Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. P2-67-797/2016 pagal pareiškėjo antstolio A. B. pareiškimą dėl nuobaudos taikymo viešajai įstaigai ,,Šiaulių Žalgirio jachtklubas“ (duomenys neskelbtini) A. A. už teismo sprendimo nevykdymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.1. Pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) 8 straipsnio 1 dalį, statybos valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos (toliau – Statybos inspekcija). Vadovaujantis TPSVPĮ 15 straipsnio 1 dalimi, vykdant teismų sprendimus valstybės naudai dėl savavališkos statybos, statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir statybos, kuri nėra savavališka ir nėra vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, bet neatitinka statinio projekto sprendinių ar pažeidžia teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo valstybei atstovauja Statybos inspekcija. Nagrinėjamu atveju teismas į bylą neįtraukė suinteresuoto asmens – Statybos inspekcijos, tuo pažeisdamas aukščiau nurodytas teisės normas.

6.2. Suinteresuotam asmeniui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos nesuteikta teisė atlikti statinių griovimo darbus, nes pagal TPSVPĮ 15 straipsnio 3 dalį, Statybos inspekcija šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų lėšomis organizuoja statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus, jeigu per nustatytus terminus teismų reikalavimai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietes neįvykdomi.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

8. Byloje sprendžiama, ar Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis, kuria atmestas prašymas dėl baudos taikymo už teismo sprendimo nevykdymą pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį, yra pagrįsta ir teisėta.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu nusprendė pripažinti 2008-06-10 statybos leidžiantį dokumentą – išvadą dėl nesudėtingo statinio supaprastinto projekto naujai statybai (duomenys neskelbtini), neteisėtu, jį panaikinti ir įpareigoti atsakovą VšĮ „Šiaulių Žalgirio jachtklubas“ savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti 7.5 m. x 6.0 m. medinį statinį, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. Teismo sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka, tačiau Šiaulių apygardos teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartimi paliktas nepakeistas, tai reiškia, jog sprendimas įsigaliojo 2015-06-11. Antstolio A. B. kontoroje vykdomas vykdomasis raštas pagal minėtą Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimą dėl statinio nugriovimo. Antstolis konstatavo, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimas nėra įvykdytas. Tai byloje patvirtino ir atsakovas VšĮ ,,Šiaulių Žalgirio jachtklubas“.

10. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju neteisėtos statybos padarinių šalinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas nėra išskirtinai asmeninis, todėl už teismo įpareigojimo nevykdymą nugriauti statinį negali būti skiriama bauda, numatyta CPK 771 straipsnio 5 dalyje. Taip pat teismas išaiškino antstoliui, kad jis turi teisę kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.

11. Jeigu atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti tokius veiksmus, tačiau savo iniciatyva per teismo nustatytą terminą jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priemonės. Pagal šį straipsnį, pirmiausia, antstolis, nustatęs, kad toks sprendimas neįvykdytas, surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda jį teismui (CPK 771 straipsnio 1 dalis). CPK 771 straipsnyje nustatyti sprendimo neįvykdymo padariniai skiriasi, priklausomai nuo to, ar veiksmus, kuriuos įpareigotas atlikti ar nutraukti atsakovas, gali atlikti ar nutraukti tik jis pats, ar tai gali padaryti ir kiti asmenys. Skolininkui nevykdant teismo sprendimo gera valia, vienas iš būdų pasiekti, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau ir visiškai įvykdytas – leisti jį įvykdyti išieškotojui skolininko lėšomis, tačiau tai galima tik tokiais atvejais, kai vykdytina prievolė nėra asmeninio pobūdžio. Pažymėtina, kad teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas (CPK 273 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad teismas, išspręsdamas ginčą iš esmės ir priimdamas sprendimą, gali tame pačiame sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padarinius – tuos veiksmus, kuriuos turi atlikti skolininkas, tačiau neatlieka, leisti atlikti išieškotojui. Kai neįvykdomas toks sprendimas, teismas, gavęs antstolio surašytą aktą, priima nutartį taikyti sprendime nurodytus padarinius (CPK 771 straipsnio 2 dalis). Kitu atveju, kai teismo sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, t. y. nenurodyta išieškotojo teisė atlikti veiksmus už skolininką, kai šis jų neįvykdo, antstolio surašytas sprendimo neįvykdymo aktas perduodamas sprendimą priėmusiam teismui, kuris išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą pagal CPK 284 straipsnyje nustatytas taisykles, priima nutartį, kuria pakeičia sprendimo vykdymo tvarką ir nustato išieškotojui teisę atlikti už skolininką jo lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 3 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013)

12. Taigi, teismo nustatytą pareigą nugriauti statinius gali atlikti ne tik skolininkas, bet ir išieškotojas, teismui jam tokią teisę suteikus. Pažymėtina, kad CPK 273 straipsnio 2 dalyje atskirai aptarti teismo sprendimai bylose dėl savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo, nustatant, kad tokiais atvejais gali būti priimtas sprendimas, nurodytas statybų santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Statybos įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priimdamas vieną iš šio straipsnio 7 dalyje nurodytų sprendimų, teismas savo sprendime nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nevykdomas, savavališkai pastatytas statinys ar savavališkai pastatyta jo dalis nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens lėšomis. Taigi, įstatymų leidėjas pripažįsta, kad neteisėtos statybos padarinių šalinimas, nugriaunant neteisėtai pastatytus statinius, nepriskirtinas prie tokių veiksmų, kuriuos gali atlikti tik pats atsakovas. Kadangi neteisėtos statybos padarinių šalinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas nėra išskirtinai asmeninis, tai už įpareigojimo nugriauti neteisėtai pastatytus statinius nevykdymą negali būti skiriama bauda, nustatyta CPK 771 straipsnio 5 dalyje.

13. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, t. y. nenurodyta išieškotojo teisė atlikti veiksmus už skolininką, kai šis jų neįvykdo. Dėl to pirmosios instancijos teismas išaiškino antstoliui, kad jis turi teisę kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas tik išaiškino antstoliui, kad jis turi teisę kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, bet klausimas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nebuvo sprendžiamas.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas vertina nepagrįstais apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas turėjo į bylą įtraukti suinteresuotu asmeniu Statybos inspekciją, o neįtraukęs pažeidė statybos teisinius santykius reglamentuojančias ir procesines teisės normas.

15. Vykdymo proceso dalyviai yra ne tik vykdymo proceso šalys išieškotojas ir skolininkas, bet ir asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia ar gali sukelti teisinius padarinius, t. y. suinteresuoti asmenys vykdymo procese (CPK 633 straipsnis).

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant antstolio pareiškimą dėl patraukimo atsakomybėn asmenų, nevykdančių sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuo antstolis prašė skirti baudą VšĮ ,,Šiaulių Žalgirio jachtklubas“ (duomenys neskelbtini) A. A. už teismo sprendimo nevykdymą pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį, nebuvo sprendžiamas klausimas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, tik antstoliui buvo išaiškinta, jog jis turi teisę kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, vertintina, jog pirmosios instancijos teismui, nenagrinėjant klausimo dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, nebuvo pagrindo įtraukti į bylą suinteresuotu asmeniu Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie aplinkos ministerijos.

17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, pateiktos bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl baudos skyrimo asmeniui, už teismo sprendimo nevykdymą pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apelianto atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.