Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje mišriu būdu, naudojant (naudojant vaizdo konferencijų programą ZOOM) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, turi nepilnametį sūnų, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas 15 kartų, paskutinį kartą Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį (5 epizodai), BK 187 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) skiriant galutinę 3 metų laisvės atėmimo bausmę,

kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. J. K. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, t. y. 2024 m. birželio 26 d. 03.05 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atėjo prie (duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kur tyčia išspyrė parduotuvės įėjimo durų plastmasinę apatinę dalį, pateko į parduotuvės vidų ir tokiu būdu įsibrovęs į patalpą iš po parduotuvės prekystalio ir parduotuvės prekių lentynos paėmė 1 maišelį tabako „LD Red“ 75 g, kurio vertė 11,34 Eur, 30 pakelių kaitinamojo tabako „HEETS Turguoise“, bendros 111,30 Eur vertės (1 vnt. - vertė 3,63 Eur), 1 pakelį kaitinamojo tabako „HEETS Yellow“, kurio vertė 3,63 Eur, 10 pakelių kaitinamojo tabako „Silver“, bendros 36,3 Eur vertės (1 vnt. vertė 3,63 Eur), 29 pakelius kaitinamojo tabako „FIIT Reguliar“, bendros 78,88 Eur vertės (1 vnt. vertė 2,72 Eur), 10 pakelių kaitinamojo tabako „FIIT Element Cay“, bendros 27, 20 Eur vertės (1 vnt. vertė 2,72 Eur), 1 pakelį cigarečių „Marlboro Gold“, 4,03 Eur vertės, 24 pakelius cigarečių „Parllament Aqua Blue“, bendros 109,68 Eur vertės (1 vnt. vertė 4,57 Eur), 1 pakelį cigarečių „LD Blue“ 100 S, kurio vertė 3,66 Eur, 2 butelius viskio „Woodfor Reserve“, 0,7 l talpos, bendros 53,4 Eur vertės (1 vnt. vertė 26,70 Eur), 2 butelius viskio „Gentleman Jack“, 0,7 l talpos, bendros 46,34 Eur vertės (1 vnt. vertė 23,17 Eur), 43 pakelius cigarečių „Kent Surround Taste“, bendros 175,01 Eur vertės (1 vnt. vertė 4,07 Eur), 18 pakelių cigarečių „Kent Core Sikver“, bendros 70,38 Eur vertės, (1 vnt. vertė 3,91 Eur), iš viso 731,15 Eur sumai, kuriuos sudėjęs į atsineštą dėžę iš parduotuvės pasišalino, tokiu būdu tyčia įsibrovęs į patalpą pagrobė (duomenys neskelbtini) priklausantį 731,15 Eur vertės turtą.

2. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis J. K. pripažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir gailėjosi. Nurodė, kad apie visas veikos aplinkybes papasakojo policijos pareigūnams, kurie buvo atvažiavę įvykio dieną. Taip pasielgė, nes buvo persekiojamas, turėjo grąžinti kitam asmeniui skolą, skolą grąžinti asmuo reikalavo kuo greičiau, todėl gautus pinigus už turguje parduotas pavogtas prekes atidavė būtent tam asmeniui, kuriam buvo skolingas. Teigė, kad veikos nebūtų daręs, jei nebūtų persekiojamas ir nebūtų buvęs skolingas. Parodė, kad jis gyvena už (duomenys neskelbtini) km nuo parduotuvės, kurią apvogė. Atėjęs prie parduotuvės, įspyrė į plastmasinę durų dalį ir įėjo į vidų. Nurodė, kad pripažįsta civilinį ieškinį, jeigu turės galimybę, tai sutinka atlyginti žalą, teigė, jog šiuo metu dirba pataisos namuose, gauna nedideles pajamas, tačiau stengsis atlyginti žalą iš atidedamų pinigų iš uždarbio pataisos namuose arba uždirbs išėjęs į laisvę. J. K. teigimų, ji turi planų ir tikslų negrįžti prie nusikaltimų, nori greičiau išeiti į laisvę, todėl prašo sumažinti bausmę, palikti bent 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

3. Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padarytos veikos priskiriamos baudžiamiesiems nusižengimams, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, proceso dalyviams sutinkant, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir prokurorei pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

4. Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

5. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2024 m. birželio 26 d. Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos 6-ajame skyriuje dėl to, kad 2024 m. birželio 26 d., apie 03:05 val., (duomenys neskelbtini), tyrimo metu nenustatytas asmuo, išspyrė parduotuvės (duomenys neskelbtini) įėjimo durų plastmasinę apatinę dalį, pateko į parduotuvės vidų ir pavogė iš jos įvairias cigaretes bei alkoholio butelius, kurių pavadinimai bei vertė bus patikslinta tyrimo eigoje. (b. l. 7–9).

6. 2024 m. rugpjūčio 1 d. tyrimo metu gautas (duomenys neskelbtini) pranešimas, kad dėl 2024 m. birželio 26 d. vagystės padaryta bendra 820,90 Eur turtinė žala, pavogta alkoholio ir tabako gaminių už 730,90 Eur, dėl sugadintų durų padaryta 108,90 Eur žala. (b. l. 11–13). 2024 m. rugpjūčio 30 d. (duomenys neskelbtini) patikslino savo pranešimą: pavogta alkoholio ir tabako gaminių už 731,15 Eur, dėl apgadintų durų padaryta 90 Eur žala. Bendrai įmonei padaryta 821,15 eurų žala. Civilinis ieškinys nebuvo pateiktas (b. l. 16).

7. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju Ž. R. parodė, kad 2024 m. birželio 26 d., apie 03.15 val., jam būnant darbo vietoje, iš saugos tarnybos dispečerinės operatorės į savo darbinę planšetę gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) suveikė pagrindinio įėjimo signalizacija. Atvykus nurodytu adresu apie 03.27 val., pamatė, kad minėtos parduotuvės pagrindinio įėjimo durų apatinė dalis yra išlaužta, durų dalis buvo parduotuvės viduje. Aplink parduotuvę jokių pašalinių ar įtartinų asmenų nepastebėjo. Visą informaciją perdavė į saugos tarnybos dispečerinę. Dispečerinės darbuotojas susisiekė su parduotuvės (duomenys neskelbtini) atsakingais asmenimis, šie paaiškino, kad į vietą atvyks už 20-30 minučių. Į parduotuvę neužėjo ir vietoje laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali. (b. l. 46–48).

8. Liudytoja apklausta S. T. parodė, kad ji yra parduotuvės (duomenys neskelbtini) vedėja, dirba darbo dienomis nuo 08.00 val. iki 17.00 val. Parduotuvėje yra prekiaujama maisto prekėmis, alkoholiu, tabako gaminiais, „Perlo“ paslaugomis ir įvairiomis ne maisto prekėmis. 2024 m. birželio 26 d., apie 03.07 val., jai būnant namuose, asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu, ji į savo mobilųjį telefoną per programėlę „Hik-Connect“, kuri yra susijusi su minėtos parduotuvės vaizdo stebėjimo kameromis, gavo pranešimą, kuriame buvo nurodyta, kad suveikė parduotuvės signalizacija. Gavus pranešimą, ji iškart nuotoliu per minėtą programėlę, pradėjo tikrinti visas parduotuvės išorėje bei viduje esančias vaizdo stebėjimo kameras, tačiau nieko įtartino nepastebėjo. Peržiūrint vaizdo stebėjimo kameras, ji nepamatė, kad kažkas būtų į ją patekęs ar kažką apgadinęs iš išorės. 03.23 val., gavo skambutį iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), su ja šnekėjo moteris, kuri prisistatė, kaip saugos tarnybos operatorė. Minėta moteris telefonu jai paaiškino, kad suveikė parduotuvės (duomenys neskelbtini), kuri yra (duomenys neskelbtini), signalizacija, o atvykęs į vietą apsaugos ekipažas nustatė įsibrovimą. Taip pat minėta moteris jai nurodė, kad į vietą vyksta policijos pareigūnai, todėl reikalingas jos dalyvavimas. Apie 04.00 val. jai atvykus minėtu adresu, vietoje buvo apsaugos bei policijos ekipažai. Apžiūrėjus parduotuvę iš išorės, buvo matoma, kad jos įėjimo durų apatinė plastmasinė dalis yra įspirta į parduotuvės vidų, o viduje dega šviesa. Įprastai parduotuvėje šviesa yra išjungiama, prieš užrakinant parduotuvę, tačiau suveikus signalizacijai, šviesa įsijungia automatiškai. Siekdama patikrinti parduotuvės vidų, per telefone esančią programėlę ji išjungė signalizaciją ir kartu su policijos pareigūnais įėjo į vidų. Parduotuvės viduje tvarka nebuvo pažeista, viskas atrodė savo vietose, todėl buvo nuspręsta kartu su policijos pareigūnais atsukti vaizdo stebėjimo kamerų įrašus. Patikrinus vaizdo stebėjimo kameras, matosi, kad 2024 m. birželio 26 d., apie 03.05 val. prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) priėjo tamsiai apsirengęs vyras su kauke bei medžiaginėmis pirštinėmis, kuris prisėdo prie pagrindinių įėjimo durų, kažkuo apipjaustė jų apatinę plastmasinę dalį, palikdamas minkštą plastmasinę įsprūdą ir įspyrė į parduotuvės vidų, taip jas išlauždamas. Toliau apžiūrint vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, matoma, kaip minėtas vyras, būdamas su pirštinėmis, priėjo prie parduotuvėje esančio prekystalio, paėmė kelis blokus cigarečių ir kelis alkoholio butelius, po to greit pasišalino iš parduotuvės pro minėtą durų tarpą. Parduotuvėje tvarka nebuvo pažeista, niekas daugiau neapgadinta, svetimų daiktų nebuvo. Kas tai galėjo padaryti, ji nežino ir neįtaria. Kas tiksliai yra pavogta ir kokia yra padaryta turtinė žala (duomenys neskelbtini) ji tuo metu nežino, tai nurodyti galės atlikus inventorizaciją. Oficialų pareiškimą su visais įmonės rekvizitais pateiks tyrimo eigoje. Poziciją dėl civilinio ieškinio taip pat nurodys tyrimo eigoje. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali. (b. l. 51–54).

9. Buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje, J. K. pasiūlius ir jam sutikus. J. K. nurodė, kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini)namo – parduotuvės (duomenys neskelbtini). Tarnybiniu automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavus į nurodytą vietą ir J. K. nurodžius, nuėjus už namo Nr. (duomenys neskelbtini), J. K. parodė vietą, kur jis 2024 m. birželio 26 d., apie 03.00 val. ryto prie medžio pasidėjo savo atsineštą kuprinę. Po to J. K. parodė, kad už parduotuvės pastato esančioje krūvoje dėžių rado ir paėmė dėžę. Parodė, kad apie 03.08 val. nuėjo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) įėjimo durų ir koja išspyrė apatinę plastmasinę durų dalį ir pro atsivėrusią skylę duryse pateko į parduotuvės vidų. Paaiškino, kad apėjo prekystalį iš kairės pusės ir pateko prie lentynų, kuriose sudėti tabako, alkoholio gaminiai ir kitos prekės. Tada parodė, kad, priėjęs prie lentynų, į dėžę, kurią atsinešė iš lauko, ėmė dėti iš lentynos tabako gaminius. Toliau J. K. paaiškino, kad iš viršutinės lentynos paėmė 4 vnt. alkoholio butelių ir juos taip pat susidėjo į atsineštą dėžę. J. K. paaiškino, kad, susidėjęs prekes į atsineštą dėžę, pasišalino iš parduotuvės pro tą pačią skylę duryse, pro kurią ir pateko į parduotuvės vidų. Tęsdamas parodymų patikrinimą vietoje, J. K. nurodė, kad, išėjęs iš parduotuvės su vogtomis prekėmis, pasiėmė kuprinę, kurią buvo palikęs prie medžio už parduotuvės. Toliau parodė vietą – takelį už parduotuvės pastato, vedantį į mišką, kuriuo pasišalino po vagystės. J. K. paaiškino, kad miško takeliu pribėgo (duomenys neskelbtini) kaimą ir palei geležinkelio bėgius pateko į (duomenys neskelbtini)kaimą. (duomenys neskelbtini)kaime nubėgo prie bendro naudojimo šiukšlių konteinerių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir ten iš kuprinės pasiėmė savo atsineštus rūbus, persirengė juos ir į šiukšlių konteinerį išmetė visus rūbus, kuriuos dėvėjo įsibraudamas į parduotuvę. Toliau J. K. paaiškino, kad iš (duomenys neskelbtini)kaimo su vogtais tabako gaminiais bei alkoholiu nubėgo link savo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Tęsdamas parodymų patikrinimą vietoje, J. K. nurodė viešojo maršrutinio transporto sustojimą, kuris yra šalia įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Maršrutinio transporto sustojimo stotelėje nurodė vietą (krūmus), kur paslėpė vogtus tabako gaminius ir alkoholį. Paslėpęs pavogtus daiktus, nuėjo miegoti į savo gyvenamąjį namą. Atsikėlęs ryte apie 07.00 val., nuėjo į tą pačią maršrutinio transporto sustojimo stotelę, paėmė iš krūmų paslėptus vogtus daiktus ir, atvykus autobusui apie 07.20 val., išvyko Vilniaus miesto kryptimi. J. K. nurodė, kad reikia vykti prie „Halės“ turgaus, adresu Pylimo g. 58, Vilnius, kur jis, atvykęs autobusu, išlipo. Nuvykus šiuo adresu, J. K. parodė „Halės“ turgų, šalia kurio, sutikęs asmenį, pardavė jam vogtus tabako gaminius ir alkoholį. Tuo parodymų patikrinimas vietoje buvo baigtas (b. l. 68–77).

10. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis J. K. buvo apklaustas kelis kartus. Įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, J. K. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Paaiškino, kad 2024 m. birželio 26 d. nakties metu, būdamas namuose, galvojo apie savo turimą skolą, kurią turėjo grąžinti 2024 m. birželio 26 d. Pinigų neturėjo, dėl to nusprendė nueiti į įtarime nurodytą parduotuvę ir pavogti cigaretes ir alkoholį, kad vėliau juos pardavęs galėtų gauti pinigus ir grąžinti skolą. 2024 m. birželio 26 d. apie 03.00 val. atėjo prie pranešime apie įtarimą nurodytos parduotuvės. Ant veido užsitraukė tuo metu dėvėto megztinio apykaklę, kad nesimatytų jo veido, buvo su kepuraite. Iš namų buvo paėmęs kelis įrankius, kurių galėtų prireikti laužiant parduotuvės duris. Atėjo prie parduotuvės, turėtu peiliuku išpjovė plastikinių durų apačios viršutinį plastiką, kad būtų lengviau išspirti durų apatinę dalį. Per durų apačioje atsiradusią angą pateko į parduotuvės vidų, nubėgo už prekystalio ir iš po prekystalio paėmė 2 blokus „Parlament“ ir 4 blokus „Kent“ cigarečių bei 4 blokus „Heets“ ir kelis, galimai du, blokus „Fiit“ kaitinamojo tabako. Dėl kiekio gali klysti, nes tuo metu to nesureikšmino. Po to iš lentynos paėmė 4 butelius alkoholinių gėrimų, kurių pavadinimo neprisimena. Visi buteliai buvo 0,7 l talpos. Visas prekes susidėjo į dėžę ir iš parduotuvės pasišalino pro tą pačią duryse padarytą angą. Visas prekes paslėpė stotelėje, o, sulaukęs autobuso, nuvyko į Vilniaus miestą, kur visas minėtas pavogtas prekes pardavė prie „Halės“ turgaus nepažįstamiems asmenims. Iš viso už prekes gavo 175 Eur, kuriuos atidavė asmeniui, kuriam buvo skolingas. Asmuo, kuriam atidavė skolą, nežinojo, kokiu būdu jis gavo pinigus, jam to nesakė. Dėl padarytos veikos labai gailisi. Šiuo metu niekur nedirba, dėl to padarytos žalos atlyginti neturi galimybės. (b. l. 61–64).

11. Papildomai apklaustas įtariamuoju J. K. parodė, kad, eidamas vogti, su savimi atsinešė kitus batus, po viršutiniais drabužiais buvo užsidėjęs kitus drabužius, šortus, kad galėtų po vagystės persirengti. Vagystės metu dėvėjo juodos spalvos kepuraitę su snapeliu, kuri buvo su baltos spalvos užrašu, juodos spalvos megztinį, o ant viršaus buvo užsidėjęs chaki spalvos užsegamą sportinį megztinį su gobtuvu, juodos spalvos kelnes ir juodos spalvos sportinius batelius su baltos spalvos padu. Išėjęs iš parduotuvės su vogtomis prekėmis, pasiėmė kuprinę, kurią buvo palikęs prie medžio už parduotuvės. Po to miško takais pasišalino link (duomenys neskelbtini)kaimo. (duomenys neskelbtini)kaime, nubėgęs prie daugiabučių, nusiėmė savo dėvėtus viršutinius darbužius ir batus, kuriuos išmetė į šiukšlių konteinerį. Visas pavogtas prekes paslėpė stotelėje, nuėjo į namus, ten sulaukė ryto ir nuvažiavo į Vilniaus miestą, t. y. į „Halės“ turgų, kur pardavė pavogtas prekes. (b. l. 65–67).

12. J. K. įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, jis parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, įtarimą perskaitė, įtarimo esmė jam yra aiški ir suprantama, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltę pripažįsta visiškai. Savo anksčiau duotus parodymus patvirtina. Šiuo metu atlieka laivės atėmimo bausmę ir parduotuvei padarytos žalos atlyginti neturi galimybės, tačiau stengsis ją atlyginti ateityje. Dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi (b. l. 88–91).

13. Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūros objektas yra vaizdo įrašai. Pirmame vaizdo įraše pavadinimu „00000003084000000“ užfiksuoti vagystės veiksmai: spyris koja į durų apačią, išdaužta durų apačia, per kurią asmuo patenka į parduotuvės vidų, parduotuvėje užsidega šviesa, vyras nubėga už prekystalio, dedasi prekes į dėžę, galimai cigarečių blokus, iš prekių lentynos paima 4 vnt. galimai alkoholinių gėrimų su rudos spalvos skysčiu, vėliau išbėga su paimtomis prekėmis iš parduotuvės per išdaužtą parduotuvės duryse vietą. Vaizdo įraše pavadinimu „00000003008000000“ užfiksuotas vyras prie parduotuvės, laikantis kairėje rankoje kuprinę, vėliau išeinantis už kameros ribų, vėliau pasirodantis nešantis pailgą daiktą panašu į metalinį strypą, taip pat matoma, kaip vyras laiko kartoninę dėžę. Vaizdo įraše pavadinimu „00000003048000000“ užfiksuota, kaip vyras iš už prekystalio trimis ėmimais paima abejomis rankomis daugiau nei po tris blokus cigarečių ir trimis ėmimais viena ranka paima po vieną bloką cigarečių. Vaizdo įraše pavadinimu „00000003082000000“ matomas vyras, matoma galimai šiukšlių krūva iš kurios minėtas vyras pasiima jau matytą juodos spalvos kartoninę dėžę, vėliau matomas vyras prie medžio pasideda kuprinę (b. l. 41–43).

14. 2024 m. birželio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta yra parduotuvė (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini). Detaliai aprašytas vaizdas iš parduotuvės išorės bei parduotuvės vidus. Parduotuvės tiek vidus, tiek automobilių stovėjimo aikštelė stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų rasta ir paimta nebuvo( b. l. 17–37).

15. Visos anksčiau minėtos ikiteisminio tyrimo aplinkybės detaliai, aiškiai ir plačiai aprašytos kaltinamajame akte.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

16. BK 178 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė, tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Nagrinėjamu atveju aktualus pirmasis požymis, nes byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam priklausantis turtas buvo pagrobtas įsibrovus į patalpą.

17. Pagal BK 178 straipsnį vagystė yra svetimo turto pagrobimas. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas vagystės (BK 178 straipsnis) požymius, ne kartą konstatavo, kad vagystės dalykas – svetimas turtas. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris grobimo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas. Pagrobdamas svetimą turtą, kaltininkas siekia įtvirtinti savo neteisėtą valdymą, paimdamas turtą iš nukentėjusiojo dispozicijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2013; 2K-118-746/2016). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo arba kai kaltininkas suvokė, kad jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2013; 2K-63-648/2016; 2K-187-895/2017; 2K-61-489/2018; 2K-212-511/2023).

18. Teismų praktikoje išaiškinta, kad įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią gyvenamąją ar negyvenamąją patalpą. Įsibrovimu taip pat pripažįstami ir tokie atvejai, kai kaltininkas pagrobimo tikslais į patalpą patenka laisvai, tačiau pašalinių asmenų patekimas į šias patalpas yra ribojamas. Be to, įsibrovimas konstatuojamas ne tik tada, kai įveikiamos tam tikros kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių. Taigi nusikaltimo nuosavybei atvejais neteisėtu laikomas bet koks patekimas į patalpą neturint jokių teisių į ją įeiti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2007; 2K- 153/2007; 2K-403/2009; 2K-403/2010; 2K-207-788/2021 ir kt.).

19. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, patvirtino, kad įvykdė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, t. y. pavogė alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, iš kaltinamajame akte nurodytos parduotuvės, paaiškino, kad taip pasielgė, nes buvo persekiojamas, kadangi buvo skolingas kitam asmeniui ir privalėjo grąžinti jam skolą. Pavogtas prekes pardavė turguje.

20. J. K. kaltę taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teismo ištirti įrodymai: kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, kur užfiksuotos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės ir asmens, įvykdžiusio turto pagrobimus, išvaizda; liudytojų Ž. R. ir S. T. duoti parodymai.

21. Bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog J. K. įvykdė nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, t. y. 2024 m. birželio 26 d. 03.05 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atėjo prie (duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kur tyčia išspyrė parduotuvės įėjimo durų plastmasinę apatinę dalį, pateko į parduotuvės vidų ir tokiu būdu įsibrovęs į patalpą iš po parduotuvės prekystalio ir parduotuvės prekių lentynos paėmė tabako gaminių bei alkoholinių gėrimų, kurių bendra vertė 731,15 Eur, taip pat vagystės metu sugadindamas parduotuvės duris padarė 90 Eur nuostolių, dėl ko bendra padaryta turtinė žala yra 821,15 Eur, J. K. pripažintinas kaltu dėl šio jo įvykdyto nusikaltimo. Kaltinamojo veika atitinka BK 178 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, nes jis neteisėtai įsibraudamas į svetimas patalpas, pavogė nukentėjusiajam priklausantį 731,15 Eur vertės turtą.

22. Byloje taip pat nustatyta, kad nusikalsdamas J. K. veikė tiesiogine tyčia – suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad J. K. įvykdyta veika pagal BK 178 straipsnio 3 dalį kvalifikuota teisingai.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

23. BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

24. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

25. Skirdamas bausmę J. K., teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. Kaltinamasis padarė vieną apysunkį baigtą tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jo baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo sunkinanti aplinkybė, yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

26. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius, kaltinamąjį J. K. charakterizuojančius, duomenis – penkis kartus baustas administracine tvarka, apie baudų sumokėjimus informacijos nėra, penkiolika kartų teistas už analogiškas veikas nuosavybei, ne kartą yra atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, tačiau po atliktų bausmių, praėjus neilgam laikotarpiui, padarydavo naujas nusikalstamas veikas, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir toliau vedė nusikalstamą gyvenimo būdą, sistemingai darydamas naujas vagystes, šiuo metu yra suimtas, atlieka laisvės atėmimo bausmę, dėl kito atlikto savo nusikaltimo. Teismo vertinimu, visa tai rodo kaltinamojo J. K. pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti - valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio.

27. Byloje nėra duomenų apie J. K. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

28. Pažymėtina, kad bausme siekiama ne tik nubausti baudžiamąjį nusižengimą padariusį asmenį, sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę.

29. Įvertinęs pirmiau nurodytas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes (turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą įsibrovė į patalpas (parduotuvę)), teismas daro išvadą, kad anksčiau kaltinamajam paskirtų bausmių tikslai nebuvo pasiekti, todėl šiuo nuosprendžiu jam skirtina griežčiausia BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje įtvirtinta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas neviršijant šio straipsnio sankcijoje nustatyto šios bausmės vidurkio. Kaltinamajam skirtina 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

30. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant kaltinamajam galutinę 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

31. BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-53-697/2021 ir kt.).???

32. Byloje nustatęs, kad kaltinamasis nebe pirmą kartą yra teisiamas už analogiško pobūdžio veikas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, paskirtą jam Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. spalio 1 d. nuosprendžiu už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, t. y. BK 178 straipsnio 3 dalis (5 epizodai), bei BK 187 straipsnio 1 dalis (2 epizodai)), teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus jam šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo, tad J. K. bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančios teisės normos netaikytinos.

33. Šiuo nuosprendžiu kaltinamajam skirtina bausmė bendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. spalio 1 d. nuosprendžiu.

34. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, pagal šio straipsnio taisykles bausmė skiriama tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, jog asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

35. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

36. Bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad nusikalstama veika, dėl kurios padarymo J. K. pripažintas kaltu šiuo teismo nuosprendžiu buvo padaryta iki pirmiau nurodyto nuosprendžio priėmimo, t. y. iki 2024 m. spalio 1 d. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad bausmės tarpusavyje bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis.

37. Įvertinęs kaltinamajam pirmiau nurodytu nuosprendžiu paskirtos bausmės dydį, jo įvykdyto nusikalstamo veikos rūšį, pavojingumo pobūdį ir laipsnį, teismas sprendžia, kad J. K. paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos daliniu bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės (3 metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. spalio 1 d. nuosprendžiu) pridedant švelnesnės šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, t. y. 7 mėnesius, paskiriant galutinę subendrintą bausmę 3 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis). Nustatydamas pridėtinų bausmių dalis, teismas atsižvelgia į nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų skaičių, sukeltas pasekmes (jų pobūdį, sunkumą).

38. Į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaitytina Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. spalio 1 d. nuosprendžiu J. K. paskirtos ir atliktos bausmės dalis (BK 63 straipsnio 9 dalis).

Dėl kitų procesinių klausimų

39. Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) atsisakė reikšti civilinį ieškinį (b. l. 16), teisminio bylos nagrinėjimo metu civilinis ieškinys taip pat nebuvo pareikštas, todėl šis klausimas nėra sprendžiamas.

40. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

41. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie baudžiamoji byla Nr. 1-177-1246/2025.

Dėl proceso išlaidų

42. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą kaltinamajam J. K. gynėjas buvo paskirtas, remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas.

43. Į bylą pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. vasario 14 d. pažyma Nr. APD-2025-02007 patvirtina, kad, 2025 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. KTS-2025-01082 pagrindu teikiant J. K. antrinę teisinę pagalbą, buvo patirta 150,91 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

45. Kaltinamojo gynėjo dalyvavimas šioje byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, siekiant tinkamai įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šiuo atveju iš jo nepriteisiamos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsniu, 106 straipsnio 2 dalimi, 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 dalimis,

nusprendžia:

J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant kaltinamajam galutinę 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, daliniu bausmių sudėjimo būdu subendrinti šiuo nuosprendžiu J. K. (J. K.) paskirtą bausmę su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. spalio 1 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme, prie griežčiausios 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir paskirti J. K. (J. K.) galutinę subendrintą 3 (trijų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 punktu, įskaityti į paskirtos subendrintos bausmės laiką bausmės dalį, atliktą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. spalio 1 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2025 m. vasario 26 d.

2024 m. birželio 26 d. nutarimu J. K. (J. K.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos Nr. 1-177-1246/2025.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.