- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-14
- Bylos Nr.
- e2S-598-945/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01403-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Suinteresuotas asmuo
- N. Š.
- Pareiškėjas
- O. L.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotojo asmens N. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos O. L. pareiškimą suinteresuotajam asmeniui N. Š. dėl praleisto termino vykdomiesiems dokumentams pateikti vykdyti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja pareiškimu prašė atnaujinti terminą vykdomiesiems dokumentams – 2005 m. lapkričio 28 d. Kauno apygardos teismo vykdomiesiems raštams Nr. 1-235-19/05 – pateikti vykdyti ir nurodė, kad 2005 m. spalio 27 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-235-19/2005 N. Š. buvo pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir nuteista laisvės atėmimu 15 metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Teismas taip pat nusprendė priteisti iš N. Š. pareiškėjai, nukentėjusiai dėl motinos nužudymo, 1 876 Lt laidojimo išlaidų, 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 500 Lt išlaidų už juridinę pagalbą ir 2005 m. lapkričio 28 d. jai išdavė vykdomuosius raštus dėl šių sumų (iš viso 9 376,74 Eur) išieškojimo. Pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą vykdomųjų raštų nepateikė vykdyti, nes ji yra įgijusi vidurinį išsilavinimą ir specialių žinių apie tai, kada ir kam pateikiami vykdomieji dokumentai, neturėjo, be to, buvo įsitikinusi ir sąžiningai klydo manydama, kad vykdomieji raštai bus vykdomi tik po to, kai nuteistoji atliks paskirtą 15 metų laisvės atėmimo bausmę, nes, nuteistajai atliekant bausmę, ši jokių pajamų nebūtų turėjusi. Pareiškėja nusikaltimo padarymo metu buvo labai jauno amžiaus (21 m.) ir patyrusi neapsakomą dvasinį skausmą dėl mamos nužudymo, slegiama sielvarto ir neigiamų išgyvenimų, po teismo nuosprendžio išvyko iš Lietuvos ir įsikūrė Šiaurės Airijoje, kur dirbo ir augino (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų, į Lietuvą negrįžo. Einant į pabaigą suinteresuotojo asmens bausmės laikui, pareiškėja 2019 m. rugpjūčio mėn. atvyko į Lietuvą ir kreipėsi su vykdomaisiais raštais į antstolį, tačiau iš jo sužinojo, kad praleido įstatymo nustatytą vykdomųjų raštų pateikimo vykdymui terminą, kurį prašo jį atnaujinti.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotasis asmuo su pareiškimu nesutiko, nurodė, kad pareiškėjos veiksmai susiję ne su žalos atlyginimu, o su noru pasipelnyti ir praturtėti. Be to, pareiškėjos prašymas yra nepagrįstas, pareiškėja be svarbių priežasčių praleido priverstinio išieškojimo terminą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 23 d. nutartimi pareiškimą tenkino, atnaujino pareiškėjos praleistą įstatymu nustatytą terminą vykdomiesiems dokumentams dėl 30 000 Lt (8 688,60 Eur) neturtinės žalos atlyginimo, 1 876 Lt (543,33 Eur) laidojimo išlaidų atlyginimo ir 500 Lt (144,81Eur) išlaidų teisinei pagalbai pagal Kauno apygardos teismo 2005 m. spalio 27 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-235-19/2005 pateikti vykdyti.
4. Teismas nustatė, kad pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo, nusikaltimo prieš jai artimą ir brangų asmenį – mamą – padarymo metu buvo labai jauno amžiaus ir dėl patirties bei žinių stokos sąžiningai klydo manydama, jog ji negali pateikti vykdomųjų dokumentų vykdyti tol, kol N. Š. neatliks laisvės atėmimo bausmės.
5. Nors teismų praktikoje pripažįstama, kad teisinio išsilavinimo neturėjimas nevertintinas kaip aplinkybė, turinti teisinę reikšmę sprendžiant termino praleidimo klausimą, teismas, įvertinęs priteistos žalos dydį ir atsižvelgęs į faktines aplinkybes, jog žala priteista nuosprendžiu baudžiamojoje byloje dėl artimojo (mamos) nužudymo, į suinteresuotojo asmens paaiškinimą, kad ji sutinka atlyginti turtinę žalą, sprendė, jog atnaujinus praleistą terminą nebus pažeisti civilinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo, teisingumo ar sąžiningumo principai.
6. Teismo vertinimu, vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdymui senaties termino taikymas neproporcingai pažeistų pareiškėjos interesus, jos teisėtus lūkesčius ir teisinio tikrumo principą, kadangi pareiškėjos interesas yra saugotinas labiau. Priešingu atveju liktų neįgyvendintas įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuris privalomas visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, įskaitant ir suinteresuotąjį asmenį, ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Suinteresuotasis asmuo atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas visiškai nevertino fakto, kad byloje nėra duomenų, rodančių, jog po to, kai Kauno apygardos teismas 2005 m. lapkričio 28 d. išdavė pareiškėjai vykdomuosius raštus, pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų priteistai skolai išieškoti, nors baudžiamojoje byloje jai buvo teikiama juridinė pagalba, kurios išlaidų išieškojimui buvo išduotas vykdomasis raštas.
1.2. Teismas visiškai nevertino aplinkybių, kad pareiškėja prašymą atnaujinti praleistą terminą pateikė 14 metų praleidusi terminą vykdomiesiems raštams pateikti vykdyti. Pareiškėja itin ilgą laiką elgėsi pasyviai, savo teisių išsiieškoti skolą neįgyvendino įstatymų nustatyta tvarka, nors turėjo tokią galimybę. Toks pareiškėjos elgesys negali būti laikomas pateisinamu, apdairiu ir protingu, suteikiančiu pagrindą atnaujinti praleistą senaties terminą. Terminą pareiškėja praleido dėl savo pačios nerūpestingumo. Pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti pripažintos svarbiomis, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino šį terminą. Tokios pozicijos laikėsi ir Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje byloje Nr. 1S-185-616/2019.
1.3. Teismo nustatytos aplinkybės, kad pareiškėja nuo 2006 m. iki dirbo Šiaurės Airijoje, negali būti laikomos pateisinamu, apdairiu ir protingu elgesiu, suteikiančiu pagrindą atnaujinti praleistą senaties terminą. Priešingai, šios aplinkybės rodo, kad pareiškėja, būdama 25 m. amžiaus, skubėjo išvykti iš Lietuvos, nesiėmusi jokių aktyvių veiksmų įgyvendinti savo įgytas procesines teises dėl vykdomojo rašto pateikimo vykdyti. Toks skubotas išvykimas ir nepateisinamai ilgas pareiškėjos neveikimas galėjo būti teismo pripažintas piktnaudžiavimu įgytomis procesinėmis teisėmis ir pagrindu teismui atsisakyti tas teises ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjama faktinė situacija priskirtina prie tokių atvejų, kai pripažįstama, kad Konstitucija nesaugo tokių interesų ir lūkesčių, nes jie nėra teisėti.
Atsiliepimas
8. Pareiškėja atsiliepimu į skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą ir nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2005 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pareiškėjai buvo priteistos baudžiamajame procese turėtos atstovavimo išlaidos, juridinė pagalba vykdymo procese pareiškėjai nebuvo teikiama. Pareiškėjos noras pamiršti slegiančius išgyvenimus ir išvykimas iš Lietuvos negali būti vertinamas kaip nerūpestingumas ar aplaidumas, ji sąžiningai klydo būdama įsitikinusi, kad išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus galimas tik tada, kai nuteistoji atliks paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Šis suklydimas yra logiškas protingai mąstančiam žmogui, nes laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo pajamų neturi. Pareiškėja pagrįstai tikisi, kad jos įgytos teisės bus išlaikytos ir galės būti realiai įgyvendinamos, o nuteistoji neišvengs pareigos atlyginti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu priteistą žalą ir išlaidas. Neatnaujinus pareiškėjos praleisto termino vykdomiesiems dokumentams pateikti vykdyti, suinteresuotasis asmuo išvengtų pareigos atlyginti žalą ir išlaidas, susiformuotų nuomonę, kad įsiteisėjusį teismo nuosprendį galima vykdyti su sau palankiomis išimtimis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjai atnaujintas praleistas įstatymu nustatytas terminas pateikti vykdomuosius dokumentus vykdyti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2005 m. lapkričio 28 d. Kauno apygardos teismas pareiškėjai išdavė vykdomuosius raštus Nr. 1-235-19/05 dėl 30 000 Lt (8 688,60 Eur) neturtinės žalos atlyginimo, 1 876 Lt (543,33 Eur) laidojimo išlaidų atlyginimo ir 500 Lt (144,81 Eur) išlaidų teisinei pagalbai atlyginimo, iš viso 9 376,74 Eur išieškojimo iš suinteresuotojo asmens. Šie vykdomieji raštai vykdymui pateikti nebuvo.
12. Pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą dėl praleisto termino vykdomiesiems dokumentams pateikti vykdyti atnaujinimo, nurodydama, kad nežinojo, kada ir kam pateikiami vykdomieji dokumentai, be to, buvo įsitikinusi ir sąžiningai klydo manydama, kad vykdomieji raštai bus vykdomi tik po to, kai nuteistoji atliks paskirtą 15 metų laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos nurodytą termino vykdomiesiems dokumentams pateikti vykdyti praleidimo priežastį – klaidingą įsitikinimą, kad vykdomųjų dokumentų vykdyti negalima pateikti vykdyti tol, kol suinteresuotasis asmuo neatliks laisvės atėmimo bausmės, pripažino svarbia termino praleidimo priežastimi ir atnaujino pareiškėjai praleistą terminą vykdomiesiems dokumentams pateikti vykdyti. Suinteresuotasis asmuo su tokia teismo išvada nesutinka, nurodo, kad terminą pareiškėja praleido dėl savo pačios nerūpestingumo, o pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti pripažintos svarbiomis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.
13. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Galimybė priverstinai įvykdyti vykdomąjį dokumentą yra ribojama tam tikru terminu. CPK 606 straipsnyje nustatyti terminai, per kuriuos vykdomieji dokumentai gali būti pateikti vykdyti. CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2011 m. spalio 1 d., buvo nustatytas dešimties metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Tačiau minėta nuostata buvo pakeista 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480 ir nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančioje CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijoje nustatytas trumpesnis terminas, numatant, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
14. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja praleido CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytą penkerių metų senaties terminą pateikti vykdomuosius dokumentus vykdyti. Pažymėtina, kad pareiškėja praleido ne tik šiuo metu nustatytą penkerių metų vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminą, bet ir teismo nuosprendžio įsiteisėjimo ir vykdomųjų dokumentų išdavimo metu galiojusį dešimties metų vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminą ir šį terminą praleido ženkliai (šis terminas, jeigu nebūtų pakeistas teisinis reguliavimas, būtų pasibaigęs dar 2015 m. lapkričio 28 d.).
15. CPK 608 straipsnyje yra nustatyta, kad išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas CPK 576–578 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu ko kita nenustato įstatymai. Įstatymų leidėjas, termino atnaujinimo pagrindu nurodydamas svarbią priežastį, nedetalizuoja šios sąvokos ir palieka teismų diskrecijai kiekvienu konkrečiu atveju vertinti termino praleidimo priežasčių svarbumą. Taigi vertinamieji kriterijai formuojami teismų praktikoje. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turi būti vertinamas šalių elgesys, priežastys, neleidusios kreiptis dėl sprendimo vykdymo anksčiau. Vykdomojo rašto pateikimo termino praleidimo priežastys turi būti svarios ir atitinkančios protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-684/2016). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos tik tokios priežastys, kurios egzistavo per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą ir objektyviai sutrukdė asmeniui laiku atlikti procesinį veiksmą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015). Be to, vertintina ir tai, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017).
16. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos nurodoma aplinkybė – klaidingas įsitikinimas, jog vykdomųjų dokumentų vykdyti negalima pateikti vykdyti tol, kol suinteresuotasis asmuo neatliks laisvės atėmimo bausmės, yra svarbi priežastis, pateisinanti termino pateikti vykdomuosius dokumentus vykdyti praleidimą. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad kartu su Kauno apygardos teismo 2005 m. lapkričio 28 d. išduotais vykdomaisiais raštais atsiųstame lydraštyje buvo išaiškinta, jog išduotus vykdomuosius raštus pareiškėja turi teisę pateikti vykdyti pasirinktai antstolių kontorai pagal skolininko gyvenamąją vietą, turto buvimo vietą arba darbo vietą. Kartu lydraštyje buvo nurodyta, kad vykdomieji dokumentai turi būti pateikti vykdyti CPK 606 straipsnyje nurodytais terminais. Taigi, gavusi šį lydraštį, pareiškėja neabejotinai galėjo ir turėjo suvokti, kad įstatymas nustato terminą, per kurį vykdomieji dokumentai turi būti pateikiami vykdymui. Nors konkretus terminas lydraštyje ir nebuvo nurodytas, tačiau pareiškėja, elgdamasi apdairiai ir rūpestingai, galėjo ir turėjo pasidomėti, per kokį konkrečiai terminą ji gali pateikti vykdomuosius dokumentus vykdyti, taip pat galėjo pasinaudoti ir kvalifikuota teisine pagalba bei išsiaiškinti galimus savo teisių gynimo būdus. Tačiau, kaip leidžia spręsti bylos duomenys, pareiškėja tuo visiškai nesidomėjo ir pasikliovė tik savo subjektyviu įsitikinimu, kad tol, kol suinteresuotasis asmuo atlikinės laisvės atėmimo bausmę, nebus galimybės išieškoti priteistas suma, kadangi suinteresuotasis asmuo jokių pajamų negaus.
17. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.6 straipsnis numato, jog įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Ši įstatymo norma papildo ir CK 1.2 straipsnį, kuris nustato neapdairaus ir nerūpestingo elgesio teisinius padarinius – įstatymo ignoravimas nėra pasiteisinimas. CK 1.6 straipsnis, nustatantis įstatymo ignoravimo teisinius padarinius, kartu reikalauja, kad kiekvienas asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, t. y. elgtųsi protingai, kadangi pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai pats asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai (CK 1.137 straipsnis). Kilus neaiškumui dėl vienos ar kitos įstatymo nuostatos, asmuo turi kreiptis teisinės pagalbos. Todėl jaunas pareiškėjos amžius, teisinių žinių ir patirties stoka šiuo atveju negali būti vertinamos kaip svarbios termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti praleidimo priežastys, pateisinančios visišką pareiškėjos pasyvumą. Pažymėtina, kad nors iš pareiškėjos pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėja nuo 2006 m. gyvena ir dirba užsienyje, tačiau per visą šį laikotarpį į Lietuvą ji grįždavo, ką patvirtina tie faktai, kad pareiškėjos sūnus (duomenys neskelbtini) gimė Kaune, santuoką (duomenys neskelbtini) pareiškėja taip pat sudarė Kaune. Netgi ir gyvendama užsienyje pareiškėja, esant šiuolaikinėms komunikavimo galimybėms, galėjo išsiaiškinti konkrečią vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti tvarką ir terminus, turėjo galimybę pati ar per atstovą imtis aktyvių veiksmų, kad būtų įvykdytas teismo sprendimas. Pareiškėja labai ilgą laiką – beveik 14 m. – elgėsi pasyviai, savo teisių išsiieškoti iš suinteresuotojo asmens priteistas sumas neįgyvendino įstatymų nustatyta tvarka, nors tokią galimybę turėjo. Tai, kad nebuvo jokių objektyvių kliūčių pateikti vykdomuosius raštus priverstiniam vykdymui per įstatymo nustatytą laikotarpį, reiškia, jog turėdama apsisprendimo laisvę pareiškėja sąmoningai nesikreipė į antstolį, o tai darydama veikė savo rizika.
18. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys vertintinos išskirtinai kaip subjektyvaus pobūdžio, nes jos yra susijusios su pareiškėjos subjektyviu situacijos vertinimu ir elgesio modelio pasirinkimu, ir nelaikytinos objektyviomis ir nuo pareiškėjos valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, pakankamai svarbiomis praleistam terminui atnaujinti.
19. Kartu teismas pažymi, kad teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principus pirmosios instancijos teismas vertino išskirtinai per pareiškėjos interesų prizmę, ignoruodamas aplinkybę, jog ribotas terminas vykdomiesiems dokumentams pateikti vykdyti yra skirtas būtent suinteresuotojo asmens lūkesčių ir teisėtų interesų apsaugai. Žinodama, kad pareiškėjai išduoti vykdomieji dokumentai, kurių ši itin ilgą laiką neteikia vykdyti, nors tam nėra jokių kliūčių, suinteresuotasis asmuo įgijo teisėtą lūkestį tikėtis, kad priverstinis išieškojimas jos atžvilgiu nebegalės būti vykdomas. Be to, terminas pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytas jo nesiejant su tuo, kokiu pagrindu atsirado prievolė. Suinteresuotojo asmens neteisėti veiksmai ir šiais veiksmais pareiškėjai padaryta žala buvo įvertinti priimant nuosprendį, kurio pagrindu buvo išduoti vykdomieji dokumentai. Už nusikaltimą suinteresuotajam asmeniui buvo paskirta bausmė, o priteistas žalos atlyginimas tapo įprasta civilinio pobūdžio pinigine prievole, kurios išieškojimui taikomos bendros vykdymo taisyklės. Vien faktas, kad žalos atlyginimas priteistas artimo asmens nužudymo byloje, negali būti vertinamas kaip paneigiantis su vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti tvarka ir terminais susijusį teisinį reglamentavimą. Kita vertus, pareiškėja jokių teisėtų lūkesčių manyti, kad vykdomasis dokumentas gali būti pateikiamas vykdyti bet kada, net ir praėjus itin ilgam laiko tarpui po vykdomojo dokumento išdavimo, negalėjo įgyti dėl teisės aktuose įtvirtintos konkrečios ir aiškios vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti tvarkos bei tokios tvarkos nesilaikymo pasekmių. Termino praleidimo pasekmių taikymas šiuo atveju negali būti vertinamas kaip teismo nuosprendžio paneigimas ar jo ignoravimas. Nėra ginčo dėl to, kad suinteresuotasis asmuo padarė pareiškėjai žalos, tačiau dėl pasyvaus elgesio pareiškėja pati prarado teisę reikalauti priverstinio žalos atlyginimo išieškojimo.
20. Kiti proceso šalių argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
21. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja svarbios aplinkybės, pateisinančios termino pateikti vykdomuosius dokumentus vykdyti praleidimą, todėl bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjai atnaujino praleistą terminą pateikti vykdomuosius dokumentus vykdyti. Ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
22. Netenkinus pareiškėjos prašymo dėl termino atnaujinimo, valstybei iš pareiškėjos priteistinos 73,13 Eur išlaidos už suinteresuotajam asmeniui pirmosios instancijos teisme suteiktą antrinę teisinę pagalbą, kurių dydį patvirtina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. sausio 15 d. pažyma Nr. (12.33)PT-340 (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 99 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos O. L. pareiškimo dėl praleisto termino pateikti vykdomuosius dokumentus vykdyti atnaujinimo netenkinti.
Priteisti iš pareiškėjos O. L., gim. (duomenys neskelbtini), valstybei 73,13 Eur (septyniasdešimt trijų eurų 13 ct) išlaidų už suinteresuotajam asmeniui pirmosios instancijos teisme suteiktą antrinę teisinę pagalbą atlyginimą (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.