Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant suinteresuoto asmens VšĮ „Šiaulių Žalgirio jachtklubas“ atstovams direktoriui A. A. ir advokatui Rolandui Tamašauskui, suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovui Z. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio A. B. prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovas prašė sprendimo vykdymo tvarkos nekeisti, kartu nesutiko, kad suinteresuotam asmeniui būtų skirtas papildomas laikas sprendimui įvykdyti, nes ir taip nuo sprendimo įsiteisėjimo praėjo daug laiko, o sprendimas nevykdomas. Atstovas taip pat prašė įtraukti į bylą Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, nes būtent minėta institucija organizuoja statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas pakeisti sprendimo vykdymo tvarką tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų, teismo posėdyje dalyvavusių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad 2014-11-28 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3935-797/2014 buvo patenkintas ieškovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos ieškinys. Teismas nusprendė pripažinti 2008-06-10 statybą leidžiantį dokumentą – išvadą dėl nesudėtingo statinio supaprastinto projekto naujai statybai (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, neteisėtu, jį panaikinti ir įpareigoti atsakovą VšĮ „Šiaulių Žalgirio jachtklubas“ savo lėšomis per 3 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti 7.5 m. x 6.0 m. medinį statinį, esantį (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę.

2015-06-11 Šiaulių apygardos teismas sprendimą paliko nepakeistą. Pagal Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. Šiuo atveju 2015-06-12 prasidėjo 2014-11-28 teismo sprendime numatyto 3 mėnesių termino eiga, per kurį atsakovas privalėjo įvykdyti teismo sprendimą.

Pažymėtina, kad 2016-03-24 VšĮ „Šiaulių Žalgirio jachtklubas“ kreipėsi į teismą su prašymu atidėti 2014-11-28 Šiaulių apylinkės teismo sprendimo vykdymą, iki 2016-09-01, prašymas 2016-04-21 teismo nutartimi buvo atmestas, Šiaulių apygardos teismas 2016-06-23 nutartimi paliko galioti Šiaulių apylinkės teismo nutartį.

Pareiškėjas antstolis A. B. 2016-08-02 surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. BLO011757, kuriuo nustatė, kad akto surašymo dienai teismo sprendimas yra neįvykdytas. Pažymėtina, kad 2016-09-13 vykusiame teismo posėdyje suinteresuoto asmens VšĮ „Šiaulių Žalgirio jachtklubo“ atstovų prašymu buvo skirtas dar papildomas 1 mėnesio terminas sprendimo įvykdymui, tačiau atsakovas sprendimo neįvykdė, šiuo metu sprendimo įvykdymo terminas jau yra praleistas daugiau kaip 13 mėnesių. Suinteresuoto asmens VšĮ „Šiaulių Žalgirio jachtklubo“ atstovų prašymas šį terminą dar pratęsti negali būti tenkinamas, kaip matyti iš pateiktų rašytinių įrodymų, dėl autokrano į UAB „Talša“ buvo kreiptasi tik 2016-10-25, teismo manymu tai rodo, kad suinteresuotas asmuo tik stengiasi visais įmanomais būdais vilkinti sprendimo įvykdymo terminą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinių proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 str. 1 d.).

CPK įtvirtintas teismo ir antstolio funkcijų atribojimas įgyvendina proceso operatyvumo principą ir atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje akcentuojamą reikalavimą teismo sprendimą įvykdyti per kuo trumpesnį laiką (Omerovič v. Croatia, no. 36071/03, judgment of 1 June 2006, par. 37). Tai įmanoma tik tuo atveju, kai teismas ir antstolis tinkamai ir laiku atlieka jiems priskirtas funkcijas, neviršydami įstatymų suteiktų įgaliojimų. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas vykdymo vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes (CPK 771 straipsnio 2 dalis). CPK 771 straipsnyje nustatytas teisinis reglamentavimas gali būti taikomas tik tuo atveju, jei vykdymo procese susiduriama su CPK 273 straipsnyje nurodyto teismo sprendimo neįvykdymu ar netinkamu vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013). Antstolio surašytas sprendimo neįvykdymo aktas perduodamas sprendimą priėmusiam teismui, šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą pagal CPK 284 straipsnyje nustatytas taisykles. Tai reiškia, kad sprendimą priėmęs teismas toje pačioje byloje priima nutartį, kuria pakeičia sprendimo vykdymo tvarką ir nustato išieškotojui teisę atlikti už skolininką jo lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad šiuo atveju suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovų prašymas įtraukti į bylą Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos netenkintinas todėl, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negalima aiškinti plečiamai bei sukurti teises ir pareigas asmenims, kuriems šios pareigos teismo sprendime nebuvo nustatytos.

Suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos kaip ir bet kuris kitas fizinis ar juridinis asmuo dėl sprendimo įvykdymo turi teisę kreiptis į vykdymo instituciją-antstolį, kuris yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, antstolio A. B. prašymas tenkintinas, atsakovui neįvykdžius teismo sprendimo per jame nurodytą terminą, sprendimo įvykdymo tvarka keistina pagal LR CPK 284 straipsnyje numatytas taisykles.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalimi, 284 straipsnio 1 dalimi, 771 straipsnio 3 dalimi, 290-292 straipsniais,

nutaria:

Pareiškėjo antstolio A. B. prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo patenkinti.

Pakeisti 2014-11-28 Šiaulių apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3935-797/2014 įvykdymo tvarką. Suteikti ieškovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos teisę atlikti sprendime nurodytus veiksmus- pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti 7.5 m. x 6.0 m. medinį statinį, esantį (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, veiksmus atlikti atsakovo VšĮ „Šiaulių Žalgirio jachtklubo“ lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.