kad antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (žr., pvz., LAT 2012 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012; 2018 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-687/2018 24 punktą). Taigi įstatyme įtvirtintas aktyvus antstolio vaidmuo vykdymo procese ir jo pareiga siekiant vykdymo tikslo atsižvelgti į visų vykdymo procese dalyvaujančių asmenų interesus bei padėti šiems asmenims įgyvendinti įstatyme suteiktas teises. Nurodytieji antstolio veiklos principai svarbūs aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, be to, jie yra antstolio veiksmų teisėtumo matas ir tais atvejais, kai įstatyme tiesiogiai neįtvirtinta taisyklė, kaip susiklosčiusioje situacijoje antstolis privalo veikti. Vykdymo esmė – skolos išieškojimas, taip įvykdant skolininko prievolę kreditoriui. Dėl to, aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias normas, turi būti užtikrinama, kad teisės taikymo rezultatas nebus priešingas siekiamam tikslui (žr. LAT 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020 20, 21 punktus).

Teismas, susipažinęs su civilinėje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir vykdomosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog nėra pateikti jokie rašytiniai įrodymai, patvirtinantys pareiškėją turint galiojantį ir vykdomą reikalavimą V. R. atžvilgiu. Teismui patikrinus Lietuvos Respublikos antstolių informacinę sistemą nustatyta, kad Lietuvos Respublikos antstolių kontorose V. R. atžvilgiu nėra ir nebuvo užvesta vykdomoji byla. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis šios civilinės bylos pareiškėjas nebuvo kreipęsis į Lietuvos Respublikos teismus dėl žalos ar kitokių piniginių reikalavimų išieškojimo (priteisimo) iš V. R.. Nesant pateiktų įrodymų apie pareiškėjos reikalavimo galiojimą ir vykdymą, teismas mano, kad vienašalis reikalavimų, iš kurių tik vienas yra vykdomas, užskaitymas buvo atliktas pažeidžiant aukščiau nurodytą kasacinio teismo vieningai formuojamą teisės taikymo praktiką, tuo labiau, kad kaip nurodyta išieškotojo atstovo atsiliepime į skundą, apie jokius reikalavimo įskaitymus išieškotojui nėra ir nebuvo žinoma, jokio reikalavimo įskaitymo klausimo UAB Avima apskritai niekada nekėlė, o tokius buvusio jo darbdavio UAB Avima veiksmus jis laiko neteisėtais ir nesąžiningais siekiant išvengti teisėto sprendimo vykdymo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas atmeta pareiškėjos skundą kaip prieštaraujantį kasacinio teismo vieningai formuojami teisės taikymo praktikai.

Tačiau teismas nemato pagrindo tenkinti išieškotojo V. R. atstovo Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos atstovo advokato G. B. prašymo ir skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kuris šiuo atveju, teismo nuomone, neįžvelgtinas.

Byloje dalyvaujantys asmenys neprašė ir nepateikė įrodymų dėl šioje civilinėje byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią 5 Eur valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510, 290-291 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjos UAB Avima skundą atmesti.

Nutarties patvirtintas kopijas siųsti dalyvaujantiems byloje asmenims, jų atstovams.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Jolita Cirulienė