Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų VšĮ ,,Šiaulių Žalgirio jachtklubas“ ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atskiruosius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. P2-157-841/2016, kuria nutarta, patenkinti pareiškėjo antstolio A. B. prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas antstolis A. B. 2016-08-05 kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Suinteresuoto asmens VšĮ ,,Šiaulių Žalgirio jachtklubas“ atstovai prašė antstolio prašymo netenkinti, skirti papildomą laiką sprendimui įvykdyti. Nurodė, kad statinio, kurį jie yra įpareigoti nugriauti nukėlimui reikalingas sunkiasvoris kranas, kuris šiuo metu negali pravažiuoti prie statinio nes yra šlapia, paaiškino, kad reikia laukti, kol sušals žemė arba kol išdžius, todėl vėliausias sprendimo įvykdymo terminas galėtų nusitęsti iki 2017-01-01.

Suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovas prašė sprendimo vykdymo tvarkos nekeisti, kartu nesutiko, kad suinteresuotam asmeniui būtų skirtas papildomas laikas sprendimui įvykdyti, nes ir taip nuo sprendimo įsiteisėjimo praėjo daug laiko, o sprendimas nevykdomas. Atstovas taip pat prašė įtraukti į bylą Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, nes būtent minėta institucija organizuoja statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi antstolio A. B. prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo tenkino.

Nutarė pakeisti 2014-11-28 Šiaulių apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3935-797/2014 įvykdymo tvarką. Suteikė ieškovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos teisę atlikti sprendime nurodytus veiksmus – pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti 7.5 m. x 6.0 m. medinį statinį, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, veiksmus atlikti atsakovo VšĮ ,,Šiaulių Žalgirio jachtklubas“ lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą motyvai

Suinteresuotas asmuo VšĮ ,,Šiaulių žalgirio jachtklubas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolio A. B. prašymą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-28 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3935-797-2014 vykdymo tvarkos pakeitimo atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:

Šiaulių apylinkės teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje suinteresuotų asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

Šiaulių apylinkės teismas 2014-11-28 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-3935-797/2014 nenurodė, koks konkrečiai statinys ir kurioje žemės sklypo vietoje turėtų būti nugriautas taip pažeisdamas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – NTKĮ) 8 str.

Teismas privalėjo taikyti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo normas.

Suinteresuotas asmuo teismui pateikė įrodymus, kad bandė iškelti iš žemės sklypo vieną iš žemės sklype esančių nesudėtingų medinių statinių.

Suinteresuotas asmuo nurodė, kad bandė įteisinti statinius, esančius žemės sklype, kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą dėl Kultūros vertybių registro duomenų pakeitimo, išnaudojus teisines galimybes organizavo statinių iškėlimą panaudojant kraną, tačiau dėl oro sąlygų į žemės sklypą negalėjo įvažiuoti reikiamos keliamosios galios kranas.

Suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atskiruoju skundu prašo Šiaulių apylinkės teismo 2016-11-03 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo nurodant pirmosios instancijos teismui į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, kaip vienintelę instituciją įstatymo pagrindu turinčią teisę organizuoti statinių griovimo ir statybviečių sutvarkymo darbus pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus bylose, kuriose ieškovai buvo kiti viešojo administravimo subjektai. Atskirojo skundo argumentai:

Teismas nepagrįstai nusprendė netenkinti departamento prašymo į bylą įtraukti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos.

Teismas galėjo priimti sprendimą pakeisdamas vykdymo tvarką tik atsižvelgdamas į Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – TPSVPĮ) 23 str. 1 d. 16 p. ir 15 str. 5 d. bei sprendimų vykdymo instrukciją, kuri nustato Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) VI dalies normų taikymo tvarką šalinant statybų pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, vykdant įstatymų numatytus vykdomuosius dokumentus, vykdymo išlaidų dydį, apmokėjimo, išieškojimo ir atleidimo nuo jų tvarką.

Suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos pateiktame atsiliepime pakartoja atskirojo skundo argumentus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria tenkintas antstolio pareiškimas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3935-797/2014 atsakovas VšĮ ,,Šiaulių Žalgirio jachtklubas“ buvo įpareigotas savo lėšomis per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti 7.5 m. x 6.0 m. medinį statinį esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę (1 tomas, 162–168). 2015 m. birželio 11 d. Šiaulių apygardos teismas sprendimą paliko nepakeistą (2 tomas 46–55 b. l.). 2016-03-24 VšĮ ,,Šiaulių Žalgirio jachtklubas“ kreipėsi į teismą su prašymu atidėti 2014-11-28 Šiaulių apylinkės teismo sprendimo vykdymą, iki 2016-09-01, prašymas teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi buvo atmestas (3 tomas, 44–45 b. l.), Šiaulių apygardos teismas 2016 m. birželio 23 d. nutartimi paliko galioti Šiaulių apylinkės teismo nutartį (3 tomas 67–70). Antstolis A. B. 2016-08-02 surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta, jog teismo sprendimas neįvykdytas ir 2016-08-05 kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (3 tomas 79–80 b. l.). 2016-09-13 vykusiame teismo posėdyje Šiaulių apylinkės teismas tenkino suinteresuoto asmens VšĮ ,,Šiaulių Žalgirio jachtklubas“ atstovo prašymą dėl papildomo 1 mėnesio termino sprendimo įvykdymui skyrimo (3 tomas, 99 b. l.). Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi pakeitė sprendimo vykdymo tvarką, suteikiant ieškovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius atsakovo VšĮ ,,Šiaulių Žalgirio jachtklubo“ lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas (3 tomas 120–122 b. l.).

CPK 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovą įpareigoja atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, gali tame pačiame sprendime nurodyti, jog, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus ar imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Skolininkui neįvykdžius teismo sprendimu nurodytų veiksmų, antstolis apie tai surašo aktą, perduoda jį vykdymo vietos teismui, kuris priima nutartį taikyti sprendimu nurodytus padarinius, nes skolininkas neatliko teismo sprendimu nustatytų veiksmų (CPK 771 str. 1 d.; 2 d.). Kitu atveju, kai teismo sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, antstolio surašytas sprendimo neįvykdymo aktas perduodamas sprendimą priėmusiam teismui, kuris išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą pagal CPK 284 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 771 str. 3 d.). Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog galimybė pakeisti teismo sprendimo įvykdymo tvarką užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą bei išieškotojo interesų apsaugą, jeigu skolininkas elgiasi nesąžiningai. Be to, galimybė pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką sietina ir su situacija, kai atsakovas sprendimu įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, o teismo sprendime nenurodyti jo neįvykdymo padariniai. Tačiau teismas, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės. CPK 284 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutas nėra skirtas įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimui. Teismas, pakeisdamas sprendimo vykdymo tvarką, negali išplėsti ar susiaurinti šalių įrodinėtų ir sprendimu suteiktų teisių ar nustatytų pareigų, sukurti pareigų kitiems, nei nurodyti teismo sprendime, kurio vykdymo tvarka keičiama, asmenims (išskyrus jų teisių perėmėjus) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2013).

LR CPK 18 str. numato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 7 str. 1 d. įtvirtina nuostatą, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytą, pripažįsta, jog Šiaulių apylinkės teismas objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus. Nustatęs, kad teismo sprendimas dėl savavališkos statybos pasekmių pašalinimo nėra vykdomas, vadovaudamasis CPK 284 str., pagrįstai pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimo vykdymo tvarką.

Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamų klausimų teisingam išsprendimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, atskirųjų skundų bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį nepakeistą.