- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-09
- Bylos Nr.
- 1S-185-616/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernesta Montvidienė, Justas Namavičius, Jūratė Varanauskaitė
- Advokatai
- Pranas Makauskas
Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Justo Namavičiaus ir Jūratės Varanauskaitės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (nukentėjusiosios) B. D. atstovo advokato Prano Makausko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjų (nukentėjusiųjų) B. D. ir A. D. pareiškimas dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. birželio 20 d. nuosprendžiu S. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 250 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė subendrinta 17 metų laisvės atėmimo bausmė. Iš S. D. priteista nukentėjusiosios B. D. naudai 136 699,28 Lt turtinei ir 300 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, A. D. naudai – 15 400 Lt ‑ turtinei žalai atlyginti.
2. Vilniaus apygardos teisme 2019 m. birželio 6 d. gautas nukentėjusiųjų B. D. ir A. D. pareiškimas dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti termino atnaujinimo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2019 m. liepos 3 d. nutartimi netenkino pareiškėjų (nukentėjusiųjų) B. D. ir A. D. pareiškimo dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti termino atnaujinimo. Teismas nurodė, kad neįvykdytas vykdomasis raštas pareiškėjams buvo grąžintas 2007 m. sausio 10 d., taigi, senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti suėjo 2012 m. sausio 10 d. Net ir taikant seną Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 606 straipsnio redakciją, galiojusią iki 2011 m. spalio 1 d., senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti būtų suėjęs 2017 m. sausio 10 d. Po vykdomojo dokumento grąžinimo su išieškojimo negalimu aktu praėjo daugiau nei 12 metų. Pareiškėjo argumentai dėl ko jie tiek laiko nesikreipė dėl vykdomojo dokumento atnaujinimo nepateisina tokio ilgo jų pasyvaus elgesio, be to, prašyme nurodytos priežastys susijusios su B. D., tuo tarpu priežastys, pateisinančios A. D. tokį ilgą delsimą pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, apskritai nenurodytos. Apygardos teismas nurodė, kad neturi pagrindo pripažinti pareiškėjų nurodytas aplinkybes svarbiomis ir jomis remiantis atnaujinti praleistą procesinį terminą.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjos (nukentėjusiosios) B. D. atstovas advokatas Pranas Makauskas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą ‑ atnaujinti pareiškėjai B. D. praleistą vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminą.
5. Apeliantas skunde nurodo, kad CPK 608 straipsnyje teismui nustatyta galimybė dėl svarbių priežasčių praleistą terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti atnaujinti. Vertinant Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodytų argumentų pagrįstumą, taip pat pateiktą teisinį aktualių CPK normų galiojimo laike vertinimą, apeliantas atkreipia dėmesį į kitokį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą. Iki 2003 m. sausio 1 d. galiojusio CPK 387 straipsnio 1 dalyje buvo nustatytas trejų metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusios CPK 606 straipsnio 2 dalies normos redakcijoje nustatytas dešimties metu terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2002 m. vasario 28 d. Nr. IX-743) normose nustatytos nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojančio CPK taikymo taisyklės procesinėms situacijoms, atsiradusioms iki naujo CPK įsigaliojimo. Minėto Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nuo 2003 m. sausio 1 d. galiojančiame CPK nustatytas 10 metų senaties įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas taikomas, jeigu šis terminas prasidėjo įsigaliojus naujajam CPK (galiojančiam nuo 2003 m. sausio 1 d.), taip pat jei iki CPK įsigaliojimo nustatytas 3 metų įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas yra nepasibaigęs iki naujojo CPK įsigaliojimo. 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480 minėta CPK 606 straipsnio 2 dalies norma buvo pakeista ir nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančioje CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijoje nustatytas penkerių metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti.
6. Lietuvos Aukščiausiais Teismas pasisakydamas dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 606 straipsnio 2 dalies normos (nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančios redakcijos) aiškinimo ir taikymo, konkrečiai dėl nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančio penkerių metų termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti taikymo iki 2011 m. spalio 1 d. išduotiems vykdomiesiems dokumentams, yra nurodęs, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo dokumento pateikimas priverstiniam vykdymui yra teismo sprendimo vykdymo stadija (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso VI dalis), todėl vykdomojo dokumento pateikimui priverstinai vykdyti, vadovaujantis CPK 3 straipsnio 8 dalimi, taikomos CPK normos, kurios galioja vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui priverstinai vykdyti metu.
7. Skunde teigiama, kad vykdomąjį raštą pareiškėja pateikė pasirinktai antstolei priverstinai vykdyti 2006 metais (vykdomasis dokumentas Vilniaus apygardos teismo išduotas 2006-11-15), todėl vykdomojo rašto pateikimui vykdyti turi būti taikoma vykdomojo dokumento išdavimo metu galiojančios redakcijos CPK 606 straipsnio 2 dalies norma, nustatanti dešimties metų vykdomojo rašto pateikimo vykdyti terminą. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė Daiva Milevičienė patvarkymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo vykdomojoje byloje Nr. 0012/06/02545 priėmė 2007 m. sausio 10 d. Todėl dešimties metų pateikimo vykdymui terminas suėjo 2017 m. sausio 10 d., o ne 2012 m. sausio 10 d., kaip nurodyta pirmos instancijos skundžiamoje nutartyje. Apeliantas nesutinka su Vilniaus apygardos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytu argumentu, kad terminas praleistas daugiau kaip 12 metų. Apelianto nuomone, pakartotinis prašymas dėl vykdomojo dokumento vykdymo pateiktas praleidus 2 metų terminą.
8. Anot apelianto, praleidus vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminą, vis tik yra pagrindai prašomą terminą atnaujinti. Kartu su prašymu dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti atnaujinimo buvo pateikti duomenys, patvirtinantys šias reikšmingas prašymui nagrinėti įrodančios aplinkybės / dokumentai: pirma, pareiškėja yra senyvo amžiaus; antra, pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo; trečia, pareiškėjos sveikatos būklė visą reikšmingą nagrinėjimui laikotarpiu buvo itin sunki. Kaip matosi iš jau pateiktų į bylą dokumentų, papildomai pridedamų prie skundo medicininių dokumentų, 2010 m. pareiškėjai buvo konstatuota osteoporozė, nepagydoma onkologinė kraujo liga (esencialinė trombocitemija). Dėl nurodytų diagnozuotų ligų pareiškėjai buvo atliekami nuolatiniai kraujo perpylimai (ši gydymo procedūra tęsiama ir šiuo metu) Santaros klinikų Hematologiniame skyriuje. Be jau minėtų ligų diagnozių, 2015 m. buvo konstatuota neuralgija (laikotarpis nuo 2015-10-26 iki 2015-11-02). Pareiškėja laikotarpiu nuo 2016-11-22 iki 2016-11-28 buvo hospitalizuota VšĮ „Vilniaus universitetinė ligoninė“, vėliau nustatytas ambulatorinis gydymas. Pareiškėjos sveikatos sutrikimai (diagnozuotas dermatitas 2018 m.). Išrašai iš medicininių dokumentų laikotarpiu 2019-01-03 iki 2019-04-04 patvirtina, kad pareiškėja nuolat lankėsi gydymo įstaigose dėl pagrindinio ir rimčiausio sveikatos sutrikimo ‑ nepagydomos kraujo ligos ‑ esencialinės trombocitemijos.
9. Skunde teigiama, kad aukščiau nurodyti sveikatos sutrikimai laikotarpiu, kai įstatymo leidėjas numatė teisinį pagrindą teikti pakartotinį prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti, patvirtina, kad pareiškėja dėl nuolatinių pergyvenimų ir dvasinių sukrėtimų neturėjo fizinių galimybių laiku pateikti prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti. Apeliantas pažymi ir sunkią emocinę pareiškėjos padėtį dėl sūnaus nužudymo. Pareiškėja neteko sūnaus, sunkiai išgyveno dėl netekties, susirgo depresija, dėl ko domėjimasis, gebėjimas domėtis galimais teisiniais klausimais reikšmingai pasunkėjo.
10. Skunde nurodoma, kad pareiškėja dėl įvykdyto sunkaus nusikaltimo yra patyrusi didelę tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Pareiškėja dėl moralinių išgyvenimų, ligų bei įstatymų nežinojimo laiku pakartotinai nesikreipė dėl vykdomojo rašto pateikimo vykdyti. Dėl nurodytų priežasčių, apelianto vertinimu, įstatymo nustatyto termino atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo. Priešingai, atnaujinus terminą vykdomojo dokumento vykdymui pateikti, bus sudaryta reali galimybė pareiškėjai siekti įgyvendinti savo teisėtus lūkesčius. Pareiškėja 10 metų terminu apibrėžtas teises įgijo CPK pagrindu, nepažeisdama teisės, ja nepiktnaudžiavo, todėl teisinio reguliavimo pataisomis, kuriomis per pusę sutrumpintas šių teisių įgyvendinimo terminas, jei iš išieškotojo būtų atimta teisė įgyvendinti teisėtai įgytas teises, būtų pažeisti jo teisėti interesai ir teisėti lūkesčiai.
11. Pasak apelianto, byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, kad pareiškėjos, kaip išieškotojos, teisės yra paneigtos, kad pareiškėja piktnaudžiavo teise. Vertinant pareiškėjos prašymo turinį, jame nurodytus argumentus, apeliantas pažymi, kad nusikalstamos veikos metu pareiškėja neteko sūnaus, ji yra pripažinta nukentėjusiąja. Būtent netekus labai artimo žmogaus ‑ sūnaus, prasidėjo sveikatos sutrikimai. Apelianto nuomone, neatnaujinus termino vykdomajam dokumentui pateikti, būtų pažeisti teisingumo, protingo ir sąžiningumo kriterijai, liktų neįgyvendinti iš Konstitucijos kylantys teisėti lūkesčiai.
12. Skunde nurodoma, kad vienas iš CPK numatytų pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimo absoliučių panaikinimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas) kai byla buvo išnagrinėta, nepranešus apie bylos nagrinėjimą nors vienam iš dalyvaujančių byloje asmenų. Pareiškėja 2019-06-19 Vilniaus apygardos teismo pranešimu buvo informuota, jog rašytinio proceso tvarka 2019-07-22 bus sprendžiamas pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti termino atnaujinimo. Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria buvo atmestas pareiškėjos prašymas, buvo priimta 2019-07-03. Prašymas dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti buvo išnagrinėtas anksčiau nei buvo nurodyta teismo pranešime, t. y. pareiškėjai tinkamai nepranešus apie bylos nagrinėjimą. Dėl nurodytų priežasčių buvo apribota pareiškėjos procesinė teisė teikti teismui papildomus įrodymus / dokumentus, galinčius patvirtinti svarbias priežastis, dėl ko buvo praleistas terminas teikti pakartotinį prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikti vykdyti.
Pareiškėjos (nukentėjusiosios) B. D. atstovo advokato Prano Makausko skundas atmetamas
13. Apeliantas kelia klausimą dėl CPK 606 straipsnio 2 dalies normos (nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančios redakcijos) aiškinimo ir taikymo, konkrečiai dėl nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančio 5 metų termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti taikymo iki 2011 m. spalio 1 d. išduotiems vykdomiesiems dokumentams.
14. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti tvarkos. Šie klausimai yra sprendžiami civilinio proceso tvarka.
15. Iki 2003 m. sausio 1 d. galiojusio CPK 387 straipsnio 1 dalyje buvo nustatytas trejų metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusios CPK 606 straipsnio 2 dalies normos redakcijoje nustatytas dešimties metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2002 m. vasario 28 d. Nr. IX-743) normose nustatytos nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojančio CPK taikymo taisyklės procesinėms situacijoms, atsiradusioms iki naujo CPK įsigaliojimo. Minėto Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nuo 2003 m. sausio 1 d. galiojančiame CPK nustatytas 10 metų senaties įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas taikomas, jeigu šis terminas prasidėjo įsigaliojus naujajam CPK (galiojančiam nuo 2003 m. sausio 1 d.), taip pat jei iki CPK įsigaliojimo nustatytas 3 metų įsiteisėjusio teismo sprendimo pateikimo vykdyti terminas yra nepasibaigęs iki naujojo CPK įsigaliojimo. 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480 minėta CPK 606 straipsnio 2 dalies norma buvo pakeista ir nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančioje CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijoje nustatytas penkerių metų terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Įstatymų leidėjas, minėtu įstatymu pakeitęs CPK 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminą, atskiru įstatymu nenustatė šios pakeistos normos įgyvendinimo tvarkos.
16. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad bet kuri teisės norma gali būti tinkamai išaiškinta tik tada, jeigu bus atsižvelgta į jos sisteminius ryšius su kitomis to paties įstatymo, atitinkamos teisės šakos ar teisės instituto normomis, taip pat jos santykį su Konstitucija ir joje įtvirtintais bendraisiais teisės principais, kurie yra visos teisės sistemos pagrindas. Pagal bendrąjį teisės principą lex benignior retro agit teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų atgalinis veikimas neleidžiamas, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams. Bendrasis teisės principas lex retro non agit reiškia, kad įstatymai ir kiti teisės aktai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tam, jog būtų pateisinamas civilinės teisės normos galiojimas iki jos priėmimo susiklosčiusiems santykiams reguliuoti, būtinas šiuo klausimu įstatymo leidėjo aiškus ir nedviprasmiškas pozicijos pareiškimas; tai galima padaryti tik įstatymo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-108/1999; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2013; kt.). Teisėtai įgyta teisė pripažįstama ir nuo pažeidimų ginama jos atsiradimo metu galiojančių teisės normų pagrindu, o atliktų veiksmų atitiktis teisės aktuose įtvirtintam teisiniam reglamentavimui tikrinama pagal jų atlikimo metu galiojusias teisės normas. Minėtos aptartos taisyklės taikomos materialiajai teisei ir jos galiojimui laiko atžvilgiu.
17. Tačiau CPK 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Toks minėtoje CPK normoje įtvirtintas teisinis reguliavimas atitinka civilinio proceso teisės proceso stadijų ir proceso veiksmų teoriją. Tai reiškia, jog, skirtingai nuo materialiosios teisės normų, civiliniame procese galioja atvirkštinis principas, t. y. nauja proceso norma atitinkamai pakeičia teismo proceso dalyvių elgesį, nesvarbu, kada atsirado patys procesiniai teisiniai santykiai. Šio principo išimtys paprastai būna retos ir konkrečiai nustatomos įstatyme, o viena tokių minėto principo išimčių yra pirmiau aptartas Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. Kadangi Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo nuostatos buvo skirtos nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliosiančioms civilinio proceso teisės normoms įgyvendinti ir kadangi jos sudaro išimtį iš bendrojo CPK 3 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto galiojimo laike principo, jos negali būti taikomos nagrinėjamos bylos situacijai (CPK 606 straipsnio 2 dalies normą pakeitus 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480). Kadangi civilinio proceso teisėje kalbama apie teisės normų taikymą procesiniams veiksmams, todėl procesiniai veiksmai, atliekami įsigaliojus įstatymui, turi atitikti naujo įstatymo reikalavimus, nesvarbu, ar jie atlikti ką tik, ar dar prieš įsigaliojant naujam įstatymui pradėtoje byloje. Atitinkamai šiuo požiūriu civilinio proceso teisės normos taikomos ir civilinio proceso santykiams (elgesiui), atsiradusiems prieš įsigaliojant tam tikroms normoms, ir tokiu atveju civilinio proceso teisės teorijoje laikomasi pozicijos, kad tai nėra grįžtamoji įstatymo galia tikrąja to žodžio prasme. Įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo dokumento pateikimas priverstiniam vykdymui yra teismo sprendimo vykdymo stadija (CPK VI dalis), todėl vykdomojo dokumento pateikimui priverstinai vykdyti, vadovaujantis CPK 3 straipsnio 8 dalimi, taikomos CPK normos, kurios galioja vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui priverstinai vykdyti metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-396-611/2015).
18. Pareiškėjai (nukentėjusieji) B. D. ir A. D. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti termino atnaujinimo 2019 m. birželio 6 d., todėl turi būti taikoma nurodytą datą (2019 m. birželio 6 d.) galiojančios redakcijos CPK 606 straipsnio 2 dalies norma, nustatanti penkerių metų vykdomojo rašto pateikimo vykdyti terminą. CPK 607 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota, grąžinamas, naujas terminas dokumentui pateikti vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos. Vykdomasis raštas pareiškėjams (nukentėjusiesiems) neįvykdytas buvo grąžintas 2007 m. sausio 10 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad pareiškėjai (nukentėjusieji) vykdomąjį raštą pateikė praleidę CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, kuris jiems skaičiuojamas nuo vykdomojo rašto grąžinimo dienos (CPK 607 straipsnio 3 dalis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija atmeta skundo argumentus, kad nukentėjusiesiems turėjo būti taikoma iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusios redakcijos CPK 606 straipsnio 2 dalies norma, nustačiusi 10 metų terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reguliavimą, vykdomųjų raštų pareiškėjams (nukentėjusiesiems) išdavimo ir grąžinimo momentas nelemia, kokios redakcijos (iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusios ar galiojančios nuo 2011 m. spalio 1 d.) CPK 606 straipsnio 2 dalies norma turi būti taikoma vykdomųjų raštų pateikimo vykdyti metu. Skunde deklaruojami teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurie iš tikrųjų yra labai svarbūs teisėje, nesudaro pagrindo kitaip aiškinti CPK 3 straipsnio 8 dalies ir 606 straipsnio 2 dalies nuostatų, todėl galiojančios redakcijos CPK 606 straipsnio 2 dalies norma, nustatanti penkerių metų vykdomojo rašto pateikimo vykdyti terminą, turi būti taikoma priklausomai nuo vykdomojo rašto pateikimo momento.
19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad neįvykdytas vykdomasis raštas pareiškėjams buvo grąžintas 2007 m. sausio 10 d., taigi, senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti suėjo 2012 m. sausio 10 d.
20. CPK 608 straipsnis nustato, kad išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas CPK 576 – 578 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu ko kita nenustato įstatymai. Įstatyme nėra reglamentuojama, kokios termino praleidimo priežastys yra laikomos svarbiomis, todėl kiekvienu atveju dėl termino praleidimo priežasčių svarbumo sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Termino atnaujinimas – tai yra teismo teisė. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias ‑ nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos tik tokios priežastys, kurios egzistavo per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą ir objektyviai sutrukdė asmeniui laiku atlikti procesinį veiksmą. Termino praleidimo priežastys kiekvienu atveju turi būti vertinamos atsižvelgus į konkrečios bylos faktines aplinkybes, turi būti vertinama ginčo esmė, šalių elgesys, priežastys, neleidusios kreiptis dėl sprendimo vykdymo anksčiau. Vykdomojo rašto pateikimo termino praleidimo priežastys turi būti svarios ir atitinkančios protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-684/2016).
21. Apeliantas senaties termino praleidimą grindžia šiomis, jo manymu, svarbiomis priežastimis: 1) pareiškėja yra senyvo amžiaus; 2) pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo; 3) pareiškėjos sveikatos būklė visą reikšmingą nagrinėjimui laikotarpiu buvo itin sunki.
22. Iš bylos duomenų nustatyta, kad terminas vykdomajam dokumentui pakartotinai pateikti vykdyti prasidėjo nuo 2007 m. sausio 10 d. ir pasibaigė 2012 m. sausio 10 d., tačiau į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo pareiškėjai (nukentėjusieji) kreipėsi tik 2019 m. birželio 6 d., t. y. praleidus terminą daugiau nei septynerius metus. Po vykdomojo dokumento grąžinimo su išieškojimo negalimu aktu praėjo daugiau nei 12 metų. Byloje nepateikta duomenų, kad per visą šį ilgą laikotarpį – daugiau nei 12 metų pareiškėjai (nukentėjusieji) ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų, susijusių su jų teisių gynimu, įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymu. Pareiškėjams (nukentėjusiesiems) buvo žinoma apie jų naudai priimtą teismo sprendimą, taip pat apie antstolės jiems grąžintą neįvykdytą vykdomąjį dokumentą, todėl būdami apdairūs ir rūpestingi kreditoriai, pareiškėjai (nukentėjusieji) per tokį ilgą laikotarpį turėjo ir galėjo pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba ir išsiaiškinti galimus savo teisių gynimo būdus. Nepakankamas teisinių žinių turėjimas ir pareiškėjos B. D. senyvas amžius nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip svarbios termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti praleidimo priežastys. Taip pat pareiškėjų (nukentėjusiųjų) neveikimas tokį ilgą laikotarpį nagrinėjamu atveju negali būti pateisinamas nukentėjusiosios B. D. ligomis, kurios pagal pateiktus medicininių dokumentų išrašus fiksuojamos nuo 2010 metų, išgyvenimais ir dvasiniu sukrėtimu dėl sūnaus nužudymo. Įvertinus pateiktus nukentėjusiosios B. D. medicininius dokumentus, darytina išvada, kad jie nepagrindžia aplinkybės, jog nukentėjusioji daugiau nei 12 metų negalėjo imtis aktyvių veiksmų, kad būtų įvykdytas teismo nuosprendis. Tai reiškia, kad skunde nurodytos aplinkybės apie nukentėjusiosios B. D. sveikatos sutrikimus nepagrindžia termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti praleidimo priežasčių svarbumo. Nukentėjusiosios B. D. medicininiai dokumentai neįrodo, kad dėl diagnozuotų ligų, atliktų procedūrų ir operacijų, B. D. negalėjo kreiptis į antstolį dėl sprendimo vykdymo anksčiau. Ši aplinkybė rodo, kad nukentėjusiosios B. D. sveikatos sutrikimai, jai taikytas gydymas negalėjo turėti esminės reikšmės atitinkamiems procesiniams veiksmams atlikti. Nukentėjusiosios B. D. sveikatos būklė neapribojo ir ypatingai neapsunkino jos fizinių galimybių domėtis galimais teisiniais klausimais ir laiku pateikti prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti.
23. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad tuo pačiu nuosprendžiu buvo priteista iš nuteistojo S. D. atlyginti žalą ne tik nukentėjusiajai B. D., bei ir jos sūnui A. D., tačiau priežastys, pateisinančios nukentėjusiojo A. D. tokį ilgą delsimą pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis apskritai nenurodytos.
24. Nukentėjusieji itin ilgą laiką – daugiau nei 12 metų elgėsi pasyviai, savo teisių išsiieškoti skolą iš skolininko neįgyvendino įstatymų nustatyta tvarka, nors turėjo tokią galimybę. Nurodytas nukentėjusiųjų elgesys (delsimas kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo) negali būti laikomas pateisinamu, apdairiu ir protingu, suteikiančiu pagrindą atnaujinti praleistą senaties terminą. Terminą nukentėjusieji praleido dėl savo paties nerūpestingumo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog apelianto nurodytos termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti praleidimo priežastys negali būti pripažintos svarbiomis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio termino neatnaujino.
25. Nors prašymas dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti Vilniaus apygardos teisme buvo išnagrinėtas anksčiau (2019 m. liepos 3 d.) nei buvo nurodyta teismo pranešime pareiškėjams (nukentėjusiesiems) (2019 m. liepos 22 d.), tačiau tai nesudaro pagrindo nagrinėjamu atveju naikinti skundžiamos nutarties. Pareiškėja (nukentėjusioji) B. D. pasinaudojo savo procesine teise teikti teismui papildomus įrodymus / dokumentus, nagrinėjant skundą apeliacine tvarka.
Motyvuojamoji dalis
26. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti pareiškėjos (nukentėjusiosios) B. D. atstovo advokato P. Makausko skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
pareiškėjos (nukentėjusiosios) B. D. atstovo advokato Prano Makausko skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.