Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Prankos ir Ugniaus Trumpulio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. K. (J. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalį – 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. K. paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, J. K. (J. K.) paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. spalio 1 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme, prie griežtesnės 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 punktu, į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. spalio 1 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2025 m. vasario 26 d.

J. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta panaikinti teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. J. K. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį dėl to, kad 2024 m. birželio 26 d., 3.05 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atėjo prie UAB „K“ priklausančios parduotuvės „K“, esančios (duomenys neskelbtini), kur tyčia išspyrė parduotuvės įėjimo durų plastmasinę apatinę dalį, pateko į parduotuvės vidų ir taip įsibrovęs į patalpą iš po parduotuvės prekystalio ir parduotuvės prekių lentynos paėmė 1 maišelį tabako „LD Red“ 75 g, kurio vertė 11,34 Eur, 30 pakelių kaitinamojo tabako „HEETS Turguoise“, bendros 111,30 Eur vertės (1 vnt. vertė 3,63 Eur), 1 pakelį kaitinamojo tabako „HEETS Yellow“, kurio vertė 3,63 Eur, 10 pakelių kaitinamojo tabako „Silver“, bendros 36,3 Eur vertės (1 vnt. vertė 3,63 Eur), 29 pakelius kaitinamojo tabako „FIIT Reguliar“, bendros 78,88 Eur vertės (1 vnt. vertė 2,72 Eur), 10 pakelių kaitinamojo tabako „FIIT Element Cay“, bendros 27,20 Eur vertės (1 vnt. vertė 2,72 Eur), 1 pakelį cigarečių „Marlboro Gold“, 4,03 Eur vertės, 24 pakelius cigarečių „Parllament Aqua Blue“, bendros 109,68 Eur vertės (1 vnt. vertė 4,57 Eur), 1 pakelį cigarečių „LD Blue“ 100 S, kurio vertė 3,66 Eur, 2 butelius viskio „Woodfor Reserve“, 0,7 l talpos, bendros 53,4 Eur vertės (1 vnt. vertė 26,70 Eur), 2 butelius viskio „Gentleman Jack“, 0,7 l talpos, bendros 46,34 Eur vertės (1 vnt. vertė 23,17 Eur), 43 pakelius cigarečių „Kent Surround Taste“, bendros 175,01 Eur vertės (1 vnt. vertė 4,07 Eur), 18 pakelių cigarečių „Kent Core Sikver“, bendros 70,38 Eur vertės, (1 vnt. vertė 3,91 Eur), iš viso 731,15 Eur sumai, kuriuos sudėjęs į atsineštą dėžę iš parduotuvės pasišalino, taip tyčia įsibrovęs į patalpą pagrobė UAB „K“ priklausantį 731,15 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo J. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis J. K. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, savo kaltės ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, iš esmės neginčija ir jam paskirtos bausmės rūšies, tačiau nesutinka su jos dydžiu. Taigi, apeliacinės instancijos teismas vertins skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, t. y. pasisakys dėl nuteistajam J. K. paskirtos bausmės dydžio.

7. Pirmiausia pažymėtina, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018).

8. Bausmės skyrimas pirmiausia yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę švelninti ar griežtinti gali tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusiojo asmenybę, nėra per griežta.

9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo atveju nenustatė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad nuteistajam J. K. pirmosios instancijos teismas bausmę paskyrė neįvertinęs visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertinęs netinkamai, taip pat nenustatė pagrindo išvadai, kad nuteistajam paskirta bausmė aiškiai per griežta.

10. Pažymėtina, kad BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Skundžiamu nuosprendžiu už šios nusikalstamos veikos padarymą skirdamas 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę nuteistajam J. K., pirmosios instancijos teismas laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgė į visas esmines BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Antai, teismas, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktų reikalavimų, atsižvelgė į J. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį bei nusikalstamos veikos stadiją, t. y. į tai, kad jis padarė vieną apysunkį baigtą tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis). Be to, kaip to reikalauja BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas, teismas atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, pažymėdamas, kad J. K. penkis kartus baustas administracine tvarka, apie baudų sumokėjimus informacijos nėra, penkiolika kartų teistas už analogiškas veikas nuosavybei, ne kartą yra atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, tačiau po atliktų bausmių, praėjus neilgam laikotarpiui, padarydavo naujas nusikalstamas veikas, savo elgesio nepakeitė ir toliau sistemingai darė naujus nusikaltimus nuosavybei. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, pagrįstai įsprendė, kad skiriamos bausmės jam nedaro jokio poveikio, kadangi J. K. pavojingas visuomenei, nenori paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengia pakeisti savo priešingo teisei elgesio. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į nuteistojo J. K. atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. įvertino, kad nustatyta viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), be to, nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai pripažintos sudarančiomis pagrindą nuteistajam J. K. parinkti griežčiausią BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą ir nustatyti jos dydį, neviršijantį šios bausmės rūšies vidurkio. Teisėjų kolegija pritaria tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui bei sprendžia, kad tik tokios rūšies ir tokio dydžio nuteistajam J. K. paskirta bausmė padės pasiekti bausmės tikslus, nustatytus BK 41 straipsnio 2 dalyje.

11. Nuteistasis J. K., apeliaciniu skundu nesutikdamas su paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu, skunde plačiau neargumentuodamas teigia, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė jam per griežtą, didesnę nei sankcijos vidurkis, bausmę, tariamai nevisa apimtimi atsižvelgęs į tai, kad jis visiškai prisipažino, nuoširdžiai bendradarbiavo su tyrėjais, nevilkino bylos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

12. Šiuo aspektu pirmiausia primintina, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam J. K. skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, be kitų aplinkybių, atsižvelgė ir į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl priešingai apeliacinio skundo teiginiams, nuteistojo prisipažinimas skiriant jam bausmę skundžiamame nuosprendyje įvertintas. Antra, iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios bei rezoliucinių dalių matyti, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, nuteistajam J. K. už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtą 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. BK 64¹ straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, pastaroji aplinkybė tik dar kartą pavirtina, kad nuteistojo J. K. prisipažinimas nustatant galutinės bausmės dydį buvo įvertintas. Trečia, paminėtos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos tais atvejais, kai byloje atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarką reglamentuoja BPK 273 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami [...] įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio BPK 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas [...]. Nagrinėjamu atveju byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, po kaltinamojo J. K. apklausos buvo įvykdyti BPK 291 straipsnio reikalavimai, tai nulėmė, kad įrodymų tyrimas buvo nutrauktas ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu nuteistajam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Taigi, vienu trečdaliu sumažinant nuteistajam J. K. paskirtą galutinę bausmę iš esmės buvo įvertinta, kad baudžiamasis procesas neužtruko, kitaip tariant, priešingai apeliacinio skundo teiginiams, buvo įvertinta ir tai, kad nuteistasis nevilkino bylos nagrinėjimo.

13. Iš nuteistojo J. K. apeliacinio skundo galima suprasti, kad jis mano, jog šioje byloje už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą yra nuteistas 3 (trejų) metų ir 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, t. y. didesne bausme, nei šio baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytas jos vidurkis. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki šešerių metų, t. y. šio baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis siekia 3 (trejus) metus 1 (vieną) mėnesį ir 15 dienų. Priešingai, ne apeliaciniame skunde teigia nuteistasis J. K., šioje baudžiamojoje byloje jam už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirta šio straipsnio sankcijos vidurkio nesiekianti 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taigi, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad jam nagrinėjamoje byloje paskirta BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį viršijanti bausmė, nepagrįsti.

14. Išties, nagrinėjamu atveju nuteistajam J. K. skundžiamu nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, tačiau tokio dydžio bausmės paskyrimą lėmė tai, kad teismas šioje byloje priimtu nuosprendžiu paskirtą 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su griežtesne Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2024 m. spalio 1 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė BK 63 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių bausmių bendrinimo tvarką, pažeidimų.

15. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. vasario 26 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo J. K. (J. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. vasario 26 d. nuosprendžio atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.