- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-07
- Bylos Nr.
- e2A-192-232/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13040-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Tomas Venckus, Liuda Uckienė
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- AB ,,Lietuvos paštas“
- Trečiasis asmuo
- Nasdaq CSD SE
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovui AB ,,Lietuvos paštas“ dėl pinigų išmokėjimo, trečiasis asmuo Nasdaq CSD SE, veikiantis per Lietuvos filialą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. P. prašė priteisti iš atsakovo 3 572,75 Eur pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų įsigijimo sutartį Nr. 13128/2012-02-01, 2,80 procentų metinių palūkanų nuo 2012-02-01 sutarties sudarymo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Nurodė, jog 2012-02-01 AB ,,Lietuvos paštas“ (toliau – platinimo tarpininkas), ir V. P. (toliau – investuotojas), sudarė sutartį, kuria šalys susitarė, jog investuotojas perka emisijos Nr. LT0000820094 taupymo lakštus. Platinimo tarpininkas tvarko minėtos emisijos taupymo lakštų įsigijimo, apmokėjimo ir taisyklėse nustatytais atvejais tvarko išpirkimo ir palūkanų už juos mokėjimo operacijas. Investuotojui asmeninę taupymo lakštų sąskaitą atidaro platintojas savo vertybinių popierių apskaitos sistemoje. Sutartimi šalys taip pat susitarė/nurodė, jog sutarties sudarymo metu investuotojas už įsigytus taupymo lakštus į platinimo tarpininko kasą įmokėjo 11 994 Lt, kasos kvito numeris 2001022533/147600. Teigė, kad pagal šią sutartį negavo jokių pinigų. Papildomai ieškovo atstovas paaiškino, jog ieškovas iš viso sudarė dvi Vyriausybės taupymo lakštų įsigijimo sutartis jau minėtą 2012-02-01 sutartį Nr. 13128/2012-02-01, įsigijimo vertė 11 994,00 Lt bei 2014-02-13 sutartį Nr. 40308/2014-02-13, įsigijimo vertė 11 998,80 Lt. 2014-02-13 ieškovas atvyko į paštą sudaryti antrąją sutartį nė neketindamas pasiimti pinigų pagal pirmąją, nes pinigų ieškovas turėjo ir atsivežė 12 000 Lt grynais. Šiais pinigais jis apmokėjo už 2014-02-13 sutartį Nr. 40308/2014-02-13 11 998,80 Lt, gavo grąžą. Jis, būdamas garbaus amžiaus, netikrino to, kas yra parašyta kvite. Ir tikrai neturėjo tikslo pasiimti pinigus pagal 2012-02-01 sutartį Nr. 13128/2012-02-01. Ieškovo teigimu, tokią jo poziciją pagrindžia Lietuvos pašto 2014-02-03 kvitai Nr. 005866 ir Nr. 005867. Pagal kvitą Nr. 005866 2014-02-13, 11 val. 8 min 51 sek. ieškovas įmokėjo 11 998,80 Lt, o tik vėliau jam neva kvitu Nr. 005867 11 val. 23 min. 40 sek. ieškovui išmokėta 12 336 Lt suma pagal pirmąją sutartį, kurios jis, ieškovas, negavo. Ieškovo teigimu, akivaizdu, jog jei jis būtų pinigus pagal pirmąją sutartį investavęs į taupymo lakštus pagal antrąją sutartį, visų pirma jam būtų išmokėti pinigai, o tik po to sudaryta antra sutartis, o ne atvirkščiai.
Atsiliepimas
2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, jog išmokos pagal 2012-02-01 Vyriausybės taupymo lakštų įsigijimo sutartį Nr. 1328/2012-02-01 ieškovui buvo išmokėtos grynaisiais pinigais sutartyje nustatytais terminais: 2013-02-15 – 336 Lt ir 2014-02-13 – 12 336,00 Lt. Paaiškino, jog atsakovo kompiuterizuotuose paštuose klientų aptarnavimo specialistai dirba ir atitinkamas atliekamas operacijas fiksuoja atsakovo informacinėse sistemose. Įrašus šiose sistemose atsakovo darbuotojai koreguoti gali, tačiau visos korekcijos sistemoje automatiškai fiksuojamos ir yra matomos. Visos ieškovui išmokėtos sumos pagal jo sudarytas Vyriausybės taupymo lakštų įsigijimo sutartis yra fiksuotos atsakovo informacinėje sistemoje, yra aiškiai matoma išmokų išmokėjimo data ir tikslus laikas. Jokių korekcijų išmokų įrašuose nėra. Pažymėjo, jog suėjus taupymo lakštų išpirkimo terminui, Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas pateikia informaciją savo informacinėje sistemoje, kuria kaip tarpininkas naudojasi atsakovas, apie suėjusius taupymo lakštų atitinkamų emisijų atkarpų mokėjimo ar galutinio išpirkimo terminus. Vadovaudamasis šia informacija atsakovas atlieka mokėjimus klientams. Esant neišpirktiems taupymo lakštams, tokia informacija nurodoma atsakovui ir atsakovas ieško klientų bei praneša apie suėjusius taupymo lakštų išpirkimo terminus. Šiuo ginčo atveju atsakovas nėra gavęs jokios informacijos apie tai, jog 2012-02-01 Vyriausybės taupymo lakštų įsigijimo sutartimi Nr. 1328/2012-02-01 įsigyti taupymo lakštai būtų neišpirkti. Atsakovas taip pat nurodė, kad galutinis mokėjimas pagal 2012-02-01 Vyriausybės taupymo lakštų įsigijimo sutartį Nr. 1328/2012-02-01 buvo atliktas 2014-02-13 Kauno centriniame pašte. Tą pačią dieną, tame pačiame pašte ieškovas sudarė naują Vyriausybės taupymo lakštų įsigijimo sutartį ir įsigijo taupymo lakštų už labai panašią sumą. Suma ženkli ir kasdienėse operacijose nėra įprasta, todėl tikėtina, jog ieškovas išmokėtą jam sumą panaudojo naujai įsigyjamiems taupymo lakštams apmokėti. Galimai tai sukėlė ieškovui abejonių, jog įmokos atliktos du kartus, o išmoka atlikta tik vieną kartą. Abejonių ieškovo pozicijos pagrįstumu taip pat kelia ir tas faktas, jog ieškovas pretenzijas dėl negautų išmokų pradėjo reikšti praėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo šių išmokų mokėjimo termino. Papildomai atsakovo atstovė paaiškino, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad 2014-02-13 tarp šalių įvyko dvi finansinės operacijos – pinigų įnešimas, naujos sutarties sudarymas, pinigų išmokėjimas. Visgi, įvertinus vidaus taisykles, jog kasoje negalėjo būti daugiau nei 5 000 Lt ir virš 12 000 Lt kasoje nebuvo, kasininkė galėjo visų pirma įforminti pinigų paėmimą, o tik po to išmokėjimą – tai buvo daroma dėl kliento patogumo, taupant kliento laiką ir išvengiant didelės pinigų sumos formalaus įnešimo ir išėmimo iš kasos – kasos duomenys dėl to visiškai neišsikraipė.
3. Trečiasis asmuo pateiktame atsiliepime nurodė, jog 2017-09-15 įvykdžius vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimąsi Nasdaq CSD SE (toliau – Depozitoriumas) perėmė visas AB „Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“ teises ir pareigas. Taip pat nurodė, jog Depozitoriumas neturi duomenų, kad ieškovui nebūtų išmokėti pinigai už išperkamuosius Taupymo lakštus ir nėra gavęs jokių skundų dėl mokėjimų ar atliktų operacijų. Pažymėjo, jog ieškovas 2014 m. vasario mėnesį įsigijo naujų Taupymo lakštų. Papildomai paaiškino, jog trečiasis asmuo iš tarpininko (atsakovo) nėra gavęs jokių duomenų apie tai, kad pinigai investuotojui nebuvo išmokėti, priešingu atveju, neišmokėti pinigai grįžtų trečiajam asmeniui, kuris juos privalėtų grąžinti Finansų ministerijai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad Depozitoriumas, vadovaudamasis sutartimi su Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – Emitentas) ir Vyriausybės taupymo lakštų išleidimo ir apyvartos organizavimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės) savo kompetencijos ribose atstovauja Emitentą registruojant ir tvarkant Vyriausybės taupymo lakštų (toliau – Taupymo lakštai) emisiją, organizuoja Taupymo lakštų platinimą per Taupymo lakštų platinimo svetainę www.vtl.lt ir per jį atstovaujančius Taupymo lakštų platinimo tarpininkus, taip pat organizuoja jų išpirkimą, atkarpų išmokų ir (arba) sukauptų palūkanų mokėjimą, taip pat atlieka kitas susijusias paslaugas. Vadovaujantis Depozitoriumo ir atsakovo sudaryta 2009-08-10 d sutartimi (toliau – Sutartis), atsakovas veikė kaip taupymo lakštų platinimo tarpininkas, t. y. atstovavo Emitentą ir Depozitoriumą platinant taupymo lakštus (toliau – Platinimo tarpininkas). Kaip nustato Taisyklės, investuotojai gali įsigyti taupymo lakštus per www.vtl.lt svetainę, per platintoją ar platinimo tarpininką. Emitentas už išperkamus taupymo lakštus ar atkarpų išmokas investuotojams moka per platintojus ar platinimo tarpininkus.
6. Taip pat nustatė, kad ieškovas su taupymo lakštų platintoju AB „Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“, tarpininkaujant AB Lietuvos paštui sudarė dvi Vyriausybės taupymo lakštų įsigijimo sutartis: 2012-02-01 sutartį Nr. 13128/2012-02-01, įsigijimo vertė 11 994,00 Lt bei 2014-02-13 sutartį Nr. 40308/2014-02-13, įsigijimo vertė 11 998,80 Lt. Nustatė, jog ieškovui AB Lietuvos pašte buvo atlikti šie mokėjimai: 2013-02-15 grynaisiais pinigais Kauno centriniame pašte buvo išmokėta taupymo lakštų įsigijimo sutarties Nr. 13128/2012-02-01 atkarpos suma – 336 Lt; 2014-02-13 grynaisiais pinigais Kauno centriniame pašte buvo išmokėta taupymo lakštų sutarties Nr. 13128/2012-02-01 galutinė išperkama suma – 12 336,00 Lt; 2015-02-23 grynaisiais pinigais Kauno centriniame pašte buvo išmokėta taupymo lakštų sutarties Nr. 40308/2014-02-13 atkarpos suma – 38,23 Eur; vadovaujantis 2016-07-29 raštišku prašymu, į ieškovo asmeninę sąskaitą banke, pervesta taupymo lakštų sutarties Nr. 40308/2014-02-13 galutinė išperkama suma – 3 513,67 Eur.
7. Remiantis trečiojo asmens paaiškinimais, teismas nustatė, kad Finansų ministerija taupymo lakštų išpirkimui ar atkarpų mokėjimui skirtas lėšas perveda į Depozitoriumo nurodytą sąskaitą, skirtą atsiskaityti už taupymo lakštus. Depozitoriumas Taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais perveda šias lėšas į platintojų, platinimo tarpininkų (tame tarpe ir atsakovo) ir į investuotojų, kurie nurodė atsiskaitymo sąskaitas finansų įstaigoje į kurią būtų pervedamos lėšos už išperkamus taupymo lakštus ar mokamos atkarpų išmokos, sąskaitas. Kai atsiskaitoma per platinimo tarpininką, kaip ir nagrinėjamu atveju, taupymo lakštų išmokų mokėjimo dieną Depozitoriumas perveda taupymo lakštų išpirkimui ar atkarpų išmokoms skirtas lėšas vienu mokėjimo nurodymu į platinimo tarpininko sąskaitą ir nustatytu XML pranešimu per taupymo lakštų platinimo sistemą perduoda išmokų duomenis, kur pateikiamas investuotojų sąrašas, kurie išmokas gauna per platinimo tarpininko padalinius grynais pinigais. Pasibaigus Taupymo lakštų galiojimui, taip pat įvykdžius pervedimą platinimo tarpininkui, Depozitoriumo sistemose automatiškai padaromi apskaitos įrašai, įskaitant investuotojų asmenines taupymo lakštų sąskaitas. Platinimo tarpininkas (atsakovas), gavęs iš Depozitoriumo pranešimą apie įvykdytą lėšų už taupymo lakštus pervedimą, išmoka gautas lėšas investuotojams, apskaitoje padaro įrašus, patvirtinančius šios operacijos atlikimą.
8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsižvelgiant į Taisykles, 2014-02-07 Depozitoriumas pervedė platinimo tarpininkui (atsakovui) taupymo lakštų emisijos, kurios ISIN kodas LT0000820094 ir kuri galiojo iki 2014-02-06, išpirkimui skirtas lėšas vienu mokėjimo nurodymu, taip pat nustatytu XML pranešimu per Taupymo lakštų platinimo sistemą pateikė platinimo tarpininkui (atsakovui) duomenis dėl taupymo lakštų emisijos išpirkimo, t. y. nurodant investuotojus ir sumas, kurios jiems turi būti išmokamos. Pasibaigus taupymo lakštų galiojimui, taip pat įvykdžius pervedimą platinimo tarpininkui, Depozitoriumo sistemose automatiškai 2014 m. ir 2016 m. padaryti apskaitos įrašai, įskaitant ir ieškovo asmeninėje taupymo lakštų sąskaitoje. Sprendė, kad šios aplinkybės patvirtina, jog Depozitoriumas ieškovui priklausančias sumas už išperkamus taupymo lakštus atsakovui yra pervedęs.
9. Padarė išvadą, kad išmokos pagal 2012-02-01 Vyriausybės taupymo lakštų įsigijimo sutartį Nr. 1328/2012-02-01 ieškovui buvo išmokėtos grynaisiais pinigais sutartyje nustatytais terminais: 2013-02-15 – 336 Lt ir 2014-02-13 – 12 336,00 Lt. Nors atsakovas nėra išsaugojęs originalių kvitų, atsakovas pateikė kitus susijusius ir jo poziciją patvirtinančius įrodymus – AB Lietuvos pašto Kauno centrinio pašto kasos dokumentus: 2013-02-15 Kasos pažymą K06, 2014-02-13 Kasos pažymą K06, 2013 m. vasario mėn. Kasos ataskaitą 130 f ir Kasos pardavimų ataskaitą pagal PLU kodus, 2014 m. vasario mėn. Kasos ataskaitą 130 f ir Kasos pardavimų ataskaitą pagal PLU kodus, Kasos operacijų žurnalų išrašus, kuriuose fiksuotos 2013-02-15 ir 2014-02-13 operacijos; taip pat AB Lietuvos pašto paaiškinimą dėl Vyriausybės taupymo lakštų išmokų fiksavimo apskaitos ir kituose dokumentuose. Taip pat pateikė Kauno centrinio pašto kasos sistemų bei fiskalinių blokų antros elektroninės kopijos išrašus, kuriuose užfiksuotos ginčo išmokos ieškovui: 2013-02-15 336,00 Lt taupymo lakštų išpirkimas; 2014-02-13 12 336,00 Lt taupymo lakštų išpirkimas. Pažymėjo, kad visos ieškovui išmokėtos sumos pagal jo sudarytas Vyriausybės taupymo lakštų įsigijimo sutartis yra fiksuotos atsakovo informacinėje sistemoje, yra aiškiai matoma išmokų išmokėjimo data ir tikslus laikas. Jokių korekcijų išmokų įrašuose nėra. Teismui nekilo abejonių dėl atsakovo informacinėje sistemoje fiksuotų duomenų teisingumo. Padarė išvadą, kad ginčo išmokos už taupymo lakštus atsakovo buhalterinės apskaitos dokumentuose buvo fiksuotos ir byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo pinigų sumos ieškovui nebuvo sumokėtos.
10. Iš į bylą pateiktų įrodymų teismas nustatė, jog į kasą darbo dienos pradžioje įnešta 3 000 Lt, ir darbuotojas turi visada sekti, kad nebūtų viršlimitinių pinigų. Kai klientas ateina atsiimti pinigų pagal taupymo lakštų įsigijimo sutartį, tokios sumos kaip ginčo atveju kasoje nebūna. Todėl, žmogui pageidaujant sudaryti naują taupymo lakštų įsigijimo sutartį, siekiant išvengti nereikalingų ir nelogiškų veiksmų bei taupant laiką, kai darbuotojas privalo nueiti pas pašto viršininką kad papildyti kasą (kasa neleis atlikti pinigų išmokėjimo operacijos, jei joje nebus pakankamos pinigų sumos), gauti reikiamą sumą, tada tą sumą išmokėti klientui, o vėliau, sudarius naują taupymo lakštų įsigijimo sutartį, tuos pačius pinigus vėl įnešti į kasą ir, jau esant viršlimitiniams pinigams, vėl juos išimti iš kasos ir nunešti perduoti pašto viršininkui, iš pradžių įforminama pinigų, mokėtinų už naują sutartį, įnešimo operacija, o vėliau, jau esant pakankamai pinigų kasoje atspindimas pinigų išmokėjimas pagal senąją sutartį. Teismas, net ir vertindamas, jog tokie atsakovo darbuotojų veiksmai ne visada pagrįsti vidaus taisyklėmis, padarė išvadą, jog netikėti šiais atsakovo atstovės paaiškinimais nėra pagrindo, nes nebūtų pagrindo ieškovui darbuotojui perduoti į kasą įnešti būtent tokio dydžio sumą, kuri turėtų būti išmokama pagal 2012-02-01 taupymo lakštų įsigijimo sutartį Nr. 1328/2012-02-01 (12 336 Lt) ir gauti 337,20 Lt grąžą, t. y. būtent tokią sumą, kokią ieškovas gautų atėmus pinigų sumą, mokėtiną sudarant naują 2014-02-13 taupymo lakštų įsigijimo sutartį Nr. 40308/2014-02-13. Atkreipė dėmesį, jog AB Lietuvos pašto 2014-02-03 kvito Nr. 005866, duomenys patvirtina, jog ieškovas įmokėjo 11 998,80 Lt pateikdamas atsakovo darbuotojui 12 336 Lt, o ieškovas jokiais įrodymais nepagrindė savo teiginių, jog jis į paštą atsinešė 12 000 Lt grynaisiais pinigais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Ieškovas V. P. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo 3 572,75 Eur, 2,8 proc. metinių palūkanų nuo 2012-02-01 sutarties sudarymo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, siekiant pakartotinai ištirti byloje esančius įrodymus.
12. Nurodė, kad sudarė dvi Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų įsigijimo sutartis – 2012-02-01 sutartį Nr. 13128/2012-02-01, įsigijimo vertė 11 994,00 Lt bei 2014-02-13 sutartį Nr. 40308/2014-02-13, įsigijimo vertė 11 998,80 Lt. Paaiškino, kad 2014-02-13 sutarties sudarymui atsivežė 12 000 Lt grynais. Sudarydamas 2014-02-13 sutartį, neketino pasiimti pinigų pagal 2012-02-01 sutartį.
13. Pažymėjo, jog būdamas garbaus amžiaus, netikrino to, kas yra parašyta kvite bei neturėjo tikslo pasiimti pinigų pagal 2012-02-01 sutartį. Tai įrodo byloje esantys Lietuvos pašto 2014-02-03 kvitai Nr. 005866 ir Nr. 005867. Pagal kvitą Nr. 005866 2014-02-13, 11 val. 8 min. 51 sek. ieškovas įmokėjo 11 998,80 Lt, o tik vėliau kvitu Nr. 005867 11 val. 23 min. 40 sek. ieškovui išmokėta 12 336 Lt suma pagal pirmąją sutartį, kurios ieškovas negavo. Jei ieškovas būtų pinigus pagal pirmąją sutartį investavęs į taupymo lakštus pagal antrąją sutartį, tai visų pirma ieškovui būtų išmokėti pinigai ir išduotas kvitas, o tik po to sudaryta antra sutartis, o ne atvirkščiai.
Žemesnės instancijos teismas
14. Pirmosios instancijos teismas pats nurodė, kad atsakovo darbuotojų veiksmai neatitinka veiksmų numatytų instrukcijoje.
15. Nurodė, kad 2014-02-13 sutartyje nurodyta, jog sutarties sudarymo metu investuotojas už įsigytus taupymo lakštus į Platinimo tarpininko kasą įmokėjo 11 998,80 Lt, kasos kvito numeris Nr. 700304/5866, 2014-02-13, o tai atitinka ieškovo argumentus, kad už naują sutartį ieškovas grynais sumokėjo 12 000 Lt, buvo ruošiama sutartis ir išduotas kvitas 700304/5866, kuris įrašomas į sutartį, ir tik po to atsirado kvitas Nr. 005867, remiantis kuriuo ieškovui neva išmokėta 12 336 Lt suma kurios ieškovas negavo. Pažymėjo, kad nėra jokių įrodymų, kad ieškovui buvo išmokėti pinigai, nes ieškovas ir neketino jokių pinigų atsiiminėti. Pasinaudojant situacija ir ieškovo garbiu amžiumi, ieškovas buvo apgautas.
Atsiliepimas
16. Atsakovas AB ,,Lietuvos paštas“ atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-16 sprendimą palikti nepakeistą, civilinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
17. Paaiškino, kad klientui atvykus išpirkti taupymo lakštų, atsižvelgiant į vidaus dokumentais nustatytą kasos limito sumą, jeigu išperkamų Vyriausybės taupymo lakštų suma viršija turimą kasos likutį, atsakovo darbuotojas, siekdamas taupyti klientų ir savo darbo laiką ir neatlikti nereikalingų išimtinai formalių veiksmų (kasos likučio papildymo ir, po kliento aptarnavimo/ operacijų įforminimo, nustatyta tvarka viršlimitinių pinigų išėmimo iš kasos ir perdavimo atsakingam darbuotojui), pasiteirauja, ar klientas pageidauja sudaryti naują Vyriausybės taupymo lakštų įsigijimo sutartį. Klientui išreiškus pageidavimą įsigyti naujų Vyriausybės taupymo lakštų, tam, kad kasos sistema leistų atlikti pinigų išmokėjimo operaciją, visų pirma įforminama turinti sekti antroji – naujų Vyriausybės taupymo lakštų įsigijimo – pinigų už įsigyjamus taupymo lakštus įnešimo į kasą operacija, tik po to, formaliai kasoje atsiradus reikiamai išmokėti pinigų sumai, įforminama pinigų išmokėjimo operacija. Klientui faktiškai išmokamas šių dviejų operacijų skirtumas, t. y. rezultatas gaunasi tas pats, kaip klientui būtų išmokėta visa suma už išperkamus Vyriausybės taupymo lakštus ir jis sumokėtų už naujai įsigyjamus Vyriausybės taupymo lakštus. Būtent dėl šios priežasties 2014-02-13 kvite Nr. 005866 fiksuotas pinigų įnešimas 12 336 Lt ir išmokėta grąža 337,20 Lt, nors mokėtina pagal sudarytą sutartį suma buvo 11 998,80 Lt.
18. Nurodė, kad į bylą yra pateikti Kauno centrinio pašto kasos sistemų bei fiskalinių blokų antros elektroninės kopijos išrašai, kuriuose užfiksuotos ginčo išmokos ieškovui: 2013-02-15 336,00 Lt taupymo lakštų išpirkimas; 2014-02-13 12 336,00 Lt taupymo lakštų išpirkimas. Ginčo išmokos yra fiksuotos atsakovo į bylą pateiktuose buhalterinės apskaitos dokumentuose – Kauno centrinio pašto kasos dokumentuose: 2013-02-15 Kasos pažymoje K06, 2014-02-13 Kasos pažymoje K06, 2013 m. vasario mėn. Kasos ataskaitoje 130 f ir Kasos pardavimų ataskaitoje pagal PLU kodus, 2014 m. vasario mėn. Kasos ataskaitoje 130 f ir Kasos pardavimų ataskaitoje pagal PLU kodus, Kasos operacijų žurnalų išrašus, kuriuose fiksuotos 2013-02-15 ir 2014-02-13 operacijos. Išmokos ieškovui taip pat fiksuotos atsakovo informacinėje sistemoje, kurioje yra aiškiai matoma išmokų išmokėjimo data ir tikslus laikas. Jokių korekcijų išmokų įrašuose nėra.
19. Atkreipė dėmesį, jog ieškovas teigė negavęs abiejų išmokų pagal 2012-02-01 Vyriausybės taupymo lakštų įsigijimo sutartį Nr. 13128/2012-02-01, t. y. atkarpos mokėjimo (336 Lt) ir galutinės išpirkimo sumos (12 336 Lt). Atsakovui pateikus Kauno centrinio pašto kasos sistemų bei fiskalinių blokų antros elektroninės kopijos išrašus, kuriuose fiksuotos ginčo išmokų sumos, ieškovas reikalavimo dėl atkarpos mokėjimo (336 Lt) nebekėlė, priimdamas atsakovo pateiktus išrašus kaip pakankamą įrodymą buvus atkarpos išmokėjimui. Tuo tarpu analogiško įrodymo galutinei išpirkimo sumai ieškovas nebevertino kaip pakankamo.
20. Pagal ieškovo pareiškimą dėl neišmokėtų pagal 2012-02-01 Vyriausybės taupymo lakštų įsigijimo sutartį Nr. 1328/2012-02-01 sumų Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK 2016 m. lapkričio mėn. buvo atliekamas tyrimas Nr. 20-AP-31769, tačiau nusikalstamų veiksmų atsakovo veiksmuose nebuvo nustatyta. Civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nebuvo pateikta įrodymų, sukeliančių abejonių atsakovo veiksmų neteisėtumu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
22. Apeliantas pateikė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, pagal kurias apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde, todėl byla pagal apeliacinį skundą nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
23. Ginčas byloje yra kilęs dėl ieškovo įmokėtų pinigų išmokėjimo pagal 2012 m. vasario 1 d. Kauno centriniame pašte sudarytą sutartį Nr. 13128/2012-02-01, kurių ieškovas teigė nėra atgavęs.
24. Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais, nustatytos tokios, toliau įvardijamos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo tarp šalių nėra. Ieškovas su taupymo lakštų platintoju, tarpininkaujant atsakovui AB „Lietuvos paštas“ sudarė dvi Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų įsigijimo sutartis – 2012-02-01 Kauno centriniame pašte sudaryta sutartis Nr. 13128/2012-02-01, įsigijimo vertė 11 994 Lt; 2014-02-13 Kauno centriniame pašte sudaryta sutartis Nr. 40308/2014-02-13, įsigijimo vertė 11 998,80 Lt.
25. Apeliantas teigė, kad pagal kvitą Nr. 005866 2014-02-13, 11 val. 8 min. 51 sek. ieškovas įmokėjo 11 998,80 Lt, o tik vėliau kvitu Nr. 005867 11 val. 23 min. 40 sek. ieškovui išmokėta 12 336 Lt suma pagal 2012-02-01 sutartį, kurios ieškovas negavo.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2014-02-13 kvite Nr. 005866 fiksuotas pinigų įnešimas 12 336 Lt ir išmokėta grąža 337,20 Lt, nors mokėtina suma pagal 2014-02-13 sutartį Nr. 40308/2014-02-13 buvo 11 998,80 Lt. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad labiau tikėtini yra atsakovo paaiškinimai, o būtent, kad ieškovui atvykus išpirkti taupymo lakštų ir išreiškus pageidavimą įsigyti naujų Vyriausybės taupymo lakštų, tam, kad kasos sistema leistų atlikti pinigų išmokėjimo operaciją, visų pirma buvo įforminta turinti sekti antroji – naujų Vyriausybės taupymo lakštų įsigijimo – pinigų už įsigyjamus taupymo lakštus įnešimo į kasą operacija, tik po to, formaliai kasoje atsiradus reikiamai išmokėti pinigų sumai, įforminta pinigų išmokėjimo operacija, t. y. ieškovui faktiškai buvo išmokėtas šių dviejų operacijų skirtumas – 337,20 Lt, o už likusią sumą – 11 998,80 Lt ieškovas įsigijo Vyriausybės taupymo lakštus.
27. Kolegija atkreipia dėmesį, jog nors apeliantas teigia neketinęs pasiimti pinigų pagal pirmąją 2012-02-01 sutartį bei 2014-02-13 sutarties sudarymui atsivežęs 12 000 Lt grynais, tačiau nurodytos aplinkybės įrodymais nepagrindė. Be to, toks teiginys yra nelogiškas, nes pagal ieškovo pasirašytos ir jam be abejo gerai žinomas Vyriausybės taupymo lakštų sutarties nuostatas, sutarties 8 punktą, Vyriausybės taupymo lakštai turėjo būti išpirkti 2014 02 07, sutarties automatiško pratęsimo po lakštų išpirkimo termino, jos sąlygose nebuvo numatyta, sutarties galiojimas laike apibrėžtas kol bus išpirkti visis lakštai (22 punktas). Pagal sutarties 23 punktą sutartis galėjo būti papildoma arba pakeičiama tik sudarant kitą ją pakeičiančią sutartį. Ieškovas nėra pateikęs jokio logiško paaiškinimo kodėl atvykęs pas platintoją pasibaigus minėtam lakštų išpirkimo terminui nepareikalavo jų išpirkti, bet sudarė naują sutartį, sumokėdamas papildomus 11 998,88 Lt grynaisiais pinigais.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad į bylą yra pateikti Kauno centrinio pašto kasos sistemų bei fiskalinių blokų antros elektroninės kopijos išrašai, kuriuose užfiksuotos ginčo išmokos ieškovui – 2013-02-15 336 Lt taupymo lakštų išpirkimas; 2014-02-13 12 336,00 Lt taupymo lakštų išpirkimas. Ginčo išmokos yra fiksuotos į bylą pateiktuose buhalterinės apskaitos dokumentuose – Kauno centrinio pašto kasos dokumentuose: 2013-02-15 Kasos pažymoje K06, 2014-02-13 Kasos pažymoje K06, 2013 m. vasario mėn. Kasos ataskaitoje 130 f ir Kasos pardavimų ataskaitoje pagal PLU kodus, 2014 m. vasario mėn. Kasos ataskaitoje 130 f ir Kasos pardavimų ataskaitoje pagal PLU kodus, Kasos operacijų žurnalų išrašus, kuriuose fiksuotos 2013-02-15 ir 2014-02-13 operacijos. Išmokos ieškovui taip pat fiksuotos atsakovo informacinėje sistemoje, kurioje yra aiškiai matoma išmokų išmokėjimo data ir tikslus laikas. Nurodytų aplinkybių ir įrodymų kontekste, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ginčo išmokos už taupymo lakštus atsakovo buhalterinės apskaitos dokumentuose buvo fiksuotos.
29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
30. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Ieškovas, nesutikdama su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Ieškovas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia ieškovo nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik byloje esančiais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.
31. Kolegija konstatuoja jog teismas išsamiai ištyrė ir įvertino visus į bylą pateiktus įrodymus tinkamai taikė ginčui spręsti aktualias teisės normas vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde įvardijamais argumentais remiantis nėra pagrindo naikinti ar keisti.
32. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
33. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.