Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L., atstovaujamo advokatės V. G., atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. pareiškimą dėl praleisto termino vykdomiesiems dokumentams pateikti vykdyti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo A. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

VIII. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti (CPK 608 straipsnis).

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdomasis dokumentas turi būti pateiktas vykdyti nepraleidus civilinio proceso įstatyme įtvirtinto pateikimo vykdyti senaties termino. Pagal 606 straipsnio 2 dalį vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šio termino praleidimas laikytinas procesine kliūtimi priimti vykdomąjį dokumentą ir pagal tokį dokumentą pradėti vykdymo veiksmus (CPK 651 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pagal CPK 608 straipsnį išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių; termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per įstatymo nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti nustatyto termino praleidimo laikotarpį; pareiškėjas turi pateikti įrodymus, kad per įstatymo nustatytą terminą egzistavo aplinkybės, kurios kliudė laiku ir tinkamai atlikti atitinkamus veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Svarbios aplinkybės, sprendžiant vykdomojo rašto pateikimo termino atnaujinimo klausimą, teismo gali būti įvertintos, atsižvelgiant į ginčo esmę, šalių elgesį, priežastis, neleidusias kreiptis dėl sprendimo vykdymo anksčiau. Vykdomojo rašto pateikimo termino praleidimo priežastys turi būti svarios ir atitinkančios protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-687/2020, 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-313/2020).

13. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2013 m. gruodžio 3 d. priėmė nuosprendį, kuriuo A. Š. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę bei priteisė iš A. Š. nukentėjusiojo A. L. naudai 7 000 Lt (2 027 Eur) neturtinės žalos atlyginimo. Nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. balandžio 11 d. Pareiškėjui A. L. Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 18 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl 7 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Taigi, terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti baigėsi 2019 m. balandžio 11 d. (CPK 606 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjo teigimu, jis terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti praleido, nes dėl suinteresuoto asmens įvykdyto nusikaltimo (buvusios sutuoktinės nužudymo) patyrė didelį emocinį sukrėtimą ir iškart po įvykio išvyko gyventi į užsienį. Be to, nežinojo, kad išduotą vykdomąjį raštą reikia pateikti vykdyti antstoliui.

14. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui A. L. Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 18 d. lydraštyje dėl vykdomojo rašto išdavimo išaiškino, jog, vadovaudamasis CPK 590 straipsnio ir CPK 650 straipsnio nuostatomis, jis turi teisę išduotą vykdomąjį raštą pateikti vykdyti pasirinktam antstoliui CPK 606 straipsnyje numatytais terminais. Taigi, pareiškėjas buvo informuotas, kad vykdomasis raštas turi būti pateiktas vykdyti antstoliui. Nors minėtame rašte nebuvo nurodytas konkretus terminas per kurį vykdomasis raštas gali būti pateiktas vykdymui, tačiau buvo pažymėta, kad terminas numatytas CPK 606 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad kiekvienas apdairus ir rūpestingas asmuo turėjo ir privalėjo pasidomėti, koks CPK 606 straipsnyje numatytas terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti (CK 1.6 straipsnis). Be to, apelianto atskirojo skundo teiginys, kad jis nebūdamas Lietuvoje nežinojo apie CPK pakeitimus dėl termino sutrumpinimo pateikti vykdomuosius dokumentus vykdyti, suponuoja išvadą, jog pareiškėjas visgi suvokė, kad egzistuoja terminas per kurį vykdomasis raštas turi būti pateiktas vykdyti antstoliui.

15. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su termino, per kurį vykdomasis raštas turi būti pateiktas vykdyti antstoliui pasikeitimu pastebėtina, kad CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2011 m. spalio 1 d., buvo nustatytas dešimties metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Minėta nuostata buvo pakeista 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480 ir nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančioje CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijoje nustatytas trumpesnis terminas, numatant, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Įstatymų leidėjas, minėtu įstatymu pakeitęs CPK 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminą, atskiru įstatymu nenustatė šios pakeistos normos įgyvendinimo tvarkos. Taigi, vykdomojo dokumento pateikimui priverstinai vykdyti, vadovaujamasi CPK 3 straipsnio 9 dalimi ir taikomos CPK normos, kurios galioja vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui priverstinai vykdyti metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-611/2015).

16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui vykdomasis raštas buvo išduotas 2014 m. balandžio 18 d. Todėl šioje byloje nesusiklostė tokia situacija, kai pareiškėjas terminą praleido dėl teisinio reglamentavimo pasikeitimo ir todėl būtina universaliai užtikrinti išieškotojo teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių apsaugą, t. y. esant tokioms termino praleidimo priežastims, kaip taisyklė visada, išskyrus tokius atvejus, kai yra pagrindas paneigti įgytų teisių teisėtumą arba paties išieškotojo piktnaudžiavimą teise, kitaip tariant, kai pripažįstama, kad Konstitucija nesaugo tokių interesų ir lūkesčių, nes jie nėra teisėti, praleistas terminas atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-415/2016).

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis neturi teisinio išsilavinimo, savaime nepagrindžia termino praleidimo priežasčių ir neatitinka aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios atlikti įstatyme nustatytus veiksmus, apibrėžties. Pažymėtina, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 straipsnis). Teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertintinas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, lemianti termino praleidimo svarbumą, nes tai prieštarautų teisės normoje nustatyto termino paskirčiai ir tikslui. Tuo tarpu pareiškėjo subjektyvus suvokimas, kad jeigu teismas priteisė iš kalto asmens nustatytą pinigų sumą žalai atlyginti, tai jis ir privalo ją sumokėti, negali būti laikomas svarbia priežastimi terminui atnaujinti.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas apelianto nurodytą aplinkybę, kad po suinteresuoto asmens įvykdyto nusikaltimo jis išvyko gyventi į užsienį, pažymi, kad ši aplinkybė yra subjektyvi, nes asmuo ir negyvendamas Lietuvoje turi galimybę kreiptis į antstolį elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 624¹ straipsnis). Tuo tarpu pareiškėjas teigdamas, kad po minėto įvykio jam buvo emocinė depresija, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jo emocinė būklė po artimo asmens netekties buvo tokia, kuri objektyviai sutrukdė laiku atlikti atitinkamus veiksmus (CPK 178 straipsnis). Įvertintina ir tai, kad pareiškėjas terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti praleido ženkliai, t. y. daugiau nei 13 mėnesių. Pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog pareiškėjas prašydamas atnaujinti terminą vykdomajam dokumentui, siekia, jog būtų atlyginta neturtinė žala, kurią jis patyrė dėl suinteresuoto asmens įvykdyto nusikaltimo, pati savaime, esant pasyviam išieškotojo elgesiui, negali būti laikoma svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Priešingu atveju, būtų paneigta civilinio proceso įstatyme įtvirtinto vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties termino paskirtis ir neužtikrintų šalių interesų pusiausvyros.

19. Be to, terminas pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytas jo nesiejant su tuo, kokiu pagrindu atsirado prievolė. Suinteresuotojo asmens neteisėti veiksmai ir šiais veiksmais pareiškėjai padaryta žala buvo įvertinti priimant nuosprendį, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis dokumentas. Už nusikaltimą suinteresuotajam asmeniui buvo paskirta bausmė, o priteistas neturtinės žalos atlyginimas tapo įprasta civilinio pobūdžio pinigine prievole, kurios išieškojimui taikomos bendros vykdymo taisyklės. Vien faktas, kad žalos atlyginimas priteistas artimo asmens nužudymo byloje, negali būti vertinamas kaip paneigiantis su vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti tvarka ir terminais susijusį teisinį reglamentavimą. Todėl termino praleidimo pasekmių taikymas šiuo atveju negali būti vertinamas kaip teismo nuosprendžio paneigimas ar jo ignoravimas. Nėra ginčo dėl to, kad suinteresuotasis asmuo padarė pareiškėjui žalos, tačiau dėl pasyvaus elgesio pareiškėjas pats prarado teisę reikalauti priverstinio žalos atlyginimo išieškojimo (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-598-945/2020).

20. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjo nurodytos subjektyvios aplinkybės dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinimo nelaikytinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti. Dėl to skundžiama Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.