- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-18
- Bylos Nr.
- 2-251-1068/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Ališauskaitė
- Ieškovas
- D. V.
- Atsakovas
- mažosios bendrijos „Beta forma“
- Kategorijos
- 2.6.18.2Vartojimo ranga
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Beta forma“ dėl rangos darbų kainos sumažinimo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo sumažinti atsakovės darbų kainą pagal 2021-06-18 Paslaugų teikimo sutartį Nr. 21-6-2 ir 2021-07-08 Paslaugų teikimo sutartį Nr.21-7-1 iki nulio ir priteisti iš atsakovės 2130 Eur avansą, ir 2800,72 Eur nuostolių atlyginimą; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Reikalavimų pagrindu nurodė, kad ieškovas ir atsakovė 2021-06-18 pasirašė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 21-6-2, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti darbus – paruošti pagrindus kiemo (76,67 m²), adresu (duomenys neskelbtini) betonavimui pagal darbų specifikaciją: sutankinti smėlio-žvyro sluoksniu 25 cm storio 76,67 m²; sutankinti skaldos sluoksniu (frakcija 0-34) 52,91 m²; perteklinį gruntą iškasti ir išvežti apie 18 m³, o ieškovas įsipareigojo sumokėti už paslaugas. Paslaugų suteikimo data iki 2021-07-05, darbų kaina 930 Eur. Atsiskaitymo už darbus tvarka: 930 Eur sumokami avansu iki 2021-06-19. 2021-07-08 šalys pasirašė kitą Paslaugų teikimo sutartį Nr.21-7-1, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti darbus – išbetonuoti kiemą štampuotu betonu pagal darbų specifikaciją: kiemo betonavimas štampuotu betono 10 cm sluoksniu; armavimas armatūriniu tinkleliu 4x150x150 ir polipropileno fibra (600 g/m³); impregnavimas blizgiu betono impregnantu vienu sluoksniu, o ieškovas įsipareigojo sumokėti 2230 Eur. Paslaugų suteikimo data iki 2021-07-22. Atsiskaitymo už darbus tvarka: 1250 Eur sumokami avansu iki 2021-07-09. Ieškovas įsipareigojo paslaugų suteikimą patvirtinti darbų priėmimo-perdavimo aktu, o atsakovė įsipareigojo per vieną darbo dieną po darbų priėmimo- perdavimo akto patvirtinimo išrašyti ir pateikti sąskaitą – faktūrą pagal patikslintas ir suderintas faktines išlaidas. Atsakovė savo darbams suteikė vienerių metų garantinį terminą, per šį laiką impregnavus betoną dar vienu sluoksniu impregnanto (atskiru susitarimu), garantija pratęsiama dar metams. Ieškovas pagal minėtas sutartis sumokėjo atsakovei iš viso 2130 Eur avansą (liko nesumokėta dalis- 1000 Eur), tačiau nebaigus darbų, ieškovas pastebėjo akivaizdžius defektus: štampuoto betono danga nevienodo rašto, ne visur padarytos siūlės (rievės), betonas turi įtrūkimų, plyšimų per visą dangos storį. Pro šiuos įtrūkimus laikui bėgant pateks drėgmė ir šaltis, ims dangą ardyti. Be to, prie laiptų aikštelės nepadarytas nuolydis. Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovės atstovą, prašydamas ištaisyti darbų trūkumus ir užbaigti darbus iki galo, tačiau atsakovė į pretenzijas dėl nekokybiškų darbų nereagavo ir trūkumų neištaisė. Ieškovo rastas kvalifikuotas statybos specialistas J. D. apžiūrėjo atsakovės atliktus darbus ir 2021-10-12 surašė atliktų darbų kokybės vertinimo aktą, kuriame nurodė, kad įrengta danga nevienodo rašto, vietomis darytos siūlių rievėjimas, kitose vietose iš viso nerievėta, aštrūs kampai, viršutinis betono sluoksnis turi mikro plyšių, kas gali sukelti tolimesnį betono paviršiaus irimą. Danga įrengta plonasluoksnė 6 cm storio, pagrindų, atkasus kraštą, nerasta. Dangoje yra ištisiniai plyšimai per visą storį. Po medinėmis kolonomis neužbaigti darbai, vietomis betonas neužlygintas. Neišlaikytas nuolydis prie laiptų aikštelės pagrindinio įėjimo į namą. Vandentiekio sklendei neįrengtas dangtis, įdėtas tik kanalizacijos vamzdžio galas, fekalinės kanalizacijos kinetės dangtis likęs 2 cm žemiau įrengtos dangos. Pateikta išvada: reikėtų esamą brokinę dangą išardyti, įrengti tinkamus pagrindus ir įrengti tinkamą dangą, išlaikant nuolydžius nuo namo ir automobilio stovėjimo aikštelės. Ieškovo atstovas 2021-10-12 pateikė atsakovei pretenziją dėl atliktų darbų kokybės, kurioje nurodė, kad sutarties terminas suėjęs, o atsakovė atliko ne visus darbus, o ir atlikti darbai nekokybiški. Ieškovas siūlė atsakovei susitikti darbų atlikimo vietoje, dalyvaujant specialistui ir objektyviai įvertinti atliktų darbų kokybę. Pretenzijoje nurodyta, jei atsakovė neatvyks ir šalys nesusitars dėl atliktų darbų broko taisymo ir galutinio užbaigimo, sutartis bus nutraukta, ieškovas kreipsis į kitą asmenį, kad ištaisytų atsakovės blogai atliktus darbus ir juos užbaigtų, o dėl patirtų nuostolių – į teismą. Atsakovė sutartų darbų iki galo neatliko ir ieškovui neperdavė, o tie, kurie atlikti, turi akivaizdžius trūkumus. Atsakovė įspėjimo apie konkrečias aplinkybes, keliančias grėsmę tinkamam sutarties įvykdymui, nepateikė. Statybos darbai yra atsakovės verslas. Atsakovės padaryti darbų trūkumai yra tokios apimties, kad dėl jų nėra galima tinkamai naudotis darbų rezultato pagal paskirtį, todėl ieškovui neturi kilti prievolė mokėti už nekokybiškus darbus, kurių atsakovė neperdavė. Ieškovas kreipėsi į kitą rangovą UAB „Ketus“, kuris apskaičiavo, kad atsakovės nekokybiškai atliktų darbų ištaisymas (pašalinimas) iš viso kainuos 2700,72 Eur su PVM. Atsakovė privalo grąžinti visą jai sumokėtą avansą ir padengti nekokybiškai atliktų darbų šalinimo išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagristą, priteisti iš ieškovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirsdama į ieškovo pareikštus reikalavimus nurodo, jog nesutinka su prielaida, kad pagrindai įrengti nekokybiškai ar ne tokio storio kaip susitarta. Kompiuterizuotos sistemos fiksuoja visą informaciją apie betono gamybos laiką, klasę, kiekį, pristatymo vietą. Sutinka, kad darbų atlikimui paslaugų teikimo sutartyje numatė neprotingai trumpą laiką. Betono štampavimo darbams atlikti reikalingos ypatingai geros oro sąlygos be stiprių vėjų ir tiesioginių saulės spindulių, kurie labai greitai džiovina betono dangos paviršių ir sukelia mikro plyšių atsiradimą. Būtent tokios sąlygos buvo 2021 m. liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje. Jis būtų atidėjęs darbų atlikimo terminus, tačiau pasidavė ieškovo spaudimui darbus atlikti kuo greičiau. Mikro įtrūkimai nėra esminiai, nes skirtingai nei paprastas betonas, šis yra padengiamas impregnantu, kuris uždaro betono mikro poras ir neleidžia į jas patekti vandeniui. Pripažindamas, kad vizualinė betono dangos išvaizda nėra tokia, kokios tikėjosi, informavo ieškovą žodžiu, kad ieškos techninių sprendimų kaip ją pagerinti ir rado jų net kelis, bet medžiagų šiems darbams atlikti Lietuvoje nėra, jų atvežimas būtų užtrukęs vieną – dvi savaites. 2021-09-14 ieškovas pažeidė paslaugų teikimo sutarties 6.1 punktą dėl konfidencialumo, viešai paskelbdamas atsakovės facebook puslapyje tikrovės neatitinkančias žinias apie darbų vėlavimo terminus (rašo, kad darbų pabaigos laukia jau keturis mėnesius, nors paslaugų teikimo sutartimi betonavimo darbams numatyta data 2021-07-22) ir tariamą atsakovės “nebendravimą”, neatsakymą į žinutes, kas lengvai paneigiamas melas. Tame pačiame puslapyje ieškovas atsakovą išvadino “klounu”, nes kiti, jei vėluodavo su terminais, mažindavo kainą. Puslapio sekėjai yra potencialūs klientai, draugai, giminaičiai, todėl ieškovo žingsnis sukėlė ne tik išgyvenimus, bet ir materialinius nuostolius. Keli štampuoto betono technologija susidomėję klientai, su kuriais vyko tiesioginiai pokalbiai ir kosultacijos dėl tokios dangos įrengimo, nustojo rašyti ar skambinti. Po to normalus bendravimas su ieškovu tapo nebeįmanomas.
Teismo posėdžio metu ieškovas prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad atsakovas į aikštelę buvo atvykęs su darbuotoju, kuris nuiminėjo gruntą. Jis į darbų eigą nesikišo, nes pasitikėjo specialistais. Dviem savaitėms išvyko į užsienį. Prieš išvažiuojant matė atvežtą į kiemą žvyrą, tinklelį. Gruntas buvo iškastas ir išvežtas, matė pilamą žvyrą, bet kokiu sluoksniu jis buvo pilamas, nematė. Atsakovui sumokėjo per kelis kartus: 2021-06-18 sumokėjo 900 Eur. Atsakovas pasakė kiek jam reikia pinigų medžiagų supirkimui, todėl ir sumokėjo 900 Eur. Suprato, kad į šią sumą įėjo ir medžiagų kaina. Darbų perdavimo - priėmimo akto nebuvo sudaryta, nes tuo metu jis Lietuvoje nebuvo. Sąskaita išrašyta nebuvo. Apie pinigų gavimą atsakovas pasirašė ant sutarties. Prieš betonavimą atsakovas paskambino jam būnant užsienyje ir pasakė, kad išdėtame pagrinde yra įtrūkimai. Paklausus, ar galima juos ištaisyti, atsakovas pasakė, kad taip. Grįžus iš užsienio, nuo paruošiamųjų darbų pradėjimo praėjus gal 17-18 dienų, pamatė, kad vyksta nekokybiškas betonavimo darbas. Liepė darbų netęsti, tačiau atsakovas pasakė, kad darbus pabaigs, ištaisys klaidas. Jis pasitikėjo, todėl buvo pasirašyta 2021-07-08 sutartis. Atsakovui baigus darbus matėsi, kad jie nekokybiški, nusitrynė dangos spalva. Pagal pirmą sutartį atsakovas gavo 900 Eur, pagal antrą sutartį sumokėjo 2130 Eur avansą, buvo likę sumokėti 1000 Eur nuo visos bendros sutartos sumokėti 3130 Eur sumos. Atsakovas sutiko su kai kuriuo nurodytu broku, su kai kuo nesutiko. Atvažiuodavo į dvi -tris savaites kartą, du, bet nieko konkretaus nedarė ir matėsi, kad jis nežino kaip padarytą broką ištaisyti. Praėjus dviem mėnesiams, suprato, kad niekas nesikeičia, paprašė atsakovą grąžinti sumokėtus pinigus, išsivežti betoną, palikti viską taip, kaip buvo. Atsakovas nesutiko, nes pamatė jo įrašą įmonės internetiniame puslapyje, kad žmonės, jei nenori turėti problemų, nesikreiptų į jo įmonę. Prieš kreipiantis į teismą, išsikvietė ekspertą, kuris surašė defektų aktą. Kadangi atsakovas atsisakė išvalyti teritoriją, jis paprašė kito rangovo UAB „Ketus“, kad paskaičiuotų, kiek kainuotų nekokybiškų darbų ištaisymas. Iki šiol niekas nėra daryta, viskas likę taip, kaip buvo palikta atsakovo. Visi atsakovo darbai padaryti blogai. Atsakovas nurodė, kad savo darbams duoda garantiją, bet tai ką jis padarė, reikės visą dangą ardyti, nes įtrūkimai paviršutiniai visur, nėra antspaudų palei pamatus, ne iki galo išbetonuota, neatitinka spalva. Sutinka, jei atsakovas pageidaus, kad būtų atliekama ekspertizė.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Papildomai nurodė, kad dirba su tokia technologija, kuri Lietuvoje yra nauja ir darbų atlikimui reikalingos ypatingos oro sąlygos. Su ieškovu buvo sudaryta pirmoji sutartis- pagrindų betonavimui parengimo. Atliko visus reikiamus darbus, už tai gavo 900 Eur, sutartis buvo 930 Eur, liko nesumokėti 30 Eur. Prasidėjo betonavimo darbai. Vasarą labai sudėtinga užsakyti betoną pageidaujamai dienai, taip pat reikalingos ir atitinkamos oro sąlygos. Ieškovui skambindavo ir sakydavo, kodėl vieną ar kitą dieną atšaukia betonavimą. Supranta, kad buvo pasirašyta neprotinga darbų terminų atlikimo sutartis, nes numatytas laikas buvo per trumpas. Pripažįsta, kad dangos paviršiuje yra smulkūs mikro įtrūkimai, taip pat danga spalviškai neatitinka ieškovo pageidautos spalvos. Sutinka su ieškovo nurodytais defektais, bet viską galima ištaisyti. Jis taisė 2021 m. rugsėjo mėnesį, bet su ieškovu, po jo šmeižto, nebebendravo. Buvo sutarta 3130 Eur suma už atliekamus darbus, gavo 2130 Eur. Pagrindas rengiamas ne tik betonavimui, jį galima naudoti ir trinkelių dėjimui, jo nereikia išvežti ir trinkeles galima dėti ant tos dangos, kuri dabar yra padaryta, nereikia daužyti ir išvežti, todėl nesutinka su ieškinio reikalavimais. Sutarties neįvykdė iki numatytos 2021-07-22 datos, bet sutartyje nebuvo numatytų jokių sankcijų už tai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatytos šios faktinės bylos aplinkybės.
2021-06-18 Paslaugų teikimo sutartimi Nr. 21-6-2 ir jos neatsiejama dalimi Priedu Nr. 1 Darbu specifikacija ieškovas ir atsakovė susitarė, jog atsakovė iki 2021-07-05 atliks darbus - paruoš pagrindus kiemo betonavimui (76,67 m²), adresu (duomenys neskelbtini): sutankins smėlio – žvyro sluoksniu 25 cm 76,67 m²; sutankins skaldos sluoksniu (frakcija 0-34) 52,91 m² ir perteklinį gruntą iškas bei išveš (apie 18 m³). Sutartimi paslaugos įvertintos 930 Eur, kurie sumokami kaip avansas iki 2021-06-19. Ieškovas įsipareigojo paslaugų suteikimą patvirtinti darbų priėmimo – perdavimo aktu, o atsakovė per vieną darbo dieną po darbų priėmimo – perdavimo akto patvirtinimo išrašyti ir pateikti sąskaitą – faktūrą (pagal patikslintas ir suderintas faktines išlaidas) (Sutarties 3.1 ir 3.2 punktai). Sutartyje nurodyta, kad pinigus 900 Eur gavau, pasirašyta atsakovės atstovo E. V. (b.l. 11-13).
2021-07-08 Paslaugų teikimo sutartimi Nr. 21-7-1 ir jos neatsiejama dalimi Priedu Nr. 1 Darbų specifikacija ieškovas ir atsakovė susitarė, jog atsakovė iki 2021-07-22 atliks darbus – išbetonuos kiemą štampuotu betonu (76,67 m²), adresu (duomenys neskelbtini): štampuoto betono 10 cm sluoksnis (76,67 m²); armavimas armatūriniu tinkleliu 4x150x150 ir polipropileno fibra (600 g/m³); impregnavimas blizgiu betono impregnantu vienu sluoksniu. Sutartimi paslaugos įvertintos 2230 Eur, iš kurių 1250 Eur sumokami kaip avansas iki 2021-07-09. Ieškovas įsipareigojo paslaugų suteikimą patvirtinti darbų priėmimo – perdavimo aktu, o atsakovė per vieną darbo dieną po darbų priėmimo – perdavimo akto patvirtinimo išrašyti ir pateikti sąskaitą – faktūrą (pagal patikslintas ir suderintas faktines išlaidas) (Sutarties 3.1 ir 3.2 punktai). Sutarties priede nurodyta, kad liko 1000 Eur, pasirašyta atsakovės atstovo E. V. (b.l. 16-18).
Iš schemos matyti, kad paskaičiuota darbų apimtis ir bendra kaina, kuri yra 3236,02 Eur, kita kaina 3130 Eur. (b.l. 14-15).
2021-10-12 Atliktų darbų kokybės įvertinimo akte, kurį pasirašė techninės priežiūros inžinierius J. D., turintis teisę eiti ypatingojo statinio statybos vadovo ir ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas kvalifikaciją, nurodyta, kad apžiūrėjus atliktus darbus objekto adresu (duomenys neskelbtini), nuogrindos, automobilio stovėjimo aikštelės bei įėjimo aikštelės betonavimo darbus su betoninių akmenų imitacija nustatyti akivaizdūs defektai. Įrengta danga nevienodo rašto (įspaudu akmens riedulių imitacijos), vietomis darytos siūlių rievėjimas, kitose vietose iš viso nerievėta, aštrūs kampai, viršutinis betono sluoksnis turi mikro plyšių, kas gali sukelti tolimesnį betono paviršiaus irimą. Danga įrengta plonasluoksnė 6 cm storio, pagrindų, atkasus kraštą, nerasta. Dangoje yra aiškūs ištisiniai plyšimai per visą storį, kur galima abejoti, ar ten dėtas armatūros tinklas. Po medinėmis kolonomis neužbaigti darbai, vietomis betonas neužlygintas. Neišlaikytas nuolydis prie laiptų aikštelės pagrindinio įėjimo į namą. Vandentiekio sklendei neįrengtas dangtis, įdėtas tik kanalizacijos vamzdžio galas. Fekalinės kanalizacijos kinetės dangtis likęs 2 cm žemiau įrengtos dangos. Išvada: reikėtų esamą brokinę dangą išardyti, įrengti tinkamus pagrindus ir įrengti tinkamą dangą, išlaikant nuolydžius nuo namo ir automobilio stovėjimo aikštelės (b.l. 19). Ieškovas pateikė foto nuotraukas, kuriuose užfiksuoti Atliktų darbų kokybės įvertinimo akte nurodyti defektai (b.l. 66).
Ieškovo atstovas su 2021-10-12 Pretenzija dėl atliktų darbų kokybės kreipėsi į atsakovės atstovą, kurioje nurodė, kad 2021-07-08 sutarties terminas yra suėjęs, o darbai atlikti ne visi, o tie, kurie atlikti, nekokybiški. Siūloma susitikti darbų atlikimo vietoje 2021-10-20 ir objektyviai įvertinti atliktų darbų kokybę. Jei neatvyksite ir nesusitarsite dėl atliktų darbų broko taisymo ir galutinio užbaigimo, paslaugų sutartis bus nutraukta. Ieškovas kreipsis į kitą asmenį, kad ištaisytų blogai atliktus darbus ir juos užbaigtų, o dėl patirtų nuostolių bus priverstas kreiptis į teismą (b.l. 30).
2021-10-19 sudaryta UAB „Ketus“ nekokybiškai atliktos kiemo dangos tvarkymo sąmata 2700,72 Eur su PVM sumai. Numatyti darbai: betoninių grindų ardymas rankiniu būdu, betoninių atliekų išvežimas, statybinio laužo pakrovimas į sunkvežimį, laužo pridavimas, demontuojant aikštelę galimi pažeidimai: laiptai (naujų perklijavimas) ir pamatų armavimas (b.l. 26).
Iš susirašinėjimo matyti, kad atsakovės atstovas siuntė elektroninį laišką 2021-06-18, kad sutartį parašė tik pagrindams, kad galėtų ramiai dirbti. Bendra darbų sumą sumažino iki 3130 Eur (b.l. 33).
Iš šalių susirašinėjimo 2021-08-01 – 2021-08-02 matyti, kad ieškovas domisi, ar atsakovė dirbs, nes jis rytoj parskrenda. Atsakovės atstovas nurodo, jog bus, užsakytas betonas. Kita žinutė, kad atšaukė betoną, nes lyja. Ieškovas rašo, jog žinojo, kad neužbaigs iki rugpjūčio pradžios, dėl ko yra smarkiai pavestas, stoja kiti suplanuoti darbai, siūlo galvoti kaip spręsti (b.l. 44).
D. V. įrašai viešoje erdvėje socialiniame tinkle atsakovės puslapyje dėl atsakovės darbų terminų ir padarytų trūkumų, iš kurių matyti, jog ieškovas nepatenkintas atsakovės atliktais darbais, pažadais ir perspėja dėl to kitus asmenis (b.l. 43).
Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo
Statybos rangos sutartys išskiriamos pagal specifinį rangos dalyką – statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas sąlygas statybos darbams atlikti, priimti rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau - CK , 6.681 straipsnio 1 dalis). Jei pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK 6.681 straipsnio 4 dalis).
Vartojimo sutarties, vartotojo ir verslininko sąvokos apibrėžtos CK 6.228¹ straipsnyje, vartotojo ir verslininko sampratų apibrėžtis pakartota ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 ir 24 dalyse. CK 6.228¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio straipsnio 2 dalyje vartotojas apibūdinamas kaip fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis; šio straipsnio 3 dalyje verslininkas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai.
Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai). Teismui sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas.
Nagrinėjamoje byloje statybos rangos šalis – užsakovas – yra fizinis asmuo (ieškovas), o rangovas – juridinis asmuo (verslininkas) – atsakovė, todėl šalių sutartis atitinka vartojimo sutartims keliamą subjektiškumo požymį. Statybos rangos sutarties objektas (gyvenamojo namo kiemo išbetonavimas) suponuoja, jog statybos rangos sutarties tikslas yra susijęs ne su ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o su asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad tarp šalių sudaryta statybos rangos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis, todėl sprendžiant klausimą dėl šalių sutartinių prievolių vykdymo, visų pirma turi būti vadovaujamasi vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 6.672–6.680 straipsniai), kurios laikytinos specialiosiomis statybos rangą (CK 6.681–6.699 straipsniai) ir bendrąsias rangos sutarties nuostatas (CK 6.644–6.671 straipsniai) reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu.
Dėl atliktų darbų kokybės ir atsakomybės už atsiradusius trūkumus
CK XXXIII skyriaus „Ranga“ pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ normos įtvirtina, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą (CK 6.663 straipsnio 1 dalis). Koks terminas yra protingas, įstatyme neapibrėžta, tai yra vertinamojo pobūdžio aplinkybė, dėl kurios teismas turi spręsti konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste. CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos neįtvirtina specialių reikalavimų darbų kokybei, tačiau jos nustato, kad, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.678 straipsnio 1 dalis).
Remiantis CK 6.665 straipsnio 1 dalimi, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Rangovas vietoj trūkumų pašalinimo turi teisę neatlygintinai atlikti darbą iš naujo ir atlyginti užsakovui dėl sutarties įvykdymo termino praleidimo padarytus nuostolius. Šiuo atveju užsakovas privalo grąžinti perduotąjį darbų rezultatą rangovui, jeigu jį grąžinti, atsižvelgiant į darbų pobūdį, yra įmanoma (2 dalis). Jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (3 dalis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikti savo rizika. Ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis. Tokį specifinį įrodinėjimo naštos paskirstymą ne kartą yra akcentavęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2011 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2011, 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018; 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014).
Ieškovo paaiškinimai teisme, ieškovo pateiktas darbų kokybės įvertinimo aktas, kuriame išvardinti nustatyti darbų defektai bei fotonuotraukos patvirtina, kad ieškovo kieme atsakovės įrengta betoninė danga yra nekokybiška (nevienodo rašto, spalvos, su įtrūkimais), ką pripažįsta ir atsakovės atstovė, t.y. byloje iš esmės nėra ginčo, jog kiemo danga turi trūkumų, todėl darytina išvada, jog ieškovas įrodė kiemo dangos trūkumų faktą. Kaip jau buvo nurodyta, ieškovui įrodžius atsakovės atliktų darbų trūkumų faktą, atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, kad dėl atsiradusių defektų nebuvo atsakovės kaltės, kad darbai buvo atlikti kokybiškai ir trūkumai bei žala atsirado ne dėl atsakovės kaltės.
Atsakovė, atskirsdama į ieškovo reikalavimus, savo poziciją grindė tuo, kad per klaidą nusimatė per trumpus darbų atlikimo terminus, ieškovas ją skubino atlikti darbus, o gamtos sąlygos tam buvo netinkamos, dėl ko betonas ir sutrūkinėjo, taip pat pripažįsta, kad dangos spalva neatitinka susitarimo, bet darbus buvo galima ištaisyti, tik ji to nedarys, nes ieškovas ją apšmeižė socialiniame tinkle ir jis patyrė ne tik moralinius, bet ir materialinius nuostolius.
Teismas pažymi, kad CK 6.659 straipsnyje būtent rangovui nustatyta pareiga įspėti užsakovą apie konkrečias aplinkybes, keliančias grėsmę tinkamam sutarties įvykdymui. Nurodyto straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatyta, kad rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai gauta iš užsakovo medžiaga, kitas turtas ar dokumentai netinkami ar blogos kokybės, užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui arba yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui. Rangovas, kuris neįspėja užsakovo apie CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nustatytas aplinkybes, arba tęsia darbą nelaukdamas, kol užsakovo atsakymas bus gautas per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu jis nenustatytas, – per protingą terminą, arba, jeigu neįvykdo laiku gautų užsakovo nurodymų, neturi teisės remtis CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus (CK 6.659 straipsnio 2 dalis). Jei užsakovas nepaiso laiku padaryto ir pagrįsto rangovo įspėjimo apie nurodytas aplinkybes, sudarančias grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ir jų nepašalina, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.659 straipsnio 3 dalis). Toks reglamentavimas užtikrina viešąjį interesą, kad užsakovo nurodymai ir kitos paaiškėjusios aplinkybės dėl darbo atlikimo būdo nekeltų grėsmės atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ir saugumui, taip pat rangos sutarties šalių interesą, kad nė viena šalis nepatirtų žalos dėl atliktų darbų netinkamumo. Tai, kad viena iš statybos rangos sutarties šalių – rangovas – yra profesionalas, būtent jam suponuoja pareigą žinoti, kokie darbo atlikimo būdai gali būti naudojami, kad galutinis rangos rezultatas atitiktų sutarties reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2014).
Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė, būdama statybų srities specialistė ir veikdama savo rizika, atliko statybos rangos darbus, žinodama (ar turėdama žinoti), kad darbų atlikimo būdas ar kitos aplinkybės gali turėti įtakos atliekamų darbų tinkamumui, tvirtumui, kokybei. Atsakovės rizikingi veiksmai (jų atlikimas netinkamomis oro sąlygomis) lėmė tai, kad nebuvo pasiektas norimas statybos darbų rezultatas, todėl ji turi atsakyti už darbo trūkumus.
Teisminio nagrinėjimo metu šalys pripažino faktą, kad jų sulygti darbai nebuvo iki galo atsakovės užbaigti. Šalys pasirašė dvi paslaugų teikimo sutartis, tačiau iš atliktų darbų pobūdžio bei siekiamo rezultato akivaizdu, kad tai buvo vieno sudėtinio statybos darbų rezultato – kiemo aikštelės išbetonavimo etapai, ką patvirtina ir prie ieškinio pridėta betonuoto kiemo schema bei darbų kainos skaičiavimas, kuri nurodyta bendrai (14,15). Šalys buvo sutarusios, kad paslaugų suteikimas bus patvirtintas darbų priėmimo – perdavimo aktu, po ko atsakovė išrašys ir pateiks sąskaitą faktūrą (sutarties 3.1 ir 3.2 punktai), tačiau darbų priėmimo – perdavimo aktas tarp šalių nebuvo nei surašytas, nei pasirašytas. Ieškovas teisme nurodė, kad akto dėl kiemo pagrindų paruošimo nepasirašė, nes tuo metu nebuvo Lietuvoje, bet duomenų, kad toks dokumentas iš viso būtų parengtas teismui nebuvo pateikta. Akivaizdu, kad pagal pateiktus duomenis galima daryti išvadą, kad šalių sudaryta 2021-07-08 sutartis iki galo neįvykdyta, bet šalių veiksmai akivaizdžiai rodo, jog ji faktiškai yra nutraukta, apie ką ieškovas buvo įspėjęs atsakovės atstovą raštu, reikšdamas pretenziją.
Ieškovas su pretenzija dėl atliktų darbų kokybės į atsakovę kreipėsi 2021-10-12 ir prašė susitarti dėl darbų broko taisymo bei darbų užbaigimo, priešingu atveju nurodė, kad darbus atliks kitas asmuo ir ieškovas reikalaus nuostolių atlyginimo.
Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktika aiškinant civilinio proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019).
Kad kiemo betonavimo darbai atlikti netinkamai spręstina byloje nustatytų aplinkybių visuma, o kad jie turi trūkumų iš dalies sutinka ir atsakovės atstovas. Atsakovės atlikti darbai nepatiko ieškovui vizualiai. Be to, nebūdamas tokių darbų specialistu, ieškovas negalėjo ir neprivalėjo žinoti tokiems darbams keliamų reikalavimų jų tinkamumui, bet ir vizualiai pamatęs darbų rezultatą, šiuos darbus stabdė, jų eigoje. Todėl, kaip matyti, gindamas savo teises jis kreipėsi į tam, anot jo, specialių žinių turintį asmenį - J. D., kuris turi ypatingojo statinio statybos vadovo ir ypatingojo statinio statybos techninio priežiūros vadovo kvalifikaciją (atestato Nr. 29765), kuris apžiūrėjęs aikštelę, aktu konstatavo, jog atlikti darbai turi akivaizdžius defektus. Ieškovas atliktų darbų netinkamą kokybę ir įrodinėja šio asmens surašytu aktu bei fotonuotraukomis.
Nors ieškovas minėtą aktą laiko eksperto išvada, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada – laikoma tik teismo nutartimi paskirto tyrimo, atlikto ir įforminto įstatymo nustatyta tvarka ekspertizės akte, išvada, kurią pateikia įstatymų nustatyta tvarka paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias. Jeigu ekspertinio pobūdžio tyrimas atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje arba byloje esantis ekspertizės aktas neatitinka įstatymo reikalavimų, tai, nepaisant jo tiriamojo-mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme; toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį – rašytinį įrodymą, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2001; 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2004; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009).
Įvertinus tai, kad esant tik tokiam darbų defektų fiksavimo aktui byloje, šalys neprašė teismo skirti ekspertizės (atsakovės atstovas žodžiu buvo pareiškęs prašymą dėl ekspertizės skyrimo, tačiau išaiškinus tokio prašymo pateikimo sąlygas ir reikalavimus, numatytu CPK 90, 212-213 straipsniuose, jis šio prašymo atsisakė), todėl byloje vertinamas ieškovo pateiktas aktas kaip įrodymų šaltinis. Akte nurodyta, kad apžiūrėjus atliktus darbus objekto adresu (duomenys neskelbtini), nuogrindos, automobilio stovėjimo aikštelės bei įėjimo aikštelės betonavimo darbus su betoninių akmenų imitacija nustatyti akivaizdūs defektai: įrengta danga nevienodo rašto (įspaudu akmens riedulių imitacijos), vietomis darytos siūlių rievėjimas, kitose vietose iš viso nerievėta, aštrūs kampai, viršutinis betono sluoksnis turi mikro plyšių, kas gali sukelti tolimesnį betono paviršiaus irimą. Danga įrengta plonasluoksnė 6 cm storio, pagrindų, atkasus kraštą, nerasta. Dangoje yra aiškūs ištisiniai plyšimai per visą storį, kur galima abejoti, ar ten dėtas armatūros tinklas. Po medinėmis kolonomis neužbaigti darbai, vietomis betonas neužlygintas. Neišlaikytas nuolydis prie laiptų aikštelės pagrindinio įėjimo į namą. Vandentiekio sklendei neįrengtas dangtis, įdėtas tik kanalizacijos vamzdžio galas. Fekalinės kanalizacijos kinetės dangtis likęs 2 cm žemiau įrengtos dangos. Išvada: reikėtų esamą brokinę dangą išardyti, įrengti tinkamus pagrindus ir įrengti tinkamą dangą, išlaikant nuolydžius nuo namo ir automobilio stovėjimo aikštelės.
Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė jokių įrodymų, išskyrus atstovo paaiškinimus apie trūkumų atsiradimo priežastis, kurie leistų spręsti, kad dėl atsiradusių defektų nebuvo atsakovės kaltės, kad darbai buvo atlikti kokybiškai ir trūkumai bei žala atsirado ne dėl atsakovės kaltės. Be to, atsakovės atstovas atsisakė bendradarbiauti su ieškovu, remdamasis, kad ieškovas jį apšmeižė ir jis jaučiasi įskaudintas, tačiau ši aplinkybė nešalina jo kaip rangovo atsakomybės už nekokybiškus darbus, o savo reputaciją jis turi teisę ginti įstatymų leistinai būdais, kas teismo jam buvo paaiškinta.
Teismas konstatuoja, kad atsakovės atlikti kiemo betonavimo darbai turi trūkumų, todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl ieškovo patirtų nuostolių atlyginimo, nes atsakovė šių trūkumų nepašalino ir su ieškovu nebendradarbiavo, net ir po pretenzijos pareiškimo (CK 6.665 straipsnio 3 dalis). Teisme atsakovės atstovas patvirtino, kad neketina ištaisyti padaryto broko dėl jau nurodytų priežasčių – ieškovo šmeižto.
Byloje ieškovas, remdamasis tuo, kad atsakovės atlikti kiemo betono dangos įrengimo darbai yra netinkamos kokybės, naudojasi dviem savo teisių gynimo būdais – teise atsisakyti apmokėti netinkamai atliktus darbus ir teise reikalauti nuostolių, kuriuos sudaro netinkamai atliktų darbų trūkumų ištaisymo išlaidos, atlyginimo.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės iš viso 4930,72 Eur nuostolių atlyginimą, t.y. prašo sumažinti atsakovės darbų kainą pagal 2021-06-18 Paslaugų teikimo sutartį Nr. 21-6-2 ir 2021-07-08 Paslaugų teikimo sutartį Nr.21-7-1 iki nulio ir priteisti iš atsakovės 2130 Eur sumokėtą avansą bei 2800,72 Eur nuostolių atlyginimą dėl netinkamai atliktų darbų pašalinimo.
Ieškovas prašo, kad iš atsakovės būtų priteista suma, reikalinga netinkamai atliktų darbų trūkumams pašalinti, t. y. naudojosi vienu iš CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisių gynimo būdų. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014). Vadinasi, remiantis minėta kasacinio teismo praktika, patirti nuostoliai gali būti įrodinėjami visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais, taip pat ir sąmatomis. Kitaip tariant, siekiant prisiteisti nuostolius, pasireiškiančius trūkumų šalinimo išlaidomis, nėra būtina, kad šios išlaidos jau būtų faktiškai patirtos. Įstatymas nedraudžia teismui priteisti tokią trūkumų šalinimo išlaidų sumą, kurią pagal byloje surinktus įrodymus ieškovas turėtų patirti šalindamas nustatytus trūkumus.
Ieškovas nurodo, kad atsakovei netinkamai atlikus darbus, jų nuostolius sudaro betoninių grindų ardymas rankiniu būdu – 1408 Eur, betoninių atliekų išvežimas – 120 Eur, statybinio laužo pakrovimas į sunkvežimį – 90 Eur, laužo pridavimas – 164 Eur, demontuojant aikštelę galimi pažeidimai: laiptai (naujų perklijavimas) ir pamatų armavimas (su darbu) – 450 Eur. Visa šių darbų atlikimo kaina su 21 proc. PVM sudaro 2700,72 Eur. Šias išlaidas ieškovas grindžia UAB „Ketus“ sudaryta lokaline sąmata. Atsakovas su tokiomis išlaidomis nesutinka, mano, kad jos per didelės, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad defektai galėtų būti pašalinti už mažesnę sumą (CPK 178 straipsnis), taip pat nurodė, kad iš viso nereikia nieko ardyti, kitą kiemo dangą galima dėti ant jau esamos, su kuo nesutinka ieškovas. Kad šie defektai turės būti šalinami abejonės nėra, nes kaip matyti iš pateiktų duomenų apie darbų trūkumus, tai atlikti būtina ir tokios dangos, kokia yra, vizualinė išraiška, netenkina ieškovo. Atsakovei nepateikus jokių kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima įvertinti, ar trūkumai gali būti šalinami už mažesnę kainą, teismui nelieka nieko kito tik remtis byloje esančiais įrodymais, kadangi teismas negali už šalis rinkti įrodymus. Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Visgi teismas nesutinka su ieškovu, kad defektų šalinimo išlaidų suma turėtų būti priteista su 21 proc. PVM, kadangi teismui nepateikti įrodymai, jog šiuos darbus ir atliks juridinis asmuo, mokantis PVM, taip pat, kad demontuojant aikštelę iš tiesų bus padaryti laiptų ir/ar pamatų pažeidimai. Ieškovas šiuos darbus gali samdyti atlikti ir fizinį asmenį, vykdantį individualią veiklą, todėl vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais iš atsakovės ieškovo naudai priteistina darbų trūkumų šalinimo suma be PVM ir be tikėtinų darbų, iš viso 1782 Eur (2700,72-468,72-450).
Jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti šio kodekso 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis (CK 6.680 straipsnis). Užsakovas (vartotojas) rangos sutartyje disponuoja CK 6.334 straipsnyje įtvirtintomis pirkėjo (vartotojo) teisėmis ir turi teisę pasirinkti kurį nors iš šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pažeistų teisių gynimo būdų, tarp jų ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, darbo rezultato priėmimo ar naudojimo metu nustačius jo trūkumus, užsakovas (vartotojas) turi teisę savo pasirinkimu pareikšti rangovui CK 6.665 straipsnio 1 ir 3 dalyse bei 6.334 straipsnyje nustatytus reikalavimus. CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų. Įstatyme nustatytų vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimas priklauso savo teises siekiančiam apginti vartotojui, tačiau teismas jį gali atsisakyti taikyti, kai toks teisių gynimo būdas būtų neproporcingas įvertinus abiejų ginčo šalių interesus. Tokiu atveju teismas gali pritaikyti kitą užsakovo (vartotojo) teisių gynimo būdą, kuris, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nepažeistų šalių interesų pusiausvyros. Tai reiškia, kad užsakovas, įgyvendinęs teisę į nuostolių atlyginimą, kartu gali pasinaudoti kitu savo teisių gynimo būdu ir atsisakyti apmokėti netinkamai atliktus darbus. Šie teisių gynimo būdai nevertintini kaip alternatyvūs ir gali būti naudojami kartu dėl to paties teisių pažeidimo.
Pasisakant dėl sumokėto avanso priteisimo, pažymėtina, kad byloje pateikti duomenys tik dėl netinkamos betono dangos, dėl pagrindo paruošimo betonavimui jokių įrodymų, kad jis įrengtas netinkamai, į bylą nepateikta. Ieškovas pripažino, kad pats matė kaip buvo išvežamas gruntas iš kiemo, atvežtas žvyras, atsakovės atstovas patvirtino, kad panaudojo visas medžiagas jo įrengimui kaip buvo sutarta. Tiek ieškovo pateiktame darbų kokybės įvertinimo akte, tiek parengtoje sąmatoje dėl nekokybiškai atliktos kiemo dangos tvarkymo kalbama tik apie pačią betoninę dangą ir jos šalinimą, o ne apie pagrindus. Ieškovas ir pretenzijoje, adresuotoje atsakovei, rašo tik apie 2021-07-08 Paslaugų teikimo sutartį Nr.21-7-1. Esant tokiems byloje įrodymams, t.y. nesant įrodymų, kad pagrindas kiemo betonavimui buvo įrengtas netinkamai, teismas daro išvadą, kad ieškovas privalo sumokėti šalių sutartą atlygį pagal 2021-06-18 Paslaugų teikimo sutartį Nr. 21-6-2 - 930 Eur ir atsakovė už šiuos darbus pagrįstai gavo sutartą atlygį, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinas tik 1200 Eur sumokėtas avansas pagal 2021-07-08 Paslaugų teikimo sutartį Nr. 21-7-1. Tokiu būdu ieškovui iš atsakovės iš viso priteistina 2982 Eur (1200 + 1782) nuostolių atlyginimo.
Dėl procesinių palūkanų
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimiems nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis išdėstytu teisiniu procesinių palūkanų reguliavimu, teismas iš atsakovės ieškovui priteisia 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos bendros sumos, tai yra nuo 2982 Eur nuo bylos iškėlimo teisme – 2021-11-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.
CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, sumas išmokėtos ekspertams, liudytojams, su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu bei kitos pagrįstos ir būtinos išlaidos (CPK 88 straipsnis).
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas patyrė iš viso 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. sumokėjo 205 Eur žyminio mokesčio (148 Eur už ieškinį ir 57 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), 100 Eur už pretenzijos atsakovei parengimą, 300 Eur už ieškinio parengimą. Atsakovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktas patirtas atstovavimo išlaidas ir jų dydį, bylos sudėtingumą, atstovų paruoštų procesinių dokumentų apimtį, konstatuoja, jog ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, o jų dydžiai atitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Ieškinį patenkinus iš dalies (60 proc.), iš atsakovės ieškovui priteistina 329 ((148+400) x 60 proc.) Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktai, 93 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Beta forma“, kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2982 Eur (du trūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt du eurus) dydžio nuostolių atlyginimo bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlime teisme – 2021-11-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Beta forma“, kodas(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 329 Eur (tris šimtus dvidešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovui D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.