Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. pareiškimą dėl praleisto termino vykdomiesiems dokumentams pateikti vykdyti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo A. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą nepateikė vykdyti vykdomojo rašto, nes jis niekada nebuvo susidūręs su priverstinio išieškojimo klausimais, todėl visada manė, jog jeigu teismas priteisė iš kalto asmens nustatytą pinigų sumą žalai atlyginti, tai jis ir privalo ją sumokėti. Pareiškėjas po įvykio pasinėrė į emocinę depresiją, ir nors jis jau buvo išėjęs gyventi atskirai, tačiau iki įvykusios tragedijos palaikė itin artimus ryšius su E. L., bendravo su ja ir jai padėdavo, kadangi jie turėjo dukrą kuria abu rūpinosi. Jis ilgus metus negalėjo psichologiškai atsigauti, kai buvo nužudytas jo artimas žmogus. Pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo ir nežinojo, jog vykdomasis dokumentas, vadovaujantis LR CPK 606 str. privalo antstoliui būti pateiktas per penkerius metus. Pažymi, kad įstatymo nustatytas senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti yra praleistas palyginus ne daug ir ne dėl pareiškėjo nepateisinamai pasyvaus, nesąžiningo procesinio elgesio, o dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių, kurios įtakojo jo galimybes pateikti vykdyti vykdomąjį dokumentą per įstatymo nustatytą terminą. Mano, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių ir prašo jį atnaujinti (b.l. 1-3).

Dalyvaudama teismo posėdyje pareiškėjo atstovė pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti pareiškime nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai atstovė parodė, kad pareiškėjas netrukus po bylos išnagrinėjimo išvyko dirbti į Jungtinę Karalystę ir tik iš dukters sužinojo, kad praleido terminą pateikti antstoliui vykdyti vykdomąjį raštą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas netenkinamas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 3 d. Kauno apygardos teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1-276-579/2013 ir A. Š. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, bei paskyrė jam 12 (dvylikos) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Teismas taip pat nusprendė priteisti iš A. Š. nukentėjusiojo A. L. naudai 7 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

2014 m. balandžio 18 d. Kauno apygardos teismas išdavė vykdomąjį raštą Nr. 1-276-579/2013 A. L. dėl 7 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (dokumento Nr.109088 priedas b.l. 29-37,). Šis vykdomasis raštas vykdymui pateiktas nebuvo.

2014 m. rugsėjo 13 d. pažyma nustatoma, kad pareiškėjui suteiktas Jungtinės Karalystės nacionalinio draudimo numeris. 2020 m. sausio 17 d. pažyma nustatoma, kad pareiškėjas Jungtinėje Karalystėje dirbo nuo 2015 m. vasario 1 d. iki dabar (ieškinio priedai Nr.2,3 b.l. 1-3).

CPK 608 straipsnyje įtvirtinta, jog išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas šio kodekso 576-578 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu ko kita nenustato įstatymai. Įstatymas nenumato konkrečių tokio termino atnaujinimo pagrindų sąrašo ir kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Įstatymams numatant, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, įgyvendindamas šią diskrecijos teisę, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Šiuo metu galiojanti CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcija numato, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per 5 (penkerius) metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju terminas pareiškėjo prašomam vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti yra praleistas – nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. balandžio 11 d., terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti baigėsi 2019 m. balandžio 11 d.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad kartu su Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d. išduotu vykdomuoju raštu atsiųstame lydraštyje buvo išaiškinta, jog išduotą vykdomąjį raštą pareiškėjas turi teisę pateikti vykdyti pasirinktai antstolių kontorai pagal skolininko gyvenamąją vietą, turto buvimo vietą arba darbo vietą. Kartu lydraštyje buvo nurodyta, kad vykdomasis dokumentas turi būti pateiktas vykdyti CPK 606 straipsnyje nurodytais terminais. Taigi, gavęs šį lydraštį, pareiškėjas neabejotinai galėjo ir turėjo suvokti, kad įstatymas nustato terminą, per kurį vykdomieji dokumentai turi būti pateikiami vykdymui. Nors konkretus terminas lydraštyje ir nebuvo nurodytas, tačiau pareiškėjas, elgdamasis apdairiai ir rūpestingai, galėjo ir turėjo pasidomėti, per kokį konkrečiai terminą jis gali pateikti vykdomuosius dokumentus vykdyti, taip pat galėjo pasinaudoti ir kvalifikuota teisine pagalba bei išsiaiškinti galimus savo teisių gynimo būdus. Tačiau, kaip leidžia spręsti bylos duomenys, pareiškėjas tuo visiškai nesidomėjo ir pasikliovė tik savo subjektyviu įsitikinimu, kad jeigu teismas priteisė iš kalto asmens nustatytą pinigų sumą žalai atlyginti, tai jis ir privalo ją sumokėti.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.6 straipsnis numato, jog įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Ši įstatymo norma papildo ir CK 1.2 straipsnį, kuris nustato neapdairaus ir nerūpestingo elgesio teisinius padarinius – įstatymo ignoravimas nėra pasiteisinimas. CK 1.6 straipsnis, nustatantis įstatymo ignoravimo teisinius padarinius, kartu reikalauja, kad kiekvienas asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, t. y. elgtųsi protingai, kadangi pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai pats asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai (CK 1.137 straipsnis). Kilus neaiškumui dėl vienos ar kitos įstatymo nuostatos, asmuo turi kreiptis teisinės pagalbos. Todėl pareiškėjo teisinių žinių stoka šiuo atveju negali būti vertinama kaip svarbios termino vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti praleidimo priežastys, pateisinančios visišką pareiškėjo pasyvumą.

Pareiškėjas teigia, kad kelio užkirtimas išsiieškoti nurodytas skolas jam sukeltų neproporcingai sunkias teisines pasekmes ir iš esmės prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Tačiau termino praleidimo pasekmių taikymas šiuo atveju negali būti vertinamas kaip teismo nuosprendžio paneigimas ar jo ignoravimas. Nėra ginčo dėl to, kad suinteresuotasis asmuo padarė pareiškėjui žalos, tačiau dėl pasyvaus elgesio jis pats prarado teisę reikalauti priverstinio žalos atlyginimo išieškojimo.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja svarbios aplinkybės, pateisinančios termino pateikti vykdomuosius dokumentus vykdyti praleidimą, todėl pareiškėjo prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo netenkinamas.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 3,50 Eur, todėl jos iš pareiškėjo nepriteisiamos ( Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 1 dalimi, 285–286 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo A. L. pareiškimo dėl praleisto termino pateikti vykdomuosius dokumentus vykdyti atnaujinimo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.