Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. Š. kaltu iš esmės prisipažino ir paaiškino, kad apie dvidešimt metų gyveno su E. ir A. L. šeima kaip pagalbinis darbininkas, padėjo jiems tvarkyti ūkį. A. L. išėjus gyventi kitur, liko su E. L., o po kurio laiko pradėjo su nukentėjusiąja ir sanguliauti. Taip pat dažnai kartu vartodavo alkoholinius gėrimus. 2012-06-28 vakare su E. L. irgi gėrė alkoholinius gėrimus. Kitą rytą nukentėjusiosios prašymu nupirko alaus, kurį kartu išgėrė, po to dar kartą ėjo pirkti alaus. Begeriant E. L. pareiškė, kad su juo negyvens, nes susirado kitą vyrą, kuris padės jai parduoti šį namą, nupirks kitą namą ar butą, teiks išlaikymą. Susijaudinęs, kad liks be gyvenamos vietos, pradėjo priekaištauti nukentėjusiajai, o ši sudavė jam delnu per veidą. Tuomet supykęs paėmė šalia gulėjusį peilį, apkabino E. L. ir dūrė jai tuo peiliu į kaklą. Kiek kartų dūrė neprisimena, tačiau tikrai nedūrė 27 kartus, kaip nurodyta kaltinime. Pajuto, kad nukentėjusioji suglebo, pamatė perpjautą jos kaklą, tuomet E. L. paleido. Po to pabaigė gerti alų ir nuėjo miegoti.

Parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 146-160 T. 2) A. Š. parodė vietą, kurioje buvo E. L. kai jis, kilus tarpusavio konfliktui, priėjęs prie nukentėjusiosios, ją apkabino, paėmė šalia ant stalo buvusį peilį ir perpjovė E. L. gerklę.

Nukentėjusioji K. L. paaiškino, kad E. L. yra jos mama. Jos žiniomis A. Š. gyveno atskirai, bet padėdavo mamai atlikti ūkio darbus. 2012-06-29 ji buvo palikusi savo keturių metų dukrą pas mamą. Apie 15 val. E. L. paskambino ir skundėsi, kad A. Š. girtas ir braunasi į namus. Vėliau mama neatsiliepė į telefono skambučius, todėl ji paprašė savo draugo A. K. nuvažiuoti pažiūrėti ar kas neatsitiko. Po kiek laiko draugas paskambino bei pasakė, kad mama guli kraujo klane ir reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą. A. Š. ji pažįsta nuo 1995 metų. Kaltinamasis neturėjo savo namų, artimųjų, todėl padėjo tėvams atlikti ūkio darbus, o už tai gavo pastogę, maisto. Maždaug metai iki E. L. žūties jos sutuoktinis A. L. išsikraustė gyventi kitur, nors santuoka su mama nebuvo nutraukta. Žinojo, kad mama turi draugą, kuris atvažiuodavo ją aplankyti. Apie A. Š. ir E. L. artimesnius santykius nieko nežino. Nukentėjusioji taip pat patvirtino, kad mama nevengdavo vartoti alkoholinius gėrimus.

Nukentėjusysis A. L. paaiškino, kad maždaug prieš dvidešimt metų susipažino su A. Š.. Kadangi šis neturėjo kur gyventi, o jo šeimai ūkyje buvo reikalingas pagalbinis darbininkas, priėmė jį dirbti, suteikė gyvenamąsias patalpas. Paskutinius metus iki nukentėjusiosios nužudymo su E. L. gyveno atskirai, kadangi ši dažnai vartodavo alkoholinius gėrimus. Jo žiniomis alkoholį atnešdavo kaltinamasis ir jie kartu gerdavo. Pastaraisiais metais A. Š. išgėręs tapdavo agresyvus, o elgesys sunkiai prognozuojamas. Buvo peiliu sužalojęs ir jį. 2012-06-29 apie 13 val. E. L. jam keletą kartų skambino. Neatrodė, kad būtų išgėrusi. Ji skundėsi, kad A. Š. braunasi į gyvenamąsias patalpas, daužo duris.

Nukentėjusysis B. B. paaiškino, kad E. L. jo duktė. A. Š. nukentėjusioji E. L. su vyru priėmė kaip pagalbinį darbininką, kadangi šis neturėjo kur gyventi. Būdamas blaivus kaltinamasis elgdavosi tinkamai, buvo neblogas žmogus. Nukentėjusiosios vyras A. L. maždaug metai iki dukters nužudymo išėjo gyventi pas kitą moterį. Tai jam tikrai žinoma, kadangi A. L. ne kartą matė su kita moterimi. Dėl to duktė labai pergyveno, pradėjo dažniau vartoti alkoholinius gėrimus. Apie jos santykius su kaltinamuoju nieko nežino.

Liudytojas A. K. paaiškino, kad jis gyvena kartu su nukentėjusiąja K. L., turi bendrą vaiką – dukterį. 2012-06-29 duktė buvo palikta pas Karolinos mamą E. L.. Jau nuo ryto nukentėjusioji E. L. skambino bei siuntė trumpąsias žinutes, kad A. Š. neblaivus. Žinojo, kad būdamas išgėręs kaltinamasis elgiasi agresyviai, todėl kai E. L. neatsiliepė į skambučius nutarė nuvažiuoti pažiūrėti ar kas neatsitiko. Nuvykęs pirmiausia pamatė namo verandoje kaltinamąjį A. Š., kuris buvo girtas, sunkiai vaikščiojo, nesiorientavo aplinkoje. Durys buvo užrakintos, o į beldimus kaltinamasis nereagavo, todėl jis išlaužė verandos duris į įėjo. Ant A. Š. rūbų ir rankų matėsi kraujas. Kaltinamasis netrukus nuvirto ir užmigo. Svetainėje pamatė gulinčią kraujo klane E. L., todėl pranešė savo draugei K. L. bei liepė kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Liudytojas A. B. paaiškino, kad jis gyveno tame pačiame kaime kaip ir E. L. bei A. Š.. 2012-06-29 paskambinęs A. K. paprašė atvažiuoti ė nukentėjusiosios gyvenamą vietą. Atvykęs pamatė miegantį kaltinamąjį A. Š., kurio rankos ir kojos buvo suteptos krauju. Svetainėje kraujo klane pamatė gulinčią E. L.. Taip pat apie du metus laiko pažinojo ir E. L. sutuoktinį A. L.. Apsilankydavo pas juos, pažinojo ir A. Š., gyvenusį tame pat name, kaip ir Lukoševičiai, žinojo, kad jis dirbo kaip pagalbinis darbininkas. Kaltinamasis buvo darbštus, nuoširdus, geras žmogus. Apie 8 paskutinius mėnesius A. L. su žmona negyveno. Jam išsikrausčius E. L. pradėjo piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, kurių nupirkti siųsdavo A. Š.. Paskui jie kartu gerdavo, o apsvaigę nuo alkoholio susipykdavo ir susimušdavo. Ne kartą jam yra skambinusi E. L., kuri skųsdavosi kaltinamojo elgesiu, prašydavo atvykti pažiūrėti, padėti. Jis niekada nevažiuodavo, manė, kad šią problemą turėjo išspręsti pati nukentėjusioji, liepdama A. Š. išsikraustyti. Kaip suprato iš atsitiktinai nugirsto E. L. ir kaltinamojo pokalbio, jų tarpusavio santykiai buvo gana artimi, girdėjo A. Š. sakant „tai tau to ir ano reikia, tai permiegoti su tavimi reikia“.

Liudytoja R. U. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) ji turi maisto prekių parduotuvę. Šioje parduotuvėje dažnai apsilankydavo ir kaltinamasis A. Š., kuris gyveno E. L. ir jos vyro sodyboje. Nukentėjusiąją parduotuvėje matydavo retai, kadangi kai gyveno su A. L., dažniausiai jis atvykdavo apsipirkti, o kai liko gyventi viena, siųsdavo į parduotuvę kaltinamąjį. Dažniausiai A. Š. pirkdavo 3 litrų talpos butelius stipraus alaus. Apie E. L. ir A. Š. tarpusavio santykius nieko nežino. 2012-06-29 dienos metu kaltinamasis parduotuvėje lankėsi du kartus. Abu kartus pirko po 3 litrų butelį alaus. Jos nuomone, A. Š. alų vartodavo kartu su E. L.. Iš nukentėjusiosios veido matėsi, kad ji piktnaudžiavo alkoholiu.

Liudytojas Š. P. B. paaiškino, kad E. L. sesers prašymu jam ne kartą teko bendrauti su nukentėjusiąja E. L.. Žinojo, kad ji turi potraukį alkoholiui, todėl bandė jai padėti spręsti šią problemą.

Liudytojas L. D. paaiškino, kad jis gyvena tame pačiame kaime, kuriame gyveno nukentėjusioji E. L. su savo vyru. Pas juos, kaip ūkio darbininkas, gyveno kaltinamasis A. Š.. Paskutinius metus A. L. išėjo gyventi kitur. Kokie buvo santykiai tarp kaltinamojo ir E. L. jam nėra žinoma. Neteko matyti, kad A. L. vartotų smurtą prieš kaltinamąjį. Kaip kaimyną A. Š. charakterizuoja teigiamai, kaip visais atvejais linkusį padėti asmenį.

Apžiūrėjus įvykio vietą: namą (duomenys neskelbtini), kambaryje, priešais duris iš prieangio ant grindų rastas E. L. lavonas su durtinėmis-pjautinėmis žaizdomis dešinėje kaklo srityje. Nukentėjusiosios drabužiai permirkę krauju, šalia daugybė kraujo, numestas peilis, o kairėje rankoje tarp smiliaus ir nykščio rasta kuokštas plaukų (b. l. 7-38 T. 1).

Kaip matyti iš teismo medicinos specialisto išvados E. L. mirties priežastis – daugybinės durtinės-pjautinės žaizdos kaklo šonuose ir priekyje su Jungo venų pažeidimais abipus, su kiauryminiais ryklės ir dešinės priesieninės krūtinplėvės bei dešinio plaučio viršūnės pažeidimais. Sužalojimai sukėlė išorinį ir vidinį kraujavimą, oro ir kraujo susikaupimą dešinėje krūtinplėvės ertmėje, oro emboliją ir šoką. E. L. mirė 2-6 val. iki lavoninių reiškinių fiksavimo momento apžiūrint kūną įvykio vietoje 2012-06-29, 21.25 val. E. L. kūne specialistas (b. l. 120- 127 T. 1) konstatavo ne mažiau kaip dvidešimt septynias, mirties priežastimi tapusias, durtines-pjautines žaizdas kaklo šonuose ir priekyje, kurios buvo padarytos aštriu duriančiu pjaunančiu vienašmeniu įrankiu kelios-keliolika minučių iki mirties. Įrankiu į kaklą buvo smūgiuota iš kintančios pozicijos ir/arba perimant įrankį iš rankos į ranką arba apsukant delne. Krūtinplėvės pažeidimai (nustatyta ne mažiau kaip penki), plaučio pažeidimai (nustatyta ne mažiau kaip trys), Jungo venų pažeidimai (nustatyta ne mažiau penki dešinėje ir vienas kairėje) atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą ir šiuo atveju sumoje tapo mirties priežastimi. Taip pat specialistas konstatavo iki paros senumo odos nubrozdinimus dešinio peties srityje priekiniame paviršiuje ir dešinės plaštakos pirštų nugariniuose paviršiuose, analogiško senumo poodines kraujosruvas kairės plaštakos nugariniame paviršiuje ir riešo srities nugariniame paviršiuje, dešinės blauzdos viršutinės dalies vidiniame-priekiniame paviršiuje, dešinės pėdos nugarinio paviršiaus vidiniame krašte ir kairės šlaunies išorinio paviršiaus viršutinėje dalyje. Pastarieji išvardinti sužalojimai susidarė devynių ar daugiau trauminių kontaktų su kietais bukais riboto paviršiaus daiktais pasėkoje. Sužalojimai abiejose plaštakose gali būti traktuojami kaip gynybos ar grumtynių padariniai. Visi jie kartu ir atskirai atitiktų nežymų sveikatos sutrikdymą ir mirčiai jokios tiesioginės įtakos neturėjo. Nors visų be išimties konstatuotų sužalojimų lokalizacija yra pasiekiama savo ranka, tačiau pobūdis nurodo į pašalinės jėgos poveikį. Po kaklo srities aštrių sužalojimų abipus pažeidus Jungo venas E. L. sveikatos būklė, tuo pačiu ir sąmonė bei gebėjimas judėti ar atlikti kitokius savarankiškus veiksmus, turėjo labai sparčiai blogėti, kol per kelias-keliolika minučių ištiko mirtis. Specialisto nuomone, kaklo sužalojimų padarymo metu E. L. galėjo būti įvairiose padėtyse, tačiau labiausiai tikėtina – gulimoje padėtyje. Išvadoje pažymėta, kad sprendžiant pagal besikaitaliojančią vienašmenio įrankio geležtės ašmenų atgręžimo kryptį užpuoliko padėtis turėjo kisti ir/arba įrankis buvo perimamas iš rankos į ranką arba apsukamas delne. Taip pat nurodyta, kad aštrių sužalojimų padarymui didelė fizinė jėga nebūtina. Sužalojimų padarymo sekos nustatyti negalima. Medicininiu požiūriu visi aštrūs kaklo sužalojimai yra vienodo senumo. Taip pat konstatuotos bukos traumos išraiškos yra paros senumo ir neatmestina, kad padarytos tuo pačiu ar labai artimu metu, kaip ir aštrūs sužalojimai. E. L. marškinėliuose viršutinėje dalyje iš dešinės rasta aštraus pobūdžio pažeidimų, pagal lokalizaciją sutampančių su apatinėmis kaklo žaizdomis, o aukštesnių lokalizacijų žaizdos kakle padarytos tiesiai į nuogą kaklą E. L. lavono kraujyje rasta 2,84 %o, o šlapime – 3,55 %o etilo alkoholio. Tokia koncentracija kraujyje mirties momentu atitiko sunkų girtumo laipsnį.

Iš serologijos ir DNR tyrimų specialistų išvados (b. l. 55- 56 T. 1) matyti, kad ant peilio, rasto šalia nukentėjusiosios E. L., ant kaltinamojo A. Š. marškinėlių rastas žmogaus kraujas. Atlikus šio kraujo DNR tyrimą gautas E. L. DNR profilis su 99, 9999999999 % sutapimo tikimybe.

Iš teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kriminalistikos laboratorijos specialisto išvados (b. l. 64-77 T. 1) matyti, jog tikėtina, kad E. L. durtinės-pjautinės kaklo odos žaizdos Nr. 5-8 padarytos tirti pateiktu peiliu (paimtu įvykio vietoje). Kategoriška išvada dėl šio peilio negalima, kadangi sutampančių požymių visuma nėra individuali. Tirtos E. L. durtinės-pjautinės kaklo odos žaizdos Nr. 1, 2, 4, 9, 10, 11, 12 ir pjautinė odos žaizda Nr. 3 žalojusio įrankio identifikavimui netinkamos, kadangi jose užsifiksavę požymiai yra tik rūšinės arba plačios grupinės priklausomybės. Įvertinus jų tankų išsidėstymą ribotame plote kaklo srityje, tikėtina, kad jos padarytos tuo pačiu duriančiu-pjaunančiu įrankiu, kaip ir durtinės-pjautinės odos žaizdos Nr. 5- 8. Tikėtina, kad E. L. marškinėliuose esantys durtiniai-pjautiniai pažeidimai yra padaryti tyrimui pateiktu peiliu. Kategoriška išvada nėra galima, kadangi sutampančių požymių visuma nėra individuali.

Susipažinus su E. L. mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambučių duomenimis (skambučių išklotine) matyti (b. l. 137-145 T. 1), kad 2012 m. birželio 28-29 dienomis nukentėjusioji kontaktavo su sutuoktiniu A. L., dukterimi K. L., dukters sugyventiniu A. K., motina V. B., seserimi L. B., draugu A. B., taip pat su Š. P. B., A. J. B. ir mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) naudotoju. 2012-06-29 16.39 val. išklotinėje užfiksuotas paskutinis išeinantis praleistas skambutis A. J. B.. Po jo – tik praleisti įeinantys skambučiai ir trumposios žinutės. Taip pat nukentėjusiosios E. L. mobiliojo ryšio telefono išklotinėje užfiksuoti penki skambučiai skubios pagalbos telefonu. Nustatyta, kad skambinta 2012-06-29 16.25 val., 16.26 val. ir 16.29 val. renkant numerius 102 arba 112. Užfiksuotos pokalbių trukmės atitinkamai 4, 5 ir 3 sekundės.

Apžiūrėjus ir įjungus nešiojamą kompiuterį, kuris rastas nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, buvo aktyvuota nuoroda „Skype“, kurios susirašinėjimo istorijoje rasti pokalbiai (b. l. 101-112 T. 1), įvykę 2012-06-28 tarp E. (L.) ir L. (jos sesers B.). Iš šių pokalbių turinio matyti, kad L. B. kelis kartus klausia ar nesiautėjo A. (Š.) ir apsidžiaugia, kad šiandien nesiautėjo. Taip pat rastas 2012-06-29 įvykęs susirašinėjimas su asmeniu vardu A.. Paskutinė E. L. šiam asmeniui rašyta žinutė išsiųsta 16.06 val.

2012 m. birželio 29 d. 20 val. 39 min. A. Š. nustatytas 2,08 %o girtumas (b. l. 87 T. 2).

Iš teismo medicinos tarnybos specialisto išvados (b. l. 2-3 T. 3) matyti, kad A. Š. konstatuoti minkštųjų audinių sumušimai ir poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, abiejų lūpų pogleivyje, paviršiniai odos nubrozdinimai plaukuotoje galvos dalyje ir kairio antakio srityje bei tarpuakyje (padaryti briauną turinčiu daiktu, galimai pirštų nagais), paviršinis odos nubrozdinimas kairės alkūnės paviršiuje. Sužalojimai padaryti maždaug tuo pat metu apie keletas valandų iki apžiūros, kuri atlikta 2012-06-29 20.45 val. Tai patvirtina neprasidėjęs jų gijimas. Taip pat išvadoje konstatuota, kad rasti sutepimai krauju dešinėje plaštakoje bei pėdose gal ir galėjo išsivystyti kraujuojant iš nubrozdinimo tarpuakio srityje, tačiau aptaškymai krauju pėdose iš tokio pobūdžio paviršinio sužalojimo jokiu būdu negalėjo susidaryti ir tai reiškia, jog kraujavimo šaltinis buvo kitas. Sužalojimų, būdingų savigynai, nėra.

Baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas nužudė kitą žmogų. Šio straipsnio 2 d. 2 ir 6 punktuose, pagal kuriuos kaltinamas A. Š., yra numatyta atsakomybė tam, kas nužudė bejėgiškos būklės žmogų (2 p) bei kankindamas ar kitaip itin žiauriai (6 p). Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos (veikimo ar neveikimo) ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo mirtis turi būti dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Kaip matyti iš paties kaltinamojo parodymų, jis pripažįsta nužudęs E. L. – nurodo, jog supykęs ant nukentėjusiosios paėmė peilį ir dūrė jai į kaklo sritį. Netikėti šiais kaltinamojo parodymais pagrindo nėra – tokius savo parodymus A. Š. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, be to, iš karto po įvykio atvykę liudytojai A. K., A. B. matė apsvaigusį nuo alkoholio kaltinamąjį, kurio rankos ir kojos buvo suteptos krauju. Įvykio vietoje kaltinamąjį sulaikius policijos pareigūnams, iš karto buvo paimti A. Š. rūbai. Ant kaltinamojo marškinėlių rastas žmogaus kraujas. Atlikus šio kraujo DNR tyrimą gautas nukentėjusiosios E. L. DNR profilis su 99, 9999999999 % sutapimo tikimybe. Iš paties A. Š., taip pat nukentėjusiosios E. L., liudytojų A. K., A. B. parodymų matyti, kad nusikaltimo padarymo dieną adresu (duomenys neskelbtini), kur gyveno tiek nukentėjusioji E. L., tiek ir kaltinamasis, nieko daugiau nebuvo (išskyrus mažametę mergaitę, kuri miegojo atskirame kambaryje). Dar daugiau, namo, kuriame gyveno ir buvo rasta nužudyta E. L. ir kalinamasis A. Š., durys, kaip nurodė pirmasis atvykęs į įvykio vietą liudytojas A. K., buvo užrakintos iš vidaus ir jam teko jas išlaužti. Kad durys buvo išlaužtos, matyti ir iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir prie jo esančių fotonuotraukų. Kad nusikaltimo padarymo dieną, tai yra 2012-06-29 girtas kaltinamasis braunasi į E. L. namus, taip keldamas pavojų, nukentėjusioji skundėsi savo dukrai K., taip pat A. L.. O iš nukentėjusiosios E. L. mobiliojo ryšio telefono išklotinės matyti, kad ji 2012-06-29 16.25 val., 16.26 val. ir 16.29 val., viso penkis kartus, skambino skubios pagalbos telefonais. Liudytojas A. B. taip pat patvirtino, jog tarp A. Š. ir E. L. ne kartą yra kilę konfliktai, muštynės. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad niekas kitas pavartoti smurtą E. L. atžvilgiu ir ją nužudyti negalėjo. Nors kaltinamasis neigia dūręs nukentėjusiajai tiek kartų, kiek nustatyta teismo medicinos specialisto išvadoje, tačiau netikėti minėta išvada teismas pagrindo neturi. Pažymėtina, kad nusikaltimo padarymo metu A. Š. buvo visiškai girtas – anot liudytojo A. K., jam atvykus kaltinamasis dėl girtumo sunkiai vaikščiojo, netgi nesiorientavo aplinkoje, o netrukus apskritai užmigo. Netgi praėjus dar kelioms valandoms kaltinamajam A. Š. nustatytas 2,08 %o girtumas. Todėl visiškai natūralu, kad dėl savo būsenos (girtumo) kaltinamasis galėjo ir neprisiminti visų įvykio aplinkybių. Dėl viso to, kas paminėta, galima daryti išvadą, kad būtent kaltinamojo A. Š. neteisėti nusikalstami veiksmai nulėmė E. L. mirtį. Nėra abejonių, kad A. Š. nužudymą įvykdė tiesiogine tyčia. Jis suprato, kad tokiais savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti jam gyvybę ir norėjo ją atimti, kadangi daugybę kartų durdamas peiliu į kaklo sritį suvokė savo veikos pavojingumą, suprato, jog nuo tokių jo veiksmų nukentėjusioji neabejotinai mirs. Kaip jau minėta šiame nuosprendyje, šią aplinkybę parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino ir kaltinamasis A. Š..