Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo viešosios įstaigos „Šiaulių Žalgirio jachtklubas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-3728-797/2016 pagal pareiškėjo viešosios įstaigos ,,Šiaulių Žalgirio jachtklubas“ prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 28 d. priėmė sprendimą, kuriame nusprendė pripažinti 2008-06-10 statybos leidžiantį dokumentą – išvadą dėl nesudėtingo statinio supaprastinto projekto naujai statybai Poilsio g. 14, Šiauliuose, neteisėtu, jį panaikinti ir įpareigoti atsakovą viešąją įstaigą (toliau – VšĮ) „Šiaulių Žalgirio jachtklubas“ savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti 7.5 m. x 6.0 m. medinį statinį, esantį Poilsio g. 14, Šiauliuose, žemės sklype, ir sutvarkyti statybvietę. Teismo sprendimas apeliacinėje instancijoje paliktas nepakeistas ir įsigaliojo 2015-06-11.Atsakovas VšĮ „Šiaulių Žalgirio jachtklubas“ kreipėsi į teismą, prašydamas atidėti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo įvykdymą iki 2016-09-01.Atsakovas nurodė, kad po teismo sprendimo priėmimo sužinojo galimas naujas aplinkybes, galėjusias turėti reikšmės bylai išspręsti, kad žemės sklypas, kuriame yra statinys, nepriklausė Rėkyvos dvaro teritorijai, todėl į Kultūros vertybių registrą įrašytas nepagrįstai. Atsakovas kreipėsi į Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą, kuri turi įgaliojimus spręsti dėl objektų įtraukimo ir pašalinimo iš vertybių registro. Pašalinus minėtą sklypą, kuriame stovi statinys, kurį nuspręsta nugriauti, iš registro, nebebūtų objekto, dėl kurio saugojimo tikslais ieškovas kreipėsi į teismą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi atmetė VšĮ ,,Šiaulių Žalgirio jachtklubas“ prašymą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo.Teismas sprendė, kad pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės nėra pagrindas atidėti įsigaliojusio teismo sprendimo įvykdymą, kadangi, net jei būtų nutarta išbraukti iš Rėkyvos dvaro sodybos teritorijos žemės sklypą, esantį Poilsio g. 14, Šiauliuose, kur yra pastatytas pareiškėjo statinys, statybą leidžiantis dokumentas ir statinys netaptų teisėtais, nes sprendime yra fiksuoti kiti teisės aktų pažeidimai. Kadangi pareiškėjo kreipimasis į Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybą ir jos priimti sprendimai neturės įtakos 2014 m. lapkričio 28 d. teismo sprendimui, todėl prašymą atidėti teismo sprendimo įvykdymą iki 2016-09-01 atmetė.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas VšĮ „Šiaulių Žalgirio jachtklubas“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – VšĮ „Šiaulių Žalgirio jachtklubas“ prašymą tenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3935-797/2014 įvykdymą atidėti iki 2016-09-01. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Priešingai, nei nurodo teismas, valstybinės žemės nuomos sutarties galimi pažeidimai nebuvo ginčo dalyku civilinėje byloje, kurioje priimtas teismo sprendimas. Atsakovais civilinėje byloje nebuvo įtraukti Šiaulių miesto savivaldybės administracija, išdavusi statybas leidžiantį dokumentą, valstybinės žemės nuomininkas – Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nebuvo pasiūlyta įstoti dalyvauti civilinėje byloje bendra ieškovu. Tai rodo, kad valstybinės žemės nuomos sutarties galimi pažeidimai, statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumas nebuvo nagrinėjimo dalyku civilinėje byloje.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad, net jeigu būtų nutarta išbraukti iš Rėkyvos dvaro sodybos teritorijos žemės sklypą, esantį Poilsio g. 14, Šiauliuose, kur yra pastatytas pareiškėjo statinys, statybą leidžiantis dokumentas ir statinys netaptų teisėtais, nes sprendime yra fiksuoti kiti teisės aktų pažeidimai. Nors teismas konkrečių pažeidimų nenurodė, iš civilinės bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas, medžiagos ir paties teismo sprendimo matyti, kad vienintelis ginčo dalyku buvęs 2008-06-10 statybą leidžiančio dokumento – išvados dėl nesudėtingo statinio supaprastinto projekto naujai statybai Poilsio g. 14, Šiauliuose, panaikinimo pagrindas buvo tai, kad išvada nebuvo suderinta su ieškovu Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos. Dėl paminėtų aplinkybių, panaikinus atsakovo nuomojamam žemės sklypui specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, susijusias su nekilnojamųjų kultūros vertybių apsauga, atsakovas įgytų teisę įteisinti statinį, kurio statybai, pažymėtina, buvo gauti visų kontroliuojančių institucijų pritarimai.Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo Šiaulių miesto savivaldybės administracija nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų. Nurodo, kad priimant sprendimą dėl vykdymo išdėstymo, teismui svarbu įsitikinti, ar pakeitus teismo sprendimo įvykdymo tvarką nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai. Sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas atsakovo interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teisę teismui kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą.Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašo atmesti atskirąjį skundą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Atsakovas nepagrįstai teigia, kad vienintelis statybą leidžiančio dokumento – išvados dėl nesudėtingo statinio supaprastinto projekto naujai statybai Poilsio g. 14, Šiauliuose, panaikinimo pagrindas buvo tai, kad išvada nebuvo suderinta su ieškovu. Įsiteisėjęs teismo sprendimas nugriauti ginčo statinį yra priimtas vadovaujantis dviem pagrindais, t. y. tokiai ginčo statinio statybai nebuvo gautas Departamento sutikimas ir, kadangi pastatytas ginčo statinys yra valstybinėje žemėje, atsakovas neturėjo valstybinės žemės sklypo patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašytinio pritarimo statyti ginčo statinį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinių proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis).Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. G. D., R. D., bylos Nr. 3K-7-61/2011).Byloje nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu nusprendė pripažinti 2008-06-10 statybas leidžiantį dokumentą – išvadą dėl nesudėtingo statinio supaprastinto projekto naujai statybai Poilsio g. 14, Šiauliuose, neteisėtu, jį panaikinti ir įpareigoti atsakovą VšĮ „Šiaulių Žalgirio jachtklubas“ savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti 7.5 m. x 6.0 m. medinį statinį, esantį Poilsio g. 14, Šiauliuose, žemės sklype, ir sutvarkyti statybvietę. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. birželio 11 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimas nugriauti ginčo statinį yra priimtas vadovaujantis tuo, kad ginčo statinio statybai nebuvo gautas Departamento sutikimas ir, kad atsakovas nebuvo žemės sklypo nuomininkas ar subnuomininkas, todėl statyti naujų statinių žemės sklype jis negalėjo, t. y. atsakovas neturėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašytinio pritarimo statyti ginčo statinį. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad statybą leidžiantis dokumentas dėl nesudėtingo statinio supaprastinto projekto naujai statybai Poilsio g. 14, Šiauliuose, yra pripažintas neteisėtu ir panaikintas bei nuspręsta nugriauti statinį ne tik dėl to, kad buvo leista statyti naują statinį Rėkyvos dvaro teritorijoje, kur naujų statinių statyba neleidžiama, bet ir dėl kitų pažeidimų.Nepagrįstais vertintini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog, net jeigu būtų nutarta išbraukti iš Rėkyvos dvaro sodybos teritorijos žemės sklypą, esantį Poilsio g. 14, Šiauliuose, kur yra pastatytas pareiškėjo statinys, statybą leidžiantis dokumentas ir statinys netaptų teisėtais, nes sprendime yra fiksuoti kiti teisės aktų pažeidimai. Iš Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo matyti, kad teismas, nagrinėdamas bylą, konstatavo, jog ginčo statinio statybai nebuvo gautas Departamento sutikimas, be to, ginčo statinys pastatytas valstybinėje žemėje, o atsakovas nebuvo žemės sklypo nuomininkas ar subnuomininkas, todėl jis statyti naujų statinių žemės sklype negalėjo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad net jeigu būtų nutarta išbraukti iš Rėkyvos dvaro sodybos teritorijos žemės sklypą, kur yra pastatytas atsakovo statinys, statybą leidžiantis dokumentas ir statinys netaptų teisėtais. Atsakovo nurodytos aplinkybės nėra pagrindas atidėti įsigaliojusio teismo sprendimo įvykdymą.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog 2015-11-10 Departamento pirmojoje nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryboje (toliau –Vertinimo taryba) nepritarta Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ prašymui sumažinti dvaro sodybos teritoriją, išimant žemės sklypą Poilsio g. 14, Šiauliuose (Nr. 440008097288). Ieškovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pateikė duomenis, kad atsakovui 2016-04-08 pakartotinai kreipiantis į Vertinimo tarybą su prašymu apsvarstyti nekilnojamojo kultūros objekto – Rėkyvos dvaro sodybos komplekso dalies – Rėkyvos dvaro sodybos parko fragmentai, vertingųjų savybių tikslinimo klausimą, Vertinimo taryba 2016-04-26 protokoliniu sprendimu Nr. VT-15 paliko savo ankstesnį sprendimą (2015-11-10 protokolinis sprendimas Nr. VT-60) nepakeistu. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad nebėra atsakovo pirmajai instancijai pateikto motyvo, kurio pagrindu atsakovas kreipėsi į teismą prašydamas atidėti sprendimo įvykdymą iki 2016-09-01. Nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas teisingai nustatė ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ginčui išspręsti taikytinas procesinės teisės normas, nepažeidė byloje surinktų įrodymų vertinimo taisyklių, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą nutartį nėra jokio teisinio pagrindo, taigi atskirasis skundas atmestinas, o Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartį nepakeistą.