Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Edita Kavaliauskienė, sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovui A. A., jo atstovui advokatui R. T., Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovui Z. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo antstolio A. B. pareiškimą dėl nuobaudos taikymo VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovui A. A. už teismo sprendimo nevykdymą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovas prašo tenkinti antstolio prašymą, nes savavališkas statinys yra dvaro teritorijoje, vertinimo taryba nepritarė prašymui sumažinti dvaro sodybos teritoriją, išimant žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o teismo sprendimas yra įsigaliojęs ir turi būti vykdomas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

A. A. B. kontoroje vykdomas vykdomasis raštas pagal Šiaulių apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-3935-797/2015, dėl statinio nugriovimo, kurį pateikė suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovas.

Šiaulių apylinkės teismas yra nusprendęs pripažinti 2008-06-10 statybos leidžiantį dokumentą – išvadą dėl nesudėtingo statinio supaprastinto projekto naujai statybai (duomenys neskelbtini), neteisėtu, jį panaikinti ir įpareigoti atsakovą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti 7.5 m. x 6.0 m. medinį statinį, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. Teismo sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka, tačiau paliktas nepakeistas ir įsigaliojęs 2015-06-11.

Civilinio proceso kodekso 18 straipsnis numato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Iš vykdomojo rašto matyti, jog yra nustatytas terminas atsakovui įvykdyti sprendimą, t. y. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įpareigotas savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti 7.5 m. x 6.0 m. medinį statinį, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. 2016-02-18 buvo surašytas antstolio sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas, po ko antstolis kreipėsi dėl nuobaudos taikymo skolininkui pagal Civilinio proceso kodekso 771 str. 5 d. (17-19 v. b. l.).

Suinteresuotas asmuo ,, (duomenys neskelbtini)“ vadovas A. A. nurodo, jog jam nebuvo įteiktas antstolio raginimas įvykdyti teismo sprendimą, apie tai jis nežinojo, todėl prašo atmesti prašymą.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad vykdomoji byla pradedama pateikus vykdomąjį raštą. Dėl konkretaus pateikto vykdomojo dokumento turi būti atliekami vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose nustatyti konkretūs veiksmai, tarp jų – raginimo įvykdyti teismo sprendimą skolininkui įteikimas arba išsiuntimas. Civilinio proceso kodekso 655 straipsnio reikalavimas dėl raginimo sprendimą įvykdyti geruoju yra imperatyvaus pobūdžio, tačiau ši taisyklė turi išimčių, nes Civilinio proceso kodekso 661 straipsnyje nustatyti atvejai, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas. Vienas iš tokių įstatyme įvirtintų atvejų – kai įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai. Tokiu atveju antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus ir raginimo išsiuntimas nėra privalomas (CPK 661 str. 1 d.).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad toks teisinis reguliavimas atitinka šalių interesų pusiausvyros, protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus (CPK 3,17 str.), nes tuo atveju, jei įvykdymo terminai yra aiškiai įtvirtinti ir skolininkui žinomi, skolininkas turi visas galimybes vykdyti reikalavimą iki įtvirtinto termino pabaigos arba jį ginčyti. Papildomas antstolio raginimas įvykdyti žinomas prievoles būtų perteklinis, nes tokiais atvejais nėra reikalo nei papildomai informuoti skolininko apie prievolę, nei nustatyti naujų vykdymo terminų, tai apsunkintų ir užtęstų vykdymo procesą (LAT 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2010). Civilinio proceso kodeksas tiksliai ir aiškiai nustatė atvejus, kada nėra siunčiamas raginimas skolininkui įvykdyti sprendimą geruoju, todėl šiuo atveju pats antstolio raginimo siuntimas, nustatant terminą, kuris jau yra nustatytas vykdomajame rašte, laikytinas pertekliniu ir spręstina, jog raginimo neįteikimas Civilinio proceso kodekso 657 str. numatyta tvarka, nebūtų kliūtis spręsti dėl nuobaudos taikymo atsakingam asmeniui, nes teismo sprendimas atsakovo yra nevykdomas piktybiškai (CPK 659 str. 1 d.), tačiau teismas atsižvelgia į teismų praktiką šios kategorijos bylose. Civilinio proceso kodekso 771 str. 5 d. reglamentuoja taikymą tuo atveju, jei sprendimo įvykdymas yra susijęs išimtinai su pačiu skolininku (tėvų pareigų vykdymu ar pan.), tačiau šiuo neteisėtos statybos padarinių šalinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas nėra išskirtinai asmeninis, todėl už teismo įpareigojimo nevykdymą nugriauti statinį negali būti skiriama bauda, numatyta CPK 771 str. 5 d., todėl pareiškimas atmestinas (CPK 178, 185 str., 771 str. 5 d., LAT nutartis Nr. 2-3935-797/2015).

Civilinio proceso kodekso 273 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovą įpareigoja atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, gali tame pačiame sprendime nurodyti, jog, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus ar imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Jei teismo sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai (kaip šiuo atveju), t. y. nenurodyta išieškotojo teisė atlikti veiksmus už skolininką, kai šis jų neįvykdo, antstolio surašytas sprendimo neįvykdymo aktas perduodamas sprendimą priėmusiam teismui, šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą pagal Civilinio proceso kodekso 284 straipsnyje nustatytas taisykles. Tai reiškia, kad sprendimą priėmęs teismas toje pačioje byloje priima nutartį, kuria pakeičia sprendimo vykdymo tvarką ir nustato išieškotojui teisę atlikti už skolininką jo lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus (CPK 771 str. 3 d.). Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, vykdymo ypatumus reglamentuoja CPK 771 straipsnis.

Antstolis kreipėsi į teismą tik dėl Civilinio proceso kodekso 771 str. 5 d. taikymo, bet nebuvo pateiktas teismui sprendimo neįvykdymo aktas, kad teismas galėtų spręsti klausimą dėl Civilinio proceso kodekso 771 str. 3 d. taikymo, o spręsti to klausimo nesilaikant nustatytos kodekse numatytos tvarkos teismas negali, todėl išaiškintina antstoliui teisė kreiptis į teismą dėl vykdymo tvarkos pakeitimo, skolininkui nepateisinamai ilgą laiką nevykdant teismo sprendimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 771 straipsniais, teismas

nutarė:

atmesti prašymą dėl baudos taikymo VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. A. už teismo sprendimo nevykdymą pagal Civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 5 dalį.

Išaiškinti antstoliui teisę kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.

Nutartis per 7 d. nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.